Strasbūras, 2017 07 24

Strateginė iniciatyva SI/7/2017/JN dėl Reglamento (EB) Nr. 1005/2009 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų 28 straipsnio (kontrolės patikrinimai) įgyvendinimo

Gerb. pirmininke,

Europos Sąjunga pirmauja pasaulyje kovos su klimato kaita politikos srityje. Ji yra įsipareigojusi praktiškai įgyvendinti Paryžiaus susitarimą. Todėl kertinis akmuo siekiant ES įsipareigojimų yra mūsų aplinkos teisės aktų įgyvendinimas. Bendrosios Sąjungos aplinkosaugos veiksmų programos iki 2020 m. „Gyventi gerai pagal mūsų planetos išgales“ tikslas – kuo labiau padidinti ES aplinkos teisės aktų naudą gerinant įgyvendinimą (2 straipsnio 1 dalies d punktas).

 Ozono sluoksnio apsauga jau keletą dešimtmečių kelia tarptautinį susirūpinimą. Ozono sluoksnį ardančių medžiagų pašalinimas yra labai svarbus tiek ozono sluoksnio apsaugai, tiek apskritai kovai su klimato kaita. Reglamente (EB) Nr. 1005/2009 ^[1] dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (toliau – Reglamentas) nustatyta Europos Komisijos ir valstybių narių atsakomybė inspektavimo srityje.[2] Gerai veikianti inspektavimo tvarka yra neabejotinai labai svarbi siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Reglamento reikalavimų.

Nusprendžiau išnagrinėti šiuo metu taikomos patikrinimų tvarkos veiksmingumą, visų pirma Komisijos dalyvavimą įgyvendinant Reglamento Nr. 1005/2009 28 straipsnį. Kartu kviečiu savo kolegas iš Europos ombudsmenų tinklo išnagrinėti, kaip nacionalinės arba regioninės administracijos įgyvendina 28 straipsnį savo atitinkamose valstybėse narėse. Atsižvelgdama į tai, pažymiu, kad 2007 m. komunikate [3] Komisija nustatė tikrinimo sistemos trūkumų. Negalėjau nustatyti jokios išsamios tolesnių veiksmų ataskaitos, kurioje būtų nagrinėjami šie klausimai.

Savo iniciatyvos tikslais būčiau dėkingas, jei Komisija, atsižvelgdama į turimą informaciją, atsakytų į šiuos klausimus:

1) Kaip Komisija ir kompetentingos valstybių narių institucijos įgyvendina reglamento 28 straipsnį?

2) Reglamente teigiama, kad priimdamos sprendimus dėl patikrinimų kompetentingos institucijos turėtų laikytis rizika grindžiamo požiūrio. Kada, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis valstybės narės atlieka patikrinimus? Kada, dėl kokių priežasčių ir kokiomis aplinkybėmis Komisija naudojasi savo įgaliojimais prašyti valstybių narių atlikti patikrinimus?

3) Ar Komisija pasinaudojo galimybe savo pareigūnams dalyvauti patikrinimuose ir padėti valstybių narių institucijoms atlikti savo pareigas? Jei taip, pateikite išsamesnės informacijos.

4) Ką Komisija iki šiol padarė, kad įvykdytų savo pareigą „imtis atitinkamų veiksmų siekiant skatinti tinkamą keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą tarp nacionalinių valdžios institucijų ir tarp nacionalinių valdžios institucijų ir Komisijos“? Kaip praktiškai vyksta keitimasis informacija?

5) Dėl patikrinimų atlikimo:

Kaip Komisija ir valstybių narių institucijos užtikrina, kad patikrinimai būtų išsamūs ir veiksmingi?

· Kaip jos užtikrina, kad būtų gerbiamos ES pagrindinių teisių chartijoje [4] nustatytos įmonių pagrindinės teisės?

6) Kaip Komisija ir valstybių narių institucijos užtikrina tinkamus tolesnius veiksmus po patikrinimų?

7) Kaip Komisija ir valstybės narės užtikrina patikrinimų, ypač jų planavimo ir ataskaitų teikimo, skaidrumą, kaip siūloma Rekomendacijoje 2001/331 [5]?

Būčiau dėkingas, jei Komisijos atsakymą gaučiau per tris mėnesius nuo šio rašto datos. Komisijos atsakymą galiu paskelbti savo interneto svetainėje ir suteikti suinteresuotosioms trečiosioms šalims galimybę pateikti pastabas.

Tikiuosi, kad šia iniciatyva bus prisidėta prie to, kad patikrinimų tvarka, už kurią bendrai atsakingos ES ir valstybių narių administracijos, taptų veiksmingesnė praktiškai. Nors ši iniciatyva susijusi tik su Reglamentu (EB) Nr. 1005/2009, išvados taip pat gali būti svarbios kitoms aplinkos teisės sritims.

Nuoširdžiai Jūsų,

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

[1] OL L 286, 2010 10 31. 2009 m., p. 1.

[2] 28 straipsnis suformuluotas taip: „1. Valstybės narės, laikydamosi rizika grindžiamo požiūrio, atlieka patikrinimus, ar įmonės laikosi šio reglamento, įskaitant kontroliuojamų medžiagų, taip pat produktų ir įrangos, kuriuose yra tų medžiagų arba kurių veikimas nuo jų priklauso, importo ir eksporto patikrinimus. Valstybių narių kompetentingos institucijos atlieka tyrimus, kuriuos Komisija laiko būtinais pagal šį reglamentą.

2. Komisijai ir valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekami tyrimai, kompetentingai institucijai sutikus, Komisijos pareigūnai padeda tos institucijos pareigūnams atlikti savo pareigas.

3. Vykdydama šiuo reglamentu jai pavestas užduotis, Komisija gali gauti visą būtiną informaciją iš valstybių narių vyriausybių ir kompetentingų institucijų bei įmonių. Prašydama įmonės pateikti informaciją, Komisija tuo pačiu metu persiunčia prašymo kopiją valstybės narės, kurios teritorijoje yra įmonės buveinė, kompetentingai institucijai.

4. Komisija imasi atitinkamų veiksmų, kad paskatintų tinkamą nacionalinių institucijų tarpusavio ir nacionalinių institucijų bei Komisijos keitimąsi informacija ir bendradarbiavimą.

Komisija imasi atitinkamų priemonių pagal šį straipsnį gautos informacijos konfidencialumui apsaugoti.

5. Kitos valstybės narės prašymu valstybė narė gali atlikti įmonių, įtariamų užsiimant neteisėtu kontroliuojamų medžiagų judėjimu ir veikiančių tos valstybės narės teritorijoje, patikrinimus arba tyrimus.“

[3] Žr. Komisijos komunikatą Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl Rekomendacijos 2001/331/EB, nustatančios minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus, persvarstymo, COM(2007) 707 galutinis.

[4] Daugiausia dėmesio skiriama verslo patalpų ir ryšių apsaugai (7 straipsnis), nuosavybės apsaugai (17 straipsnis), lygybei ir nediskriminavimui (20–21 straipsniai), procesinėms teisėms (41 straipsnis ir 47–48 straipsniai).

[5] Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija 2001/331, kuria nustatomi minimalūs aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijai, OL L 118, 27. 4. 2001 m., p. 41.