Gerbiamas pone M.,

2000 m. lapkričio 1 d. AKR nacionalinių prekybos, pramonės ir kitų ūkio subjektų rūmų asociacijos vardu pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Komisijos pareigūno elgesio. 2000 m. lapkričio 20 d. Asociacijos sekretoriatas Briuselyje atsiuntė papildomus dokumentus, susijusius su Jūsų skundu.

2000 m. lapkričio 28 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 2000 m. gruodžio 18 d. Komisija atsiuntė Jums savo 2000 m. lapkričio 29 d. laiško kopiją. Komisija išsiuntė savo nuomonę 2001 m. kovo 13 d., ir aš persiunčiau ją kartu su kvietimu pateikti pastabas, jei jūs to pageidaujate. 2001 m. balandžio 19 d. man pranešėte, kad pateiksite pastabas. Tačiau galiausiai jokių pastabų iš jūsų negauta.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjo teigimu, svarbūs faktai buvo šie:

Skundas pateiktas AKR nacionalinių prekybos, pramonės ir kitų ekonominės veiklos vykdytojų rūmų asociacijos, įsikūrusios Hararėje (Zimbabvė), vardu, o sekretoriatas įsikūręs Briuselyje. Jis susijęs su Komisijos pareigūno Cesar Deben elgesiu Vystymosi generaliniame direktorate. Skundo pagrindas – prašymas skirti finansavimą, kurį asociacija pateikė Komisijai dėl įvairių projektų, kuriais siekiama skatinti AKR vidaus ir AKR bei ES prekybą ir privačiojo sektoriaus gebėjimų stiprinimą.

Skundo pateikėjo teigimu, 2000 m. birželio 5 ir 8 d. asociacija gavo du minėto pareigūno laiškus.

Skundo pateikėjas pirmiausia teigė, kad abiejuose raštuose buvo klaidingos informacijos ir neatitikimų, kuriais buvo siekiama pakenkti asociacijos patikimumui. Pavyzdžiui, pareigūnas teigė negavęs dokumentų, tačiau vis tiek galėjo išnagrinėti pasiūlytus projektus. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad raštai buvo labai grubūs ir šiurkštūs.

Antra, skundo pateikėjas teigė, kad Asociacija negalėjo rasti finansavimo savo projektams dėl neigiamo, destruktyvaus ir kenkiančio pareigūno, kuris vadovauja atsakingam padaliniui, ir jo pavaduotojo požiūrio. Pareigūnas užtikrino, kad Rūmai negautų finansavimo iš Europos plėtros fondo ar bet kurio kito šaltinio.

Todėl skundo pateikėjas 2000 m. lapkričio 1 d. parašė ombudsmenui, teigdamas, kad 1) 2000 m. birželio 5 ir 8 d. Komisijos pareigūno laiškuose buvo klaidingos informacijos ir neatitikimų, kuriais buvo siekiama pakenkti Asociacijos patikimumui, ir kad 2) Asociacija negalėjo rasti finansavimo savo projektams dėl neigiamo, destruktyvaus ir kenkiančio pareigūno ir jo pavaduotojo požiūrio.

PRAŠYMAS

Savo nuomonėje Komisija pažymėjo, kad nuo asociacijos įkūrimo 1996 m. jai pritarė Komisija. Nepaisant šios paramos, nė vienas iš per ketverius veiklos metus pateiktų veiksmų neatitiko sąlygų, būtinų Europos plėtros fondo (EPF) lėšoms gauti.

Pirmajame 2000 m. birželio 5 d. laiške buvo pakartota Komisijos pozicija dėl dviejų nuo 1977 m. asociacijos pateiktų finansavimo prašymų, susijusių su struktūrine finansine parama iš EPF ir projekto „Moterų verslo iniciatyva“ finansavimu.

Kalbant apie pirmąjį finansavimo prašymą, asociacija prašė finansuoti tam tikras išlaidas, susijusias su jos įsteigimu ir veikla. Komisija atsakė, kad EPF negali patenkinti tokio pobūdžio prašymų, nes pagal AKR ir ES susitarimus turimos lėšos yra susijusios su bendradarbiavimo politikos tikslais. Bendrijos politikos, skirtos privačiam sektoriui remti, įgyvendinimas neapima tokio pobūdžio struktūros finansavimo, kuris neturėtų tiesioginio poveikio aptariamiems tikslams. Deben priminė šį principą savo 2000 m. birželio 8 d. laiške, pabrėždamas, kad „Komisija atidžiai stebi šių iniciatyvų raidą, nesuteikdama pirmenybės jokiai konkrečiai iniciatyvai ir jos neremdama“.

Dėl prašymo, susijusio su projektu „Moterų verslo iniciatyva“, Komisija laikėsi nuomonės, kad dėl AKR ir ES bendradarbiavimą reglamentuojančių procedūrinių ir materialinių taisyklių jis neatitinka finansavimo reikalavimų.

Kalbant apie procedūrines taisykles, peržiūrėtos Ketvirtosios Lomės konvencijos 164 straipsnyje nustatytos bendrosios procedūros, taikomos prašymams skirti finansavimą iš regioniniam bendradarbiavimui skirtų lėšų. Pagal šią tvarką tik tam tikros įstaigos turi teisę teikti tokius prašymus. Šiuo konkrečiu atveju asociacija neatitiko šių formalių sąlygų.

Kalbant apie esmę, Komisija, nagrinėdama jai finansuoti pateiktą projektą, taikė gero finansų valdymo taisykles, kad nustatytų, ar konkretus veiksmas atitinka reikalavimus. Komisija yra saistoma 1991 m. liepos 29 d. Finansinio reglamento, taikomo bendradarbiavimui dėl plėtros finansavimo pagal 4-ąją AKR ir EEB konvenciją, 5 straipsnio. Savo ruožtu projektas „Moterų verslo iniciatyva“, kaip ne kartą buvo nurodyta skundo pateikėjui, „neatitinka nė vieno iš minimalių kriterijų, kad būtų galima imtis veiksmų, kurie galėtų būti tinkami finansuoti Bendrijos lėšomis (blogai apibrėžti tikslai, neaiškus veiklos rūšių sąrašas, nestruktūruota veikla, nenuoseklumas su deklaruotais tikslais; iliuziniai rezultatai; neatitikimas tarp asociacijos patirties ir pajėgumų bei prašomų lėšų sumos)“ (2000 m. birželio 5 d. raštas).

Tačiau, siekdama suteikti asociacijai kuo daugiau informacijos apie jos projekto finansavimo ir struktūrinės pagalbos galimybes, Komisija patarė jai pateikti pasiūlymą dėl finansavimo pagal EBAS pagalbos privačiajam sektoriui iš Europos plėtros fondo programą. Komisija labai apgailestavo, kad Asociacija nesiėmė veiksmų dėl šio patarimo.

Komisija norėjo atkreipti ombudsmeno dėmesį į tai, kad ji keletą kartų aiškiai paaiškino asociacijai savo poziciją dėl dviejų finansavimo prašymų. 2000 m. birželio 5 d. laiške tik pakartojama ši pozicija ir, priešingai nei teigia skundo pateikėjas, jame nėra jokios klaidingos informacijos. Nagrinėdama šį skundą Komisija dar kartą išnagrinėjo padėtį ir gali patvirtinti savo tarnybų anksčiau išsakytą poziciją.

Antrajame 2000 m. birželio 8 d. laiške ne tik pakartojami pirmiau išdėstyti Komisijos motyvai, bet ir reaguojama į klaidingą informaciją, kurią asociacija naudojo siekdama gauti finansinę paramą iš Europos privačiojo sektoriaus organizacijų, ypač iš tam tikrų prekybos rūmų. Todėl susirašinėdama su Kardifo prekybos rūmais asociacija teigė, kad ją remia Komisija, ir nurodė finansavimą, kurį Komisija galėtų suteikti. Mitchell-Heggs teigė, kad „ES Komisijos Vystymosi generalinis direktorius sutiko, kad ši federacija būtų vienas iš projektų, remtinų kartu su AKR generaliniu sekretoriumi Briuselyje“.

Per derybas su Komisija kiti nacionaliniai prekybos rūmai teigė gavę panašios informacijos. Sužinojusi apie tai, Komisija sureagavo paaiškindama savo poziciją trečiosioms šalims ir paragindama Asociaciją neminėti „neegzistuojančių Europos Komisijos finansavimo susitarimų ar esamų galimybių be išankstinio patikrinimo (.)“.

Dėl Komisijos reakcijos M. keletą mėnesių kaltino kai kuriuos Vystymosi GD narius dėl asociacijos ir jos pirmininko reputacijos pablogėjimo. Šie kaltinimai pakartoti 2000 m. spalio 10 d. laiške Vystymosi GD generaliniam direktoriui. Komisija apgailestauja dėl tokio požiūrio, kuris daro neigiamą poveikį AKR ir ES prekybos rūmų bendradarbiavimo stiprinimui ir visam AKR ir ES bendradarbiavimui.

Todėl Komisija mano, kad skundo pateikėjo kaltinimai tam tikriems Komisijos pareigūnams yra nepagrįsti. Komisijos darbuotojai visada laikėsi Komisijos valdymo taisyklių, nustatytų peržiūrėtoje 4-ojoje Lomės konvencijoje.

Skundo pateikėjas nepateikė pastabų dėl Komisijos nuomonės.

SPRENDIMĄ

1.1 Skundo pateikėjas teigė, kad 2000 m. birželio 5 ir 8 d.

1.2 Komisija pareiškė, kad 2000 m. birželio 5 d. laiške buvo pakartota Komisijos pozicija dėl dviejų asociacijos pateiktų finansavimo prašymų. Priešingai nei teigia skundo pateikėjas, šiame rašte nėra klaidingos informacijos: Komisija pareiškė, kad pirmasis finansavimo prašymas nepatenka į AKR ir ES susitarimų, susijusių su bendradarbiavimo politikos tikslais, taikymo sritį; antrasis prašymas, susijęs su projektu „Verslo iniciatyva moterims“, buvo netinkamas finansuoti tiek pagal procedūrines, tiek pagal esmines AKR ir ES bendradarbiavimą reglamentuojančias taisykles. Antrasis 2000 m. birželio 8 d. laiškas buvo atsakas į klaidingą informaciją, kurią asociacija naudojo siekdama gauti finansinę paramą iš Europos privataus sektoriaus organizacijų.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad pagal gero administravimo principus reikalaujama, kad administracija atidžiai ir nešališkai išnagrinėtų visus svarbius konkretaus atvejo aspektus. Nagrinėjant prašymus skirti finansavimą, akivaizdu, kad administracijai negali būti kliudoma suformuluoti pagrįstą nuomonę dėl pateiktų prašymų. Pagal gero administravimo principus taip pat reikalaujama, kad pareigūnai su piliečiais elgtųsi mandagiai. Todėl tinkamai pagrįsti neigiami vertinimai turėtų būti pateikiami tinkama kalba.

1.4 Ombudsmenas atidžiai patikrino turimą informaciją ir dviejų skundo pateikėjo nurodytų ir to paties Komisijos pareigūno pasirašytų laiškų turinį. Dėl pirmojo 2000 m. birželio 5 d. laiško ombudsmenas pažymi, kad jis pakartoja priežastis, dėl kurių buvo neįmanoma finansuoti projekto „Moterų verslo iniciatyva“, t. y. kad šis projektas „neatitinka nė vieno iš minimalių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima imtis veiksmų, kurie galėtų būti tinkami finansuoti iš Bendrijos lėšų (blogai apibrėžti tikslai, neaiškus veiklos rūšių sąrašas, nestruktūruotas, nenuoseklus nurodytų tikslų atžvilgiu; iliuziniai rezultatai; neatitikimas tarp asociacijos patirties ir pajėgumų bei prašomų lėšų sumos)“. Laiške priduriama, kad „kitaip tariant, painus, nenuoseklus ir neišsamus bylos pobūdis neleidžia pasinaudoti visomis Bendrijos finansavimo galimybėmis“. Kalbant apie asociacijos struktūrinį finansavimą, rašte pakartojama, kad toks finansavimas gali būti skiriamas tik AKR ir ES susitarimo finansiniame protokole numatytiems organams.

1.5 Dėl antrojo laiško ombudsmenas pažymi, kad jis pakartoja ankstesnę Komisijos poziciją ir prašo, kad Asociacija neminėtų "nesamų Europos Komisijos finansavimo susitarimų ar esamų galimybių be išankstinio patikrinimo".

1.6 Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad raštuose aiškiai paaiškinamos priežastys, dėl kurių Komisija neigiamai įvertino skundo pateikėjo paraišką. Ombudsmenas taip pat mano, kad neigiamas vertinimas pateiktas tinkama kalba. Be to, ombudsmenas mano, kad tyrimo metu atskleista medžiaga nesuteikia jokių įrodymų, pagrindžiančių skundo pateikėjo teiginį, kad Komisijos laiškuose buvo klaidų ir neatitikimų, taip pat kad jų tikslas buvo pakenkti Asociacijos patikimumui. Todėl šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo atvejų nenustatyta.

2.1 Skundo pateikėjas teigė, kad Asociacija negalėjo rasti finansavimo savo projektams dėl neigiamo, destruktyvaus ir kenkiančio pareigūno ir jo pavaduotojo požiūrio.

2.2 Komisija pastebėjo, kad dėl neigiamos reakcijos į medžiagą skundo pateikėjas keletą mėnesių kaltino kai kuriuos Vystymosi GD narius. Komisija mano, kad šie kaltinimai, kurie taip pat pakartoti skundo pateikėjo 2000 m. spalio 10 d. laiške, yra nepagrįsti.

2.3 Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo teiginį dėl atsakingų pareigūnų elgesio. Todėl šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo atvejų nenustatyta.

Remiantis Europos ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų

Jacob SÖDERMAN