Byla buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) praktika neleisti kandidatams vienu metu dalyvauti daugiau nei viename ES tarnautojų įdarbinimo konkurse, net jei jie atitinka kriterijus. EPSO atsisakė leisti skundo pateikėjui dalyvauti dviejuose vienu metu rengiamuose konkursuose dėl ES institucijų vertėjų raštu įdarbinimo ir įtikinamai nepaaiškino šios praktikos taikymo priežasčių.

Ombudsmenė nustatė, kad dėl šios praktikos gali būti trukdoma įdarbinti labiausiai kvalifikuotus asmenis ir kad atitinkamai EPSO turėtų galėti įtikinamai pagrįsti, kodėl ji taiko šią praktiką. Ombudsmenė nustatė, kad tai, jog EPSO skundo pateikėjui nepateikė tokių motyvų, yra netinkamas administravimas. Ji taip pat nustatė, kad bet koks praktikos tęsimas, nesant svarių motyvų, neišvengiamai taip pat būtų laikomas netinkamu administravimu. Todėl ombudsmenė rekomendavo EPSO nedelsiant peržiūrėti savo politiką, susijusią su šia praktika.

Reaguodama į tai, EPSO sudarė vidaus svarstymų grupę, kuri atliks išsamų bet kokių politikos pokyčių šioje srityje poveikio vertinimą. Vertinimas EPSO valdybai bus pateiktas iki 2018 m. gruodžio mėn. Galutinį sprendimą turi priimti Valdyba. Kadangi EPSO vadovaujasi jos rekomendacija, ombudsmenė nusprendė baigti nagrinėti bylą.

Byla buvo susijusi su Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – EASO) laikinojo darbuotojo bandomojo laikotarpio vertinimu. Skundo pateikėja, kuri buvo atleista pasibaigus bandomajam laikotarpiui, teigė, kad jos vertinime buvo keletas procedūrinių trūkumų. Be to, EASO neatsakė į jos skundus, pateiktus pagal ES tarnybos nuostatus.

Ombudsmenė pasiteiravo šiuo klausimu ir paprašė EASO atsakyti į skundus. Ji nustatė, kad EASO ėmėsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų nešališką skundo pateikėjo bandomojo laikotarpio vertinimą, ir, prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl tolesnio darbo, paisė skundo pateikėjos teisės būti išklausytai. Taigi ombudsmenas užbaigė bylą.

Prieš pirmą kartą paaukštindami pareigas ES pareigūnai turi įrodyti, kad sugeba dirbti trečiąja kalba. Kai ES agentūroje dirbantis skundo pateikėjas neišlaikė kalbos mokėjimo egzamino savo trečiąja kalba, jis paprašė EPSO per egzamino rašymo egzaminą nurodyti santykinai žemo lygio priežastis ir informuoti jį apie galimus peržiūros mechanizmus. Jo nuomone, EPSO paaiškinimai dėl jo lygio atrodė nenuoseklūs, o jos pirminis atsakymas dėl peržiūros galimybių buvo neteisingas. Pareiškėjui primygtinai reikalaujant, EPSO sutiko iš naujo įvertinti jo testą raštu. Antrasis vertintojas patvirtino pradinį lygį.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Ji išnagrinėjo skundo pateikėjos testą ir abiejų vertintojų vertinimus. Ombudsmenas nenustatė jokios akivaizdžios klaidos ar šališkumo požymių vertinant skundo pateikėjo testą raštu. Dėl klaidingos informacijos apie peržiūros galimybes EPSO pripažino savo klaidą ir atsiprašė skundo pateikėjo. Ombudsmenas nemanė, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus, ir nutraukė bylą. Tačiau ji pasiūlė patobulinti kalbų mokėjimo testų dalyviams teikiamą informaciją apie procedūrą ir jų peržiūros ir (arba) apskundimo teises.

Byla buvo susijusi su ECDC sprendimu pasibaigus bandomajam laikotarpiui nutraukti laikinojo darbuotojo sutartį.

Ombudsmenas atliko tyrimą šiuo klausimu ir laikėsi nuomonės, kad apskritai ECDC pateikti paaiškinimai dėl jo sprendimo nepalikti skundo pateikėjo darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui buvo pagrįsti.

Tačiau ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad ECDC laiku nepaaiškino skundo pateikėjui: a) kad per dialogą dėl naujokų vertinimo nustatytos problemos buvo tokios rimtos, kad buvo galima pateisinti skundo pateikėjo sutarties nutraukimą; b) sričių, kuriose jis turėjo pagerinti padėtį, parengdamas konkretų ir aiškų veiksmų planą. To nepadarius buvo netinkamai administruojama. Be to, ombudsmenas mano, kad tais atvejais, kai ES įstaiga neturi pakankamai laiko tinkamai įvertinti laikinojo darbuotojo darbo arba kai laikinasis darbuotojas neturėjo tinkamos galimybės ištaisyti savo darbo trūkumų, būtų gerai išnagrinėti, ar esama „išimtinių aplinkybių“, pateisinančių bandomojo laikotarpio pratęsimą. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ECDC rimtai išnagrinėjo galimybę pratęsti skundo pateikėjo bandomąjį laikotarpį, ombudsmenas pateikė atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimų ateityje. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad atsiprašyti už bet kokią blogą praktiką yra geras administravimas, ombudsmenas mano, kad ECDC turėtų pripažinti savo klaidas nagrinėjant šį atvejį ir atsiprašyti skundo pateikėjo už šias klaidas.

Byla buvo susijusi su Komisijos sprendimu pakeisti savo pradinį pasiūlymą dėl skundo pateikėjo teisių į pensiją, įgytų JK pensijų sistemoje, perkėlimo į ES pensijų sistemą.

Komisija teigė, kad ji turėjo pakeisti savo pradinį pasiūlymą, nes jis buvo pagrįstas bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, kurios pasiūlymo pateikimo metu jau buvo pasenusios. Patikslintas Komisijos pasiūlymas, kuris skundo pateikėjui buvo mažiau palankus, buvo grindžiamas peržiūrėtomis bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, faktiškai galiojusiomis pirminio pasiūlymo pateikimo dieną. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų laikytis savo pirmojo pasiūlymo, kuriam jis jau pritarė.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu ir konstatavo, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija teisiškai neprivalėjo teikti pasiūlymų dėl teisių į pensiją, įgytų ne pagal Sąjungos pensijų sistemą, perkėlimo ir kad faktiškai tokių perkeltų teisių į pensiją vertė galėjo būti nustatyta tik atlikus perkėlimą. Iš tiesų tai buvo Komisijos nustatyta praktika paprasčiausiai geriau informuoti savo pareigūnus apie tai, ko jie galėtų tikėtis, kai iš tikrųjų nuspręstų prašyti perkelti jų teises į pensiją į ES pensijų sistemą.

Todėl ombudsmenė baigė nagrinėti skundą ir padarė išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su OLAF veiksmais gavus pranešimą apie pažeidimą, kuriuo Europos aviacijos saugos institucija (EASA) susiejama su tariamu manipuliavimu aviacijos saugumo patikrinimo ataskaita. Atlikusi preliminarų vertinimą ombudsmenė buvo susirūpinusi dėl OLAF sprendimo nutraukti bylą ir grąžinti bylą EASA, nepaisant to, kad pranešėjas sąmoningai nusprendė pateikti ataskaitą OLAF, o ne EASA. Ombudsmenė laikėsi preliminarios nuomonės, kad toks sprendimas gali turėti neigiamos įtakos apskritai informavimo apie pažeidimus nuostatų veiksmingumui. Todėl ji nusprendė pasiteirauti šiuo klausimu.

Patikrinusi OLAF bylas, ombudsmenė nustatė, kad OLAF tinkamai apsvarstė, ar pradėti tyrimą. Taip pat paaiškėjo, kad OLAF iš tikrųjų neužbaigė bylos, bet paprašė EASA išnagrinėti šį klausimą ir pranešti apie savo tyrimo rezultatus. Be to, OLAF pasiliko teisę vėliau pradėti oficialų tyrimą. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė nustatė, kad OLAF tinkamai išnagrinėjo skundo pateikėjo pranešimą apie pažeidimus. Ombudsmenė pažymėjo, kad OLAF turėjo aiškiau informuoti skundo pateikėją, kad jos kreipimasis į EASA nereiškia, kad OLAF nesiims jokių tolesnių veiksmų šiuo klausimu. Šiuo klausimu ji pateikė dar vieną pastabą.

Byla buvo susijusi su skundo pateikėjo atleidimu iš Europos Sąjungos policijos misijos personalo nario pareigų ir vėlesniu jo prašymu leisti susipažinti su jo asmens byloje esančiais dokumentais.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu ir nustatė, kad skundo pateikėjo atleidimas buvo teisėtas. Tačiau ji taip pat nustatė, kad misija, prieš atmesdama skundo pateikėją, turėjo palaukti, kol bus užbaigtas vidaus peržiūros procesas, per kurį iš tikrųjų buvo nagrinėjama skundo pateikėjo padėtis. Todėl ombudsmenė nusprendė, kad tikslinga prašyti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pasiūlyme dėl sprendimo pasiūlyti skundo pateikėjui ex gratia mokėjimą, pripažįstant misijos padarytas klaidas. EIVT pritarė pasiūlymui ir pasiūlė ex gratia sumokėti 2000 EUR. Skundo pateikėjas pasiūlymo nepriėmė. Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad EIVT pasiūlyta suma yra tinkama, todėl nėra pagrindo toliau tirti šį bylos aspektą.

Dėl skundo pateikėjo galimybės susipažinti su savo asmens byla ombudsmenas nustatė, kad EIVT nevykdė netinkamo administravimo.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. ES institucijos privalo nustatyti vidaus informavimo apie pažeidimus taisykles, apimančias pranešėjų apsaugą, informacijos teikimą jiems ir pranešėjų pateiktų skundų dėl to, kaip su jais buvo elgiamasi, nagrinėjimo procedūrą. Siekdama užtikrinti, kad ES administracija visomis išgalėmis skatintų asmenis, sužinojusius apie rimtus nusižengimus ar pažeidimus, pasisakyti, ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva, skirtą Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

Ombudsmenė nusivylusi sužinojusi iš savo tyrimų, kad iki šiol tik dvi iš devynių aptariamų institucijų yra priėmusios reikiamas taisykles. Institucijų atsakymai rodo, kad reikia nuveikti daug daugiau siekiant parodyti visuomenei ir galimiems pranešėjams, kad ES institucijos palankiai vertina informavimą apie pažeidimus ir skatina informatorius daryti pažangą, kad informatoriai bus apsaugoti nuo neigiamų institucijos, kurioje jie dirba, veiksmų ir kad jų pranešimai padės atlikti tinkamą tyrimą. Todėl ombudsmenė užbaigia bylą parengdama tolesnio tobulinimo gaires, ragindama institucijas siekti kuo greičiau užbaigti diskusijas tarpinstituciniu lygmeniu ir šiame procese remtis pačios ombudsmenės vidaus taisyklių dėl informavimo apie pažeidimus pavyzdžiu. Ombudsmenė taip pat giria Komisiją ir Audito Rūmus už jų iki šiol padarytą pažangą šiuo klausimu.

Skundą pateikė nevyriausybinė organizacija ir jis susijęs su tuo, kaip EFSA sprendžia galimą interesų konfliktą, kylantį dėl padėties, vadinamos „sukamųjų durų“ reiškiniu.

Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl įtarimo, kad EFSA tinkamai neišsprendė galimo interesų konflikto, susijusio su buvusio jos darbuotojo perkėlimu į privatųjį sektorių, klausimo ir susijusių ieškinių.

Išnagrinėjęs skundą, ombudsmenas EFSA pateikė tris rekomendacijų projektus. Išsamioje nuomonėje EFSA teigė, kad ji laikėsi ombudsmeno rekomendacijų projekto.

Savo sprendime užbaigti bylą ombudsmenas nustatė, kad:

i) EFSA ėmėsi veiksmų, kad sugriežtintų savo taisykles ir procedūras, susijusias su darbuotojų derybomis dėl būsimų „sukamųjų durų“ reiškinio tipo darbo vietų, ir reikalautų, kad darbuotojai jas laiku atskleistų. Tačiau, kadangi EFSA nepagrįstai apribojo tai, kas tokiomis aplinkybėmis galėtų prilygti galimam interesų konfliktui, ombudsmenas padarė išvadą, kad EFSA tik iš dalies pritarė pirmajam ombudsmeno rekomendacijos projektui.

ii) EFSA tinkamai nepripažino, kad nesilaikė atitinkamų procedūrinių taisyklių ir neatliko pakankamai išsamaus galimo interesų konflikto, kylančio šioje byloje, vertinimo, todėl neįgyvendino antrojo ombudsmeno rekomendacijos projekto.

iii) EMST ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad ateityje susidarius panašiam atvejui: a) gautų pakankamai informacijos, įskaitant bent jau tinkamą EMST atliktų užduočių aprašymą, tikslų siūlomų naujų darbo vietų aprašymą ir informaciją apie galimas naujų ir ankstesnių darbo vietų sąsajas, b) atliktų kuo išsamesnį vertinimą ir c) tinkamai užregistruotų savo vertinimo rezultatus. Todėl EFSA sutiko su trečiuoju ombudsmeno rekomendacijos projektu ir jį įgyvendino.

Be to, siekdamas pagerinti pirmojo rekomendacijos projekto įgyvendinimą, ombudsmenas pateikė dar keturias pastabas ir paprašė EFSA apsvarstyti galimybę papildomai pakeisti savo procedūras ir formas.

2001 m. ES delegacijos vadovas leido trims vietos darbuotojams dirbti ne visą darbo dieną. 2009 m. trys vietos darbuotojai paprašė delegacijos vadovo pratęsti leidimą dirbti ne visą darbo dieną. Jų prašymas buvo atmestas. Išimtiniais atvejais terminas buvo pratęstas tik iki 2010 m. pabaigos. Savo skunde Europos ombudsmenui jie daugiausia teigė, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) nepateikė įtikinamų savo sprendimo nesuteikti jiems leidimo dirbti ne visą darbo dieną priežasčių.

Iš pradžių ombudsmenas pradėjo tyrimą prieš Europos Komisiją. Nuo 2011 m. sausio 1 d., perdavus kompetenciją, Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) tapo kompetentingu organu, atsakingu už visus sprendimus, susijusius su ES delegacijų darbuotojais. Taigi EIVT pakeitė Komisiją šio tyrimo tikslais.

Savo nuomonėje EIVT paaiškino, kad ji negalėjo trims vietos darbuotojams suteikti leidimo dirbti ne visą darbo dieną dėl šių priežasčių: i) vietos teisėje nenumatyta bendra darbo ne visą darbo dieną praktika ir šiuo atžvilgiu nėra privalomų nuostatų; ii) konkrečiose ES taisyklėse dėl vietos darbuotojų nėra nuostatų dėl darbo ne visą darbo dieną suteikimo; ir iii) nėra „tarnybos intereso“, kuris leistų dirbti ne visą darbo dieną.

Ombudsmenas manė, kad EIVT atsisakymas pratęsti leidimą dirbti ne visą darbo dieną trims vietos darbuotojams yra nepagrįstas. Jo nuomone, darbas ne visą darbo dieną buvo bent jau įprastas pasirinkimas, leidžiamas pagal vietos teisę. Net jei vietos įstatymuose nėra bendrų „privalomų nuostatų“, nustatančių, kad darbas ne visą darbo dieną turėtų būti privalomai suteikiamas pateikus prašymą, darbo sutarčių šalys gali laisvai derėtis ir suteikti tokią galimybę. Be to, net jei konkrečiose Sąjungos taisyklėse, susijusiose su vietos darbuotojais, nėra nuostatų dėl darbo ne visą darbo dieną, vis dėlto jomis nedraudžiama susitarti dėl tokio susitarimo. Galiausiai ombudsmenė priminė atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos taisykles, pagal kurias darbas ne visą darbo dieną pripažįstamas tinkama pareigų šeimai turinčių darbuotojų įdarbinimo forma.

Iš pradžių ombudsmenė EIVT pateikė pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, o vėliau – rekomendacijos projektą. Remdamasi jo rekomendacijos projektu, EIVT paaiškino, kodėl tarnyba yra suinteresuota atmesti skundo pateikėjų prašymus. Be to, EIVT informavo ombudsmeną, kad ji atnaujino diskusijas su Komisija dėl galimybės suteikti leidimus dirbti ne visą darbo dieną vietos darbuotojams. Ombudsmenas sutiko su šiuo paaiškinimu ir laikėsi nuomonės, kad EIVT ėmėsi tinkamų priemonių savo rekomendacijos projektui įgyvendinti. Todėl jis nutraukė bylą.