Skundas Europos Komisijai

1. Skundo pateikėjas pateikė Europos Komisijai „skundą dėl pažeidimo“, prašydamas imtis veiksmų prieš Daniją, kaip ES sutarčių sergėtoją [1]. Jis teigė, kad Danijos apmokestinimo taisyklės numato mažiau palankų požiūrį į pelną iš skolų ir (arba) reikalavimų užsienio valiuta, palyginti su skolomis ir (arba) reikalavimais Danijos kronomis, ir kad tai pažeidžia laisvo kapitalo judėjimo principą [2] Europos Sąjungoje.

2. Komisija susisiekė su Danijos valdžios institucijomis ir informavo jas apie savo preliminarią analizę. Atlikus analizę nustatyta, kad, kaip nurodė skundo pateikėjas, gali būti pažeistos ES taisyklės.

3. Po to, kai Komisija susisiekė su Danijos valdžios institucijomis ir išnagrinėjo šį klausimą, savo galutinėje analizėje ji padarė išvadą, kad Danijos apmokestinimo taisyklėmis ES taisyklės nepažeidžiamos.

4. Nepatenkintas tuo, kaip Komisija nagrinėjo skundą dėl pažeidimo, skundo pateikėjas vėl kreipėsi į Komisiją. Jis teigė, kad Komisijos pirminėje analizėje daugiausia dėmesio skirta laisvo kapitalo judėjimo principui, o galutinėje analizėje daugiausia dėmesio skirta nediskriminavimo principui. Skundo pateikėjo nuomone, šis pakeitimas buvo neteisingas ir jis įtarė, kad Komisija pakeitė teisinį pagrindą vien tam, kad nereikėtų imtis veiksmų. Jo nuomone, Komisija akivaizdžiai viršijo savo diskreciją. Skundo pateikėjas taip pat nesutiko su tuo, kad Komisija, nagrinėdama jo skundą dėl pažeidimo, nesilaikė tam tikrų terminų.

Europos Komisijos atsakymas skundo pateikėjui

5. Komisija atsakė, kad ji nepakeitė savo galutinės skunde dėl pažeidimo pateiktų klausimų analizės. Kalbėdama apie tam tikrų terminų nesilaikymą, ji nurodė vidaus išteklių problemas.

6. Skundo pateikėjas liko nepatenkintas Komisijos atsakymu, todėl kreipėsi į ombudsmeną. Jis teigė, kad 1) Komisija savo analizėje pakeitė teisinį pagrindą vien tam, kad nereikėtų imtis veiksmų prieš Daniją, 2) kad ji akivaizdžiai pažeidė savo diskreciją ir 3) kad Komisija be jokios teisėtos priežasties nesilaikė tam tikrų terminų nagrinėdama jo skundą dėl pažeidimo.

Europos ombudsmeno išvados

7. Komisija yra atsakinga už veiksmingo ES teisės taikymo, įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo valstybėse narėse priežiūrą [3]. Jei valstybė narė nevykdo įsipareigojimo pagal ES sutartis, Komisija gali imtis priemonių (pažeidimo nagrinėjimo procedūra), kad šis pažeidimas būtų nutrauktas. Komisija turi didelę veiksmų laisvę spręsti, ar ir kada pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš valstybę narę [4].

8. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pirmą kartą pateikia rimtą kaltinimą. Skundo pateikėjas iš esmės teigia, kad kai Komisija baigė nagrinėti skundą dėl pažeidimo, ji nesakė tiesos ir veikė nesąžiningai. Tačiau skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais būtų galima pagrįsti tokį teiginį.

9. Dėl antrojo skundo pateikėjo susirūpinimo ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo nusivylimas yra suprantamas. Iš pradžių atrodė, kad Komisija pritaria jo teisinei nuomonei, o vėliau – ne. Tačiau tai, kad nagrinėdama skundą dėl pažeidimo Komisija pakeičia savo teisinį pagrindą, savaime nėra netinkamo administravimo atvejis, jeigu jos galutinis vertinimas yra nuoseklus ir racionalus atsižvelgiant į galimą teisinį aiškinimą. Išnagrinėjęs Komisijos galutinį skundo pateikėjo skundo dėl pažeidimo vertinimą, ombudsmenas mano, kad vertinimas atitinka šiuos standartus.

10. Dėl trečiojo skundo pateikėjo susirūpinimo, susijusio su taikomų terminų nesilaikymu, Komisija neneigė, kad buvo vėluojama (tačiau nurodė išteklių problemas). Taigi išsamesnio tyrimo šiuo klausimu tikslas būtų potencialiai nustatyti netinkamą administravimą, susijusį su jau baigto nagrinėti skundo dėl įsipareigojimų neįvykdymo procedūriniu aspektu, kuris neturėjo įtakos šio skundo esminiam rezultatui. Tačiau šios bylos faktinės aplinkybės susiklostė tuo metu, kai ombudsmenas savo iniciatyva atliko tyrimą, kuriame, be kita ko, buvo nagrinėjamas Komisijos skundų dėl pažeidimų nagrinėjimo savalaikiškumas. Ombudsmenas pateikė pasiūlymus dėl sisteminių patobulinimų [5], kuriems Komisija iš esmės pritarė. Todėl ombudsmenas mano, kad tolesnis šio atvejo aspekto tyrimas nebūtų naudingas.

11. Remdamasis skundo pateikėjo pateikta informacija, ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo [6], kuris atitiktų pirmuosius du skundo pateikėjo susirūpinimą keliančius klausimus, ir daro išvadą, kad tolesnis trečiosios problemos tyrimas nebūtų tinkamas tikslas.

Tina Nilsson

Užklausų vadovas (4 skyrius)

Strasbūras, 2018 10 25

[1] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnis (https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=CELEX:12016E258)

[2] Apie tai žr., pvz., http://www.europarl.europa.eu/factsheets/en/sheet/39/free-movement-of-capital.

[3] Europos Sąjungos sutarties 17 straipsnio 1 dalis ir Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnis.

[4] 1989 m. gruodžio 6 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija / Graikija, C-329/88, ECLI:EU:C:1989:618.

[5] Europos ombudsmeno sprendimas OI/5/2016/AB https://www.ombudsman.europa.eu/en/decision/en/83646

[6] Šis skundas buvo nagrinėjamas pagal Europos ombudsmeno sprendimo, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos, 11 straipsnį.