Skundo aplinkybės

1. Ši byla susijusi su įtarimų dėl Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūros (FRONTEX) vykdomo psichologinio priekabiavimo nagrinėjimu.

2. Skundo pateikėjas buvo valstybės narės ginkluotųjų pajėgų narys ir nuo 2009 m. dirbo FRONTEX deleguotuoju nacionaliniu ekspertu.

3. 2012 m. kovo 20 d. skundo pateikėjas parašė FRONTEX darbuotojui (toliau – A) ir paprašė nutraukti jo delegavimą, taip protestuodamas prieš psichologinį priekabiavimą ir prievartą, kuriuos, jo nuomone, jis patyrė. Skundo pateikėjo nuomone, šį psichologinį priekabiavimą visų pirma lėmė 2011 m. gruodžio 22 d. A e. laiškas, išsiųstas keliems FRONTEX darbuotojams (įskaitant skundo pateikėją), kuriame jų buvo prašoma iki 2012 m. sausio mėn. pateikti grįžtamąją informaciją, kad būtų galima įvertinti projektą.

4. 2012 m. birželio 28 d. Frontex gavo raštą, kuriame pateikti įtarimai dėl netinkamo skundo pateikėjo elgesio šioje byloje. Šį laišką išsiuntė X, kuris nėra FRONTEX darbuotojas.

5. 2012 m. liepos 6 d. FRONTEX paprašė skundo pateikėjo pateikti savo nuomonę dėl jam pateiktų kaltinimų.

6. 2012 m. liepos 13 d. skundo pateikėjas atsakė FRONTEX. Jis nurodė, kad jo būsimas išvykimas yra protesto prieš A ženklas, ir, be kita ko, nurodė 2011 m. gruodžio 22 d. A atsiųstą elektroninį laišką. Jis taip pat paneigė visus jam pateiktus kaltinimus. Be to, jis pažymėjo, kad jo atsakymas turi būti laikomas oficialiu skundu dėl priekabiavimo. Galiausiai skundo pateikėjas nesutiko su FRONTEX vykdomu kito darbuotojo „sustabdymu“, kol bus gauti su šiuo asmeniu susijusio tyrimo rezultatai.

7. 2012 m. liepos 23 d. baigėsi skundo pateikėjo, kaip deleguotojo nacionalinio eksperto, sutartis.

8. 2012 m. spalio 2 d. skundo pateikėjas elektroniniame laiške FRONTEX pakartojo savo įtarimus dėl psichologinio priekabiavimo.

9. 2012 m. spalio 12 d. FRONTEX išsiuntė skundo pateikėjui e. laišką, kuriame nurodė, kad dėl įtarimų psichologiniu priekabiavimu negalima imtis jokių veiksmų.

10. 2012 m. spalio 17 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

11. 2012 m. spalio 23 d. Frontex pateikė skundo pateikėjui oficialų atsakymą dėl jo pateiktų kaltinimų psichologiniu priekabiavimu.

12. Ombudsmeno tarnyboms paprašius, 2012 m. lapkričio 2 d. skundo pateikėjas pateikė tam tikrus papildomus dokumentus.

Dėl tyrimo dalyko

13. Skunde skundo pateikėjas pateikė šiuos įtarimus ir toliau nurodytą skundą, kurie buvo įtraukti į ombudsmeno tyrimą:

Įtarimas

FRONTEX neištyrė psichologinio priekabiavimo ir prievartos, kuriuos tariamai patyrė skundo pateikėjas.

Prašymas

FRONTEX turėtų ištirti psichologinį priekabiavimą ir prievartą, kuriuos tariamai patyrė skundo pateikėjas.

14. Dėl skundo pateikėjo antrojo teiginio ir susijusio teiginio, kad FRONTEX neužkirto kelio jo patirtam psichologiniam priekabiavimui ir prievartai, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad tikslinga nuspręsti, ar jie turėtų būti įtraukti į tyrimą, kai FRONTEX pateiks savo nuomonę dėl pirmojo teiginio. Atsižvelgdamas į šiame sprendime padarytas išvadas, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo nagrinėti antrojo kaltinimo ir susijusio reikalavimo.

15. Dėl trečiojo skundo pateikėjo teiginio, t. y. kad jis turėtų būti persvarstytas dėl FRONTEX įdarbinimo, ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad jis yra nepriimtinas, nes nėra tinkamų išankstinių požiūrių.

Tyrimas

16. 2012 m. lapkričio 13 d. ombudsmenė paprašė FRONTEX pateikti nuomonę dėl pirmiau minėto teiginio ir reikalavimo.

17. 2013 m. kovo 12 d. FRONTEX pateikė savo nuomonę, kuri buvo perduota skundo pateikėjui, kad jis pateiktų savo pastabas.

18. 2013 m. balandžio 15 d. skundo pateikėjas pateikė savo pastabas.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. FRONTEX neišnagrinėjo įtarimų dėl psichologinio priekabiavimo ir prievartos bei susijusių ieškinių

Ombudsmenui pateikti argumentai

19. Savo nuomonėje FRONTEX nurodė, kad ji nedelsdama ėmėsi veiksmų dėl skundo pateikėjo 2012 m. kovo 20 d. e. laiško. Taigi 2012 m. kovo 22 d. buvo sušauktas skundo pateikėjo ir A susitikimas siekiant aptarti minėtame elektroniniame laiške išreikštą susirūpinimą. Šis klausimas tame susitikime buvo išspręstas pozityviai ir draugiškai. Skundo pateikėjas išreiškė pasitenkinimą rezultatu.

20. Dėl skundo pateikėjo teiginių apie psichologinį priekabiavimą ir prievartą, išdėstytų jo 2012 m. liepos 13 d. elektroniniame laiške, FRONTEX nurodė, kad, atsižvelgdama į įtarimų pobūdį, šį atvejį vertina labai rimtai. FRONTEX nurodė mananti, kad, siekiant užtikrinti reikiamą objektyvumą, nešališkumą ir nepriklausomumą, šį klausimą sprendžia A tarnyboms nepriklausantys darbuotojai.

21. Atlikusi išsamų tyrimą FRONTEX informavo skundo pateikėją, kad tolesnis tyrimas nėra pagrįstas, nes įtariami faktai nebuvo pagrįsti jokiais įrodymais ir buvo pagrįsti „sunkiais emociniais santykiais“.

22. Savo pastabose dėl šios nuomonės skundo pateikėjas teigė, kad FRONTEX neatsakė į jo įtarimus dėl priekabiavimo. Skundo pateikėjo nuomone, agentūros nuomonę pasirašęs FRONTEX darbuotojas buvo A „priverstas“tai padaryti.

23. Be to, skundo pateikėjas ginčijo tai, kad tarp jo ir A buvo rastas teigiamas ir draugiškas sprendimas.

24. Galiausiai skundo pateikėjas pateikė keletą argumentų dėl X jam pateiktų kaltinimų.

Ombudsmeno vertinimas

25. Pirmiausia ombudsmenas nori pabrėžti, kad atliekant šį tyrimą nagrinėjama tik tai, ar FRONTEX ėmėsi tinkamų tyrimo priemonių, susijusių su psichologiniu priekabiavimu ir prievarta, kuriuos, kaip teigia skundo pateikėjas, patyrė. Taigi juo nesiekiama nustatyti, ar skundo pateikėjas iš tikrųjų patyrė psichologinį priekabiavimą ir ar Frontex ėmėsi tinkamų priemonių, kad užkirstų kelią tokiam tariamam psichologiniam priekabiavimui. Šiuo tyrimu taip pat nesiekiama nustatyti, ar trečiojo asmens kaltinimai skundo pateikėjui yra pagrįsti.

26. Šiuo atžvilgiu reikėtų pažymėti, kad ES pareigūnų tarnybos nuostatų [1] 12a straipsnyje nustatyta:

„1. Pareigūnai susilaiko nuo bet kokios formos psichologinio ar seksualinio priekabiavimo.

2. Psichologinį ar seksualinį priekabiavimą patyręs pareigūnas nepatiria jokių žalingų institucijos veiksmų. Įrodymus apie psichologinį ar seksualinį priekabiavimą davęs pareigūnas nepatiria jokių žalingų institucijos veiksmų, jeigu jis elgėsi sąžiningai.

3. „Psichologinis priekabiavimas“ – netinkamas elgesys, kuris trunka tam tikrą laikotarpį, kartojasi ar yra sistemingas ir kurį sudaro fizinis elgesys, šnekamoji ar rašytinė kalba, gestai ar kiti veiksmai, kurie yra tyčiniai ir gali pakenkti bet kurio asmens asmenybei, orumui ar fizinei arba psichinei sveikatai.“

27. Be to, pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį:

„Bendrijos padeda bet kuriam pareigūnui, ypač procesiniuose veiksmuose prieš bet kurį asmenį, grasinantį, įžeidžiantį ar šmeižikišką veiksmą ar pasisakymą, arba bet kokį pasikėsinimą į asmenį ar turtą, kurį jis ar jo šeimos narys patiria dėl savo pareigų ar pareigų.“

28. 2006 m. balandžio 26 d. Europos Komisijos sprendime dėl asmens orumo apsaugos ir psichologinio bei seksualinio priekabiavimo prevencijos politikos (toliau – Komisijos sprendimas dėl psichologinio priekabiavimo) nurodyta, kad „tam tikras elgesys gali pakenkti tam tikriems žmonėms, tačiau tai nėra psichologinis priekabiavimas. Todėl pastaba, ginčas, asmenybių susidūrimas darbe, sunkiai priimtinas vadovybės sprendimas (pvz., naujų užduočių paskyrimas), tinkamai pagrįstas neigiamas vertinimas, net ir pakartotas, nebūtinai turi būti laikomas psichologiniu priekabiavimu.“

29. Remiantis ES teismų praktika, iš pirmiau minėtų nuostatų matyti, kad institucija privalo atlikti „preliminarų įtarimų psichologiniu priekabiavimu ir tokius įtarimus pagrindžiančių įrodymų pagrįstumo tyrimą, būtiną siekiant nuspręsti, ar reikia pradėti tyrimą, ar imtis kitų priemonių“[2].

30. Be to, pagal nusistovėjusią teismų praktiką, susidūrusi su elgesiu, kuris yra nesuderinamas su „gera tvarka ir tarnybos ramybe“, administracija privalo imtis visų būtinų veiksmų, kad išsiaiškintų faktus, ir, tai padariusi, imtis atitinkamų veiksmų gerai žinodama šį klausimą. Tačiau ji neprivalo pradėti tyrimo remdamasi vien pareigūno teiginiais. Iš tiesų pareigūnas, prašantis apsaugos pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 24 straipsnį, turi pateikti bent tam tikrus elgesio, kurio auka jis teigia esąs, tikrovės įrodymus. Tik pateikus šiuos įrodymus administracija privalo imtis būtinų priemonių, visų pirma bendradarbiaudama su skundo pateikėju atlikti tyrimą, kad nustatytų faktus, dėl kurių pateiktas skundas [3].

31. Ombudsmenas pažymi, kad gavusi 2012 m. liepos 13 d. skundo pateikėjo skundą dėl priekabiavimo FRONTEX išnagrinėjo skundo pateikėjo iškeltus klausimus. 2012 m. spalio 23 d. (t. y. prieš ombudsmenui pradedant šį tyrimą) FRONTEX informavo skundo pateikėją apie savo išvadą, kad atidžiai išnagrinėjus jo įtarimus nėra pagrindo pradėti oficialų tyrimą. FRONTEX nurodė, kad taip yra dėl to, kad įtarimai nebuvo tinkamai „pagrįsti tinkamais įrodymais“. Frontex pridūrė, kad jos tyrimą atliko A tarnyboms nepriklausantis darbuotojas.

32. Ombudsmeno nuomone, pirmiau aprašyti FRONTEX veiksmai atitinka gero administravimo principus ir pirmiau minėtą teismų praktiką. Visų pirma, atsižvelgdamas į abiejų šalių tyrimo metu pateiktą informaciją, įskaitant skundo pateikėjo pastabas, ombudsmenas mano, kad nėra pagrindo abejoti FRONTEX išvada. Ombudsmenas pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, skundo pateikėjo įtarimai dėl priekabiavimo buvo grindžiami 2011 m. gruodžio 22 d. A išsiųstu elektroniniu laišku ir kito FRONTEX darbuotojo „sustabdymu“. Dėl minėto e. laiško ombudsmenas mano, kad šio e. laiško turinys buvo nepakankamas, kad būtų galima pradėti oficialų tyrimą dėl skundo pateikėjo priekabiavimo. Visų pirma savo elektroniniame laiške A paprašė pateikti projekto pažangos vertinimo ataskaitą, pasiūlymą toliau plėtoti projektą ir skirti jam papildomų išteklių. Taigi, ombudsmeno nuomone, šis elektroninis laiškas negali būti laikomas priekabiavimu prie skundo pateikėjo. Kalbant apie FRONTEX vykdomą kito darbuotojo „sustabdymą“, sunku įsivaizduoti, kaip tai galėtų būti pakankamas priekabiavimo skundo pateikėjo atžvilgiu požymis.

33. Kalbant apie skundo pateikėjo 2012 m. kovo 20 d. e. laiško tvarkymą, šalys nesutaria, ar klausimas buvo išspręstas draugiškai per po dviejų dienų surengtą susitikimą. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjo pastabos šiuo klausimu atrodo šiek tiek prieštaringos, nes skundo pateikėjas, viena vertus, teigė, kad „aš niekada daugiau su juo nekalbėjau, bet prisimenu, kad pasakiau jam liudytojų akivaizdoje [...]“, ir, kita vertus, nurodė, kad „po to mūsų pokalbiai buvo tik „teigiami ir draugiški“.

34. Galiausiai dėl skundo pateikėjo argumento, kad FRONTEX darbuotojas, pasirašęs institucijos nuomonę ombudsmenui, buvo „priverstas“tai padaryti, ombudsmenas mano, kad byloje nėra jokių tai pagrindžiančių elementų.

35. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ombudsmenas daro išvadą, kad šiuo atveju netinkamo administravimo atvejų nenustatyta.

B. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas baigia jį pateikdamas tokią išvadą:

Šioje byloje netinkamo administravimo atvejų nenustatyta.

Skundo pateikėjas ir FRONTEX bus informuoti apie šį sprendimą.

 

Emily O'Reilly

Priimta Strasbūre 2014 m. vasario 20 d.

 

---

[1] Pagal 2004 m. spalio 26 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2007/2004, įsteigiančio Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie Europos Sąjungos valstybių narių išorės sienų valdymo agentūrą (OL L 349, 2004, p. 1; 2004 m. specialusis leidimas lietuvių k., 19 sk., 6 t., p. 132), 17 straipsnio 1 dalį FRONTEX personalui taikomi Tarnybos nuostatai. Be to, nors skundo pateikėjas buvo deleguotasis nacionalinis ekspertas, o ne pareigūnas, neginčijama, kad jam buvo taikomos atitinkamos Pareigūnų tarnybos nuostatų nuostatos, susijusios su psichologiniu priekabiavimu. Šiuo atžvilgiu naudinga pagal analogiją remtis 2008 m. lapkričio 12 d. Komisijos sprendimu, nustatančiu nacionalinių ekspertų delegavimo į Komisiją taisykles, kuriame nustatyta, kad Tarnybos nuostatų 12a straipsnis mutatis mutandis taikomas komandiruotiems nacionaliniams ekspertams.

[2] 2011 m. vasario 8 d. Sprendimas Skareby prieš Komisiją, F-95/09, dar nepaskelbtas Rinkinyje, 28 punktas.

[3] Žr., be kita ko, 1989 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Koutchoumoff prieš Komisiją , 224/87, Rink. p. 99, 15–16 punktus.