Byla buvo susijusi su advokatų naudojimusi laisvo judėjimo teise ES. Europos Komisija atmetė skundą, kurį pateikė asmuo, turintis teisininko kvalifikaciją Kipre ir manantis, kad JK ir (arba) Kipro valdžios institucijos pažeidė laisvo judėjimo taisykles. Europos ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad Komisija nepadarė jokio netinkamo administravimo veiksmo. Dėl Jungtinės Karalystės Komisija padarė teisingą išvadą, kad Jungtinės Karalystės valdžios institucijos laikėsi taikytinų taisyklių. Panašiai, kalbant apie Kipro valdžios institucijas, Komisija teisingai nusprendė, kad skundo pateikėjas nepateikė įrodymų, kad jos trukdė skundo pateikėjui naudotis laisvo judėjimo teise.

Byla buvo susijusi su Europos aviacijos saugos agentūros (EASA) atsisakymu leisti susipažinti su dokumentais (t. y. i) EASA priežiūros planais ir ii) EASA patvirtinimo rekomendacijų ataskaitomis), susijusiais su keturiais Azijoje įsisteigusiais orlaivių techninės priežiūros paslaugų teikėjais. Ombudsmenas ištyrė šį klausimą ir nustatė, kad EASA pasitikėjimas komercinių interesų apsauga ir inspekcijų, tyrimų ir audito tikslų apsauga nėra įtikinamas. Atsižvelgdama į ombudsmenės rekomendacijos projektą, EASA nusprendė leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

Skundą pateikė vokietis inžinierius, kuris buvo atsakingas už Albanijos sostinėje Tiranoje statomo Sunkių nusikaltimų teismo pastato statybų priežiūrą. Statybos projektas buvo vykdomas pagal darbų sutartį, sudarytą tarp Albanijos teisingumo ministerijos (perkančiosios organizacijos) ir privačios statybų bendrovės (rangovo). Statybos darbai buvo finansuojami iš Europos Komisijos bendrojo biudžeto. Skundo pateikėjo sutarties dėl statybos darbų priežiūros terminas baigėsi 2007 m. lapkričio mėn.

2008 m. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną teigdamas, kad Komisijos delegacija Albanijoje nesuteikė jam reikiamos pagalbos i) stengiantis užtikrinti, kad projekto darbai būtų vykdomi laikantis sutarties sąlygų ir ii)  sprendžiant jo ginčus su kitomis projekto šalimis. Pagrįsdamas pirmąjį kaltinimą skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad rangovas ir perkančioji organizacija susitarė naudoti pigesnes ir prastesnės kokybės medžiagas nei tos, kurias naudoti buvo numatyta pagal darbų sutartį. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad Komisija nepareikalavo ištirti mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo statybvietėje.

Savo nuomonėje Komisija iš esmės atmetė skundo pateikėjo teiginius ir pareiškė, kad ji reikiamą pagalbą sutarties šalims ir skundo pateikėjui suteikė. Atlikęs Komisijos bylos, susijusios su projektu, dokumentų tyrimą, ombudsmenas atkreipė dėmesį į tai, kad skundo pateikėjas, kuris buvo atsakingas už visą projektą, informavo Komisiją apie tai, kad jis sulaukė grasinimų ir bauginimų. Komisija pripažino šių grasinimų, kurie buvo aptariami dviejuose susitikimuose, rimtumą. Tačiau ombudsmenas nemanė, kad šie Komisijos veiksmai buvo tinkami turint galvoje pripažintą grasinimų rimtumą, ir padarė išvadą, kad būtų buvę galima tikėtis, jog Komisija imsis ryžtingų veiksmų, kad tokie grasinimai ateityje nepasikartotų. Todėl jis padarė išvadą, kad Komisija nesuteikė reikiamos pagalbos skundo pateikėjui, ir šiuo atžvilgiu pareiškė kritinę pastabą. Be to, jis laikėsi nuomonės, kad Komisija nepasinaudojo turimais įgaliojimais, leidžiančiais reikalauti atlikti tyrimą siekiant nustatyti vieno darbuotojo mirtimi pasibaigusio nelaimingo atsitikimo faktus. Pavyzdžiui, Komisija nepaprašė Albanijos institucijų pateikti paaiškinimų. Todėl ombudsmenas pareiškė kitą kritinę pastabą.

Dėl skundo pateikėjo kaltinimo, jog Komisija nepadėjo jam užtikrinti, kad būtų laikomasi darbų sutarties sąlygų, ombudsmenas atlikęs tyrimą netinkamo administravimo atvejo nenustatė. Ombudsmenas taip pat suprato, kad dėl tam tikrų jo tyrime nenagrinėjamų aspektų, pvz., kai, pasibaigus skundo pateikėjo sutarties galiojimui, buvo pritarta, kad būtų sumontuota akivaizdžiai prastesnės kokybės oro vėdinimo sistema, kurios kaina nebuvo sumažinta, arba kai buvo pratęstas garantinio aptarnavimo laikas, galėtų kilti įtarimų dėl to, ar buvo teisingai naudojamasi ES lėšomis. Todėl ombudsmenas kreipėsi į Europos Audito Rūmus, kad jie, pasinaudodami savo specialiosiomis žiniomis ir įgaliojimais vykdyti ES lėšų panaudojimo auditą, išnagrinėtų šiuos aspektus.

TPK direktyvoje reikalaujama, kad valstybės narės Europos Komisijai pateiktų techninių reglamentų projektus. Skundo pateikėjas yra Graikijos interneto paslaugų bendrovė, kuri skundėsi dėl Komisijos atsisakymo suteikti prieigą prie peržiūrėto techninio reglamento dėl pramoginių žaidimų projekto, apie kurį Graikija jai pranešė. Europos ombudsmenas išnagrinėjo skundo pateikėjo teiginius, kad Komisija pažeidė procedūrines ir esmines Reglamento 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taisykles, ir reikalavimą, kad Komisija suteiktų galimybę susipažinti su prašomu dokumentu.

Kalbant apie procedūrinį įtarimą, ombudsmenas pateikė rekomendacijos projektą, kuriame Komisija turėtų pripažinti nepateisinamą vėlavimą nagrinėjant skundo pateikėjo kartotinę paraišką ir įsipareigoti, kad tokio vėlavimo nebus ateityje. Komisija pritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui.

Dėl teiginio dėl esmės ir su juo susijusio teiginio Komisija gynė savo atsisakymą leisti susipažinti su dokumentais, motyvuodama tuo, kad ji turėjo apsaugoti dialogą, kurį užmezgė su Graikijos valdžios institucijomis, kad Graikijos teisės aktai dėl pramoginių žaidimų, kuriuos Teisingumo Teismas pripažino pažeidžiančiais šią teisę, atitiktų Sąjungos teisę.

Savo išankstiniame vertinime ombudsmenas nustatė, kad dėl to, jog nagrinėjama byla buvo susijusi su baigtomis pažeidimo nagrinėjimo procedūromis, Komisijos rėmimasis atitinkama Reglamente 1049/2001 numatyta išimtimi vykdant pranešimo procedūrą pagal TPK direktyvą nebuvo įtikinamas. Kaip draugišką sprendimą ombudsmenė pasiūlė, kad Komisija galėtų apsvarstyti galimybę suteikti galimybę susipažinti su persvarstytu techninio reglamento projektu.

Vėliau Komisija leido susipažinti su dokumentu ir taip patenkino skundo pateikėjo skundą, tačiau nesutiko su ombudsmeno argumentais. Todėl ombudsmenė pateikė rekomendacijos projektą, kad Komisija iš esmės turėtų suteikti galimybę visuomenei susipažinti su peržiūrėtais techninių reglamentų projektais, apie kuriuos pranešta pagal TPK direktyvą, išskyrus atvejus, kai valstybė narė aiškiai prašo užtikrinti konfidencialumą ir pritaria tokiam prašymui nurodydama priežastis, dėl kurių būtų galima paneigti prieinamumo prezumpciją.

Komisija nepritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui. Tačiau atsižvelgdamas į tai, kad Komisija paskelbė tiek pirminį techninio reglamento projektą, apie kurį pranešė Graikija, tiek naujausią projektą, ombudsmenas nustatė, kad Komisijos elgesys nėra bendra praktika. Todėl jis baigė bylą pateikdamas kritinę pastabą.

Skundo pateikėjas Vluchtelingenwerk Vlaanderen, Flandrijos NVO, teikianti pagalbą pabėgėliams, gavo Europos Komisijos dotaciją projektui Kongo Demokratinėje Respublikoje įgyvendinti. 2004 m. rugsėjo mėn. skundo pateikėjas nusiuntė Komisijai elektroninį laišką ir laišką, kuriame prašė Komisijos patvirtinti alternatyvų supaprastintą metodą, skirtą pranešti apie projekto išlaidas, įskaitant išlaidas, kurias patyrė projekte dalyvaujantys vietos verslininkai. Komisijos kontaktinis asmuo e. paštu atsakė: „Todėl... duodu jums mūsų sutikimą...“. Tačiau atlikusi ex post auditą Komisija nusprendė iš skundo pateikėjo susigrąžinti 150 000 EUR sumą, teigdama, kad apie atitinkamas išlaidas nebuvo pranešta pagal dotacijos susitarimo nuostatas. Vis dėlto, skundo pateikėjo teigimu, šios išlaidos buvo nurodytos remiantis alternatyviu išlaidų ataskaitų teikimo metodu, kurį Komisija patvirtino. Taigi skundo pateikėjas skundėsi Europos ombudsmenui, teigdamas, kad Komisija pažeidė teisėtų lūkesčių principą, nes nesilaikė su juo sutartos išlaidų ataskaitų teikimo metodikos.

Savo nuomonėje Komisija teigė, kad jos kontaktinio asmens išsiųstas elektroninis laiškas nėra dotacijos susitarimo pakeitimas. Tačiau ombudsmenas nustatė, kad atitinkamu elektroniniu laišku patvirtintas skundo pateikėjo pasiūlytas alternatyvus išlaidų ataskaitų teikimo metodas ir kad bent jau galima teigti, jog Komisija sutiko atsisakyti atitinkamų dotacijos susitarimo dalių, kad skundo pateikėjas galėtų naudotis alternatyvia išlaidų ataskaitų teikimo sistema. Todėl jis pasiūlė Komisijai draugišką sprendimą, prašydamas peržiūrėti, atsižvelgiant į vietos verslininkų vykdant projektą patirtas išlaidas, ar ir kokiu mastu skundo pateikėjas laikėsi alternatyvių išlaidų pagrindimo priemonių, ir tuo remiantis apsvarstyti galimybę sumokėti skundo pateikėjui atitinkamą sumą. Komisija pritarė draugiško sprendimo pasiūlymui ir pareiškė, kad projektų, kurių atveju skundo pateikėjas laikėsi alternatyvaus išlaidų ataskaitų teikimo metodo, atveju ji laikys, kad atitinkamos išlaidos yra tinkamos finansuoti, ir atliks papildomą mokėjimą.

2012 m. gegužės mėn. skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad Komisija jam išmokėjo 104 842 EUR, ir padėkojo jam už įsikišimą.