Skundo aplinkybės

1. 2024 m. vasario mėn. skundo pateikėjas, žurnalistas, paprašė Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) leisti visuomenei susipažinti su dviem 2022 m. Izraelio vyriausybės veiklos teritorijose koordinatoriui (COGAT) išsiųstais laiškais, susijusiais su ES finansuojamo turto griovimo ir konfiskavimo incidentais. Europos Komisija šiuos du laiškus nurodė savo atsakymuose į Europos Parlamento narių raštu pateiktus klausimus[1].

2. EIVT atsisakė leisti susipažinti su visais laiškais, remdamasi dviem išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas 1049/2001)[2], t. y. viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais,apsauga [3] ir visuomenės saugumu[4].

3. EIVT savo pradiniame atsakyme nurodė, kad abu laiškai yra „vykdomodiplomatinio dialogo dalis“ir kad „išvardytuosedokumentuose esančios informacijos atskleidimą Izraelio valdžios institucijos supras neigiamai“. Todėl EIVT teigė, kad atskleidimas galėtų pakenkti „jautriamvykstančiam diplomatiniam dialogui, kuriuo siekiama nutraukti bet kokius neteisėtus veiksmus, kenkiančius Palestinos civiliams gyventojams, ir taip pakenkti viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu“.

4. Be to, EIVT nurodė, kad laiškus pasirašė ES atstovybė Vakarų Krante ir Gazoje ir kelios diplomatinės atstovybės, įskaitant atstovybes už ES ribų, kurios pareiškė prieštaraujančios dokumentų atskleidimui[5]. Šiomis aplinkybėmis vienašališkas ES atskleidimas, EIVT teigimu, keltų pavojų tarptautiniams santykiams ne tik su Izraeliu, bet ir su pasirašiusiomis šalimis.

5. 2024 m. kovo mėn. skundo pateikėjas paprašė EIVT peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką).

6. 2024 m. balandžio mėn. EIVT patvirtino savo pradinį atsakymą ir neleido susipažinti su visais abiem laiškais. Nepatenkintas rezultatais, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

7. Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl EIVT atsisakymo leisti susipažinti su šiais dviem laiškais.

8. 2024 m. gegužės mėn. ombudsmeno tyrimo grupė išnagrinėjo abu laiškus kartu su juos pasirašiusių asmenų prieštaravimais. Jie taip pat susitiko su EIVT atstovais[6].   

Ombudsmenui pateikti argumentai

9. Skundo pateikėjas prieštaravo laiškų neatskleidimui, manydamas, kad EIVT neįrodė, jog yra konkreti ir nehipotetinė rizika visuomenės saugumo ir tarptautinių santykių apsaugai.

10. Skundo pateikėjas taip pat suabejojo, ar atskleidus informaciją galėtų kilti pavojus visuomenės saugumui, atsižvelgiant į tai, kad veiksmai, kurie, kaip tikimasi, pakenks Palestinos civiliams gyventojams, jau buvo ir tebėra vykdomi. Jie taip pat suabejojo, ar tebevyksta diplomatinis dialogas su Izraeliu, kuriuo siekiama nutraukti bet kokius neteisėtus veiksmus. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad EIVT teisiškai neįrodė, jog atskleidimas pakenktų visuomenės saugumui.

11. Skundo pateikėjui nebuvo aišku, kaip atskleidus informaciją būtų pažeistas pasitikėjimas Izraeliu ar tarptautiniais partneriais. Jie pabrėžė, kad pagal ES teismų praktiką[7] ne visos vidaus diskusijos gali atskleisti strateginius tikslus ir jomis negali pasinaudoti derybų partneriai. Jie pridūrė, kad derybų partnerių jau žinomų pozicijų, parengtų prieš bet kokias faktines derybas, atskleidimas negali būti pagrįstai laikomas kenkiančiu ES tarptautiniams santykiams[8].

12. Galiausiai skundo pateikėjas manė, kad atskleisti abu raštus yra viršesnis viešasis interesas.

13. Savo kartotiniame sprendime EIVT laikėsi pozicijos, kad atskleidus du laiškus, nors ir iš dalies, kiltų pavojus, kad bus pakenkta viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, apsaugai. Ji nurodė, kad šią išvadą padarė atlikusi išsamią dokumentų turinio analizę. Taigi EIVT paaiškino, kad laiškuose pateikiama išsami informacija apie pasirašiusiųjų šalių atliktą Izraelio gyvenviečių politikos ir veiksmų humanitarinių ir finansinių pasekmių vertinimą ir jų neteisėtumą atsižvelgiant į tarptautinę humanitarinę teisę.

14. EIVT pakartojo, kad „informacijosapie dvišalius pasirašančiųjų šalių ir Izraelio Valstybės mainus atskleidimas plačiajai visuomenei pakenktų subtiliam diplomatiniam dialogui ir bandymams sušvelninti tebesitęsiančią krizę, o tai turėtų pasekmių visuomenės saugumui suinteresuotose teritorijose“.

15. EIVT pakartojo, kad su laiškus pasirašiusiais asmenimis buvo konsultuotasi ir jie prieštaravo atskleidimui. Todėl, EIVT teigimu, vienašališkas atskleidimas iš ES pusės konkrečiai pakenktų tarptautiniams santykiams su aptariamus laiškus pasirašiusiomis šalimis, o tai labai pakenktų pasitikėjimo ir bendradarbiavimo ES atžvilgiu lygiui.

16. Atsakydama į skundo pateikėjo argumentus dėl viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją buvimo, EIVT nurodė, kad visuomenės saugumo ir tarptautinių santykių apsauga pagal Reglamentą 1049/2001 priskiriama „absoliučių išimčių“ kategorijai. Tuo remdamasi EIVT negalėjo atsižvelgti į jokį viršesnį viešąjį interesą atskleisti laiškus[9].

17. EIVT taip pat nurodė apsvarsčiusi galimybę leisti iš dalies susipažinti su dokumentais. Tačiau ji padarė išvadą, kad didelėms dokumentų dalims buvo taikomos išimtys ir kad suteikus net nežymią galimybę susipažinti su likusiomis dalimis būtų atskleista informacija, kuri pakenktų saugotiniems viešiesiems interesams.

18. Tyrimo posėdyje[10] EIVT taip pat pareiškė, kad, atsižvelgiant į dabartinę padėtį Izraelyje ir Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje, viešas informavimas ES vardu buvo ypač delikatus priimant pradinius ir patvirtinamuosius sprendimus ir toks tebėra ir šiandien. EIVT taip pat nurodė, kad ES padėtis, susijusi su jos politikos ir pranešimų įgyvendinimu, yra kebli, nes Izraelis yra artimas partneris, o ES yra didžiausia Palestinos Administracijos biudžeto rėmėja ir pagrindinė humanitarinės pagalbos Palestinos gyventojams teikėja. ES viešoji komunikacija yra labai subtilus pusiausvyros užtikrinimo aktas, atsižvelgiant į jos, kaip tarpininkės šiame konflikte, vaidmenį. 

19. EIVT pridūrė, kad laiškuose pateikiama daugiau informacijos nei viešuose pareiškimuose ir kad laiškai suformuluoti taip, kad jie būtų skirti dvišaliams diplomatiniams mainams, o ne viešam platinimui. Tuo remdamasi EIVT laikėsi nuomonės, kad viešas šių laiškų atskleidimas greičiausiai keltų pavojų tarptautiniams santykiams tiek su pasirašiusiomis šalimis, tiek su Izraeliu, su kuriuo ES palaiko nuolatinius aukšto lygio diplomatinius ryšius.

20. EIVT pakartojo, kad, be to, ES vienašališkai atskleidus laiškus be išankstinio pasirašiusiųjų sutikimo, kiltų pavojus ES tarptautiniams santykiams su šiomis šalimis. EIVT paaiškino, kad tik vienas iš šių pasirašiusiųjų nėra ES valstybė narė.

21. EIVT ombudsmeno tyrimo grupei pateikė papildomų konfidencialių paaiškinimų apie tai, kaip, jos nuomone, atskleidus laiškus galėtų kilti dar didesnė grėsmė atitinkamose teritorijose esančių žmonių saugumui.

Ombudsmeno vertinimas

22. ES institucijos turi didelę diskreciją nustatyti, ar suteikus galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais galėtų būti pakenkta visuomenės saugumui ar tarptautiniams santykiams[11]. Ombudsmenas siekė nustatyti, ar EIVT vertinime, kuriuo ji grindė savo sprendimą neleisti susipažinti su ginčijamais dokumentais, buvo padaryta akivaizdi klaida.

23. Kaip pažymėjo EIVT, viena iš pasirašiusiųjų šalių buvo ES nepriklausanti valstybė narė. Ombudsmeno atliktas patikrinimas patvirtino, kad pasirašiusieji asmenys prieštaravo laiškų turinio atskleidimui ir kad laiškai buvo išsamesni ir naudojami kitokiu tonu, palyginti su EIVT ir Komisijos iki šiol paskelbtu viešu pranešimu šia tema. Ombudsmenė taip pat atkreipia dėmesį į itin opią padėtį vietoje ir sudėtingą ES, kaip tarpininkės šiame konflikte, vaidmenį, kaip per posėdį išsamiau paaiškino EIVT. 

24. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas supranta, kad bet koks viešas ES pareiškimas dėl ES finansuojamo turto sunaikinimo Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje turi būti suformuluotas ypač atidžiai. Kad tokius bendrus laiškus pasirašytų skirtingos šalys, reikia didelio pasirašiusiųjų pasitikėjimo. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad EIVT nepadarė akivaizdžios klaidos, kai nusprendė, kad vienašališkas Sąjungos laiškų atskleidimas galėtų paveikti pasirašiusiųjų pasitikėjimą ir kad toks pasitikėjimo pažeidimas galėtų neigiamai paveikti jos tarptautinius santykius su trečiąja šalimi. 

25. Kalbant apie viešojo intereso, susijusio su tarptautiniais santykiais su Izraeliu, apsaugą, posėdyje EIVT pareiškė, kad ES padėtis, susijusi su jos politikos įgyvendinimu ir pranešimais, yra kebli. Viena vertus, Izraelis yra artimas ES partneris, kita vertus, ES yra pagrindinė humanitarinės pagalbos Palestinos gyventojams teikėja. Tuo remdamasi ombudsmenė mano, kad EIVT nebuvo akivaizdžiai klaidinga manyti, jog atskleidus nagrinėjamą informaciją taip pat galėtų kilti pavojus ES tarptautiniams santykiams su Izraeliu.

26. Kalbant apie riziką visuomenės saugumui, tyrimo posėdyje EIVT pateikė papildomų paaiškinimų, įskaitant konfidencialią informaciją, apie saugumo padėtį atitinkamose teritorijose patvirtinamojo sprendimo priėmimo metu ir šiandien. Tuo remdamasis ombudsmenas mano, kad EIVT nepadarė akivaizdžios klaidos manydama, jog laiškų atskleidimas galėtų turėti įtakos visuomenės saugumui Okupuotojoje Palestinos Teritorijoje.

27. Galiausiai per patikrinimą patvirtinta, kad galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais taip pat nebūtų įmanoma neatskleidus informacijos, kuri keltų pavojų tarptautiniams santykiams ar visuomenės saugumui.

28. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad visuomenės galimybės susipažinti su dokumentais išimčių, grindžiamų visuomenės saugumo ar tarptautinių santykių apsauga, negalima panaikinti dėl viršesnio viešojo intereso[12].

29. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad EIVT pagrįstai atsisakė leisti visuomenei susipažinti su laiškais.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą[13]:

EIVT nepadarė jokio netinkamo administravimo atsisakydama leisti visuomenei susipažinti su ginčijamais dokumentais.

Skundo pateikėjas ir EIVT bus informuoti apie šį sprendimą.

Rosita Hickey tyrimų
direktorė

2024 m. liepos 1 d., Strasbūras

[1] Žr. E-000498/2022 (2022 m. vasario mėn.), pateiktą adresu https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-9-2022-000498_EN.html;   E-002844/2022/rev.1 (2022 m. rugpjūčio mėn.), pateikiama adresu https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-9-2022-002844_EN.html;  P-003694/2022 (2022 m. lapkričio mėn.), pateikiama adresu https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/P-9-2022-003694_EN.html;  E-000589/2023 (2023 m. vasario mėn.), pateikiama adresu https://www.europarl.europa.eu/doceo/document/E-9-2023-000589_EN.html.

[2] Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex:32001R1049.

[3] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto trečia įtrauka.

[4] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies a punkto pirma įtrauka.

[5] Pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 4 ir 5 dalis.

[6] Žr. posėdžio ataskaitą, kurią galima rasti adresu https://www.ombudsman.europa.eu/doc/inspection-report/188874.

[7] 2014 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Taryba / In ’t Veld, C-350/12 P, EU:C:2014:2039, paskelbtas adresu https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=154535&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2674922

[8] 2013 m. rugsėjo 12 d. Bendrojo Teismo sprendimas Besselink / Taryba, C-331/11, EU:T:2013:419, paskelbtas adresu https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=140925&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2675532.

[9] Žr. 2018 m. vasario 7 d. Sprendimo Access Info Europe / Komisija, T-851/16, EU:T:2018:69, 38 punktą ir

cituojama teismų praktika, kurią galima rasti adresu https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=199184&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2672212.

[10] Žr. posėdžio ataskaitą: https://www.ombudsman.europa.eu/doc/inspection-report/188874.

[11] 2014 m. liepos 3 d. Teisingumo Teismo sprendimas Taryba / In ’t Veld, C-350/12 P, EU:C:2014:2039, 34 punktas, skelbiamas adresu https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=154535&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=2674922; Taip pat žr. 2018 m. vasario 27 d. Bendrojo Teismo sprendimo CEE Bankwatch Network / Komisija, T-307/16, EU:T:2018:97, 79 punktą, kurį galima rasti adresu https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=199686&pageIndex=0&doclang=en&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=306708

[12] Žr. Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalį, palyginti su 4 straipsnio 2 dalimi; Pirmosios instancijos teismo praktika: 2013 m. rugsėjo 12 d. Sprendimo Besselink prieš Tarybą, T‐331/11, EU:T:2013:419, 44 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

[13] Šis skundas buvo nagrinėjamas pagal deleguotą bylų nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis Europos ombudsmeno sprendimu, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos.