Byla buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) praktika neleisti kandidatams vienu metu dalyvauti daugiau nei viename ES tarnautojų įdarbinimo konkurse, net jei jie atitiko kriterijus. EPSO atsisakė leisti skundo pateikėjui dalyvauti dviejuose vienu metu vykstančiuose ES institucijų vertėjų raštu įdarbinimo konkursuose ir įtikinamai nepaaiškino šios praktikos taikymo priežasčių.

Ombudsmenas nustatė, kad tokia praktika gali trukdyti įdarbinti labiausiai kvalifikuotus asmenis ir kad atitinkamai EPSO turėtų galėti įtikinamai pagrįsti, kodėl ji taiko tokią praktiką. Ombudsmenas nustatė, kad tai, jog EPSO´s nepateikė skundo pateikėjui tokių motyvų, yra netinkamas administravimas. Ji taip pat nustatė, kad bet koks praktikos tęsimas, nesant tvirtų motyvų, neišvengiamai taip pat būtų laikomas netinkamu administravimu. Todėl ombudsmenas rekomendavo EPSO nedelsiant peržiūrėti savo politiką, susijusią su šia praktika.

Reaguodama į tai, EPSO sudarė vidaus svarstymų grupę, kuri atliks išsamų bet kokių politikos pokyčių šioje srityje poveikio vertinimą. Vertinimas EPSO valdančiajai tarybai bus pateiktas iki 2018 m. gruodžio mėn. Taryba turi priimti galutinį sprendimą. EPSO atsižvelgęs į jos rekomendaciją, ombudsmenas nusprendė nutraukti bylą.

Byla buvo susijusi su Europos prieglobsčio paramos biuro (EASO) laikinojo darbuotojo bandomojo laikotarpio vertinimu. Skundo pateikėja, kuri buvo atleista iš darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui, teigė, kad jos vertinime buvo tam tikrų procedūrinių trūkumų. Be to, EASO neatsakė į jos skundus, pateiktus pagal ES tarnybos nuostatus.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paprašė EASO atsakyti į skundus. Ji nustatė, kad EASO ėmėsi būtinų veiksmų, kad užtikrintų nešališką skundo pateikėjo bandomojo laikotarpio vertinimą, ir paisė skundo pateikėjos teisės būti išklausytai prieš priimdamas galutinį sprendimą dėl tolesnio jos darbo. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą.

Prieš pirmą kartą paaukštindami pareigas ES pareigūnai turi įrodyti, kad sugeba dirbti trečiąja kalba. Kai ES agentūroje dirbantis skundo pateikėjas neišlaikė kalbos mokėjimo egzamino savo trečiąja kalba, jis paprašė EPSO per egzamino rašymo egzaminą nurodyti santykinai žemo lygio priežastis ir informuoti jį apie galimus peržiūros mechanizmus. Jo nuomone, EPSO paaiškinimai dėl jo lygio atrodė nenuoseklūs, o jos pirminis atsakymas dėl peržiūros galimybių buvo neteisingas. Pareiškėjui primygtinai reikalaujant, EPSO sutiko iš naujo įvertinti jo testą raštu. Antrasis vertintojas patvirtino pradinį lygį.

Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Ji išnagrinėjo skundo pateikėjos testą ir abiejų vertintojų vertinimus. Ombudsmenas nenustatė jokios akivaizdžios klaidos ar šališkumo požymių vertinant skundo pateikėjo testą raštu. Dėl klaidingos informacijos apie peržiūros galimybes EPSO pripažino savo klaidą ir atsiprašė skundo pateikėjo. Ombudsmenas nemanė, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus, ir nutraukė bylą. Tačiau ji pasiūlė patobulinti kalbų mokėjimo testų dalyviams teikiamą informaciją apie procedūrą ir jų peržiūros ir (arba) apskundimo teises.

Byla buvo susijusi su ECDC sprendimu pasibaigus bandomajam laikotarpiui nutraukti laikinojo darbuotojo sutartį.

Ombudsmenas atliko tyrimą šiuo klausimu ir laikėsi nuomonės, kad apskritai ECDC pateikti paaiškinimai dėl jo sprendimo nepalikti skundo pateikėjo darbo pasibaigus bandomajam laikotarpiui buvo pagrįsti.

Tačiau ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad ECDC laiku nepaaiškino skundo pateikėjui: a) kad per dialogą dėl naujokų vertinimo nustatytos problemos buvo tokios rimtos, kad buvo galima pateisinti skundo pateikėjo sutarties nutraukimą; b) sričių, kuriose jis turėjo pagerinti padėtį, parengdamas konkretų ir aiškų veiksmų planą. To nepadarius buvo netinkamai administruojama. Be to, ombudsmenas mano, kad tais atvejais, kai ES įstaiga neturi pakankamai laiko tinkamai įvertinti laikinojo darbuotojo darbo arba kai laikinasis darbuotojas neturėjo tinkamos galimybės ištaisyti savo darbo trūkumų, būtų gerai išnagrinėti, ar esama „išimtinių aplinkybių“, pateisinančių bandomojo laikotarpio pratęsimą. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad ECDC rimtai išnagrinėjo galimybę pratęsti skundo pateikėjo bandomąjį laikotarpį, ombudsmenas pateikė atitinkamą pasiūlymą dėl patobulinimų ateityje. Galiausiai, atsižvelgiant į tai, kad atsiprašyti už bet kokią blogą praktiką yra geras administravimas, ombudsmenas mano, kad ECDC turėtų pripažinti savo klaidas nagrinėjant šį atvejį ir atsiprašyti skundo pateikėjo už šias klaidas.

Byla buvo susijusi su Komisijos sprendimu pakeisti savo pradinį pasiūlymą dėl skundo pateikėjo teisių į pensiją, įgytų pagal JK pensijų sistemą, perkėlimo į ES pensijų sistemą.

Komisija teigė, kad ji turėjo pakeisti savo pradinį pasiūlymą, nes jis buvo grindžiamas bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, kurios pasiūlymo pateikimo metu jau buvo pasenusios. Komisijos persvarstytas pasiūlymas, kuris buvo mažiau palankus skundo pateikėjui, buvo grindžiamas persvarstytomis bendrosiomis įgyvendinimo nuostatomis, kurios iš tikrųjų galiojo pirminio pasiūlymo pateikimo dieną. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų laikytis savo pirmojo pasiūlymo, kuriam jis jau pritarė.

Ombudsmenas išnagrinėjo šį klausimą ir nustatė, kad Bendrasis Teismas nusprendė, jog Komisija teisiškai neprivalėjo teikti pasiūlymų dėl teisių į pensiją, įgytų ne pagal ES pensijų sistemą, perkėlimo ir kad faktiškai tokių perkeltų teisių į pensiją vertė galėjo būti nustatyta tik atlikus perkėlimą. Iš tiesų tai buvo praktika, kurią Komisija įtvirtino tiesiog siekdama geriau informuoti savo pareigūnus apie tai, ko jie galėtų tikėtis, kai iš tikrųjų nuspręstų prašyti perkelti jų teises į pensiją į ES pensijų sistemą.

Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti skundą ir padarė išvadą, kad Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su OLAF veiksmais gavus pranešimą apie pažeidimus, kuriame Europos aviacijos saugos institucija (EASA) susiejama su įtariamu manipuliavimu aviacijos saugumo patikrinimo ataskaita. Po preliminaraus vertinimo ombudsmenas buvo susirūpinęs dėl OLAF sprendimo nutraukti bylą ir grąžinti klausimą EASA, nepaisant to, kad informatorius sąmoningai nusprendė pateikti pranešimą OLAF, o ne EASA. Ombudsmenas laikėsi preliminarios nuomonės, kad toks sprendimas gali turėti neigiamą poveikį informavimo apie pažeidimus nuostatų veiksmingumui apskritai. Todėl ji nusprendė pasidomėti šiuo klausimu.

Patikrinęs OLAF bylas ombudsmenas nustatė, kad OLAF tinkamai apsvarstė, ar pradėti tyrimą. Taip pat paaiškėjo, kad OLAF iš tikrųjų nebaigė bylos, bet paprašė EASA išnagrinėti šį klausimą ir pranešti apie savo tyrimo rezultatus. Be to, OLAF pasiliko teisę vėliau pradėti oficialų tyrimą. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas nustatė, kad OLAF tinkamai išnagrinėjo skundo pateikėjo pranešimą apie pažeidimus. Ombudsmenė pažymėjo, kad OLAF turėjo aiškiau informuoti skundo pateikėją, kad jos klausimo perdavimas EASA nereiškia, kad OLAF nesiims jokių tolesnių veiksmų šiuo klausimu. Šiuo klausimu ji pateikė dar vieną pastabą.

Byla buvo susijusi su skundo pateikėjo atleidimu iš Europos Sąjungos policijos misijos personalo nario pareigų ir jo vėlesniu prašymu leisti susipažinti su jo asmens byloje esančiais dokumentais.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad skundo pateikėjo atleidimas iš darbo buvo teisėtas. Tačiau ji taip pat nustatė, kad misija, prieš atleisdama skundo pateikėją, turėjo palaukti, kol bus užbaigtas vidaus peržiūros procesas, per kurį iš tikrųjų buvo nagrinėjama skundo pateikėjo padėtis. Todėl ombudsmenė nusprendė, kad pasiūlyme dėl sprendimo tikslinga prašyti Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) pasiūlyti skundo pateikėjui ex gratia mokėjimą, pripažįstant misijos padarytas klaidas. EIVT priėmė pasiūlymą ir pasiūlė ex gratia sumokėti 2000 EUR. Skundo pateikėjas pasiūlymo nepriėmė. Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad EIVT pasiūlyta suma yra tinkama, todėl nėra pagrindo toliau tirti šio atvejo aspekto.

Dėl skundo pateikėjo galimybės susipažinti su savo asmens byla ombudsmenas nustatė, kad EIVT nevykdė netinkamo administravimo.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. ES institucijos privalo nustatyti vidaus informavimo apie pažeidimus taisykles, apimančias pranešėjų apsaugą, informacijos jiems teikimą ir pranešėjų skundų dėl elgesio su jais nagrinėjimo procedūrą. Siekdama užtikrinti, kad ES administracija padarytų viską, ką gali, kad paskatintų asmenis, sužinojusius apie sunkų nusižengimą ar pažeidimą, pasisakyti, ombudsmenė pradėjo tyrimą savo iniciatyva, skirtą Europos Parlamentui, Europos Komisijai, Europos Sąjungos Tarybai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismui, Europos Audito Rūmams, Europos išorės veiksmų tarnybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui, Regionų komitetui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui.

Ombudsmenas nusivylęs sužinojęs iš savo tyrimų, kad iki šiol tik dvi iš devynių minėtų institucijų priėmė reikiamas taisykles. Institucijų atsakymai rodo, kad reikia daug daugiau nuveikti siekiant parodyti visuomenei ir potencialiems pranešėjams, kad ES institucijos palankiai vertina informavimą apie pažeidimus ir skatina pranešėjus daryti pažangą, kad pranešėjai bus apsaugoti nuo neigiamų institucijos, kurioje jie dirba, veiksmų ir kad dėl jų pranešimo bus atliktas tinkamas tyrimas. Todėl ombudsmenas baigia nagrinėti bylą pateikdamas tolesnio tobulinimo gaires, ragindamas institucijas siekti kuo greičiau užbaigti diskusijas tarpinstituciniu lygmeniu ir šiame procese remtis paties ombudsmeno vidaus taisyklių dėl informavimo apie pažeidimus pavyzdžiu. Ombudsmenas taip pat giria Komisiją ir Audito Rūmus už iki šiol padarytą pažangą šiuo klausimu.

Skundą pateikė nevyriausybinė organizacija ir jis yra susijęs tuo, kaip EFSA valdė galimą interesų konfliktą, kylantį dėl darbuotojų judėjimo tarp valstybinio ir privataus sektorių.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl kaltinimų, kad EFSA nesugebėjo tinkamai spręsti galimo interesų konflikto klausimo, kai jos buvęs darbuotojas perėjo dirbti į privatų sektorių, ir su tuo susijusių reikalavimų.

Atlikęs skundo tyrimą, ombudsmenas parengė tris EFSA skirtų rekomendacijų projektus. Savo išsamioje nuomonėje EFSA nurodė, kad ji atsižvelgė į ombudsmeno rekomendacijų projektus.

Savo sprendime baigti bylą ombudsmenas nustatė, kad:

(i) EFSA ėmėsi veiksmų, kad sugriežtintų savo taisykles ir procedūras, reglamentuojančias pareigas einančių darbuotojų derybas dėl būsimo darbo, kai tai susiję su darbuotojo perėjimu iš valstybinio į privatų sektorių, ir reikalautų, kad pareigas einantys darbuotojai laiku atskleistų tokius savo ketinimus. Tačiau kadangi EFSA pernelyg susiaurino tokių priemonių taikymo sritį atvejams, kurie galėtų būti pripažįstami galimu interesų konfliktu, ombudsmenas padarė išvadą, kad EFSA tik iš dalies atsižvelgė į jo pirmos rekomendacijos projektą.

(ii) EFSA nesugebėjo deramai pripažinti, kad ji nesilaikė susijusių procedūrinių taisyklių ir pakankamai išsamiai neįvertino šioje byloje kilusio galimo interesų konflikto, ir todėl neįgyvendino ombudsmeno antros rekomendacijos projekto.

(iii) EFSA ėmėsi veiksmų siekdama užtikrinti, kad ateityje iškilus panašiems klausimams ji (a) gautų pakankamai informacijos, įskaitant bent jau tinkamą EFSA vykdomų užduočių apibūdinimą, tikslų siūlomo naujo darbo aprašymą ir informaciją, susijusią su tikėtinais naujos ir ankstesnės darbovietės ryšiais, (b) atliks kuo išsamesnį vertinimą ir (c) tinkamai dokumentuose užrašys savo vertinimo rezultatus. Tai reiškia, kad EFSA pritarė ir įgyvendino ombudsmeno trečios rekomendacijos projektą.

Be to, siekdamas, kad jo pirmos rekomendacijos projektas būtų geriau įgyvendinamas, ombudsmenas pareiškė keturias papildomas pastabas, kuriose prašė EFSA apsvarstyti galimybę atlikti papildomus savo procedūrų ir naudojamų formų pakeitimus.

2001 m. ES delegacijos vadovas leido trims vietos darbuotojams dirbti ne visą darbo dieną. 2009 m. tie patys trys vietos darbuotojai kreipėsi į delegacijos vadovą, prašydami leidimą dirbti ne visą darbo dieną pratęsti. Jų prašymas buvo atmestas. Išimties tvarka, leidimas buvo pratęstas tik iki 2010 m. pabaigos. Savo skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjai tvirtino, kad Europos išorės veiksmų tarnyba (EEAS) nepateikė įtikinamų priežasčių, kodėl jiems nebuvo leista dirbti ne visą darbo dieną.

Iš pradžių ombudsmenas pradėjo tyrimą prieš Europos Komisiją. Nuo 2011 m. sausio 1 d., perdavus įgaliojimus, už visus sprendimus dėl ES delegacijų darbuotojų atsakinga tapo Europos išorės veiksmų tarnyba. Todėl šiame tyrime Komisiją pakeitė EIVT.

Savo nuomonėje EIVT paaiškino, kad pratęsti trims vietos darbuotojams duoto leidimo dirbti ne visą darbo dieną ji negalėjo dėl šių priežasčių: i) vietiniai teisės aktai nenumato darbo ne visą darbo dieną praktikos, ir šiuo atžvilgiu nėra „jokių privalomų nuostatų“; ii) ES taisyklėse dėl vietos darbuotojų nėra jokių nuostatų dėl leidimo dirbti ne visą darbo dieną; ir iii) „tarnyba neturi tokių interesų“, dėl kurių būtų leidžiama dirbti ne visą darbo dieną.

Ombudsmeno nuomone, EIVT atsisakymas pratęsti leidimą trims vietos darbuotojams dirbti ne visą darbo dieną yra nepateisinamas. Jo požiūriu, vietos teisės aktuose bent jau buvo numatyta galimybė dirbti ne visą darbo dieną. Net jei vietos teisės aktuose nėra bendrų „privalomų nuostatų“, pagal kurias būtų privaloma leisti dirbti ne visą darbo dieną asmens prašymu, darbo sutarties šalys gali derėtis ir numatyti tokią galimybę. Be to, net jei ES specialiose taisyklėse dėl vietos darbuotojų nieko nėra sakoma apie darbą ne visą darbo dieną, jose nėra draudžiama susitarti dėl tokio darbo. Galiausiai, ombudsmenas priminė atitinkamas Tarptautinės darbo organizacijos taisykles, kuriose visur pripažįstama, kad darbas ne visą darbo dieną yra tinkamas užimtumo būdas darbuotojams, turintiems pareigų šeimai.

Iš pradžių ombudsmenas Europos išorės veiksmų tarnybai pasiūlė draugišką sprendimą, bet vėliau jį pakeitė rekomendacijos projektu. Gavusi rekomendacijos projektą, EIVT paaiškino, kodėl, paisant tarnybos interesų, reikėjo atmesti skundo pateikėjų prašymus. Be to, EIVT ombudsmenui pranešė, kad ji atnaujino diskusijas su Komisija dėl galimybės vietos darbuotojams leisti dirbti ne visą darbo dieną. Ombudsmenas šiuos paaiškinimus priėmė ir pripažino, kad EIVT ėmėsi tinkamų priemonių jo rekomendacijos projektui įgyvendinti. Todėl jis bylos nagrinėjimą baigė.