Byla buvo susijusi su Europos Komisijos atsisakymu leisti skundo pateikėjui, suinteresuotajai šaliai, susipažinti su pradiniu Sąjungos pramonės prašymu pratęsti antidempingo muitų taikymą Rusijos kilmės amonio produktams. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisijos atsisakymas nebuvo pagrįstas atsižvelgiant į taikytinas antidempingo reglamento nuostatas ir galėjo pažeisti skundo pateikėjo teises į gynybą toje procedūroje. Todėl ji rekomendavo Komisijai atskleisti atitinkamą prašymą.

Nors Komisija nesutiko su ombudsmenės išvada dėl netinkamo administravimo, ji pritarė jos rekomendacijai atskleisti atitinkamą prašymą. Todėl ombudsmenas nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su Norvegijos bendrovės prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Komisijos ir Italijos ryšiais, siekiant patikrinti, ar Italija laikėsi laisvo prekių judėjimo teisių, visų pirma susijusių su „sniego kojinių“ naudojimo apribojimais (sniego kojinės skirtos naudoti tuo pačiu tikslu kaip ir sniego grandinės).

Komisija atmetė prašymą remdamasi tuo, kad dokumentų atskleidimas galėtų pakenkti vykdomam tyrimui. Ombudsmenas pasiteiravo šiuo klausimu. Tada buvo suteikta galimybė susipažinti su prašomais dokumentais, todėl ombudsmenas padarė išvadą, kad šį klausimą išsprendė Komisija.

Skundo pareiškėjas, Prancūzijos pilietis, pakeitė gyvenamąją vietą ir persikraustė iš Belgijos į Prancūziją. Prancūzijoje jis kreipėsi dėl savo automobilio, kuris anksčiau buvo registruotas Belgijoje, registravimo. Prancūzijos institucijos atsisakė pripažinti Belgijos institucijų išduotą techninės apžiūros pažymą ir nurodė, kad skundo teikėjo automobilio registravimui būtina išsami apžiūra Prancūzijoje. Todėl skundo teikėjas pasiskundė Europos Komisijai, nurodydamas, kad Prancūzija pažeidžia ES teisės aktus dėl judėjimo laisvės. Komisija pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą. Gavusi Prancūzijos institucijų paaiškinimą, ji nusprendė skundo pareiškėjo bylą nutraukti. Jis su tokiu sprendimu nesutiko ir kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenui atsiųstoje savo nuomonėje Komisija teigė, kad, perregistruojant kitoje valstybėje narėje anksčiau registruotas transporto priemones, ES teisės aktai neįpareigoja valstybių narių automatiškai pripažinti visą kitoje valstybėje narėje atliktą techninę apžiūrą ar kokią nors jos dalį.

Atsakydama į ombudsmeno tolesnius klausimus apie šiuo atveju svarbių teisminės praktikos aspektų aiškinimą, Komisija pakeitė savo pirminę nuomonę. Ji paaiškino, kad po vieno neseniai Teisingumo Teismo priimto sprendimo ji nusprendė pakeisti savo pirminį sprendimą nutraukti šio skundo dėl pažeidimo tyrimą ir paprašyti Prancūzijos institucijų tolesnių paaiškinimų. Todėl ombudsmeno nuomone, tokiu sprendimu Komisija skundą išsprendė. Todėl jis šią bylą baigė.

Skundo pareiškėjas (Prancūzijos ūkininkų asociacija) apskundė Europos Komisijai Prancūzijos valdžios institucijas ir nurodė, kad jos nesilaikė ES teisės aktų, susijusių su veterinarinių vaistų lygiagrečiu importu, nuostatų. Skundo pareiškėjas teigė, kad Prancūzija neleido veterinarams, ūkininkams, vaistininkams ir kitiems mažmenine prekyba užsiimantiems asmenims pasinaudoti supaprastinta leidimų, susijusių su veterinarinių vaistų lygiagrečiu importu, išdavimo tvarka. Be to, Prancūzijos valdžios institucijos atsisakė leisti didmeniniams prekiautojams, turintiems leidimus prekiauti veterinariniais vaistais kitose valstybėse narėse, pasinaudoti supaprastinta leidimų, susijusių su veterinarinių vaistų lygiagrečiu importu, išdavimo tvarka.

Komisija pradėjo pažeidimo procedūrą ir nusiuntė oficialų įspėjimą Prancūzijos valdžios institucijoms. Vėliau Prancūzijos valdžios institucijos pakeitė nacionalinės teisės aktus, susijusius su lygiagrečių veterinarinių vaistų importo leidimų išdavimo tvarka. Todėl Komisija nusprendė baigti nagrinėti bylą. Skundo pareiškėjas teigė, kad sprendime, kuriuo užbaigiamas skundo dėl pažeidimo nagrinėjimas, nurodyti Komisijos argumentai buvo nepakankami ir neįtikinantys. Jis teigė, kad Komisija turėtų atšaukti savo sprendimą užbaigti skundo dėl pažeidimo nagrinėjimą arba pradėti naują pažeidimo procedūrą prieš Prancūzijos valdžios institucijas.

Savo nuomonėje Komisija visų pirma išreiškė požiūrį, kad asmeninis lygiagretus veterinarinių vaistų importas negali būti leidžiamas, jei nesilaikoma Direktyvos 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso, reglamentuojančio veterinarinius vaistus, nuostatų. Apibendrindama Komisija pažymėjo, kad iš esmės lygiagrečiu veterinarinių vaistų importu gali užsiimti ūkininkai, veterinarai ir vaistininkai arba didmeniniai prekiautojai, jeigu jie laikosi konkrečių minėtos direktyvos nuostatų, susijusių su veterinarinių vaistų laikymu, didmeniniu paskirstymu ir išdavimu pagal receptus bei farmakologiniu budrumu.

Ombudsmenas nusprendė, kad Komisija nenurodė tinkamų savo sprendimo užbaigti nagrinėti skundo pareiškėjo skundą dėl pažeidimo motyvų. Todėl jis pateikė Komisijai rekomendacijos projektą. Atsižvelgdama į ombudsmeno rekomendacijos projektą, Komisija nusprendė pradėti naują pažeidimo procedūrą, susijusią su didmeniniams prekiautojams, kurie ketina užsiimti lygiagrečiu veterinarinių vaistų importu, kylančiomis kliūtimis. Todėl ombudsmenas nusprendė, kad Komisija ėmėsi tinkamų priemonių jo rekomendacijos projektui įgyvendinti. Galiausiai ombudsmenas nusprendė baigti nagrinėti bylą.