Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas, buvęs Europos Komisijos pareigūnas, po nelaimingo atsitikimo pradėjo gauti invalidumo pensiją.

2. 2009 m. gegužės mėn. skundo pateikėjas Audito Rūmų pirmininkui nusiuntė raštą, kuriame rėmėsi Tarnybos nuostatų[1] 22b straipsnio nuostatomis ir iš esmės pareiškė įtarimus dėl pažeidimų Komisijai tvarkant jo medicininę bylą. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad jis informavo Komisijos generalinį sekretorių apie pirmiau minėtus pažeidimus pagal Tarnybos nuostatų 22a straipsnio nuostatas[2]. Pastaroji pateikė skundo pateikėjo įtarimus OLAF, kuri nusprendė nepradėti tyrimo.

3. 2009 m. rugpjūčio mėn. Teismas atsakė į minėtą skundo pateikėjo raštą. Jis paaiškino, kad Teismas nepradeda tyrimų remdamasis trečiųjų šalių pateiktais prašymais, išskyrus Sutartyse aiškiai numatytus atvejus. Ji pridūrė, kad kiek įmanoma atsižvelgs į informaciją, kurią skundo pateikėjas pateikė savo korespondencijoje.

4. 2009 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjas atsakė į Audito Rūmų raštą. Jis pažymėjo, kad jo susirašinėjimas grindžiamas Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnio nuostatomis. Jo nuomone, šis straipsnis suteikė aiškų teisinį pagrindą Teismui pradėti jo kaltinimų tyrimą. Skundo pateikėjas pakartojo savo įtarimus Komisijai.

5. Teismas neatsakė į minėtą skundo pateikėjo raštą.

Dėl tyrimo dalyko

6. Skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjas pateikė šiuos kaltinimus ir pretenzijas.

Įtarimas:

Audito Rūmai tinkamai neatsakė į informaciją, kurią jis pateikė savo pirmininkui pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnį.

Teiginys:

Audito Rūmai turėtų vykdyti savo pareigas skundo pateikėjui pagal Tarnybos nuostatų 22b straipsnį.

7. Be to, ombudsmenas paprašė Teisingumo Teismo paaiškinti bendrą asmenų, kurie remiasi Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsniu, korespondencijos tvarkymo procedūrą.

Tyrimas

8. Atsižvelgdamas į tai, kad ombudsmenas manė, jog skundo pateikėjo skunde yra medžiagos, kuriai taikomas Tarnybos nuostatų 22b straipsnis, jis nusprendė jį laikyti konfidencialia[3].

9. 2011 m. birželio 15 d. ombudsmenas pradėjo tyrimą ir paprašė Teismo iki 2011 m. rugsėjo 30 d. pateikti nuomonę dėl skundo. Tarybos nuomonė buvo perduota skundo pateikėjui ir paraginta pateikti pastabas.

10. 2011 m. spalio 1 d. skundo pateikėjas atsiuntė papildomą korespondenciją dėl šio skundo.

11. 2011 m. lapkričio 30 d. skundo pateikėjas pateikė savo pastabas.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Įtarimas, kad tinkamai neatsakyta į skundo pateikėjo pagal Tarnybos nuostatų 22 straipsnio b punktą atskleistą informaciją

Ombudsmenui pateikti argumentai

12. Grįsdamas savo teiginį skundo pateikėjas teigė, kad: i) 2009 m. rugpjūčio mėn. Audito Rūmų atsakymas buvo nepakankamas; ir ii) Bendrasis Teismas neatsakė į jo 2009 m. lapkričio mėn. laišką.

13. Dėl i punkte nurodyto skundo pateikėjo argumento Teismas savo nuomonėje pažymėjo, kad 22a ir 22b straipsniais siekiama apsaugoti pareigūnus, pranešančius apie pažeidimus institucijoje, kuriai jie priklauso, arba už jos ribų, nuo bet kokių tos institucijos represijų. Audito Rūmų nuomone, šios nuostatos „nėrasavarankiškas teisinis pagrindas tyrimams, kurie papildytų nuostatas, reglamentuojančias ES institucijų kompetenciją“. Taigi patys 22a ir 22b straipsniai negali įpareigoti Teisingumo Teismo ar kitų institucijų pradėti tyrimą dėl atskleidimo dalyko. Dėl skundo pateikėjo atskleistos informacijos Audito Rūmai pažymėjo, kad OLAF jau įvertino informaciją. Be to, Audito Rūmai paaiškino, kad jie atsižvelgė į šią informaciją vykdydami rizikos vertinimo procesą, kurį jie atliko tikrindami savo audito sritį, kad atrinktų auditus.

14. Dėl ii punkte nurodyto skundo pateikėjo argumento Bendrasis Teismas pripažino, kad dėl administracinės klaidos jis neatsakė į jo 2009 m. lapkričio mėn. raštą. 2011 m. rugpjūčio mėn. skundo pateikėjui adresuotame rašte[4] Teismas atsiprašė dėl šio pažeidimo.

15. Galiausiai Teisingumo Teismas paaiškino, kad 2004 m. gruodžio 16 d. jis priėmė Gaires dėl informacijos, gautos galimo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais, tvarkymo. Pagal šias gaires visi gauti dokumentai ir informacija, susiję su galimo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais, perduodami Audito Rūmų Koordinavimo, vertinimo, užtikrinimo ir plėtros (CEAD) kolegijai. Kolegija atlieka preliminarų gautų dokumentų patikrinimą, kad nustatytų i) atitinkamą audito padalinį ir ii) ar dokumentai turėtų būti perduoti OLAF.

16. Audito Rūmai taip pat patvirtino specialią procedūrą (Sprendime,nustatančiame bendradarbiavimo su OLAF tvarką, susijusią su OLAF galimybe susipažinti su audito informacija),kurios turi būti laikomasi įtarus arba nustačius galimo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos įrodymus atliekant ES institucijų, kurių auditą atlieka Audito Rūmai, auditą. Pagal šį sprendimą, jei atliekant auditą nustatoma informacija, susijusi su galimais sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais, už auditą atsakingas Parlamento narys turi ją perduoti už CEAD atsakingam Parlamento nariui, kuris privalo ją perduoti OLAF direktoriui. Audito Rūmai paaiškino, kad sprendime taip pat išdėstytos nuostatos,kuriomis reglamentuojamas trečiųjų šalių per vykdomą auditą gautos neužsakytos informacijos, susijusios su įtariamais pažeidimais, pavyzdžiui, netinkamu valdymu, sukčiavimu ir korupcija, tvarkymas. Tokia informacija turi būti perduota už CEAD atsakingam Parlamento nariui, kuris ją (kartu su galimomis atitinkamo audito skyriaus pastabomis) turi perduoti OLAF direktoriui. Jei informatorius pageidauja likti anonimiškas, Teismas apie tai praneša OLAF, kad ji galėtų tinkamai atlikti tyrimą.

17. Savo pastabose skundo pateikėjas su pasitenkinimu pažymėjo, kad Teismas atsiprašė už pavėluotą atsakymą į jo susirašinėjimą. Vis dėlto jis pažymėjo, kad jei Bendrasis Teismas nepradeda tyrimo remdamasis trečiųjų asmenų pateiktais prašymais, išskyrus Sutartyse aiškiai numatytus atvejus, tai reiškia, kad jis negali užtikrinti jokių tolesnių veiksmų, susijusių su informacijos atskleidimu pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnio nuostatas. Jo nuomone, 22a ir 22b straipsniais siekiama apsaugoti pareigūnus ir kovoti su sukčiavimu ar sunkiais nusižengimais.

18. Jis taip pat pažymėjo, kad 2011 m. rugpjūčio mėn. Audito Rūmų atsakyme nebuvo nurodyta, kad tvarkydamas jo 2009 m. gegužės mėn. susirašinėjimą jis laikėsi gairėse[5] numatytos procedūros. Taigi skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Teismas tinkamai neįvertino atskleistos informacijos. Galiausiai jis atkreipė dėmesį į tai, kad Audito Rūmų sprendimas, kuriuo nustatoma bendradarbiavimo su OLAF tvarka dėl pastarosios galimybės susipažinti su audito informacija, yra susijęs su pažeidimais, nustatytais Audito Rūmams atliekant auditą, ir netaikomas pagal 22b straipsnį atskleidžiamai informacijai.

Ombudsmeno vertinimas

19. Pirmiausia ombudsmenas pažymi, kad, nesant atitinkamos teismų praktikos, savo sprendime dėl kito skundo jis išdėstė savo poziciją dėl Tarnybos nuostatų 22b straipsnio aiškinimo ir taikymo[6].

20. Ombudsmenas iš esmės nustatė, kad 22b straipsnyje nurodyti penki pareigūnai gali laisvai nustatyti savo administracinę iš valstybės tarnautojų gautos informacijos apie įtariamus pažeidimus kitoje institucijoje tvarkymo procedūrą. Nepaisant to, geras administravimas reikalauja, kad pagrindiniai principai, kuriais turėtų būti vadovaujamasi vykdant bet kokią administracinę procedūrą, taip pat būtų taikomi minėtiems pareigūnams tvarkant pagal 22b straipsnį atskleistą informaciją.

21. Šiuo atžvilgiu turėtų būti gerbiamos pranešėjų teisės į privatumą, duomenų apsaugą ir konfidencialumą (išskyrus atvejus, kai jie aiškiai prašo, kad informacija būtų atskleista viešai). Kaip pabrėžė Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas, informatorių padėtis yra opi. Tokią informaciją teikiantys asmenys turėtų gauti garantijas, kad jų tapatybė bus laikoma konfidencialia, visų pirma asmens, apie kurį pranešama apie įtariamą pažeidimą,atžvilgiu [7]. Be to, tvarkant pagal 22b straipsnį atskleistą informaciją turi būti užtikrinta pranešėjo teisė pareikšti savo nuomonę. Tai ypač svarbu, kai atitinkamas pareigūnas neturi priemonių ar įgaliojimų tinkamai spręsti pranešėjui susirūpinimą keliančių klausimų ir nusprendžia perduoti klausimą toliau svarstyti kitam organui. Tokiais atvejais pareigūnas turi užtikrinti, kad po tokio kreipimosi informatorius vis tiek galėtų tinkamai naudotis teisėmis, kurias jis būtų turėjęs, jei byla nebūtų buvusi perduota.

22. Pagal gero administravimo principus taip pat reikalaujama, kad pagal 22b straipsnį atskleistos informacijos vertinimas iš esmės būtų atliekamas kruopščiai, nešališkai ir objektyviai. Pareigūnas, kuris atskleidžia tokią informaciją, akivaizdžiai tikisi, kad informuotos institucijos imsis veiksmų. Kita vertus, pagrindinė šių institucijų pareiga yra nuodugniai įvertinti atskleistą informaciją prieš priimant sprendimą dėl tinkamų tolesnių veiksmų. Tam tikromis aplinkybėmis gali būti tikslinga iš viso nesiimti jokių tolesnių veiksmų. Tačiau, kad ir koks būtų sprendimas, informuota institucija turėtų nurodyti jo priežastis. Tinkamai tai padarius ir informatoriui paaiškinus veiksmus, kurių imtasi tvarkant jo atskleidimą, būtų išvengta įspūdžio, kad institucija, į kurią kreiptasi pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnį, apskritai nevertino bylos arba kad buvo slaptas minėtos institucijos ir institucijos, susijusios su atskleidimu, susitarimas.

23. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmeno kontrolė šioje byloje apsiriboja patikrinimu, ar: i) ar Teismas, tvarkydamas skundo pateikėjo pagal 22b straipsnį atskleistą informaciją, teisingai laikėsi savo vidaus procedūros; ir ii) ar sprendimas, kurį ji priėmė po skundo pateikėjo atskleidimo, yra tinkamai pagrįstas.

24. Ombudsmenas pažymi, kad Teismas iš pradžių neatsakė į skundo pateikėjo 2009 m. lapkričio mėn. laišką. Tačiau šio tyrimo metu Teismas atsiprašė už nesėkmę ir atsakė į skundo pateikėjui susirūpinimą keliančius klausimus. Todėl ombudsmenas nemano, kad būtų naudinga toliau nagrinėti šį tyrimo aspektą.

25. Dėl skundo pateikėjo atskleistos informacijos vertinimo pagal 22b straipsnį Audito Rūmai pažymėjo, kad OLAF jau įvertino skundo pateikėjo atskleistą informaciją. Be to, Audito Rūmai atsižvelgė į šią informaciją vykdydami rizikos vertinimo procesą, kurį jie atliko tikrindami savo audito sritį, kad atrinktų auditus.

26. Ombudsmenas mano, kad pirmiau pateiktas Audito Rūmų paaiškinimas yra pagrįstas. Kaip jis teisingai pažymėjo savo nuomonėje, 22a ir 22b straipsniai neįpareigoja Teisingumo Teismo pradėti tyrimo dėl atskleidimo dalyko (šio sprendimo 13 punktas). Be to, skundo pateikėjas nepateikė įtikinamų argumentų, kad Teismas tinkamai neįvertino atskleistos informacijos.

27. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad tolesnis skundo pateikėjo teiginių ir ieškinių Teismui tyrimas nėra pagrįstas.

C. Išvada

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Jokie tolesni tyrimai nėra pagrįsti.

Skundo pateikėjas ir Audito Rūmai bus informuoti apie šį sprendimą.

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. kovo 21 d.

[1] Pareigūnų tarnybos nuostatų 22b straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Pareigūnas,kuris toliau atskleidžia informaciją, kaip apibrėžta 22a straipsnyje, Komisijos, Audito Rūmų, Tarybos ar Europos Parlamento pirmininkui arba Europos ombudsmenui, nepatiria jokių žalingų institucijos, kuriai jis priklauso, veiksmų, jei tenkinamos abi šios sąlygos:

a) pareigūnas sąžiningai ir pagrįstai mano, kad atskleista informacija ir visi joje esantys įtarimai yra iš esmės teisingi; ir

b) pareigūnas anksčiau atskleidė tą pačią informaciją OLAF arba savo institucijai ir leido OLAF arba tai institucijai per Tarnybos arba institucijos nustatytą laikotarpį, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, imtis atitinkamų veiksmų. Pareigūnas tinkamai informuojamas apie šį laikotarpį per 60 dienų.“

[2] Pareigūnų tarnybos nuostatų 22a straipsnio 1 dalyje nustatyta: „Betkuris pareigūnas, kuris, eidamas savo pareigas arba su jomis susijęs, sužino faktų, leidžiančių daryti prielaidą, kad gali būti vykdoma Bendrijų interesams kenkianti neteisėta veikla, įskaitant sukčiavimą ar korupciją, arba su profesinių pareigų atlikimu susijęs elgesys, kuris gali būti rimtas Bendrijų pareigūnų pareigų nevykdymas, nedelsdamas apie tai praneša savo tiesioginiam vadovui arba savo generaliniam direktoriui, arba, jei jis mano, kad tai naudinga, generaliniam sekretoriui arba lygiavertes pareigas einantiems asmenims, arba tiesiogiai Europos kovos su sukčiavimu tarnybai (OLAF).“

[3] Pagal ombudsmeno įgyvendinimo nuostatų 10 straipsnio 1 dalies nuostatas, „jeiskundo pateikėjas to prašo, ombudsmenas skundą laiko konfidencialiu. Jei ombudsmenas mano, kad būtina apsaugoti skundo pateikėjo ar trečiosios šalies interesus, jis gali savo iniciatyva laikyti skundą konfidencialiu.“

[4] Teisingumo Teismas prie savo nuomonės dėl šio kaltinimo pridėjo šio atsakymo kopiją.

[5] Gautos informacijos, susijusios su galimo sukčiavimo, korupcijos ar kitos neteisėtos veiklos atvejais, tvarkymo gairės (nurodytos 15 punkte).

[6] Sprendimas dėl skundo 1068/2011/RT.

[7] Žr. Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno nuomonės dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1073/1999 dėl Europos kovos su sukčiavimu tarnybos (OLAF) atliekamų tyrimų ir panaikinamas Reglamentas (Euratomas) Nr. 1074/1999 (OL C 279, 2011, p. 11), 45 punktą, kurį galima rasti adresu http://www.edps.europa.eu.