Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentu, susijusiu su Europos Komisijos sprendimu Serbijoje vykdomą naudingųjų iškasenų gavybos projektą priskirti strateginiam projektui pagal Svarbiausiųjų žaliavų aktą (CRMA). Konkrečiai skundo pateikėjas siekė gauti atitinkamą nagrinėjamosios ES nepriklausančios šalies pritarimą šiam sprendimui. Skundo pateikėjas savo prašymą Europos Komisijai pateikė 2025 m. liepos mėn.

Komisija pirmą kartą atsakė 2025 m. rugpjūčio mėn. Ji nurodė, kad vienas dokumentas patenka į prašymo leisti susipažinti su dokumentais taikymo sritį, ir atsisakė leisti visuomenei susipažinti su visu šiuo dokumentu. Tai darydama Komisija teigė, kad atskleidimas galėtų pakenkti ES tarptautiniams santykiams su šalimi, kurioje vykdomas projektas.

Skundo pateikėjas užginčijo Komisijos sprendimą 2025 m. rugsėjo mėn. pateikdamas kartotinę paraišką. Kai Komisija nepateikė aiškaus atsakymo, 2025 m. spalio mėn. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Komisijos netiesioginio atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais ir pirmiausia paprašė Komisijos kuo greičiau priimti aiškų atsakymą į skundo pateikėjo kartotinę paraišką. Per nustatytą terminą negavusi atsakymo, ombudsmeno tyrimo grupė išnagrinėjo atitinkamą dokumentą ir konsultacijų su atitinkama ES nepriklausančia šalimi dokumentus.

2026 m. gegužės mėn. Komisija atsakė skundo pateikėjui, suteikdama plačią galimybę iš dalies susipažinti su nagrinėjamu dokumentu, pašalindama tik ribotus asmens duomenis, kurių skundo pateikėjas neginčijo. Todėl ombudsmenas nusprendė, kad skundas dėl Komisijos implicitinio atsisakymo leisti susipažinti su dokumentais buvo išspręstas suteikus galimybę susipažinti su dokumentais. Vis dėlto ombudsmenė apgailestavo dėl to, kad Komisija vėlavo išnagrinėti skundo pateikėjos prašymą leisti susipažinti su dokumentais, ir šis vėlavimas tęsėsi net ir po to, kai ji pradėjo tyrimą. Ombudsmenas, remdamasis jam pateiktais skundais, toliau atidžiai stebi vėlavimo klausimą.

 

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija informavo visuomenę apie savo teisėkūros iniciatyvos dėl tvarių maisto sistemų sistemos, kuri buvo strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ dalis, padėtį. Po šios iniciatyvos pradžios ir viešų konsultacijų Komisija jos neįtraukė į savo 2024 m. darbo programą. Skundo pateikėja, viešose konsultacijose dalyvavusi organizacija, buvo susirūpinusi, kad Komisija neinformavo visuomenės apie iniciatyvos statusą ir priežastis, dėl kurių vėluojama priimti su ja susijusį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Atlikdama ombudsmenės tyrimą Komisija paaiškino, kad 2023 m. ji peržiūrėjo savo politinius prioritetus dėl ekonominių sutrikimų, kuriuos sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ūkininkų protestų visoje ES ir platesnio suinteresuotųjų subjektų susirūpinimo dėl ES žemės ūkio. 2025 m. Komisija priėmė naują Žemės ūkio ir maisto viziją. Kadangi šiame dokumente FSFS neminima, Komisija manė, kad suinteresuotosioms šalims buvo aišku, jog ši iniciatyva nutraukta. Be to, Komisija nurodė, kad šiuo metu atnaujina informaciją apie visas savo politikos iniciatyvas, skelbiamas jos interneto svetainėje.

Ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su jos politikos iniciatyvų statusu, ir laikėsi nuomonės, kad tolesni tyrimai šiuo klausimu nėra pagrįsti.

Trys bylos buvo susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MIK), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija neįvertino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o tai, kartu paėmus, prilygsta netinkamam administravimui. Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėžiant „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo jų reikalavimų leidžianti nuostata, taip pat registruojant ir paaiškinant bet kokių suteiktų nukrypti leidžiančių nuostatų priežastis. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas taip pat pateikė keturis pasiūlymus dėl patobulinimų: patikslinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų; užtikrinti, kad analitiniai dokumentai, kuriais pakeičiami poveikio vertinimai ir kuriuose išdėstomi jos pasiūlymus pagrindžiantys įrodymai, būtų paskelbti laiku, kad prieš priimant teisės aktą būtų galima surengti viešas diskusijas; parengti gaires dėl klimato nuoseklumo vertinimų įgyvendinimo; pagrindimo pateikimas ir registravimas, kai tarnybų tarpusavio konsultacijų laikotarpiai sutrumpinami žemiau nustatytų ribų.

Savo atsakyme ombudsmenei Komisija sutiko apsvarstyti galimybę per būsimą geresnio reglamentavimo taisyklių peržiūrą apibrėžti „skubias“ situacijas, taip pat užfiksuoti ir paskelbti priežastis, dėl kurių taikomos bet kokios nuo jų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos. Komisija taip pat įsipareigojo užtikrinti tikslines konsultacijas dėl jos skubių pasiūlymų, per tris mėnesius nuo jų priėmimo paskelbti analitinius dokumentus su įrodymais, kuriais grindžiami jos pasiūlymai, įtraukti klimato nuoseklumo vertinimus tiek į analitinius dokumentus, tiek į būsimų pasiūlymų aiškinamuosius memorandumus ir pateikti trumpesnių tarnybų tarpusavio konsultacijų pagrindimą.

Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad Komisijos įsipareigojimai nėra nei pakankamai aiškūs, nei konkretūs, kad būtų užtikrintas skaidrus, įtraukus ir įrodymais pagrįstas teisėkūros procesas.

Ombudsmenė palankiai įvertino apskritai konstruktyvų Komisijos atsakymą į jos rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų. Vis dėlto Komisijos atsakyme dar nėra pakankamai aišku, kokių konkrečių veiksmų ji ketina imtis, kad įgyvendintų ombudsmenės rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų.

Todėl ombudsmenas stebės šį klausimą remdamasis būsimais skundais ir kai Komisija baigs geresnio reglamentavimo taisyklių peržiūrą. Šiame etape tolesni tyrimai nėra pagrįsti, o ombudsmenas baigė nagrinėti tris bylas.