Gerb. X,

2020 m. vasario 20 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui prieš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą (EUIPO) dėl to, kad ji negrąžino mokesčio už jūsų sėkmingą apeliaciją dėl jos sprendimo neregistruoti prekių ženklo.

EUIPO atsisakė grąžinti 720 EUR apeliacijos mokestį, nes manė, kad nebuvo įvykdytos grąžinimo sąlygos. Pagal atitinkamą nuostatą apeliacijos mokestis grąžinamas, „jei Apeliacinė taryba mano, kad toks grąžinimas yra teisingas dėl esminio procedūrinio pažeidimo“ ^[1]. EUIPO laikėsi nuomonės, kad „esminio procedūrinio pažeidimo“ nebuvo.

Atidžiai išnagrinėję visą informaciją, kurią pateikėte kartu su skundu, apgailestaudami pranešame, kad ombudsmenas nenustatė netinkamo EUIPO administravimo.

Teigėte, kad sprendimas neregistruoti prekių ženklo buvo savavališkas ir nepagrįstas ir kad EUIPO be jokio pagrindimo nukrypo nuo ankstesnių sprendimų dėl panašių registracijos prašymų. Manote, kad tai yra „esminis procedūrinis pažeidimas“. Savo argumentams pagrįsti taip pat nurodėte neseniai priimtą ES Bendrojo Teismo sprendimą ^[2].

Esminis procedūrinis pažeidimas yra objektyvus procedūros trūkumas, t. y. proceso taisyklių nesilaikymas, turintis įtakos bylos baigčiai ^[3].

Kai EUIPO atsisako registruoti prekių ženklą, ji turi pagrįsti savo sprendimą nurodydama faktus, kurie, jos nuomone, yra įrodyti, ir nurodydama atsisakymo registruoti pagrindą, remdamasi atitinkama ES prekių ženklų reglamento nuostata.^[4] Pagal teismų praktiką ^[5] tokių motyvų pakanka, kad suinteresuotosios šalys galėtų žinoti priemonės pagrindimą ir taip apsaugoti savo teises, o apeliacinės institucijos galėtų peržiūrėti sprendimo teisėtumą.

Gavote motyvų pareiškimą, atitinkantį pirmiau aprašytus reikalavimus. EUIPO jums pranešė, kad prekių ženklas negali būti įregistruotas remiantis ES prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punktu, nes asmens atvaizdas jūsų prekių ženkle nėra skiriamasis ženklas, pagal kurį būtų galima nustatyti prašomų prekių ir paslaugų verslo kilmę.

Apeliacinė taryba sutiko su jūsų argumentu, kad EUIPO anksčiau yra įregistravusi panašių rūšių prekių ženklus, ir nesutiko su pirmiau nurodytu jūsų prekių ženklo vertinimu iš esmės (ES prekių ženklų reglamento 7 straipsnio 1 dalies b punkto taikymas). Apeliacinė taryba nusprendė, kad neturėjo būti atsisakyta registruoti jūsų prekių ženklą. Taigi apeliaciniame skunde buvo pripažinta teisės klaida , t. y. materialinė, o ne procesinė klaida.

Neseniai priimtame sprendime, kuriuo remiasite, Bendrasis Teismas taip pat nustatė teisės klaidą ^[6].

Taigi EUIPO teisingai nusprendė, kad apeliacijos mokesčio grąžinimas yra nepagrįstas.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ^[7].

Suprantame, kad galite būti nusivylę šiuo sprendimu, tačiau tikimės, kad pirmiau pateikti paaiškinimai vis tiek bus naudingi.

Nuoširdžiai Jūsų,

Tina Nilsson Bylų nagrinėjimo skyriaus
vadovė

Strasbūras, 2020 10 05

[1] 2018 m. kovo 5 d. Komisijos deleguotojo reglamento (ES) 2018/625, kuriuo papildomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo (toliau – Deleguotasis reglamentas dėl ES prekių ženklo), 33 straipsnio d punktas.

[2] 2019 m. gruodžio 18 d. Bendrojo Teismo sprendimas Gres de Aragón / EUIPO, T-624/18.

[3] EPT apeliacinių tarybų praktika, 2004 m. vasario 3 d. byla T 0012/03, 4.2 punktas.

[4] 2017 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/1001 dėl Europos Sąjungos prekių ženklo.

[5] 2008 m. liepos 9 d. Bendrojo Teismo sprendimas Paul Reber GmbH & Co. KG prieš Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybą, T-304/06, 43–46 punktai.

[6] Bendrojo Teismo praktika: Sprendimo Gres de Aragón / EUIPO, T-624/18, 54 punktas.

[7] Išsamią informaciją apie skundų nagrinėjimo procedūrą ir su skundais susijusias teises galima rasti adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/document/70707.