Strasbūras,
2005 m. spalio 25 d.

Gerbiamas pone H.,

2004 m. balandžio 5 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) veiksmų, susijusių su atvirais konkursais EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04.

Tuo metu, kai pateikėte skundą, nebuvote Europos Sąjungos pilietis ir atrodė, kad negyvenate Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje. Taigi paaiškėjo, kad neturėjote teisės skųstis ombudsmenui. Tačiau manau, kad jūsų skunde iškeltus klausimus turėčiau nagrinėti atlikdamas tyrimą savo iniciatyva.

Todėl 2004 m. balandžio 23 d. persiunčiau Jūsų skundą EPSO direktoriui, informuodamas jį, kad nusprendžiau savo iniciatyva pasiteirauti dėl jame iškeltų klausimų. 2004 m. rugpjūčio 4 d. EPSO išsiuntė nuomonę, kurią persiunčiau kartu su kvietimu pateikti pastabas. 2004 m. spalio 21 d. gavau Jūsų pastabas.

2005 m. gegužės 25 d. paprašiau EPSO pateikti daugiau informacijos apie Jūsų bylą. 2005 m. birželio 28 d. gavau EPSO atsakymą prancūzų kalba, o 2005 m. liepos 19 d. – vertimą į anglų kalbą. 2005 m. liepos 21 d. persiunčiau Jums vertimą su kvietimu pateikti savo pastabas.

Atrodo, kad iš jūsų negauta jokių pastabų dėl EPSO atsakymo į mano prašymą pateikti papildomos informacijos.

Savo pastabose dėl EPSO nuomonės mane informavote, kad nuo 2003 m. spalio mėn. iš tikrųjų dirbate Europos Parlamente Liuksemburge. Be to, savo nuomonėje EPSO mane informavo, kad po 2004 m. gegužės 1 d. įvykusios Europos Sąjungos plėtros ji neprieštaraus, kad Jūsų skundas būtų nagrinėjamas kaip toks, o ne kaip tyrimas savo iniciatyva. Šiomis aplinkybėmis nusprendžiau nuo šiol nagrinėti jūsų bylą kaip skundą, o ne kaip tyrimą savo iniciatyva.

Jūsų žiniomis, atsižvelgiant į tai, kad Jūsų skundo dalykas buvo glaudžiai susijęs su kitų dviejų ombudsmenui pateiktų skundų (byla 0935/2004/MHZ (OI/03/2004/MHZ) dėl atvirų konkursų EPSO/A/16/04 ir EPSO/A/17/04 ir byla 1047/2004/MHZ (OI/05/2004/MHZ) dėl atviro konkurso EPSO/A/18/04) dalyku, tam tikri mano tyrimų aspektai buvo nagrinėjami kartu su šiomis kitomis bylomis.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

PIRMINIO PRAŠYMO Priežastys

Skundo pateikėjas, Čekijos Respublikos pilietis, buvo suinteresuotas dalyvauti EPSO rengiamuose viešuose informacinių technologijų srities konkursuose. Tačiau jis pažymėjo, kad du pagrindiniai šios srities konkursai – EPSO/A/16/04 administratoriams A 7/A6 įdarbinti ir EPSO/B/22/04 administraciniams padėjėjams B5/B4 įdarbinti – buvo paskelbti 2004 m. kovo 16 d. ir baigti prieš pat plėtrą (t. y. 2004 m. balandžio 19 d.). Jis taip pat pažymėjo, kad viena iš sąlygų kandidatams – būti vienos iš 15 ES valstybių narių (toliau – senosios valstybės narės) piliečiu. Galiausiai jis pažymėjo, kad pagal šiuos konkursus sudarytas rezervo sąrašas iš esmės galios iki 2005 m. gruodžio 31 d., tačiau jo galiojimas gali būti pratęstas.

2004 m. balandžio 5 d. skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui.

Skundo pateikėjas teigė, kad EPSO diskriminuoja 2004 m. gegužės 1 d. į ES įstojusių šalių (toliau – naujosios valstybės narės) piliečius, prieš pat plėtrą apribodama galimybę dalyvauti konkursuose EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04 senųjų valstybių narių piliečiams.

Skundo pateikėjas teigė, kad minėti konkursai turėtų būti atviri naujųjų valstybių narių piliečiams ir kad registracijos terminas turėtų būti pratęstas iki 2004 m. gegužės mėn.

PRAŠYMAS

EPSO nuomonė

Ombudsmenas perdavė skundą EPSO. EPSO nuomonę galima apibendrinti taip:

Pirma, atsižvelgdama į plėtrą, EPSO pateikė bendras savo įdarbinimo politikos gaires.

EPSO pabrėžė, kad jos darbo programos sudarymas, taigi ir atvirų konkursų skelbimas, yra glaudžiai susiję su institucijų įdarbinimo poreikiais vykstant plėtrai.

EPSO pažymėjo, kad ji rengia konkursus remdamasi savo darbo programa ir gavusi valdybos pritarimą. Pagal 2002 m. liepos 25 d. sprendimo dėl EPSO organizavimo ir veiklos(1) 6 straipsnio f punktą 2003 m. kovo 3 d. EPSO valdyba vieningai patvirtino EPSO darbo programą, susijusią su viešųjų konkursų organizavimu iki 2007 m.

EPSO taip pat nurodė, kad jos darbo programa atitinka Tarybos reglamentą Nr. 401/2004 (OL L 67, 2004 3 5, p. 1), kuriuo dėl 2004 m. stojimo nustatytos specialios laikinosios Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo priemonės, kurios galioja iki 2010 m. gruodžio 31 d. EPSO teigė, jog Tarybos reglamente Nr. 401/2004 reikalaujama, kad pereinamuoju laikotarpiu konkursai taip pat būtų rengiami įdarbinant pareigūnus, kurių pagrindinė kalba yra viena iš vienuolikos oficialiųjų senųjų valstybių narių kalbų. EPSO teigia, kad, atsižvelgiant į pereinamojo laikotarpio trukmę (iki 2010 m. gruodžio 31 d.) ir įdarbinimo principus (Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis), būtina toliau rengti bendrus konkursus, kurie nebūtų konkrečiai skirti naujųjų valstybių narių piliečiams.

EPSO išskyrė dvi plėtros konkursų bangas. Pirmoji banga turėtų apimti skubiausius institucijų poreikius, o antroji banga turėtų apimti konkretesnius profilius.

Pirmoji banga prasidėjo 2003 m. ir tęsiasi. Pirma, EPSO paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą įdarbinti pagalbinius darbuotojus iš narystės siekiančių šalių. Vėliau, dar 2003 m., EPSO paskelbė informacijos, spaudos ir viešųjų ryšių skyrių vadovų konkursus (A5/A4-A/9 ir A3-A*12) ir teisės, makroekonomikos, statistikos, audito, finansų valdymo ir Europos viešojo administravimo skyrių vadovų konkursus (A3-A*12 ir A5/A4-A*9). 2004 m. liepos mėn. buvo paskelbtas mokslinių tyrimų srities administratorių konkursas.

Pasibaigus pirmajai konkursų bangai, institucijos nustatys savo įdarbinimo prioritetus organizuodamos antrąją konkursų bangą. Atsižvelgdama į šiuos prioritetus, EPSO suplanuos labiau specializuotus atvirus konkursus, kurie turėtų įvykti iki 2010 m. pabaigos ir daugiausia bus skirti su plėtra susijusiems institucijų įdarbinimo poreikiams patenkinti. Šie antrosios bangos konkursai iš pradžių turėtų būti bendresnio pobūdžio (panašūs į pirmosios bangos konkursus), o vėliau – specifinio pobūdžio, daugiausia dėmesio skiriant tam tikroms specializuotoms sritims (įskaitant IT).

Antra, EPSO apsvarstė skundo pateikėjo nurodytus atvirus konkursus EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04.

Abu konkursai buvo surengti prieš plėtros datą, todėl jie vyko ne pagal Reglamentą Nr. 401/2004, o pagal įprastą viešųjų konkursų teisinę sistemą.

2004 m. kovo 5 d. EPSO valdyba patvirtino 2004 m. EPSO darbo programą. Šie konkursai buvo paskelbti pagal šioje programoje nustatytą tvarkaraštį.

2004 m. kovo 16 d. Oficialiajame leidinyje (2004/C/66 A/01) buvo paskelbti pranešimai apie viešąjį konkursą EPSO/A/16/04 ir viešąjį konkursą EPSO/B/22/04. Konkursas EPSO/A/16/04 buvo surengtas siekiant sudaryti informacinių technologijų srities administratorių A7/A6 rezervo sąrašą. Antruoju konkursu EPSO/B/22/04 buvo siekiama sudaryti rezervo sąrašą, iš kurio būtų galima įdarbinti administracijos padėjėjus (B5/B4), taip pat ir informacinių technologijų srityje. Abiejų konkursų galutinis terminas buvo 2004 m. balandžio 19 d. Abiejuose pranešimuose apie konkursus buvo nurodyta, kad EPSO šiuos du konkursus rengia lygiagrečiai ir kad kandidatai gali teikti paraiškas tik dėl vieno iš jų.

Kita tinkamumo dalyvauti abiejuose konkursuose sąlyga buvo ta, kad paskutinę registracijos dieną kandidatai turėtų būti vienos iš ES valstybių narių piliečiai (t. y. konkurso EPSO/A/16/04 atveju – 2004 m. balandžio 19 d., o konkurso EPSO/A/17/04 atveju – 2004 m. balandžio 30 d.).

Šiuo klausimu EPSO nurodė, kad galutinis paraiškų pateikimo terminas paprastai yra vienas mėnuo po pranešimo apie konkursą paskelbimo ir kad paprastai kandidatai tinkamumo reikalavimus turi atitikti paskutinę paraiškų pateikimo dieną.

Galiausiai EPSO padarė išvadą, kad ji nediskriminuoja naujųjų valstybių narių piliečių ir kad EPSO viešųjų konkursų skelbimo tvarkaraštis nustatomas atsižvelgiant į a) institucijų pateiktus prašymus, b) EPSO organizacinius pajėgumus ir c) jos valdybos patvirtintą tvarkaraštį.

EPSO savo išvadose taip pat nurodė neprieštaraujanti tam, kad skundas nebebūtų laikomas tyrimu savo iniciatyva, nes skundo pateikėjas dabar yra ES pilietis.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas apibendrintai pakartojo savo pirminius teiginius ir reikalavimus.

Jis nurodė, kad nuo 2003 m. spalio mėn. dirba pagalbiniu darbuotoju Europos Parlamente Liuksemburge ir todėl turi teisę pateikti skundus ombudsmenui dar iki 2004 m. gegužės 1 d.

Skundo pateikėjas pabrėžė, kad EPSO konkursai IT srityje rengiami retai ir kad atviri konkursai EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04 buvo didžiausi 2004 m. surengti konkursai (540 A ir B pareigybių). Jis taip pat pabrėžė, kad pirmieji minėtų konkursų turai (nedalyvaujant naujųjų valstybių narių piliečiams) buvo surengti praėjus šešiems mėnesiams po plėtros (2004 m. spalio 29 d.).

Jis pažymi, kad atsižvelgiant į tai, jog rezervo sąrašas galios bent iki 2007 m. pabaigos, institucijos įdarbins nuolatinius IT darbuotojus tik iš senųjų valstybių narių bent iki 2008 m. Jei institucijoms reikės IT darbuotojų iš naujųjų valstybių narių, jos turės juos įdarbinti tik kaip laikinuosius ar pagalbinius darbuotojus, o tai, skundo pateikėjo teigimu, nėra ideali situacija darbuotojams ar institucijoms.

Galiausiai jis mano, kad atsižvelgiant į tai, jog EPSO konkursams organizuoti ir rengti paprastai reikia daugiau kaip 9–12 mėnesių, EPSO turėjo atsižvelgti į plėtros faktą ne tik organizuodama konkursus, skirtus tik naujųjų valstybių narių piliečiams, bet ir organizuodama konkursus visų valstybių narių, įskaitant stojančiąsias valstybes, kurios turėjo įstoti į ES prieš pasibaigiant šiame skunde nagrinėjamiems konkursams, piliečiams.

Tolesni tyrimai

Atidžiai apsvarsčius EPSO nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas paaiškėjo, kad būtina atlikti tolesnius tyrimus.

2005 m. gegužės 25 d. ombudsmeno laiškas

2005 m. gegužės 25 d. laišku EPSO ombudsmenas paprašė papildomos informacijos apie savo iniciatyva atliktus tyrimus dėl galimo netinkamo administravimo vykdant skundo pateikėjo nurodytas įdarbinimo procedūras, t. y. atvirus konkursus EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04, taip pat įdarbinimo procedūras, susijusias su atvirais konkursais EPSO/A/17/04 ir EPSO/A/18/04.

Ombudsmenas taip pat atkreipė EPSO dėmesį į tam tikrus aspektus, kurie galėtų būti svarbūs atsižvelgiant į bylos aplinkybes. Ombudsmenas visų pirma rėmėsi 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės nuostatomis ir Pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje T-115/94 Opel Austria(2).

Jis priminė, kad pagal 1969 m. gegužės 23 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių teisės (toliau – Pirmoji Vienos konvencija)(3) 18 straipsnį ir 1986 m. kovo 21 d. Vienos konvencijos dėl tarptautinių sutarčių tarp valstybių ir tarptautinių organizacijų arba tarp tarptautinių organizacijų teisės (toliau – 1986 m. Vienos konvencija) 18 straipsnį valstybė privalo susilaikyti nuo veiksmų, kurie pakenktų sutarties objektui ir tikslui, kai: a) ji pasirašė sutartį arba apsikeitė dokumentais, sudarančiais sutartį, kuri turi būti ratifikuota, priimta arba patvirtinta, kol aiškiai nepareiškė ketinimo netapti sutarties šalimi; arba b) ji pareiškė sutinkanti būti saistoma sutarties, kol ji įsigalios, arba su sąlyga, kad toks įsigaliojimas nepagrįstai uždelsiamas.

Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad byloje T-115/94 Opel Austria Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad sąžiningumo principas yra tarptautinės paprotinės teisės taisyklė, kurios egzistavimą pripažįsta Tarptautinis Teisingumo Teismas ir kuri dėl to yra privaloma Bendrijai, ir kad šis principas buvo kodifikuotas pirmosios Vienos konvencijos 18 straipsnyje(4). Teisingumo Teismas taip pat nusprendė, kad sąžiningumo principas tarptautinėje viešojoje teisėje kyla iš teisėtų lūkesčių apsaugos principo, kuris pagal teismo praktiką yra Bendrijos teisės sistemos dalis(5). Be to, Teisingumo Teismas konstatavo, kad tuo atveju, kai Bendrijos deponavo tarptautinio susitarimo patvirtinimo dokumentus ir šio susitarimo įsigaliojimo data yra žinoma, ūkio subjektai gali remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, siekdami užginčyti tai, kad institucijos laikotarpiu iki šio susitarimo įsigaliojimo priėmė bet kokią šio susitarimo nuostatoms prieštaraujančią priemonę, kuri jiems turės tiesioginį poveikį po jo įsigaliojimo(6).

Be to, svarstydamas galimą minėto sprendimo svarbą šiomis aplinkybėmis, ombudsmenas priminė, kad Europos institucijos vis labiau pripažįsta asmenų, kaip piliečių, o ne tik kaip ekonominės veiklos vykdytojų, teises. Jis taip pat priminė nusistovėjusią teismų praktiką, susijusią su Europos pilietybe ir teisėmis.

Ombudsmenas pažymėjo, kad nepaisant to, ar stojančiųjų šalių piliečiai galėtų remtis teisėtų lūkesčių apsaugos principu, kiek tai susiję su galimybe dalyvauti konkursuose sudarant rezervo sąrašą, kuris liktų galioti po 2004 m. gegužės 1 d., neginčijama, kad naujųjų valstybių narių piliečiams konkursai dėl darbo vietų ES institucijose yra viena iš pirmųjų jų patirčių, susijusių su tuo, kaip veikia Europos institucijos, kaip jos gerbia jų teises ir padeda jiems įgyvendinti savo siekius.

Ombudsmenas priminė EPSO apie jos pareigą vykdyti savo funkcijas taip, kad nesusidarytų įspūdis, jog naujųjų valstybių narių piliečiai nėra vertinami taip pat, kaip senųjų valstybių narių piliečiai.

Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad, kiek jam žinoma, po plėtros EPSO neorganizavo konkursų IT ir maisto saugos srityse ir kad pagal Tarybos reglamentą Nr. 401/2004 EPSO iki 2010 m. gruodžio 31 d. turėjo įgaliojimus organizuoti konkursus, kuriuose galėjo dalyvauti tik kandidatai iš naujųjų valstybių narių.

Dėl mokslinių tyrimų srities specialistų konkurso (EPSO/A/17/04) ombudsmenas pažymėjo, kad 2004 m. liepos 22 d. (t. y. praėjus maždaug trims mėnesiams po konkurso EPSO/A/17/04 pabaigos tik kandidatams iš senųjų valstybių narių) panašus konkursas (EPSO/AD/24/04) pirmiausia buvo paskelbtas kandidatams iš naujųjų valstybių narių. Tačiau ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad kandidatai, užsiregistravę ankstesniame konkurse EPSO/A/17/04, taip pat galėjo teikti paraiškas naujam konkursui ir kad dėl to šie kandidatai iš senųjų valstybių narių turėjo galimybę dalyvauti dviejuose konkursuose, o kandidatai iš naujųjų valstybių narių galėjo dalyvauti tik viename konkurse.

Galiausiai ombudsmenas paprašė EPSO pranešti, ar ji planuoja sudaryti naujų konkursų IT, visuomenės sveikatos ir maisto visuomenės bei mokslinių tyrimų srityse tvarkaraštį ir ar tokie konkursai bus skirti tik naujųjų valstybių narių piliečiams. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pažymėjo, kad, jo nuomone, tikslaus būsimų konkursų šiose srityse tvarkaraščio buvimas ar nustatymas galėtų ne tik padėti institucijų paskyrimų tarnyboms vykdyti savo pareigą įdarbinti pareigūnus iš kuo platesnės geografinės teritorijos ES valstybių narių piliečių(7), bet ir padėtų sustiprinti piliečių pasitikėjimą Europos institucijomis tuo metu, kai Sąjunga yra svarbiausias jos vystymosi etapas.

EPSO atsakymas

Savo atsakyme EPSO apibendrintai pateikė šias pastabas:

EPSO sudaro ir įgyvendina viešųjų konkursų tvarkaraštį, remdamasi institucijų pareiškimais apie jų poreikius ir reikalavimus. Tokia programa reguliariai atnaujinama ir visi suinteresuoti kandidatai gali su ja susipažinti EPSO interneto svetainėje.

Viena iš pagrindinių EPSO užduočių nuo 2003 m. buvo organizuoti naujųjų valstybių narių piliečių įdarbinimo konkursus pagal kalbą (kalbininkų konkursuose) arba pagal pilietybę kitose srityse. Šiuo atžvilgiu EPSO laikėsi nuomonės, kad jau surengtų atvirų konkursų naujųjų valstybių narių piliečiams skaičius ir tai, kad planuojama ir artimiausiu metu bus paskelbta dar daugiau konkursų, aiškiai rodo, kad jie nebuvo diskriminuojami.

EPSO taip pat pažymėjo, kad, atsižvelgiant į įdarbinimo mastą, neįmanoma vienu metu skelbti visų konkursų į naująsias valstybes nares įvairioms pareigų grupėms ir įvairioms Europos politikos sritims (įskaitant IT sritį). Todėl Taryba nustatė septynerių metų pereinamąjį laikotarpį 2004 m. vasario 23 d. Reglamente (EB, Euratomas) Nr. 401/2004 išdėstytiems tikslams pasiekti. Pagal Reglamento Nr. 401/2004 2 straipsnį minėtu pereinamuoju laikotarpiu taip pat turi būti rengiami pareigūnų, kurių pagrindinė kalba yra viena iš vienuolikos oficialiųjų senųjų valstybių narių kalbų, įdarbinimo konkursai. Taip bus laikomasi Tarnybos nuostatuose nustatyto principo dėl įdarbinimo kuo platesniu geografiniu pagrindu.

Dėl konkursų EPSO/A/17/04 ir EPSO/AD/24/04 EPSO nurodė, kad nors pirmajame iš šių konkursų kandidatai turėjo būti vienos iš tuometinių 15 valstybių narių piliečiai, antrajame konkurse buvo siekiama įdarbinti vienos iš 10 naujųjų valstybių narių piliečius. Todėl dalyvauti abiejuose konkursuose galėjo tik kandidatai, turintys dvigubą pilietybę (t. y. ES 15 valstybės narės ir ES 10 valstybės narės pilietybę). Todėl pranešimo apie konkursą EPSO/AD/24/04 A punkte, kuriame nurodyta, kad jau užsiregistravę į konkursą EPSO/A/17/04 kandidatai taip pat gali užsiregistruoti į konkursą EPSO/AD/2004, nurodyti tik dvigubą pilietybę turintys kandidatai. Kadangi abiejų konkursų testai turėjo būti surengti tą pačią dieną, tuo metu, kai kandidatai patvirtino savo kandidatūrą, jų buvo paprašyta per savo EPSO profilį atrinkti konkursą, į kurį jie norėjo užsiregistruoti.

Skundo pateikėjo pastabos

Šio atsakymo kopija buvo persiųsta skundo pateikėjui. Jokių pastabų iš jo negauta.

SPRENDIMĄ

1 Konkursų tvarkaraštis

1.1 2004 m. kovo 5 d. EPSO valdyba, remdamasi 2002 m. liepos 25 d. sprendimo dėl EPSO organizavimo ir veiklos(8) 6 straipsnio f punktu, patvirtino 2004 m. EPSO darbo programą, įskaitant, inter alia, atvirų konkursų EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04 tvarkaraštį.

2004 m. kovo 8 d. įsigaliojo Reglamentas Nr. 401/2004(9), nustatantis specialias laikinąsias Europos Bendrijų pareigūnų įdarbinimo priemones po įstojimo dienos.

2004 m. kovo 16 d. Oficialiajame leidinyje (2004/C/66 A/01) buvo paskelbtas pranešimas apie konkursus EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04. Abiejų konkursų atveju tinkamumo sąlyga buvo ta, kad 2004 m. balandžio 19 d. kandidatai turi būti vienos iš ES valstybių narių piliečiai.

2004 m. gegužės 1 d. įsigaliojo 2003 m. Stojimo į Europos Sąjungą sutartis ir į Europos Sąjungą įstojo dešimt naujų valstybių narių.

Skundo pateikėjas teigia, kad EPSO diskriminavo naujųjų valstybių narių piliečius, nes teisę dalyvauti atviruose konkursuose EPSO/A/16/04 ir EPSO/B/22/04 suteikė tik senųjų valstybių narių piliečiams.

Skundo pateikėjas teigia, kad minėti konkursai turėtų būti atviri naujųjų valstybių narių piliečiams ir kad registracijos terminas turėtų būti pratęstas iki 2004 m. gegužės mėn.

1.2 EPSO teigia, kad EPSO viešųjų konkursų skelbimo tvarkaraštis buvo nustatytas pagal a) institucijų prašymus, b) EPSO organizacinius pajėgumus ir c) patvirtintas jos valdančiosios tarybos.

EPSO taip pat pažymi, kad aptariami konkursai buvo surengti prieš plėtros datą, todėl jie nebuvo rengiami pagal Reglamentą Nr. 401/2004, o buvo organizuojami pagal įprastą viešųjų konkursų teisinę sistemą.

EPSO siūlo, kad IT konkursai, skirti tik naujųjų valstybių narių piliečiams, turėtų būti surengti iki 2010 m. pabaigos.

1.3 Atsakydama į ombudsmeno prašymą pateikti informaciją apie naujų konkursų IT, visuomenės sveikatos ir maisto visuomenės bei mokslinių tyrimų, skirtų tik naujųjų valstybių narių piliečiams, srityse tvarkaraštį, EPSO paaiškina, kad visų viešųjų konkursų tvarkaraštis reguliariai atnaujinamas ir skelbiamas jos interneto svetainėje. Tačiau EPSO pabrėžia, kad šis tvarkaraštis sudaromas ir įgyvendinamas atsižvelgiant į institucijų poreikius ir reikalavimus. Todėl ombudsmenas supranta, kad EPSO nėra pasirengusi informuoti jo apie naujų konkursų IT srityje, skirtų tik naujųjų valstybių narių piliečiams, tvarkaraštį.

1.4 Remdamasis iki šiol atliktais šio skundo tyrimais, ombudsmenas atkreipia dėmesį į šiuos faktus: 1) likus vos kelioms dienoms iki plėtros ir praėjus beveik vieneriems metams nuo Stojimo į Europos Sąjungą sutarties pasirašymo (2003 m. balandžio 16 d.), stojančiųjų šalių piliečiai, kurie turėjo tapti ES piliečiais nuo Stojimo sutarties įsigaliojimo dienos (t. y. 2004 m. gegužės 1 d.), nebegalėjo dalyvauti atitinkamuose IT konkursuose; (2) Šių konkursų testai ir rezervo sąrašai buvo sudaryti po 2004 m. gegužės 1 d.

1.5 Ombudsmenas primena, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog Sąjungos pilietybė turi būti pagrindinis valstybių narių piliečių statusas (naujausias sprendimas byloje C-148/02 Carlos Garcia Avello prieš Belgijos valstybę(10)). Šis statusas leidžia valstybių narių piliečiams, atsidūrusiems tokioje pačioje padėtyje, būti vienodai teisiškai traktuojamiems (EB sutarties taikymo srityje), neatsižvelgiant į jų pilietybę, išskyrus aiškiai numatytas išimtis.

1.6 Atsižvelgdamas į pirmiau minėtą sprendimą, ombudsmenas mano, kad negalima paneigti, jog Stojimo sutartyje numatytos Sąjungos pilietybės teisės yra didelė nauda naujųjų valstybių narių, kurios įstojo į Sąjungą po pastarosios plėtros, piliečiams.

1.7 Be to, ombudsmenas pažymi, kad naujųjų valstybių narių piliečiams konkursai į ES pareigybes yra viena pirmųjų jų patirčių, kaip veikia Europos institucijos, kaip jos gerbia jų teises ir padeda joms įgyvendinti savo siekius.

1.8. Todėl ombudsmenas mano, kad EPSO yra atsakinga už tai, kad jos funkcijos būtų vykdomos taip, kad nesusidarytų įspūdis, jog naujųjų valstybių narių piliečiai nėra vertinami taip pat, kaip senųjų valstybių narių piliečiai, ir siūlo, kad EPSO būtų naudinga apsvarstyti šį klausimą atsižvelgiant į būsimą Sąjungos plėtrą. Šiuo klausimu bus pateikta dar viena pastaba.

1. 9. Vis dėlto ombudsmenas primena, kad pagal nusistovėjusią teismo praktiką(11) paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti pareigybei keliamus reikalavimus.

1.10 Remdamasis turimais įrodymais, ombudsmenas mano, jog mažai tikėtina, kad tolesni tyrimai leistų nustatyti, jog nustatydama galutinį tinkamumo dalyvauti nagrinėjamuose konkursuose terminą EPSO siekė pašalinti naujųjų valstybių narių piliečius arba kitaip veikė neviršydama savo teisinių įgaliojimų.

1.11 Šiomis aplinkybėmis ir atsižvelgdamas į EPSO atsakymą į tolesnius jau atliktus tyrimus, ombudsmenas mano, kad pratęsti šio skundo tyrimą būtų nenaudinga. Todėl ombudsmenas mano, kad tolesni tyrimai nėra pagrįsti, ir nutraukia bylą.

2 Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ombudsmenas mano, kad tolesni tyrimai yra nepagrįsti. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą bus pranešta EPSO direktoriui.

KITA REMARK

Ombudsmenas mano, kad EPSO yra atsakinga už tai, kad jos funkcijos būtų vykdomos taip, kad nesusidarytų įspūdis, jog naujųjų valstybių narių piliečiai nėra vertinami taip pat, kaip senųjų valstybių narių piliečiai, ir siūlo, kad EPSO būtų naudinga apsvarstyti šį klausimą atsižvelgiant į būsimą Sąjungos plėtrą.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos generalinių sekretorių, Teisingumo Teismo sekretoriaus, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto generalinių sekretorių ir Europos ombudsmeno atstovo sprendimas dėl EPSO organizavimo ir veiklos (OL L 197, p. 56).

(2) Byla T-115/94 Opel Austria prieš Tarybą (1997), Rink. p. II-39.

(3) Jungtinių Tautų sutarčių rinkinys, 788 t., p. 354.

(4) Sprendimo Opel Austria, T-115/94, 91 punktas.

(5) Sprendimo Opel Austria, T-115/94, 93 punktas.

(6) Sprendimo Opel Austria, T-115/94, 94 punktas.

(7) Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis.

(8) 2002 m. liepos 25 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos generalinių sekretorių, Teisingumo Teismo sekretoriaus, Audito Rūmų, Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto bei Regionų komiteto generalinių sekretorių ir Europos ombudsmeno atstovo sprendimas dėl EPSO organizavimo ir veiklos (OL L 197, p. 56).

(9) Pagal 2004 m. vasario 23 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 401/2004 (OL L 67, 2004 3 5, p. 1) nuo įstojimo dienos iki 2010 m. gruodžio 31 d. laisvos darbo vietos gali būti užpildytos paskiriant naujų valstybių narių piliečius. Iki 2010 m. gruodžio 31 d. taip pat rengiami bendrieji pareigūnų, kurių pagrindinė kalba yra viena iš 11 senųjų valstybių narių oficialiųjų kalbų, įdarbinimo konkursai. Tokie bendrieji konkursai vienu metu apima visas šias kalbas.

(10) Byla C-148/02, Carlos Garcia Avello prieš Belgijos valstybę [2003] ECR I-11613, 22 ir 23 punktai.

(11) Žr. Bylos T-54/91 Antunes prieš Europos Parlamentą(1992) II-01739 39 punktą ir Bylos T-249/01 Boixader Rivas prieš Europos Parlamentą (2003) II-00749 29 punktą.