Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos išorės veiksmų tarnyba (EIVT) elgėsi su subrangovu, kuris teikė ekspertines žinias ir paslaugas IT sektoriuje. Skundo pateikėjo teigimu, jam nebuvo visiškai sumokėta už atliktą darbą. Po to, kai skundo pateikėjo derybos su pagrindiniu rangovu liko bevaisės, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną ir suabejojo, kaip EIVT sprendė nagrinėjamą ginčą.

Ombudsmenas priminė, kad tiesioginių sutartinių santykių tarp ES institucijos ir subrangovo nebuvimas neatleidžia subrangovo, veikiančio kaip valdžios institucija, nuo pareigos gerbti subrangovo pagrindinę teisę į gerą administravimą. Ši pareiga, be kita ko, apima ES institucijos pareigą stebėti savo rangovo elgesį ir prireikus reikalauti, kad rangovas vykdytų savo įsipareigojimus subrangovui. Nagrinėjamu atveju ombudsmenas pažymėjo, kad EIVT užtikrino, jog pagrindinis rangovas kruopščiai praneštų subrangovui apie jos reikalavimus dėl rezultatų ir dokumentų, ir kad EIVT atliko mokėjimus už patvirtintą atliktą darbą. Apskritai EIVT dėjo daug pastangų, kad rastų įvairių subrangos klausimų sprendimą.

Taigi ombudsmenas užbaigė tyrimą ir padarė išvadą, kad EIVT nevykdė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo administracinį skundą dėl Komisijos Individualių išmokų administravimo ir mokėjimo biuro (PMO) sprendimo atgaline data nemokėti skundo pateikėjui tam tikrų išmokų šeimai.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija turėjo būti aiškesnė bendraudama su skundo pateikėju ir kad tai, kaip ji nagrinėjo administracinį skundą, neatitiko gero administravimo principų.

Atsižvelgdama į tai, kad Komisija primygtinai reikalavo, kad jokiomis aplinkybėmis ji nemokėtų išmokų skundo pateikėjui atgaline data, ombudsmenė nusprendžia, kad tolesni šio skundo tyrimai yra nepagrįsti.

Byla buvo susijusi su ES delegacijos Alžyre atsisakymu padengti papildomas išlaidas, kurias rangovas patyrė COVID-19 pandemijos metu. Po taikaus susitarimo procedūros šiuo klausimu ES delegacija patvirtino, kad tam tikros išlaidos gali būti atlygintos skundo pateikėjui, tačiau teigė, kad kitos patirtos išlaidos negali būti atlygintos.  

Ombudsmenas nustatė, kad skundo pateikėjas ir Europos Komisija iš esmės nesutarė dėl taikytinų sutartinių nuostatų aiškinimo. Tokiais atvejais ne ombudsmenas, o teismas turi nustatyti, kaip turėtų būti aiškinama sutartis. Ombudsmeno nuomone, Komisijos pozicija nėra nepagrįsta. Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad netinkamo administravimo nebuvo.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip ES delegacija nagrinėjo apart-viešbučio bendrovės prašymą sumokėti kompensaciją už rezervaciją, atliktą vienam iš jos darbuotojų verslo kelionei po to, kai darbuotojas neatvyko į rezervaciją.

Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir paragino Europos išorės veiksmų tarnybą (EIVT), kuri turi tam tikrų pareigų, susijusių su ES delegacijomis, apsvarstyti galimybę išmokėti kompensaciją. Atsakydama EIVT sutiko sumokėti sumą, lygią dviejų naktų viešnagei, su kuria skundo pateikėjas sutiko.

Todėl ombudsmenas baigė nagrinėti bylą remdamasis tuo, kad ji buvo išspręsta.  

Skundo pateikėjas yra laisvai samdomas vertėjas žodžiu, kuris išreiškė susirūpinimą dėl to, kaip Europos Parlamentas įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus, susijusius su nuotolinio vertimo žodžiu paslaugų teikimu Europos Parlamentui COVID-19 pandemijos metu.

Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Parlamentas pateikė pagrįstus paaiškinimus dėl savo pozicijos, ir užbaigė tyrimą nustatydamas, kad netinkamo administravimo nebuvo.