Skundo aplinkybės

1. 2018 m. liepos 26 d. skundo pateikėjas paprašė Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos (INEA) suteikti jam galimybę visuomenei susipažinti su visais dokumentais, kuriuos pateikė viešoji įstaiga (valstybės narės nacionalinė kibernetinio saugumo institucija), siekianti gauti finansavimą iš INEA^[1].

2. 2018 m. rugpjūčio 1 d. INEA atsakė skundo pateikėjui nurodydama, kad prašomi dokumentai yra dotacijos paraiškos A–D formos. Ji atsisakė suteikti jam galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais remdamasi Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmoje įtraukoje nustatyta komercinių interesų išimtimi ir 4 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta asmens duomenų išimtimi^[2].

3. Tą pačią dieną skundo pateikėjas pateikė prašymą atlikti peržiūrą (vadinamąjąkartotinę paraišką),prašydamas INEA peržiūrėti ankstesnį atsisakymą ir suteikti jam galimybę visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais.

4. 2018 m. rugpjūčio 7 d. INEA konsultavosi su nacionaline kibernetinio saugumo institucija pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 4 dalį.

5. 2018 m. rugpjūčio 21 d. INEA patvirtino savo ankstesnį sprendimą neleisti visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais.

6. 2018 m. spalio 7 d. skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui. Tada ombudsmenas pradėjo tyrimą.

Ombudsmeno pasiūlymas dėl sprendimo

7. Tyrimo metu ombudsmenė pažymėjo, kad INEA konsultavosi su nacionaline kibernetinio saugumo institucija, iš kurios gauti dokumentai, dėl galimybės atskleisti prašomus dokumentus. Tai darydama INEA pateikė pasiūlymą dėl dalinio atskleidimo, nurodydama informaciją, kuri, jos nuomone, turėtų būti kupiūruota (nes ji yra neskelbtina komercinė informacija arba joje yra asmens duomenų), ir paragino nacionalinę kibernetinio saugumo instituciją pateikti savo nuomonę dėl siūlomo atskleidimo. Nacionalinė kibernetinio saugumo institucija nurodė nesutinkanti su dokumentų atskleidimu.

8. Ombudsmenas pažymėjo, kad INEA nebuvo saistoma nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos nuomonės, kaip nustatyta byloje Terezakis prieš Komisiją^[3].

9. Ombudsmenė nustatė, kad prašomuose dokumentuose yra tam tikros komercinės vertės informacijos, ir sutiko, kad atskleidus šią informaciją gali atsirasti nesąžiningas pranašumas būsimuose kvietimuose dalyvauti konkursuose ir pasiūlymuose. Skundo pateikėjas neįrodė, kad atskleidimo reikalautų viršesnis viešasis interesas, kuris pateisintų atsisakymą apsaugoti šiuos komercinius interesus. Taigi ombudsmenas nustatė, kad ši informacija turėtų būti laikoma neskelbtina komercine informacija pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies pirmą ketinimą.

10. Tačiau dokumentuose taip pat buvo tam tikros informacijos, kuri neatrodė komerciniu požiūriu konfidenciali. Tai buvo bendro pobūdžio informacija apie projektą, atitinkanti viešai skelbiamą kvietimą teikti pasiūlymus^[4] Ombudsmenas pažymėjo, kad ne tik kvietimas teikti pasiūlymus jau yra viešai prieinamas, bet ir informacija apie projektą, kaip patvirtino skundo pateikėjas^[5] ir INEA^[6]. Ombudsmenas padarė išvadą, kad ši informacija nėra neskelbtina ir jos atskleidimas nepakenktų valstybės įmonės komerciniams interesams ar intelektinės nuosavybės teisėms.

11. Dėl kupiūruotų asmens duomenų ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog būtina perduoti asmens duomenis^[7], ir sutiko, kad prašomuose dokumentuose esantys asmens duomenys turėtų būti kupiūruoti pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 8 straipsnio b punktą.

12. Todėl ombudsmenė pasiūlė, kad INEA iš dalies atskleistų atitinkamas dotacijos paraiškos A ir D formas, pašalindama tik tą informaciją, kurią ji laikė tikrai neskelbtina komercine informacija arba asmens duomenimis. Ombudsmenas pasiūlė, kad INEA pradinis pasiūlymas dėl dalinio informacijos atskleidimo (pateiktas konsultuojantis su valstybine įmone) būtų tinkamas pagrindas imtis tolesnių veiksmų.

Ombudsmeno rekomendacija

13. INEA atmetė ombudsmenės pasiūlymą atskleisti dalį informacijos. INEA pažymėjo, kad informacija apie projekto apimtį ir tikslus jau yra viešai prieinama ir „iš esmės sutampa“ su informacija, įtraukta į dokumentų dalis, kurias ombudsmenas pasiūlė atskleisti. Ji teigė, kad administracinė našta, susijusi su ombudsmeno pasiūlymo įgyvendinimu, būtų per didelė ir kad galimybė iš dalies susipažinti su dokumentais būtų beprasmė, nes informacija, kurią būtų galima atskleisti, jau yra vieša^[8].

14. INEA taip pat pabrėžė, kad projektas susijęs su kibernetiniu saugumu – sritimi, kurioje konfidencialumas yra labai svarbus. Ji teigė, kad atskleidus prašomus dokumentus būtų pažeistas Komisijos ir atitinkamų įgyvendinančių subjektų tarpusavio pasitikėjimas ir ateityje galėtų būti nenoras teikti paraiškas dėl dotacijų. Ji nurodė, kad tokie subjektai savo projektų pasiūlymuose pateikia išsamią informaciją apie savo personalą ir operacijas, kuri, ją atskleidus, leistų išorės subjektams suprasti jų veikimą. Be to, ji pažymėjo, kad kai kurie įgyvendinantieji subjektai yra valstybių narių saugumo ir žvalgybos infrastruktūros dalis. Todėl ji teigė, kad informacijos atskleidimas taip pat galėtų pakenkti valstybių narių kibernetiniam saugumui vykdant tikslinius kibernetinius išpuolius.

15. Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad jos pasiūlymo įgyvendinimas nesukels papildomos administracinės naštos INEA, nes INEA, pasikonsultavusi su atitinkama nacionaline kibernetinio saugumo institucija, jau pateikė pradinį pasiūlymą dėl dalinio informacijos atskleidimo.

16. Ombudsmenas taip pat laikėsi nuomonės, kad tai, jog informacija jau yra viešai prieinama, nereiškia, kad galimybė visuomenei susipažinti su prašomais dokumentais būtų beprasmė. Ji pažymėjo, kad atskleidimas galėtų būti laikomas beprasmiu arba beprasmiu tik tuo atveju, jei kupiūravimas būtų toks platus, kad dokumentas „visiškainetektų savo turinio“^[9]. Šiuo atveju taip nėra. Jei remiantis tuo, kad tam tikra dokumentuose esanti informacija jau yra viešai prieinama, galima daryti išvadą, kad atskleidus šią informaciją negali būti pakenkta Reglamentu Nr. 1049/2001 saugomiems interesams. 

17. Ombudsmenė pažymėjo, kad jos pasiūlymas dėl viešo atskleidimo susijęs su informacija, kuri negali būti laikoma neskelbtina, pavyzdžiui, projekto apimtimi ir tikslais, jo aktualumu ir veiklos aprašymais. Informacijos, kuri gali būti neskelbtina komerciniu požiūriu arba kurioje gali būti asmens duomenų, kupiūravimas yra pagrįstas^[10]. Todėl ombudsmenas nustatė, kad dalinis prašomų dokumentų atskleidimas nepakenktų Komisijos ir valstybės įmonės tarpusavio pasitikėjimui.

18. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad dalinis atskleidimas negali pakenkti nacionaliniam kibernetiniam saugumui, nes dokumentų dalyse, kurios turėtų būti atskleistos, yra informacijos, kuri jau yra vieša. Bet kuriuo atveju šioje informacijoje nėra išsamios techninės informacijos, kuri leistų išorės subjektams suprasti nacionalinių kibernetinio saugumo agentūrų veikimą ir taip pakenkti valstybių narių kibernetiniam saugumui.

19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nustatė, kad INEA atsisakymas leisti iš dalies susipažinti su dokumentais yra netinkamas administravimas. Todėl ji pateikė šią rekomendaciją (pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį):

„Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga turėtų iš dalies atskleisti prašomas dotacijos paraiškos A ir D formas, kupiūruodama tik tą informaciją, kuri yra tikrai neskelbtina komercinė informacija arba kurią reikia apsaugoti.“

INEA atsakymas į ombudsmenės rekomendaciją

20. INEA atmetė ombudsmenės rekomendaciją. Ji teigė, kad ES teismai pripažįsta bendrąją pasiūlymų neatskleidimo prezumpciją^[11], kuri pagal analogiją taikoma ir dotacijų skyrimo procedūroms. Ji nurodė, kad pagal Europos Komisijos siūlomą praktiką atsisakoma leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su paraiškomis dėl dotacijų, siekiant apsaugoti komercinius interesus ir privatumą.

21. INEA tvirtino, kad jos pradinis pasiūlymas atskleisti dalį informacijos buvo „tik pagrindas pradėti diskusijas, o ne galutinė Agentūros pozicija“. Dabar ji mano, kad išbraukus neskelbtiną informaciją atskleista dokumento dalis netektų prasmės. Ji taip pat teigė, kad kupiūruoti dokumentai skundo pateikėjui netektų prasmės, nes informacija jau yra viešai prieinama. INEA nurodė, kad ES teismai nusprendė, jog tokiais atvejais institucijoms leidžiama neleisti susipažinti su dalimi dokumentų^[12].

22. INEA tvirtino, kad, kadangi nekonfidenciali informacija yra išdėstyta prašomuose dokumentuose, „iš dalies ištrynus informaciją kiltų didelė rizika, kad laiku paviešinus viešai prieinamus elementus vis tiek galėtų būti atskleista neskelbtina informacija“. Ji taip pat pažymėjo, kad Komisijai ir jai pačiai susirūpinimą kelia tai, kad galimas kibernetinio saugumo konfidencialumo pažeidimas galėtų pakenkti atitinkamos nacionalinės kibernetinio saugumo institucijos ir būsimų bendradarbiavimo partnerių pasitikėjimui.

23. INEA teigė, kad skaidrumas ir piliečių dalyvavimas sprendimų priėmimo procese šiuo atveju negali būti naudojami kaip argumentas dėl viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją, nes paraiškos dėl dotacijų nėra teisėkūros procedūros dalis.

Ombudsmeno vertinimas po rekomendacijos pateikimo

24. Ombudsmenė yra nusivylusi INEA atsakymu į jos rekomendaciją.

25. Ji mano, kad naujas INEA argumentas dėl atsisakymo leisti iš dalies susipažinti su dokumentais, grindžiamas bendrąja pasiūlymų ir (arba) dotacijų neatskleidimo prezumpcija, nėra įtikinamas. Ombudsmenas nebūtinai sutinka, kad tokia bendroji prezumpcija taikoma, tačiau pažymi, kad visos bendrosios prezumpcijos, susijusios su ES taisyklėmis dėl galimybės susipažinti su dokumentais, gali būti paneigtos. Ombudsmenas aiškiai paaiškino, kodėl tam tikra dokumentuose pateikta informacija negali būti laikoma konfidencialia. Todėl šiuo atveju paneigiama bet kokia bendroji prezumpcija, kuri gali būti taikoma konkurso pasiūlymams.  

26. Iš INEA kartotinio sprendimo ir vėlesnio susirašinėjimo su ombudsmenu taip pat matyti, kad INEA jau atliko individualų prašomų dokumentų vertinimą ir nustatė dokumento dalis, kurioms taikomos išimtys pagal Reglamentą 1049/2001, ir kitas dalis, kurios jau yra viešos. 

27. Be to, ombudsmenas nesutinka su INEA vertinimu, kad šiuo atveju neskelbtinos dokumentų versijos paskelbimas būtų beprasmis. Nors tam tikra prašomuose dokumentuose esanti neskelbtina informacija jau yra viešai prieinama, (dalinis) dokumento paskelbimas galėtų padėti skundo pateikėjui įsitikinti, ar dotacijos paraiškoje pateikta ta pati informacija, kuri jau yra viešai prieinama. Todėl skundo pateikėjui būtų šiek tiek naudinga ir neatskleista dokumentų versija.

28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenė dar kartą patvirtina savo išvadą, kad INEA atsisakymas leisti visuomenei iš dalies susipažinti su aptariamais dokumentais yra netinkamas administravimas.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Ombudsmenė nėra patenkinta Inovacijų ir tinklų programų vykdomosios įstaigos atsakymu į jos rekomendaciją, kad Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga turėtų iš dalies atskleisti prašomas A ir D dotacijų paraiškų formas, ir patvirtina savo išvadą dėl netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas ir Inovacijų ir tinklų programų vykdomoji įstaiga bus informuoti apie šį sprendimą.

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

Strasbūras, 2019 10 04

[1] Finansavimas buvo susijęs su patobulintomis nacionalinėmis kibernetinio saugumo paslaugomis ir sąveikumo pajėgumais (eCSI), veiksmas 2016-RO-IA-0128, kurį galima rasti INEA interneto svetainėje https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-telecom/2016-ro-ia-0128; Kvietimas teikti paraiškas dėl bendros svarbos projektų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje, CEF-TC-2016-3: „Cyber Security“ (Kibernetinis saugumas), paskelbta adresu https://ec.europa.eu/inea/sites/inea/files/2016-3_ceftelecom_calltext_cybersecurity_200916_final.pdf , priedas, 2016 m. darbo programa, paskelbta adresu https://ec.europa.eu/inea/sites/inea/files/wp2016_adopted_20160303.pdf.

[2] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, kurį galima rasti adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32001R1049&rid=1.

[3] 2008 m. sausio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Terezakis prieš Komisiją, T-380/04.

[4] Kvietimas teikti paraiškas dėl bendros svarbos projektų pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę transeuropinių telekomunikacijų tinklų srityje, CEF-TC-2016-3: „Cyber Security“ (Kibernetinis saugumas), paskelbta adresu https://ec.europa.eu/inea/sites/inea/files/2016-3_ceftelecom_calltext_cybersecurity_200916_final.pdf , priedas, 2016 m. darbo programa, paskelbta adresu https://ec.europa.eu/inea/sites/inea/files/wp2016_adopted_20160303.pdf.

[5] Skelbimas apie pirkimą, 2018/S 019-040409, skelbiamas adresu https://ted.europa.eu/udl?uri=TED:NOTICE:040409-2018:TEXT:RO:HTML.

[6] INEA interneto svetainė: https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-telecom/2016-ro-ia-0128, https://ec.europa.eu/inea/en/connecting-europe-facility/cef-telecom/apply-funding/2016-cef-telecom-call-cyber-security-cef-tc-2016-3; valstybinės įmonės interneto svetainėje, kurią galima rasti adresu https://www.cert.ro/pagini/ecsi-page; projektui skirtą interneto svetainę, kurią galima rasti adresu https://ecsi.cert.ro/; Rumunijos viešųjų pirkimų sistema ir (arba) platforma, skelbiama adresu www.e-licitatie.ro; ir „Tenders Electronic Daily“, paskelbta adresu www.ted.europa.eu.

[7] Pagal 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo 2 straipsnio a punktą: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?uri=CELEX:32001R0045.

[8]INEA nurodo 2001 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Mattila prieš Tarybą ir Komisiją, T-204/99, 69 punktą ir 2014 m. kovo 20 d. sprendimą; Sprendimo Reagens prieš Komisiją , T-181/10, 161–175 punktai; 1999 m. liepos 19 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimo Hautala prieš Tarybą , T-14/98, 30 punktas ir 2002 m. vasario 7 d. sprendimo Kuijer prieš Tarybą, T-211/00, 57 punktas.

[9] Žr. sprendimo Reagens prieš Komisiją , T-181/10, 172 ir 175 punktus.

[10] Pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 1 dalies b punktą ir 4 straipsnio 2 dalies pirmą įtrauką.

[11] Pavyzdžiui, 2016 m. gegužės 26 d.

Sprendimo Management Group prieš Europos Komisiją, T-110/15, 30 punktas ir 2015 m. lapkričio 13 d. Bendrojo Teismo sprendimo ClientEarth prieš Europos Komisiją, T-424/14 ir T-425/14, 65 punktas.

[12] 2001 m. liepos 12 d. Bendrojo Teismo sprendimo Mattila prieš Tarybą ir Komisiją, T-204/99, 69 punktas.