1. 2015 m. birželio mėn. skundo pateikėjas, mokslinių tyrimų institutas, nusiuntė raštą Europos Komisijai, kuriame paklausė, ar tam tikri konkretūs organizmai, kuriuos jis sukūrė naudodamas vadinamąjį naują veisimo metodą CRISPR/Cas9, pagal ES GMO teisės aktus yra GMO [1]. Kadangi skundo pateikėjas negavo atsakymo dėl vėlesnio susirašinėjimo, jis kreipėsi į ombudsmeną.

2. Ombudsmenas raštu paprašė Komisijos atsakyti į skundo pateikėjo laišką. 2016 m. spalio mėn. Komisija atsakė skundo pateikėjui.

3. Pirma, Komisija atsiprašė skundo pateikėjo, kad jis dar nepateikė išsamaus atsakymo. Tada ji pateikė skundo pateikėjui atnaujintą informaciją. Ji nurodė, kad dėl sparčios biotechnologijų pažangos būtina gerinti mokslinį šių naujų metodų supratimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija nusprendė paprašyti Mokslinių konsultacijų mechanizmo [2] pateikti jai aiškinamąjį raštą dėl naujų augalų ir gyvūnų veisimo ir mikrobų naudojimo žemės ūkio maisto produktams gaminti metodų [3]. Šiomis rekomendacijomis, kurios turėtų būti pateiktos 2017 m. pirmąjį pusmetį, bus remiamasi plačiai svarstant, kaip ES galėtų pasinaudoti inovacijomis maisto ir žemės ūkio sektoriuje, kartu užtikrinant aukšto lygio žmonių ir gyvūnų sveikatos ir aplinkos apsaugą. 2017 m. taip pat vyks viešos diskusijos su visais suinteresuotaisiais subjektais.

4. Toliau Komisija nurodė, kad tai, jog Komisija nepateikė teisinio naujų veisimo metodų aiškinimo, nereiškia, kad skundo pateikėjo planai yra įšaldyti, nes per tą laiką ji gali prašyti kompetentingų nacionalinių institucijų išduoti leidimus. Atsižvelgdama į tai, Komisija pažymėjo, kad kai kuriose valstybėse narėse jau atliktas eksperimentinis išleidimas į aplinką. Komisija taip pat nurodė, kad ji nėra teisiškai įpareigota pateikti skundo pateikėjo prašomą teisinį išaiškinimą. Bet kuriuo atveju toks aiškinimas atitiktų tik Komisijos nuomonę. Pagal Sutartis tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas gali pateikti teisiškai privalomus aiškinimus. Atsižvelgdama į tai, Komisija informavo skundo pateikėją, kad Prancūzijos Valstybės Taryba (Conseil ďEtat) neseniai kreipėsi į Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą dėl mutagenezės būdu gautų organizmų neįtraukimo į GMO teisės aktų taikymo sritį [4].

5. Ombudsmenas paklausė skundo pateikėjo, ar jis turi pastabų dėl Komisijos atsakymo. Skundo pateikėjas pastabų nepateikė.

6. Kadangi skundas buvo susijęs tik su tuo, kad Komisija neatsakė skundo pateikėjui, o Komisija pateikė atsakymą, ombudsmenas mano, kad skundas buvo išspręstas. Todėl ji užbaigia bylą [5].

Strasbūras, 2017 02 02

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

[1] Direktyva 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir Direktyva 2009/41/EB dėl riboto genetiškai modifikuotų mikroorganizmų naudojimo (OL L 106, 2001, p. 1).

[2] https://ec.europa.eu/research/sam/index.cfm?pg=hlg

[3] https://ec.europa.eu/research/sam/index.cfm?pg=agribiotechnology

[4] Sprendimas Confédération paysanne ir kt., C-528/16.

[5] Informaciją apie peržiūros procedūrą galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje http://www.ombudsman.europa.eu/en/resources/otherdocument.faces/en/70669/html.bookmark