Skundo aplinkybės

1. Ši byla susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą dėl pažeidimo, susijusį su Reglamentų (EB) Nr. 1782/2003 [1], (EB) Nr. 2237/2003 [2] ir (EB) Nr. 1973/2004 [3], nustatančių, inter alia, priemoką už kietųjų kviečių kokybę, įgyvendinimu Italijoje. Priemokų už kokybę sistemoje numatyta, kad ūkininkai, auginantys tam tikrų rūšių kietuosius kviečius, kuriuos valstybės narės atrenka pagal kokybės parametrų rinkinį, gauna piniginę pagalbą.

2. Skundo pateikėjas yra bendrovės, kuriai priklauso kelių kietųjų kviečių veislių komercinės teisės, suinteresuotasis subjektas. Nuo 2004 m. skundo pateikėjas ne kartą kreipėsi į Komisiją ir skundėsi dėl priemonių, kurių Italija ėmėsi siekdama atrinkti kviečių veisles, kurioms galėtų būti taikoma priemokos už kokybę tvarka, ir dėl kurių, skundo pateikėjo teigimu, nesąžiningai buvo pašalintos jo įmonės sėklos. Komisija kelis kartus atsakė, kad už priemokos skyrimo reikalavimus atitinkančių kviečių veislių atranką yra atsakingos valstybės narės, ir paragino skundo pateikėją pasinaudoti nacionalinėmis teisių gynimo priemonėmis. Vėliau skundo pateikėjas pateikė skundą Italijos Lačio provincijos administraciniam teismui ir taip pat kreipėsi į Europos kovos su sukčiavimu tarnybą (OLAF).

3. 2008 m. sausio 18 d. skundo pateikėjas pateikė Komisijai dar vieną skundą. Jis nustatė 20 tariamų Italijos valdžios institucijų vykdomo priemokų už kietųjų kviečių kokybę sistemos valdymo pažeidimų, kurie, jo nuomone, prilygsta atitinkamų ES taisyklių pažeidimams, ir paprašė Komisijos pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Italiją. Komisija užregistravo skundą (INF/2008/4147) ir sutiko 2008 m. gegužės mėn. surengti susitikimus su skundo pateikėjo advokatu, o 2008 m. lapkričio 7 d. – su skundo pateikėju.

4. 2009 m. sausio 6 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad tą pačią dieną ji paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti tam tikrą informaciją ir kad dėl šio klausimo pobūdžio nebuvo galima laikytis vienerių metų termino skundui išnagrinėti, nustatyto Komisijos komunikate dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimų [4] (toliau - komunikatas). Italijos valdžios institucijos prašomą informaciją pateikė 2009 m. balandžio 17 d.

5. 2009 m. gegužės 20 d., gavusi skundo pateikėjo prašymą pateikti naujausią informaciją apie padėtį, susijusią su jo skundu, Komisija jam pranešė, kad Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 [5] nuo 2010 m. sausio 1 d. bus panaikinta priemokų už kietųjų kviečių kokybę schema ir ji bus integruota į bendrą ūkininkų pajamų rėmimo schemą (toliau –bendrosios išmokos schema). Kol bus priimtos išsamios naujosios schemos įgyvendinimo taisyklės, Komisija manė, kad tikslinga nepriimti galutinio sprendimo dėl skundo neturint išsamaus naujos teisinės sistemos vaizdo. Vėliau susirašinėdamas skundo pateikėjas išreiškė nuomonę, kad Komisijos požiūris yra neįtikinamas ir vilkinamas, ir paprašė įvertinti jo teiginių pagrįstumą. Tačiau savo atsakymuose Komisija laikėsi savo pozicijos.

6. 2009 m. liepos 29 d. skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.

Dėl tyrimo dalyko

7. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl šių kaltinimų ir pretenzijų:

Įtarimas

Komisija nepateikė pagrįstų ir tinkamų priežasčių, dėl kurių ji dar nepriėmė sprendimo dėl skundo dėl pažeidimo INF/2008/4147.

Prašymas

Komisija turėtų nedelsdama priimti sprendimą dėl skundo dėl pažeidimo INF/2008/4147.

Tyrimas

8. 2009 m. spalio 8 d. ombudsmenas paprašė Komisijos iki 2009 m. gruodžio 31 d. pateikti nuomonę dėl skundo pateikėjo teiginių ir pretenzijų. Komisijos nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui ir 2010 m. gegužės 7 d. skundo pateikėjas išsiuntė kvietimą pateikti pastabas.

Tolesnė raida

9. 2009 m. gruodžio 1 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad neseniai buvo priimti reglamentai, kuriais įgyvendinamas Reglamentas Nr. 73/2009, ir išaiškino teisinę sistemą. Todėl Komisija paskelbė, kad netrukus galės priimti sprendimą dėl skundo dėl pažeidimo.

10. 2010 m. kovo 15 d. Komisija informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo INF/2008/4147. Komisija pabrėžė, kad dėl kelių priežasčių jai nenaudinga nagrinėti skundo iš esmės. Visų pirma, priėmus Reglamentą Nr. 73/2009 nebeliko pažeidimo nagrinėjimo procedūros teisinio pagrindo. Be to, skundo dalykas priklausė valstybių narių kompetencijai. Galiausiai tariamas Italijos padarytas pažeidimas nebuvo pagrįstas pakankamais įrodymais, o skundo pateikėjas taip pat pateikė skundą nacionaliniam administraciniam teismui. Visos šios aplinkybės paskatino Komisiją pasinaudoti savo diskrecija nepradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros skundo pateikėjo byloje [6]. Komisija paragino skundo pateikėją per mėnesį pateikti pastabas dėl jos išvadų.

11. 2010 m. balandžio 2 d. Komisijai pateiktose pastabose skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos pateiktos priežastys buvo klaidingos, nepagrįstos ir nepakankamos, nes jomis nebuvo atsižvelgta į skunde dėl pažeidimo pateiktų įtarimų pagrįstumą. Todėl skundo pateikėjas paprašė Komisijos persvarstyti savo išvadas. 2010 m. rugpjūčio 9 d. raštu Komisija patvirtino savo pirminę poziciją.

12. 2010 m. rugsėjo 1 d. skundo pateikėjas vėl kreipėsi į ombudsmeną ir pateikė keletą įtarimų dėl Komisijos paskelbto ketinimo baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo INF/2008/4147. Šis skundas užregistruotas kaip skundas Nr. 2004/2010/IP. 2011 m. vasario 24 d. ombudsmenas nusprendė, kad nėra pakankamo pagrindo pradėti šio skundo tyrimą. Ombudsmenas argumentavo, kad Komisijos nuomonė, pagal kurią tariamai pažeistos nuostatos nebeegzistuoja, atrodo pagrįsta ir tinkama. Todėl nebuvo pakankamo pagrindo pradėti skundo Nr. 2004/2010/IP tyrimą.

13. 2010 m. spalio 11 d. Komisija informavo skundo pateikėją, kad 2010 m. rugsėjo 30 d. ji nusprendė baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo INF/2008/4147.

Ombudsmeno analizė ir išvados

Įžanginės pastabos

14. Siekiant išvengti nesusipratimų, svarbu priminti, kad atliekant šį tyrimą vertinama tik tai, ar Komisija laiku išnagrinėjo skundą dėl pažeidimo INF/2008/4147.

15. Ombudsmenas pažymi, kad per tą laiką Komisija priėmė sprendimą baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo. Skundo pateikėjas pateikė ombudsmenui atskirą skundą dėl Komisijos sprendimo (skundas 2004/2010/IP), kurį ombudsmenas jau nagrinėjo, pagrįstumo. Todėl ombudsmenui šiame sprendime šio klausimo nagrinėti nereikia.

16. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad ombudsmenas apribojo savo tyrimą tik kai kuriais iš daugelio skundo pateikėjo pateiktų argumentų, ir visų pirma nusprendė savo tyrime daugiausia dėmesio skirti skundo INF/2008/4147 nagrinėjimui nuo jo pateikimo 2008 m. sausio mėn. Todėl, Komisijos teigimu, bet kokie veiksmai, atlikti iki šios datos, neturi reikšmės. Skundo pateikėjas visiškai nesutiko su Komisijos pozicija. Savo pastabose jis pabrėžė, kad ombudsmenas į savo vertinimą aiškiai neįtraukė Komisijos elgesio iki 2008 m. sausio mėn. Be to, toks elgesys būtų svarbus siekiant paaiškinti bendrą vaizdą ir paaiškinti bei kontekstualizuoti vėlesnius įvykius.

17. Ombudsmenas pažymi, kad neginčijama, jog 2008 m. sausio 18 d. skundo pateikėjas pateikė skundą INF/2008/4147. Be to, reikėtų pažymėti, kad ombudsmeno tyrimo objektas ir apimtis nustatyti atsižvelgiant į įtarimus ir pretenzijas, pateiktus pradiniame laiške, nes ombudsmenas supranta, kad jie kyla iš konkretaus skundo. Nors dabartinis ombudsmeno tyrimas yra susijęs su tuo, kaip Komisija nagrinėja skundą INF/2008/4147, tai netrukdo ombudsmenui atsižvelgti į visus veiksmus, atliktus prieš užregistruojant atitinkamą skundą dėl pažeidimo, kai šie veiksmai yra svarbūs vertinant Komisijos elgesio nagrinėjant minėtą skundą pagrįstumą.

A. Dėl Komisijos vykdomo skundo dėl pažeidimo nagrinėjimo

Ombudsmenui pateikti argumentai

18. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Komisija nepateikė pagrįstų ir tinkamų priežasčių, dėl kurių ji dar nepriėmė sprendimo dėl skundo dėl pažeidimo INF/2008/4147. Savo teiginiui pagrįsti skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos sprendimas atidėti sprendimo dėl skundo dėl pažeidimo priėmimą, kol nebus baigta teisės aktų reforma, neatitiko pareigos laiku priimti sprendimą. Jis teigė, kad Komisija turėtų nedelsdama priimti sprendimą.

19. Savo nuomonėje Komisija nurodė, kad 2008 m. vasario 14 d. informavo skundo pateikėją apie skundo užregistravimą, o 2008 m. balandžio ir lapkričio mėn. surengė susitikimus su skundo pateikėju ir (arba) jo advokatu. Tik skundo pateikėjo advokato įsikišimas leido visiškai nustatyti problemas, dėl kurių Italijai reikėjo pateikti prašymą pateikti informaciją. Prašymas pateikti informaciją buvo parengtas 2008 m. gruodžio mėn. ir 2009 m. sausio mėn. pradžioje ir jį reikėjo ypač nuodugniai išnagrinėti, įskaitant konsultacijas su atitinkamomis tarnybomis Komisijos Žemės ūkio generaliniame direktorate ir kituose generaliniuose direktoratuose. Komisija laikėsi nuomonės, kad ji laikėsi komunikato, ir visų pirma informavo skundo pateikėją, kad, atsižvelgiant į klausimo pobūdį, nebuvo galima laikytis vienerių metų termino skundui išnagrinėti [7].

20. Komisija taip pat pažymėjo, kad Reglamentu Nr. 73/2009 buvo panaikintas ankstesnis priemokų už kietųjų kviečių kokybę režimas, todėl byla aiškiai skyrėsi nuo bylos, kurią ombudsmenas nagrinėjo savo sprendime dėl skundo Nr. 3453/2005/GG. Toje byloje ombudsmenas nustatė, kad, kol bus priimti atitinkamų teisės aktų pakeitimai, Komisija negalėjo tiesiog susilaikyti nuo veiksmų dėl skundo dėl pažeidimo, bet turėjo nuspręsti, ar jį atmesti, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Komisija nurodė, kad, kitaip nei toje byloje, šioje byloje klausimai, susiję su priemokų už kokybę tvarkos įgyvendinimu valstybėse narėse „nuo 2009 m. sausio mėn. [...] nebegali būti teisiškai nagrinėjami“ir kad bet kuriuo atveju pažeidimo nagrinėjimo procedūra tapo netinkama. Komisija priminė, kad procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo tikslas – užtikrinti, kad būtų nutrauktas Sąjungos teisei prieštaraujantis valstybių narių elgesys, todėl tokia procedūra neturėtų būti taikoma praeityje susiklosčiusioms faktinėms aplinkybėms arba tais atvejais, kai siekiamas tikslas jau buvo greičiau pasiektas kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, pakeitus Sąjungos teisę.

21. Komisija taip pat pabrėžė, kad jos sprendimas prieš priimant sprendimą dėl skundo dėl pažeidimo palaukti, kol bus paskelbti reglamentai, kuriais įgyvendinamas Reglamentas (EB) Nr. 73/2009, yra tinkamas naudojimasis savo diskrecija pažeidimų nagrinėjimo procedūrų srityje ir atitinka teisinio tikrumo ir tinkamo išteklių naudojimo procedūrose principus. Šiomis aplinkybėmis Komisija taip pat nurodė, kad visų pirma 2009 m. gegužės 20 d. rašte skundo pateikėjui ji nurodė, jog prieš priimant sprendimą būtina susidaryti išsamų naujos teisinės sistemos vaizdą.

22. Savo pastabose skundo pateikėjas pabrėžė, kad nuo 2007 m. birželio mėn. Komisija turi pakankamai informacijos, kad galėtų padaryti išvadą, jog Italijos priimtos priemokos už kietųjų kviečių kokybę įgyvendinimo priemonės pažeidžia ES teisę. Priešingai nei nurodė Komisija, tariamus pažeidimus buvo galima lengvai nustatyti ir dėl jų nereikėjo atlikti sudėtingo techninio vertinimo. Be to, 2008 m. birželio mėn. skundo pateikėjas Komisijai pateikė nepriklausomo eksperto parengtą ataskaitą, kurioje aiškiai ir objektyviai nurodyta, kad Italijos valdžios institucijų pasirinkta kviečių veislių, už kurias skiriamos priemokos už kokybę, atrankos metodika neatitinka Reglamento 1782/2003. Todėl, skundo pateikėjo teigimu, sprendimo dėl skundo dėl pažeidimo priėmimo termino pratęsimas buvo nepagrįstas. Jis teigė, kad Komisija vengė nagrinėti jo kaltinimų pagrįstumą ir viso proceso metu laikėsi vilkinančio požiūrio, laukdama, kol dėl ES teisės aktų pakeitimo jo byla taps nebeaktuali.

23. Tačiau, skundo pateikėjo nuomone, priėmus Reglamentą Nr. 73/2009 Komisija nebuvo atleista nuo pareigos priimti sprendimą dėl skundo dėl pažeidimo INF/2008/4147, o ombudsmeno sprendime dėl skundo Nr. 3453/2005/GG padarytos išvados buvo visapusiškai taikomos šiuo atveju. Pirma, Reglamentu Nr. 73/2009 priemokų už kietųjų kviečių kokybę sistema buvo panaikinta tik nuo 2010 m. sausio 1 d. ir buvo neteisinga teigti, kaip tai padarė Komisija, kad iki šios datos nebeliko procedūros dėl įsipareigojimų neįvykdymo teisinio pagrindo. Antra, skundo pateikėjas nesutiko, kad dėl naujos teisinės padėties jo skundas iš tiesų būtų buvęs apskųstas, nes Italijos valdžios institucijų įgyvendinta nauja tvarka de facto išplėtė ankstesnės sistemos iškreipiamąjį poveikį.

Ombudsmeno vertinimas

24. Ombudsmenė primena, kad piliečių skundai yra esminė priemonė informuoti Komisiją apie galimus ES teisės pažeidimus. Jos suteikia Komisijai galimybę veiksmingai atlikti savo, kaip Sutarčių sergėtojos, vaidmenį.

25. Iš nusistovėjusios Europos Teisingumo Teismo praktikos matyti, kad Komisija turi didelę diskreciją vertinti piliečių pateiktus skundus ir neprivalo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūros visais atvejais, kai valstybė narė pažeidė ES teisę. Todėl piliečiai neturi teisės reikalauti, kad Komisija laikytųsi konkrečios pozicijos dėl jų skundų dėl įsipareigojimų neįvykdymo esmės.

26. Tačiau Komisijos diskrecija turi būti įgyvendinama laikantis gero administravimo principų. Visų pirma ombudsmenė pažymi, kad komunikate Komisija prisiėmė tam tikrus įsipareigojimus, susijusius su skundų dėl pažeidimų nagrinėjimu.

27. Visų pirma komunikato 8 punkte nustatyta, kad „paprastai Komisijos padaliniai nagrinėja skundus, kad priimtų sprendimą pateikti oficialų pranešimą arba užbaigti bylą ne vėliau kaip per vienus metus nuo skundo užregistravimo dienos“. Ombudsmenas nuosekliai laikėsi nuomonės, kad ši nuostata reiškia, jog Komisija įsipareigojo dėti visas pastangas, kad tyrimas būtų baigtas per vienus metus, ir nuspręsti, ar pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą, ar užbaigti bylą, tačiau neatmetama galimybė, kad tam tikrais atvejais gali prireikti daugiau laiko [8]. Tokį aiškinimą patvirtina to paties punkto paskutinis sakinys, pagal kurį „praleidus šį terminą, už bylą atsakingas Komisijos padalinys apie tai raštu informuoja skundo pateikėją“.

28. Be to, ombudsmenas aiškiai nurodė, kad vienų metų termino viršijimas yra pateisinamas tik tuo atveju, jei Komisija pateikia konkrečias ir pagrįstas vėlavimo priežastis [9] ir bet kuriuo atveju, jei ji iš tiesų vis dar tiria bylą. Visų pirma savo Specialiajame pranešime Parlamentui byloje 3453/2005/GG ombudsmenas pabrėžė, kad Komisijos sprendimas susilaikyti nuo bet kokių veiksmų pažeidimo nagrinėjimo procedūroje, kol bus priimti nauji ES teisės aktai, neatitinka gero administravimo principų.

29. Šiuo atveju skundo pateikėjas 2008 m. sausio 18 d. pateikė skundą INF/2008/4147. 2010 m. kovo mėn. Komisija informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą nutraukti bylą. Galiausiai Komisija nusprendė baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo tik 2010 m. rugsėjo 30 d. Ombudsmenas pažymi, kad Komisija, siekdama pagrįsti, kodėl ji viršijo vienerių metų terminą sprendimui dėl skundo dėl pažeidimo priimti, pateikė du skirtingus argumentus: i) skundo pateikėjo iškelti klausimai buvo įvairūs ir sudėtingi, todėl reikėjo atlikti ypač išsamią analizę; ii) priėmus Reglamentą Nr. 73/2009, kuriuo buvo panaikinta priemokų už kietųjų kviečių kokybę sistema, Komisija, prieš imdamasi tolesnių veiksmų, turėjo palaukti, kol bus priimti atitinkami įgyvendinimo reglamentai.

30. Dėl pirmojo argumento ombudsmenas primena toliau nurodytus faktus. Skundo pateikėjas teigė, kad nuo 2004 m. jis ne kartą pranešė Komisijai apie tariamus Italijos padarytus Reglamento 1782/2003 pažeidimus. Komisija šio teiginio neginčijo. Kai 2008 m. sausio 28 d. Komisija galiausiai nusprendė užregistruoti skundą INF/2008/4147, ji jau buvo išsamiai informuota apie daugumą skundo pateikėjo teiginių. Tačiau vienintelė veikla, apie kurią pranešta 2008 m., buvo du susitikimai su skundo pateikėjo advokatu ir pačiu skundo pateikėju, kurie buvo surengti skundo pateikėjui aiškiai paprašius (2008 m. gegužės mėn. ir 2008 m. lapkričio mėn.).

31. Ombudsmenas neturi jokios informacijos, kuri leistų suabejoti Komisijos vertinimu, kad skundo pateikėjo pateikti argumentai buvo sudėtingi. Priešingai, iš bylos medžiagos analizės matyti, kad daugelis šių argumentų iš tiesų buvo susiję su faktinėmis, teisinėmis ir techninėmis aplinkybėmis. Tačiau bylos sudėtingumas savaime negali pateisinti delsimo nagrinėti skundą dėl pažeidimo, jei paaiškėja, kad Komisija per turimą laikotarpį nesiėmė tinkamų veiksmų.

32. Ombudsmenas pažymi, kad, nepaisant pripažinto šios bylos sudėtingumo, veiksmai, kurių Komisija ėmėsi nuo 2008 m. sausio mėn. iki 2008 m. gruodžio mėn., buvo gana riboti. Atrodo, kad Komisija teigia, jog tai, ką ji laikė skundo pateikėjo pastabų aiškumo trūkumu, buvo esminė kliūtis imtis veiksmų. Ombudsmeno neįtikina tokie argumentai. Gera administravimo praktika reikalauja, kad institucijos laikytųsi iniciatyvaus požiūrio į piliečius, o ne pasyviai lauktų išorės indėlio. Jei skundo pateikėjo argumentai iš tiesų būtų buvę neaiškūs, niekas nebūtų sutrukdę Komisijai prašyti jo paaiškinimų ir galiausiai nuspręsti nutraukti skundo nagrinėjimą. Šiomis aplinkybėmis taip pat reikėtų priminti, kad skundo pateikėjas nuo 2004 m. informavo Komisiją apie įtariamą pažeidimą, o Komisija jo skundą užregistravo tik 2008 m. sausio 28 d.

33. Be to, ombudsmenas pažymi, kad 2009 m. sausio 6 d. Komisija paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti informaciją, kurią jos pateikė 2009 m. balandžio 17 d. Vadinasi, kai 2009 m. liepos 29 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną, Komisija turėjo daugiau nei tris mėnesius gautai informacijai įvertinti. Nors toks laikotarpis pats savaime neatrodo nepagrįstas, reikėtų pažymėti, kad Komisija netvirtino, jog ji turėjo užbaigti Italy´s atsakymo vertinimą, kad pateisintų laiką, kurio prireikė skundui dėl pažeidimo išnagrinėti. Iš 2009 m. gegužės 20 d. atsakymo skundo pateikėjui aiškiai matyti, kad Komisija nusprendė sustabdyti bet kokią su šiuo atveju susijusią veiklą, kol bus priimtos išsamios bendrosios išmokos schemos, kuri kietųjų kviečių augintojams bus taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d., įgyvendinimo taisyklės.

34. Dėl antrojo iš dviejų 29 punkte nurodytų argumentų šalys nesutaria dėl to, ar šiomis aplinkybėmis gali būti taikomas principas, kurį ombudsmenas nurodė byloje 3453/2005/GG, t. y. kad Komisija negali remtis būsima taikytinų ES teisės aktų reforma, kad išvengtų sprendimo pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą ar jos nepradėti. Komisija neigė, kad galima palyginti šias dvi situacijas, nes, pirma, šiuo atveju Komisija nagrinėjo skundą nuo jo užregistravimo iki atitinkamo reglamento pakeitimo ir, antra, naujuoju reglamentu buvo visiškai panaikintos skundo pateikėjo nurodytos taisyklės.

35. Ombudsmenas primena, kad byloje 3453/2005/GG jis laikėsi nuomonės, kad galimais būsimais atitinkamų teisės aktų pakeitimais negalima pateisinti Komisijos neveikimo. Toje byloje tuo metu, kai skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną, Komisija buvo pateikusi pasiūlymą iš dalies pakeisti atitinkamus teisės aktus, kurie dar nebuvo priimti.

36. Ombudsmenas pažymi, kad šiuo atveju atitinkami teisės aktai buvo pakeisti 2009 m. sausio 19 d. Tarybai priėmus Reglamentą Nr. 73/2009, kuriuo nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinta esama priemokų už kietuosius kviečius tvarka. Todėl buvo žinoma, kad nuo 2009 m. sausio 19 d. galiojanti priemokų sistema kietųjų kviečių augintojams nebebus taikoma nuo 2010 m. sausio 1 d.

37. Nagrinėdama šį skundą Komisija iš esmės teigė, kad, prieš priimdama sprendimą dėl skundo pateikėjos skundo dėl pažeidimo, ji turėjo palaukti, kol bus priimti įgyvendinimo reglamentai, kad galėtų susidaryti išsamų naujos teisinės sistemos vaizdą. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad sprendimas nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinti galiojančią priemokų už kietuosius kviečius sistemą jau buvo priimtas 2009 m. sausio 19 d. ir kad būtent šiuo sprendimu Komisija vėliau pagrindė savo sprendimą atmesti skundo pateikėjo skundą dėl pažeidimo, ombudsmenas nemato jokios pagrįstos priežasties, kuria būtų galima paaiškinti, kodėl Komisija, prieš priimdama sprendimą dėl skundo pateikėjo skundo dėl pažeidimo, susijusio su senąja priemokų sistema, būtų turėjusi palaukti, kol bus priimtos įgyvendinimo nuostatos dėl naujos sistemos.

38. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Komisija per pagrįstą laikotarpį nepriėmė sprendimo dėl skundo dėl pažeidimo INF/2008/4147 ir nepateikė pagrįstų priežasčių, pateisinančių jos vėlavimą. Tai netinkamo administravimo atvejis.

39. Kai ombudsmenas nustato netinkamo administravimo atvejį, jis, kai tinkama, atitinkamai institucijai pateikia draugiško sprendimo pasiūlymą arba rekomendacijos projektą. Vis dėlto šiuo atveju reikia pažymėti, kad Komisija per tą laiką priėmė sprendimą baigti nagrinėti skundą dėl pažeidimo INF/2008/4147. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas mano, kad nebūtų naudinga pateikti draugiško sprendimo pasiūlymą ar rekomendacijos projektą dėl vėlavimo klausimo. Tai neturi įtakos pirmiau padarytai išvadai, kad Komisija nepagrįstai delsė. Todėl toliau bus pateikta kritinė pastaba.

B. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas šią kritinę pastabą:

Gera administracinė praktika yra skundų dėl pažeidimų nagrinėjimas per pagrįstą laikotarpį. Šiuo atveju Komisija tik informavo skundo pateikėją apie savo ketinimą užbaigti bylą praėjus daugiau nei vieniems metams po to, kai Taryba priėmė atitinkamą reglamentą. Komisija nepateikė pagrįstų priežasčių, pateisinančių jos vėlavimą. Tai netinkamo administravimo atvejis.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. liepos 23 d.

---

[1] 2003 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1782/2003, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams (OL L 270, p. 1).

[2] 2003 m. gruodžio 23 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2237/2003, nustatantis išsamias tam tikrų paramos schemų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 IV antraštinėje dalyje, taikymo taisykles (OL L 339, 2003, p. 52).

[3] 2004 m. spalio 29 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1973/2004, nustatantis išsamias Tarybos reglamento (EB) Nr. 1782/2003 nuostatų dėl to reglamento IV ir IVa antraštinėse dalyse numatytų paramos schemų ir atidėtos žemės naudojimo žaliavoms auginti taikymo taisykles (OL L 345, p. 1).

[4] 2002 m. kovo 20 d. COM (2002) 141 galutinis.

[5] 2009 m. sausio 19 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009, nustatantis bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatantis tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB) Nr. 378/2007 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003 (OL L 30, 2009, p. 16).

[6] Komisija taip pat iš dalies išnagrinėjo skundo pateikėjo teiginių pagrįstumą ir padarė išvadą, kad kai kurie iš jų buvo susiję tik su vidaus klausimais, o kiti buvo nepagrįsti. Tačiau ne visi 20 pateiktų įtarimų buvo konkrečiai ir individualiai išnagrinėti.

[7] Žr. toliau tekste cituojamą komunikato 8 punktą.

[8] Žr., pavyzdžiui, sprendimo dėl skundo 2944/2004/(GK)(OV)ID 1.7 punktą ir sprendimo dėl skundo 706/2007/(WP)BEH 34 punktą.

[9] Žr. nuorodas 8 išnašoje.