1. Skundo pateikėjas pateikė skundą Airijos duomenų apsaugos komisaro biurui (toliau –ODPC) dėl to, kad Airijos centrinis bankas nesuteikė prieigos prie jo asmens duomenų. Centrinis bankas nurodė, kad nebeturi prašomų duomenų, o tai viršija banko asmens duomenų apsaugos politikoje nustatytus duomenų saugojimo terminus. ODPC atmetė skundą motyvuodama tuo, kad pagal Airijos duomenų apsaugos įstatymą organizacijos privalo priimti tinkamą duomenų saugojimo politiką, kuria užtikrinama, kad asmens duomenys nebūtų saugomi ilgiau nei būtina.
2. 2015 m. birželio 8 d. skundo pateikėjas Europos Komisijos atstovybei Airijoje pateikė skundą, kuriame teigė, kad Airijos duomenų apsaugos aktu pažeidžiama Pagrindinių teisių chartija [1] ir ES duomenų apsaugos direktyva [2]. Jis manė, kad Airijos centrinis bankas neturėjo ištrinti jo duomenų ir jam turėjo būti suteikta prieiga prie duomenų.
3. 2015 m. rugsėjo 10 d. Komisija patvirtino gavusi skundą dėl pažeidimo.
4. 2016 m. rugsėjo 12 d. skundo pateikėjas raštu kreipėsi į Komisiją pasiteiraudamas apie savo skundo statusą. 2016 m. lapkričio 8 d. skundo pateikėjas apie tai priminė Komisijai. Kadangi skundo pateikėjas atsakymo negavo, 2016 m. lapkričio 24 d. jis kreipėsi į ombudsmeną.
5. Ombudsmeno tarnyba susisiekė su Komisija ir paprašė jos atsakyti skundo pateikėjui.
6. 2017 m. sausio 12 d. Komisija atsakė atsiprašydama už vėlavimą. Ji informavo skundo pateikėją, kad nusprendė šio atvejo nenagrinėti. Ji nurodė skundo pateikėjui ES duomenų apsaugos direktyvos 6 straipsnį, kuriame nustatyta, kad asmens duomenys turi būti saugomi tokia forma, kad duomenų subjektų tapatybę būtų galima nustatyti ne ilgiau, nei būtina . Dėl ES pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnio Komisija teigė, kad ES duomenų apsaugos teisės aktais, įskaitant ES duomenų apsaugos direktyvą, užtikrinama, kad valstybės narės užtikrintų aukštą duomenų apsaugos lygį.
7. Komisija taip pat nurodė, kad pagal ES duomenų apsaugos teisę vykdymo užtikrinimas ir skundų nagrinėjimas yra atitinkamų nacionalinių institucijų vaidmuo. Šiuo atveju ODPC yra pagrindinė nacionalinė priežiūros institucija. Komisija paminėjo, kad skundo pateikėjas taip pat galėtų kreiptis į savo nacionalinį ombudsmeną, ir šiuo tikslu pateikė informaciją [3]. Ji taip pat nurodė, kad jei skundo pateikėjas manytų, kad jo ieškinys nebuvo tinkamai išnagrinėtas, jis galėtų kreiptis į nacionalinį teismą, kad būtų atlyginta žala [4]. Komisija nurodė, kad ji gali įsikišti tik konkrečiais atvejais, pavyzdžiui, ES teisės pažeidimo dėl bendros administracinės praktikos atveju.
8. 2017 m. sausio 13 d. skundo pateikėjas informavo Komisiją, kad ketina apskųsti Komisijos sprendimą Europos ombudsmenui ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnui (toliau –EDAPP). Jo nuomone, Komisija „visiškai neatsižvelgė“ į visas ES duomenų apsaugos direktyvos nuostatas.
9. 2017 m. sausio 17 d. skundo pateikėjas informavo ombudsmeną, kad jis vis dar renka reikiamus įrodymus, kad galėtų pateikti oficialų skundą. Jis teigė, kad jo pageidaujamas rezultatas buvo: 1) jo bylos perdavimas Europos Teisingumo Teismui arba 2) „kompensacija“ už Komisijos sprendimą, kurį jis laikė „neteisingu“. Nepavykus to padaryti, jis pareiškė ketinantis perduoti savo bylą Jungtinės Karalystės valdžios institucijoms.
10. Ombudsmenas pažymi, kad Komisija atsakė į skundo pateikėjo e. laiškus, todėl skundą išsprendė. Komisijos atsakymas yra tinkamas ir pagrįstas. Iš tiesų administracinė praktika – šiuo atveju kompetentingų Airijos priežiūros institucijų veiksmai ar neveikimas – gali būti pažeidimo nagrinėjimo procedūros dalykas, kai ji yra „tam tikru mastu nuoseklaus ir bendro pobūdžio“[5]. Priešingu atveju už nacionalinės teisės aktų, kuriais įgyvendinama Direktyva 95/46/EB, priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą ir toliau atsako nacionalinės valdžios institucijos ir teismai. Todėl šiuo atveju nėra jokio pagrindo, kuriuo remdamasis ombudsmenas galėtų siūlyti, kad Komisija atlygintų žalą skundo pateikėjui.
11. Galiausiai ombudsmenė pažymi, kad ji neturi įgaliojimų perduoti bylų Europos Sąjungos Teisingumo Teismui.
12. Dėl šių priežasčių ombudsmenas nutraukia bylą [6].

Lambros Papadias

Užklausų vadovas (3 skyrius)

Strasbūras, 2017 06 15

[1] Visų pirma Pagrindinių teisių chartijos 8 straipsnis dėl duomenų apsaugos.

[2] 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo

[3] Komisija perdavė skundo pateikėjui šias Europos ombudsmeno nuorodas: https://www.ombudsman.europa.eu/en/atyourservice/nationalombudsmen.faces ir https://www.ombudsman.europa.eu/en/atyourservice/regionalombudsmen.faces

[4] Komisija nurodė skundo pateikėjui šią nuorodą: https://e-justice.europa.eu/home.do?action=home&plang=en&init=true

[5] 2004 m. balandžio 29 d. Teisingumo Teismo sprendimo Europos Komisija prieš Vokietiją, C-387/99, 42 punktas ir jame nurodyta teismo praktika.

[6] Informaciją apie peržiūros procedūrą galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje https://www.ombudsman.europa.eu/en/atyourservice/complainantsrights.faces