2006 m. sausio 13 d.,

Strasbūras
José Manuel Barroso Europos Komisijos
Pirmininkas
1049 Bruxelles
BELGIQUE

Gerb. pirmininke,

Europos bendrijos steigimo sutarties 195 straipsniu Europos ombudsmenas įgaliojamas savo iniciatyva atlikti tyrimus dėl galimų netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje. Remdamasis šia nuostata pradedu tyrimą, kokiu mastu Komisija skatino alternatyvius ginčų sprendimo būdus (AGS), visų pirma tarpininkavimą(1), kiek tai susiję su Komisijos finansuojamomis sutartimis.

1. Tyrimo priežastys

1.1 Komisijos skatinimas naudotis AGS valstybėse narėse

2002 m. Komisija pateikė Žaliąją knygą dėl alternatyvaus ginčų sprendimo civilinės ir komercinės teisės srityje(2), kurioje nurodė, kad „AGS yra politinis prioritetas, kurį ne kartą paskelbė Europos Sąjungos institucijos, kurių užduotis – skatinti šiuos alternatyvius metodus“. Žaliojoje knygoje, kuria siekiama surinkti nuomones, kuriomis būtų remiamasi nustatant bendras Komisijos politikos kryptis, kurių ji turi laikytis skatindama teisėkūros ir veiklos iniciatyvas, Komisija nurodė, kad Europos Sąjunga stengiasi sudaryti palankesnes sąlygas kreiptis į teismą ir kad AGS yra neatsiejama politikos, kuria siekiama pagerinti tokias galimybes, dalis.

2004 m. Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų(3). Pasiūlymo tikslas buvo užtikrinti geresnes galimybes kreiptis į teismą, t. y. kad asmenims ir įmonėms nebūtų trukdoma arba jie nebūtų atgrasomi naudotis savo teisėmis dėl valstybių narių teisinių ir administracinių sistemų nesuderinamumo ar sudėtingumo. Konkrečiau, siūloma direktyva buvo siekiama padidinti naudojimąsi tarpininkavimu ES.

Pasiūlyme dėl direktyvos Komisija nurodė, kad teisės kreiptis į teismą sąvoka turėtų apimti fizinių asmenų ir įmonių galimybių naudotis tinkamais ginčų sprendimo procesais, o ne tik teisės kreiptis į teismą, skatinimą. Komisija nurodė, kad tarpininkavimas yra greitesnis, paprastesnis ir ekonomiškai efektyvesnis ginčų sprendimo būdas, leidžiantis atsižvelgti į įvairesnius šalių interesus, suteikiantis daugiau galimybių pasiekti susitarimą, kurio bus savanoriškai laikomasi, ir išsaugantis draugiškus ir tvarius jų santykius. Komisija nurodė mananti, kad tarpininkavimas turi neišnaudotų galimybių kaip ginčų sprendimo būdas ir kaip priemonė asmenims ir įmonėms užtikrinti teisę kreiptis į teismą.

Be to, jau 2003 m. Komisija pradėjo savireguliavimo iniciatyvas, siekdama parengti Europos geriausios tarpininkavimo praktikos planą. Be Komisijos iniciatyvų, suinteresuotųjų šalių grupė, padedama Komisijos tarnybų, parengė "Europos tarpininkų elgesio kodeksą"(4), o kodeksas buvo paskelbtas 2004 m. liepos mėn. Organizacijos, nusprendusios įsipareigoti prašyti jų globojamų tarpininkų laikytis kodekso, gali apie šį sprendimą informuoti Komisijos tarnybas. Atitinkamų organizacijų pavadinimai ir kontaktiniai duomenys bus įtraukti į sąrašą, kurį galima rasti Komisijos interneto svetainėje(5) (tik informavimo tikslais).

1.2 Skundai ombudsmenui dėl sutartinių ginčų

Ombudsmenas kasmet gauna daug skundų, nukreiptų prieš Komisiją ir susijusių su sutartiniais ginčais tarp Komisijos ir jos rangovų arba tarp Komisijos rangovų ir jų subrangovų. Daugeliu tokių atvejų skundo pateikėjai yra asmenys, MVĮ ar kitos mažos organizacijos, kurios nusprendžia kreiptis į ombudsmeną, o ne kreiptis į teismą, o tai būtų pernelyg brangu. Tokiais atvejais ombudsmenas, naudodamasis Statuto jam suteiktais įgaliojimais, atidžiai išnagrinėja, ar jo nagrinėjamas sutartinis ginčas yra susijęs su Komisijos netinkamo administravimo atveju, ir, jei taip, bando pasiūlyti tinkamas teisių gynimo priemones. Tačiau ombudsmenas retai gali rasti patenkinamą sprendimą tais atvejais, kai problema susijusi su rangovo ir subrangovo santykiais, nes jis neturi jurisdikcijos nagrinėti subrangovo tiesiogiai prieš rangovą pateikto skundo(6), o Komisijos atsakyme į subrangovo prieš jį pateiktus skundus dažnai teisingai nurodoma, kad jis neturi sutartinių ryšių su skundo pateikėju, ir atsisakoma prisiimti atsakomybę šiuo klausimu.

Be to, nors galimybė pradėti teismo procesą dėl sutarties pažeidimo arba pateikti skundą ombudsmenui dėl netinkamo administravimo yra esminė rangovų teisių garantija, paprastai nei teismai, nei ombudsmenas neturėtų būti pirmoji instancija, į kurią galima kreiptis iškilus problemoms Komisijos sutartiniuose santykiuose. Kaip nurodė pati Komisija (žr. 1.1 punktą), taikant ADR galima atsižvelgti į įvairesnius šalių interesus nei taikant teismų sistemoje numatytas procedūras. Ombudsmenas mano, kad AGS, visų pirma tarpininkavimas, taip pat gali sudaryti sąlygas taikyti įvairesnius konstruktyvius problemų sprendimo būdus sutartiniuose santykiuose, nei įmanoma atliekant tyrimą dėl galimo netinkamo administravimo.

1.3 Ombudsmeno svarstymai

Ombudsmenas palankiai vertina 1.1 dalyje nurodytus Komisijos veiksmus, kuriais siekiama pagerinti asmenų ir įmonių galimybes kreiptis į teismą, visų pirma skatinant naudotis tarpininkavimu ES. Ombudsmenas nuolat reiškė nuomonę, kad galimybė pasinaudoti neteisminėmis teisių gynimo priemonėmis yra svarbus demokratinės visuomenės bruožas. Ombudsmenas mano, kad galimybė naudotis tarpininkavimu galėtų padidinti tokių teisių gynimo priemonių veiksmingumą.

Akivaizdu, kad Komisija mano, jog AGS, ypač tarpininkavimą, verta skatinti ir labiau juo naudotis. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad ginčai, kuriuos Komisija laiko tinkamais spręsti taikant AGS ir tarpininkavimą, taip pat gali kilti pačios Komisijos veiksmų srityje. Tai rodo ir ombudsmeno gautų skundų, įskaitant MVĮ skundus, susijusius su sutartiniais ginčais, kuriuose tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja Komisija, skaičius. Todėl ombudsmenui kyla klausimas, ar GAS, visų pirma tarpininkavimas, taip pat galėtų būti veiksmingai taikomas Komisijos finansuojamoms sutartims, taip užtikrinant geresnes galimybes asmenims ir įmonėms kreiptis į teismą ES ir šioje svarbioje srityje.

2. Tyrimas

Todėl ombudsmenas būtų labai dėkingas, jei Komisija jam praneštų, 1) ar ji jau apsvarstė galimą AGS, visų pirma tarpininkavimo, naudą savo veiklos srityje, 2) kokie buvo tokių svarstymų rezultatai, 3) ar ji ketina aktyviai veikti šioje srityje tiek savo sutartiniuose santykiuose, tiek savo rangovų ir subrangovų santykiuose, ir 4) ar ji mato kokių nors galimų problemų ar trūkumų šiuo atžvilgiu.

Maloniai prašau Komisijos atsiųsti man savo nuomonę iki 2006 m. balandžio 30 d.

Prašytume atkreipti dėmesį į tai, kad, siekdamas geriau informuoti visuomenę apie tyrimą ir jo rezultatus, galiu nuspręsti ombudsmeno interneto svetainėje paskelbti tam tikrus su tyrimu susijusius dokumentus, įskaitant šį raštą ir Komisijos atsakymą.

Nuoširdžiai Jūsų,

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

(1) Ombudsmenas mano, kad tarpininkavimas apibrėžiamas taip (remiantis Philippa Rowe, Jūsų ginčų sprendimas tarpininkaujant : Ekspertų akademija: 2004, p. 72), kad būtų naudinga atliekant šį tyrimą: „neprivalomas ginčų sprendimo procesas, kurio metu nepriklausoma trečioji šalis padeda šalims išspręsti jų nesutarimus, tačiau nepataria joms dėl savo nuomonės dėl ginčo klausimų ir esmės“.

(2) Žalioji knyga dėl alternatyvaus ginčų sprendimo civilinėje ir komercinėje teisėje, COM(2002) 196 galutinis.

(3) Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų mediacijos civilinėse ir komercinėse bylose aspektų, COM(2004) 718 galutinis.

(4) http://www.europa.eu/comm/justice_home/ejn/adr/adr_ec_code_conduct_lt.pdf

(5) http://www.europa.eu/comm/justice_home/ejn/adr/adr_ec_list_org_en.pdf

(6) Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad „pagal Sutartis (...) ombudsmenas padeda atskleisti netinkamo administravimo atvejus Bendrijos institucijų ir įstaigų veikloje (...) Jokie kitų institucijų ar asmenų veiksmai negali būti skundžiami ombudsmenui“.