Gerbiamieji ponai,

2001 m. balandžio 11 d. EARL D. vardu pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Komisijos sprendimo reikalauti grąžinti Bendrijos įnašą, skirtą EARL D. pagal projekto JOP 2 priemonę Lenkijoje (nuorodos kodas: J2BNPDARHA).

2001 m. gegužės 7 d. perdaviau skundą Komisijos pirmininkui. 2001 m. birželio 28 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2001 m. rugsėjo 18 d. Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjų teigimu, svarbios šios faktinės aplinkybės:

Pagal projektą JOP Facility 2 bendrovė EARL D. (toliau – skundo pateikėjas) dalyvavo žemės ūkio projekte Lenkijoje, kuris prasidėjo 1997 m. sausio mėn. Skundo pateikėjas gavo Bendrijos paramą šiam projektui įgyvendinti.

1998 m. liepos mėn. du Komisijos pareigūnai patikrino skundo pateikėjo apskaitos dokumentus.

1999 m. gruodžio 8 d. skundo pateikėjui išsiųstame laiške Komisija nurodė, kad per patikrinimą skundo pateikėjas nepateikė prašomų dokumentų, susijusių su sąskaitų faktūrų registravimu ir mokėjimais už JOP projektą. Be to, Komisija nustatė painiavą tarp skundo pateikėjo banko sąskaitos ir privačių banko sąskaitų. Galiausiai paaiškėjo, kad skundo pateikėjo atliktas mokėjimas vienam iš jo konsultantų buvo grąžintas skundo pateikėjui.

Todėl 2000 m. vasario 26 d. Komisija paprašė grąžinti skundo pateikėjui skirtą įnašą.

2000 m. gegužės 2 d. skundo pateikėjas Liuksemburge susitiko su Komisijos pareigūnais, kad paaiškintų padėtį ir pateiktų Komisijos prašomus apskaitos dokumentus.

2001 m. vasario 26 d. Komisija patvirtino savo prašymą grąžinti įnašą ir pareikalavo palūkanų nuo įnašo sumos.

Skundo pateikėjas pažymi, kad patikrinimo metu apskaitos dokumentai, kurių prašė Komisijos pareigūnai, priklausė jo apskaitininkui ir, nors skundo pateikėjas pasiūlė jiems susipažinti su šiais dokumentais, jie atsisakė tai padaryti.

Dėl painiavos tarp privačių banko sąskaitų ir skundo pateikėjo banko sąskaitos, skundo pateikėjas teigia, kad vienintelis tikslas nebuvo sumaišyti JOP projektui skirtą įnašą su sumomis, naudojamomis jo bendrovių veiklai.

Dėl konsultanto grąžintos pinigų sumos skundo pateikėjas pažymi, kad jam reikėjo finansinės pagalbos projektui įgyvendinti, todėl jis pasiskolino konkrečią pinigų sumą iš vieno iš savo konsultantų.

Galiausiai skundo pateikėjas nurodo, kad, kadangi galimybių studijai pritarė Komisija, nebuvo jokių priežasčių, dėl kurių skundo pateikėjas turėtų grąžinti įnašą.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, 2001 m. balandžio 11 d. skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui. Skundo pateikėjas teigė, kad 1999 m. gruodžio 8 d. Komisijos prašymas grąžinti įnašą turėtų būti panaikintas, nes skundo pateikėjas nebuvo kaltas: Lenkijoje įsteigta bendroji įmonė veikė gerai ir visas projektas buvo sėkmingai įgyvendintas. Skundo pateikėjas visada veikė visiškai skaidriai su tarpininku ir, jei įgyvendinant projektą buvo padaryta klaida, atsakomybė tenka Komisijai.

PRAŠYMAS

Savo pastabose Komisija aiškina, kad 1996 m. kovo 4 d. Komisija ir Prancūzijos bankas, veikiantis kaip finansų tarpininkas (toliau – FT), sudarė bendrąjį susitarimą. 1997 m. sausio 17 d. Komisija ir FT pasirašė konkretų susitarimą, o 1997 m. sausio 29 d. FT ir skundo pateikėjas pasirašė finansavimo susitarimą, kuriame nustatytos sąlygos, kuriomis įnašas bus pervestas skundo pateikėjui.

1997 m. lapkričio 25 d. FI nusiuntė Komisijai skundo pateikėjo korespondenciją dėl išorės konsultantų pakeitimo. 1997 m. rugsėjo 25 d. pasiūlymas naujiems konsultantams. Komisija pažymi, kad skunde skundo pateikėjas teigia, jog 1997 m. liepos mėn. jis pradėjo investuoti į bendrą įmonę Lenkijoje. Tačiau Komisija kelia klausimą, kodėl skundo pateikėjas 1997 m. rugsėjo mėn. paprašė naujų konsultantų atlikti galimybių studiją, kuri visada yra būtina investicijų sąlyga, kai investicijos jau buvo atliktos 1997 m. liepos mėn.

Komisija taip pat pažymi, kad galimybių studiją ir išsamią išlaidų apskaitą ji gavo 1998 m. liepos 10 d., o ne 1997 m. gruodžio mėn., kaip teigia skundo pateikėjas.

1998 m. rugpjūčio 14 d. Komisija paprašė pateikti įrodymų, patvirtinančių tikslią naujiems išorės konsultantams sumokėtų pinigų sumą. Remdamasi 1998 m. spalio 16 d. laišku ir 1998 m. spalio 20 d. FT faksograma, Komisija nustatė, kad beveik tuo pačiu metu vieno iš konsultantų banko sąskaita buvo nurašyta atitinkamai nuo 921,166 BEF ir 910,912 BEF. Šis sandoris rodo, kad skundo pateikėjo konsultantui sumokėta suma galėjo būti grąžinta konsultantui.

1998 m. lapkričio 23 d. konsultantas nusiuntė Komisijai laišką, kuriame teigė, kad aptariama suma yra paskola be palūkanų, kurią jis suteikė skundo pateikėjui ir kurią skundo pateikėjas grąžins gavęs Bendrijos įnašą. Komisija pažymi, kad šį pareiškimą pateikė konsultantas, o ne skundo pateikėjas.

1999 m. gegužės 28 d. Komisijai išsiuntus faksą, du Komisijos pareigūnai 1999 m. liepos 1 d. atliko patikrinimą vietoje. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad, pirma, vykdant sandorius pagal JOP projektą buvo painiojamos privačios banko sąskaitos ir skundo pateikėjo banko sąskaita ir, antra, konsultantas ir skundo pateikėjas nebuvo sudarę paskolos sutarties be palūkanų. Tokia sutartis buvo pasirašyta tik po to, kai jau buvo atliktas tyrimas.

1999 m. gruodžio 8 d. Komisija išsiuntė skundą pateikusiam asmeniui laišką, kuriame prašė grąžinti įmoką. Komisija savo sprendimą grindė trimis motyvais: 1) buvo neįmanoma patikrinti sąskaitų faktūrų ir mokėjimų už BVP projektą registravimo skundo pateikėjo sąskaitose, nes atitinkami dokumentai nebuvo pateikti Komisijos pareigūnams; skundo pateikėjas teigė, kad apskaitos dokumentus turėjo jo apskaitininkas, kuris tyrimo metu buvo išėjęs atostogų; 2) dauguma projekto mokėjimų buvo atlikti per privačias banko sąskaitas, o ne per pripažintą skundo pateikėjo banko sąskaitą; 3) skundo pateikėjo sąskaita faktūra vienam iš jo konsultantų buvo nedelsiant grąžinta skundo pateikėjui. Tyrimo metu nebuvo jokios sutarties dėl šios paskolos be palūkanų.

2000 m. gegužės 2 d. Komisija susitiko su skundo pateikėjo atstovais, tačiau jie nepateikė naujų, išsamių ir įtikinamų dokumentinių įrodymų jų teiginiams pagrįsti.

2001 m. vasario 2 d. Komisija patvirtino savo poziciją prašyti grąžinti įnašą.

Galiausiai Komisija pažymi, kad skundo pateikėjo konsultantų atlikta galimybių studija nebuvo nei rimta, nei gerai parengta: Viename tyrimo skyriuje pateikta statistinė informacija nebuvo atnaujinta, visas skyrius buvo tik skundo pateikėjo praeityje pasirašytų sutarčių vertimas, o vienoje iš į tyrimą įtrauktų lentelių vartojama formuluotė buvo tik kitoje galimybių studijoje naudotos formuluotės atgaminimas.

Skundo pateikėjas pastebi, kad jis pradėjo investuoti į šią bendrąją įmonę 1997 m. liepos mėn., nes tai buvo administracinis reikalavimas norint tęsti projektą. Tuo metu investuotų pinigų suma buvo ribota, o investicijos, apie kurias kalbama galimybių studijoje, buvo atliktos 2000 m. rudenį. Skundo pateikėjas nėra atsakingas už bet kokį vėlavimą siųsti informaciją Komisijai, nes jis visada laiku pateikė FT reikiamus dokumentus.

Galimybių studija buvo pateikta FT 1998 m. sausio 21 d. Skundo pateikėjas nėra atsakingas už tai, kas vyko nuo šios datos iki 1998 m. liepos 10 d., t. y. dienos, kurią Komisija teigia gavusi tyrimą.

Dėl patikrinimo išvadų skundo pateikėjas pateikia šias pastabas:

Pirma, Komisijos pareigūnams buvo pasiūlyta susipažinti su prašomais dokumentais, tačiau jie atsisakė tai padaryti.

Antra, vykdant projektą mokėjimai buvo atliekami per privačias sąskaitas, nes į su įmone nesusijusią veiklą negalima atsižvelgti per įmonės sąskaitą.

Trečia, paskola, kurią skundo pateikėjas gavo iš vieno iš savo konsultantų, buvo tik iš anksto suteikta pinigų suma investicijoms tęsti. Sutartis nebuvo sudaryta, nes konsultantas priėmė skundo pateikėjo prašymą ir nedelsdamas grąžino pinigus.

Per 2001 m. gegužės 2 d. susitikimą Liuksemburge Komisijai buvo pateikti visi su projekto sandoriais susiję dokumentai.

Galiausiai skundo pateikėjas pažymi, kad, jo nuomone, jis visada veikė laikydamasis taikomų reglamentų ir kad jis pasitikėjo FT. Projektas yra rimtas ir gerai įgyvendintas, o Lenkijoje sukurta bendra įmonė veikia gerai. Skundo pateikėjas padarė išvadą, kad dėl investicijų į šią bendrąją įmonę jis negalėjo grąžinti įnašo.

SPRENDIMĄ

1.1 Skundo pateikėjas teigia, kad 1999 m. gruodžio 8 d. Komisijos prašymas grąžinti įnašą turėtų būti panaikintas, nes skundo pateikėjas nebuvo kaltas: Lenkijoje įsteigta bendroji įmonė veikė gerai ir visas projektas buvo sėkmingai įgyvendintas. Skundo pateikėjas visada veikė visiškai skaidriai su tarpininku ir, jei įgyvendinant projektą buvo padaryta klaida, atsakomybė tenka Komisijai.

1.2 Savo nuomonėje Komisija pažymėjo, kad skundo pateikėjo patalpose atlikto patikrinimo metu jis nepateikė prašomų dokumentų. Be to, buvo painiojamos privačios banko sąskaitos ir pripažinta skundo pateikėjo banko sąskaita. Galiausiai skundo pateikėjo sąskaita faktūra vienam iš jo konsultantų buvo nedelsiant grąžinta skundo pateikėjui. Nebuvo jokios šį sandorį pagrindžiančios sutarties.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad įgyvendinant BVP projektą skirto įnašo grąžinimo sąlygos yra numatytos tiek bendrajame susitarime, tiek konkrečiame susitarime. Komisijos ir finansų tarpininko sudaryto konkretaus susitarimo 8 punkte nustatyta, kad „pagal Finansinio susitarimo 10.5 ir 18.3 straipsnius gavėjas gali grąžinti EB finansavimą, įskaitant visas išlaidas, jei tokių yra, kurias EB patirs vykdydama savo reikalavimus“. Pagrindų susitarimo 10 straipsnio 5 dalyje ir 18 straipsnio 3 dalyje nustatytos sąlygos, kuriomis Komisija gali prašyti gavėjo grąžinti visą jos įnašą arba jo dalį. Pasirašius finansavimo susitarimą, šios sąlygos tapo privalomos skundo pateikėjui.

1.4 Šiuo atveju atrodo, kad Komisijos prašymas grąžinti įnašą buvo pagrįstas: Komisijos sprendimas grindžiamas trimis pagrindais: 1) buvo neįmanoma patikrinti sąskaitų faktūrų ir mokėjimų registravimo skundo pateikėjo apskaitoje, nes Komisijai nebuvo pateikti atitinkami dokumentai; 2) dauguma projekto mokėjimų buvo atlikti per privačias banko sąskaitas, o ne per pripažintą skundo pateikėjo banko sąskaitą; 3) tarp skundo pateikėjo ir vieno iš jo konsultantų buvo paskola, dėl kurios nebuvo sudaryta jokia sutartis.

1.5 Taigi Komisijos skundo pateikėjui ir ombudsmenui pateiktas prašymo kompensuoti išlaidas paaiškinimas atrodo pagrįstas. Todėl atrodo, kad jos prašymas atitinka Pagrindų susitarime ir Finansavimo susitarime nustatytas sąlygas. Todėl netinkamo administravimo atvejų nenustatyta.

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas nusprendė nutraukti bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Komisijos pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

Jacob SÖDERMAN