Reglamente (EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose reikalaujama, kad Komisija iki 2008 m. sausio 1 d. užtikrintų, kad būtų atliktas visų pirma žiauninių tinklų, sieninių tinklų ir pinkliųjų tinklų naudojimo poveikio banginių būrio gyvūnams mokslinis vertinimas ir kad jo išvados būtų pateiktos Europos Parlamentui ir Tarybai.

Komisija paprašė mokslinio instituto atlikti tokį vertinimą, tačiau jis negalėjo to padaryti, nes nebuvo atitinkamų pranešimų apie atsitiktinį banginių šeimos gyvūnų sugavimą. Šias ataskaitas Komisijai turėjo pateikti valstybės narės pagal kitą reglamentą.

2009 m. Komisija priėmė komunikatą, kuriame pranešė Parlamentui ir Tarybai, kad mokslinio vertinimo atlikti neįmanoma. Skundo pateikėjas, Lenkijos žvejys, teigė, kad dėl to Komisija nesilaikė savo įsipareigojimo pagal Reglamentą (EB) Nr. 2187/2005. Todėl skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Viso ombudsmeno tyrimo metu Komisija nepagrindė, kodėl ji nepasinaudojo visomis turimomis priemonėmis, kad užtikrintų atitiktį kitam reglamentui nacionaliniu lygiu ir taip pateiktų mokslo institutui duomenis, būtinus Reglamentu (EB) Nr. 2187/2005 reikalaujamam vertinimui atlikti. Ombudsmeno nuomone, tai buvo netinkamo administravimo atvejis. Jis pateikė kritinę pastabą, kad Komisija neįrodė, jog ji objektyviai negali įvykdyti savo pareigos užtikrinti, kad iki 2008 m. sausio 1 d. būtų atliktas mokslinis poveikio banginių būrio gyvūnams, ypač naudojant žiauninius tinklus, sieninius tinklus ir pinkliuosius tinklus, vertinimas.

Skundo pateikėjas, Prancūzijos universitetas, dalyvavo konsorciume, kuris parengė Komisijos remiamą projektą. Susidūręs su problemomis su koordinatoriumi, skundo pateikėjas pasitraukė iš projekto. Tada Komisija pareikalavo grąžinti kai kuriuos mokėjimus, kuriuos ji atliko skundo pateikėjui. Skundo pateikėjas nustatė, kad Komisijos reikalavimai yra neteisingi, ir kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą, kurio metu Komisija jam pateikė išsamią informaciją apie sumas, kurias ji sumokėjo skundo pateikėjui. Ji paaiškino, kad skundo pateikėjas laiku nepateikė reikiamų ataskaitų ir rezultatų, kaip reikalaujama pagal sutartį. Ji taip pat nurodė koordinatoriui pateiktą pasiūlymą, kad skundo pateikėjas pateiktų atitinkamus dokumentus net ir pasibaigus sutartyje nustatytam terminui.

Kadangi paaiškėjo, kad skundo pateikėjas nežinojo apie pirmiau minėtą pasiūlymą, ombudsmenas paprašė Komisijos apsvarstyti galimybę pritarti skundo pateikėjo pateiktam pranešimui dėl jo dalyvavimo projekte. Komisija sutiko ir nurodė, kad pagrįstais atvejais ji taip pat galėtų sumažinti iš skundo pateikėjo reikalaujamas sumas. Ombudsmenas nustatė, kad Komisija išsprendė skundą ir baigė bylą.

Siekdamas apsaugoti ES žuvininkystės tvarumą, ES teisės aktų leidėjas gali priimti priemones, kuriomis būtų ribojamos žvejybos pastangos visoje Sąjungoje. Tarybos reglamente, nustatančiame 2007 m. žvejybos dienų skaičių Bendrijos vandenyse, konkrečiai laivų, žvejojančių į vakarus nuo Škotijos, kategorijai skirtų dienų skaičius buvo sumažintas 10 % – nuo 280 dienų 2006 m. iki 252 dienų. Todėl Klaido žvejų asociacija, atstovaujanti žvejams atitinkamoje vietovėje, kreipėsi į ombudsmeną. Skundo pateikėjas teigė, kad minėtas sumažinimas buvo padarytas dėl administracinės klaidos, kurią Europos Komisija padarė neoficialiame dokumente, kuris buvo diskusijų šiuo klausimu Taryboje pagrindas. Skundo pateikėjo teigimu, Komisija klaidingai sukeitė atitinkamas skiltis, susijusias su į vakarus nuo Škotijos ir Šiaurės jūra, lentelėje, kurioje nurodyti siūlomi sumažinimai.

Savo nuomonėje Komisija teigė, kad minėtą sumažinimą aptarė ir patvirtino valstybės narės ir kad nebuvo padaryta jokių administracinių klaidų.

Atidžiai išnagrinėjęs neoficialų dokumentą, ombudsmenas nustatė, kad nors minėtoje lentelėje buvo pateiktas pasiūlymas sumažinti žvejybos dienas į vakarus nuo Škotijos, neoficialiame dokumente pateiktuose paaiškinimuose tokio sumažinimo nebuvo numatyta. Taigi ombudsmenas padarė išvadą, kad iš tiesų buvo padaryta administracinė klaida. Todėl jis pateikė Komisijai rekomendacijos projektą, ragindamas ją pripažinti klaidą ir, kiek tai dar įmanoma, imtis taisomųjų priemonių.

Komisija atmetė rekomendacijos projektą. Ji pakartojo savo argumentą, kad atitinkamas pasiūlymas buvo pateiktas sąmoningai ir buvo pagrįstas moksliniais įrodymais, iš kurių matyti, kad menkių išteklių būklė į vakarus nuo Škotijos yra kritinė. Komisija taip pat nurodė, kad neoficialus dokumentas nėra aktualus, nes jį pakeitė jos oficialus pasiūlymas dėl Tarybos reglamento. Be to, net jei būtų padaryta klaida, nebebūtų galima imtis taisomųjų priemonių.

Savo sprendime ombudsmenas nurodė, kad tai, jog neoficialų dokumentą pakeitė oficialus Komisijos pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, nereiškia, kad nebereikia nagrinėti galimo netinkamo administravimo, susijusio su neoficialiu dokumentu. Ombudsmenas taip pat nustatė, kad iš turimų įrodymų matyti, jog ekspertų įstaigos rekomendavo 2007 m. nežvejoti menkių nei į vakarus nuo Škotijos, nei Šiaurės jūroje. Tačiau Komisijos neoficialiame dokumente nepasirinktas visiškas uždraudimas, tačiau pasiūlyta sumažinti laivynų, kurie daro didžiausią poveikį menkių ištekliams, skaičių. Kalbant apie į vakarus nuo Škotijos esančius rajonus, Komisija laikėsi nuomonės, kad tai taikoma laivynams, kurie sužvejoja daugiau kaip 50 tonų menkių. Tačiau neatrodo, kad šioje byloje nagrinėjama laivų kategorija priklausytų šiai grupei. Todėl ombudsmenas patvirtino savo nuomonę, kad buvo padaryta administracinė klaida. Atsižvelgiant į tai, kad Komisijos argumentai dėl negalėjimo imtis taisomųjų veiksmų buvo pagrįsti, ombudsmenas baigė bylą pateikdamas kritinę pastabą.