Strasbūras,
2005 m. spalio 18 d.

Gerb. ponia C.,

2004 m. lapkričio 5 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui prieš Europos Parlamentą dėl Jūsų pašalinimo iš konkurso A/94.

2004 m. gruodžio 7 d. perdaviau Jūsų skundą Europos Parlamento Pirmininkui. 2005 m. vasario 14 d. Europos Parlamentas pateikė savo nuomonę. 2005 m. kovo 2 d. persiunčiau jį Jums ir paraginau pateikti pastabas iki 2005 m. balandžio 30 d. Iš jūsų jokių pastabų negauta.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjo teigimu, svarbūs faktai yra šie:

Skundo pateikėjas yra Europos Parlamento pareigūnas. Ji pateikė paraišką dalyvauti vidaus konkurse A/94 (administratorių padėjėjams). Jos prašymas buvo atmestas, nes ji nepateikė įrodymų, kad užsiregistruodama dalyvauti konkurse dirbo Europos Parlamente.

2004 m. birželio 3 d. ji paprašė persvarstyti jos prašymą. Jos nuomone, nebuvo įmanoma pateikti trejų metų nepertraukiamo tarnybos stažo, įgyto iki paraiškų pateikimo termino pabaigos, įrodymų, nes visi pranešime apie konkursą nurodyti dokumentai neišvengiamai turėjo būti pateikti iki termino pabaigos, t. y. 2004 m. kovo 4 d. Ji taip pat manė, kad buvo diskriminuojama, nes jai buvo taikomos tos pačios bendrosios priėmimo sąlygos kaip ir konkurso nelaimėjusiems kandidatams.

2004 m. birželio 8 d. ji, remdamasi Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsniu, pateikė skundą dėl atrankos komisijos sprendimo pašalinti ją iš konkurso. Ji pakartojo savo 2004 m. birželio 3 d. laiške išdėstytus argumentus ir pridūrė, kad pareigūnai, kurie trejus metus buvo išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių, negalėjo dalyvauti konkurse.

2004 m. liepos 1 d. atrankos komisijos pirmininkas patvirtino sprendimą pašalinti skundo pateikėją iš konkurso. Atrankos komisija teigė, kad naujausias dokumentas, kurį skundo pateikėja pridėjo prie savo paraiškos, buvo 2003 m. balandžio mėn., o tai reiškia, kad atrankos komisija neturėjo jokių dokumentinių įrodymų, kad skundo pateikėja, pateikdama paraišką, dirbo Europos Parlamente.

2004 m. liepos 6 d. skundo pateikėja pateikė pirmąjį skundą Europos ombudsmenui (2096/2004/ELB), kuris buvo pripažintas nepriimtinu, nes tuo metu ji iš Paskyrimų tarnybos nebuvo gavusi atsakymo į jos skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį, o terminas, per kurį institucija turėjo atsakyti, dar nebuvo pasibaigęs.

2004 m. liepos 30 d. Paskyrimų tarnyba atsakė į skundo pateikėjo skundą. Ji nurodė, kad skundo pateikėjos byloje nėra įrodymų, kad ji, teikdama paraišką dalyvauti konkurse, dirbo Europos Parlamente. Ji paaiškino, kad skundo pateikėja turėjo prie savo paraiškos pridėti vieną iš pranešime apie konkursą nurodytų dokumentų. Ji nurodė skundo pateikėjui pranešimą apie konkursą, kuriame nurodyta, kad atrankos komisija, priimdama sprendimus, remsis tik kandidatų pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais ir kad kandidatams neleidžiama remtis dokumentais, kurie jau buvo pateikti kartu su ankstesnėmis paraiškomis, arba jų asmens bylose esančiais dokumentais. Ji padarė išvadą, kad pranešimo apie konkursą nuostatos nėra diskriminacinės. Galiausiai, kiek tai susiję su atostogomis dėl asmeninių priežasčių, paskyrimų tarnyba paaiškino, kad skundo pateikėja niekada neprašė tokių atostogų, todėl jos prašymas nebuvo pagrįstas.

2004 m. lapkričio 5 d. skundo pateikėja atnaujino savo skundą (3347/2004/ELB) Europos ombudsmenui ir pridėjo Paskyrimų tarnybos atsakymą į jos skundą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį. Ji nesutinka su šiuo atsakymu ir mano, kad jis yra nenuoseklus.

Skundo pateikėja mano, kad Paskyrimų tarnyba neatsakė į argumentą, jog visi pranešime apie konkursą nurodyti dokumentai, įrodantys, kad ji, teikdama paraišką dalyvauti konkurse, dirbo Europos Parlamente, galėjo būti pateikti ne vėliau kaip 2004 m. kovo 4 d., t. y. paskutinę paraiškų pateikimo dieną. Taigi nebuvo galima pateikti jokio dokumento, įrodančio nuolatinį kandidato darbą. Ji taip pat mano, kad yra diskriminuojama, nes, nors ir yra pareigūnė, ji vis tiek turi pateikti tuos pačius įrodymus kaip ir kandidatai, kurie niekada nelaimėjo konkurso. Ji teigia, kad Paskyrimų tarnyba nepaaiškino, kodėl priėmimo į vidaus konkursą sąlygos yra tokios pačios pareigūnams ir kitiems tarnautojams. Dėl pastabų, susijusių su pareigūnais, kurie trejus metus iki konkurso buvo išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių, skundo pateikėjas teigia, kad Paskyrimų tarnyba tinkamai neatsakė į šį argumentą. Galiausiai skundo pateikėjas mano, kad Europos Parlamentas turėtų labiau gerbti savo pareigūnus ir elgtis skaidriau.

Apibendrinant, skundo pateikėja mano, kad Paskyrimų tarnyba tinkamai neatsakė į argumentus, kuriuos ji pateikė skunde pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį. Ji teigia, kad konkursas turėtų būti atšauktas ir kad dalyvavimo konkurse sąlygos turėtų atitikti Tarnybos nuostatus.

PRAŠYMAS

Europos Parlamento nuomonė

Europos Parlamento nuomonę galima apibendrinti taip:

Skundo pateikėjas pateikė paraišką dalyvauti vidaus konkurse PE/A/94 (administratorių padėjėjams). 2004 m. gegužės 19 d. laišku jai buvo pranešta apie pašalinimą iš konkurso. 2004 m. birželio 3 d. laišku ji užginčijo šį sprendimą ir paprašė persvarstyti jos prašymą. 2004 m. birželio 22 d. posėdyje atrankos komisija peržiūrėjo jos bylą ir 2004 m. liepos 1 d. laišku patvirtino jos sprendimą neleisti dalyvauti konkurse. Skundo pateikėjas jau 2004 m. birželio 8 d. laišku apskundė šį sprendimą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį. Paskyrimų tarnyba atsakymą jai atsiuntė 2004 m. liepos 30 d. laišku.

Europos Parlamentas norėtų aiškiai nurodyti, kad skundo pateikėja, pateikdama skundą Europos ombudsmenui, negalės atšaukti atitinkamo konkurso; ji galės gauti tik galimą pareiškimą dėl netinkamo administravimo Europos Parlamento veikloje. Tačiau Europos Parlamentas nepažeidė jokios jam privalomos taisyklės ar principo.

Atrankos komisija turėjo atmesti pareiškėjos paraišką, nes ji nepateikė patvirtinamųjų dokumentų, būtinų įrodyti, kad paskutinę paraiškų pateikimo dieną ji dirbo Europos Parlamente, kaip reikalaujama pranešime apie konkursą. Skundo pateikėjas pateikė tik kelias vertinimo ataskaitas, iš kurių naujausia buvo parengta 2003 m. balandžio 4 d. Tačiau galutinė paraiškų pateikimo data pranešime apie konkursą buvo nurodyta 2004 m. vasario 19 d., o tai reiškia, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl dešimties mėnesių darbo Parlamente. Tačiau ji galėjo lengvai tai padaryti prie prašymo formos pridėdama naujausią 2004 m. vasario mėn. darbo užmokesčio lapelį. Dėl šios priežasties atrankos komisija negalėjo leisti jai dalyvauti konkurse. Be to, pagal nusistovėjusią teismo praktiką atrankos komisija negali nukrypti nuo pranešimo apie konkursą nuostatų.

Parlamentas neginčija, kad Paskyrimų tarnyba privalo greitai suprasti ir aiškinti skundus arba kad institucijų pareiga laikytis Pareigūnų tarnybos nuostatų atitinka viešąjį interesą. Tačiau pagal nusistovėjusią teismo praktiką pareigūnas neturi teisės veikti vadovaudamasis teisės ar institucijų interesais ir gali pateikti tik su juo asmeniškai susijusius reikalavimus (1). Iš tiesų skundo pateikėjos kritika dėl nagrinėjamo pranešimo apie konkursą nuostatų nėra susijusi su ja asmeniškai, nes jai nebuvo leista dalyvauti šiame konkurse.

Visose Europos institucijose įprasta paraiškų pateikimo terminą pasirinkti kaip datą, nuo kurios vidaus konkurso kandidatai turi būti įdarbinti konkursą organizuojančioje institucijoje. Be to, kandidatams nesunku įrodyti savo statusą prie paraiškos formų pridedant atitinkamo laikotarpio atlyginimo lapelius. Kitokios datos, pavyzdžiui, datos, kurią atskiri kandidatai faktiškai pateikė savo atitinkamas paraiškos formas, pasirinkimas yra nepriimtinas, nes taip paskyrimų tarnyba nustatytų neobjektyvią datą. Labai svarbu visiems kandidatams nurodyti tą pačią datą kaip ir atskaitos datą.

Akivaizdu, kad sąlyga, susijusi su institucijoje įgyta profesine patirtimi, turi būti vienoda visiems kandidatams, nesvarbu, ar jie jau yra pareigūnai, ar laikinieji tarnautojai. Paskyrimų tarnyba būtų veikusi diskriminuojamai, jei kitiems tarnautojams būtų nustačiusi ilgesnį profesinės patirties laikotarpį nei pareigūnams. Tai, kad pareigūnai galėjo būti laimėję konkursą dar prieš dalyvaudami atitinkamame vidaus konkurse, nėra objektyvus veiksnys, pateisinantis priėmimo sąlygas, kurios skiriasi nuo laikiniesiems tarnautojams taikomų sąlygų.

Dėl skundo pateikėjos kritikos, kad asmenys, išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių, negali dalyvauti vidaus konkursuose, Europos Parlamentas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti dalyvavimo jos organizuojamuose konkursuose sąlygas, todėl gali leisti dalyvauti vidaus konkursuose tik dirbantiems asmenims. Vis dėlto asmenims, kurie yra vaiko priežiūros ar šeimos nario priežiūros atostogose, kai organizuojamas vidaus konkursas, nebebus draudžiama dalyvauti tokiuose konkursuose, nes 2004 m. gegužės 3 d. buvo iš dalies pakeistos Parlamento pareigūnų ir kitų tarnautojų įdarbinimo vidaus taisyklės.

Kaip Paskyrimų tarnyba nurodė ieškovei 2004 m. liepos 30 d. atsakyme, ji nepasinaudojo jokiomis atostogomis dėl asmeninių priežasčių, todėl jos kritika šiuo klausimu neturėjo įtakos jos padėčiai.

Skundo pateikėjos pastabos

Iš skundo pateikėjo pastabų negauta.

SPRENDIMĄ

1 Įtariamas tinkamo atsakymo į skundo pateikėjo argumentus nepateikimas

1.1 Skundo pateikėjas, Europos Parlamento pareigūnas, pateikė paraišką dalyvauti Europos Parlamento organizuojamame vidaus konkurse A/94, kurio tikslas - įdarbinti administratorių padėjėjus. Atrankos komisija atmetė jos paraišką.

Skundo pateikėja paprašė persvarstyti jos prašymą ir pateikė skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį. Šiame skunde skundo pateikėjas teigė, kad iki paraiškų pateikimo termino pabaigos nebuvo įmanoma pateikti trejų metų nepertraukiamo darbo Europos Parlamente įrodymų, nes visi pranešime apie konkursą pasiūlyti dokumentai turėjo būti pateikti iki šio termino, t. y. 2004 m. kovo 4 d. Ji taip pat manė, kad buvo diskriminuojama, nes jai buvo taikomos tos pačios bendrosios priėmimo sąlygos kaip ir konkurso nelaimėjusiems kandidatams. Galiausiai ji teigė, kad pareigūnai, kurie trejus metus buvo išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių, negalėjo dalyvauti konkurse. Paskyrimų tarnyba jos skundą atmetė.

Skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėja teigia, kad Paskyrimų tarnyba tinkamai neatsakė į argumentus, kuriuos ji pateikė skunde pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį.

1.2 Savo nuomonėje Europos Parlamentas paaiškina, kad skundo pateikėja savo prašymui pagrįsti pateikė tik kelias vertinimo ataskaitas, iš kurių naujausia buvo parengta 2003 m. balandžio 4 d. Tačiau galutinė paraiškų pateikimo data pranešime apie konkursą buvo nurodyta 2004 m. vasario 19 d., o tai reiškia, kad ieškovas nepateikė įrodymų dėl dešimties mėnesių darbo Parlamente. Tačiau ji galėjo lengvai tai padaryti prie prašymo formos pridėdama naujausią 2004 m. vasario mėn. darbo užmokesčio lapelį. Dėl šios priežasties atrankos komisija negalėjo leisti jai dalyvauti konkurse. Visose Europos institucijose įprasta paraiškų pateikimo terminą pasirinkti kaip datą, nuo kurios vidaus konkurso kandidatai turi būti įdarbinti konkursą organizuojančioje institucijoje.

Akivaizdu, kad sąlyga, susijusi su institucijoje įgyta profesine patirtimi, turi būti vienoda visiems kandidatams, nesvarbu, ar jie jau yra pareigūnai, ar laikinieji tarnautojai. Paskyrimų tarnyba būtų veikusi diskriminuojamai, jei kitiems tarnautojams būtų nustačiusi ilgesnį profesinės patirties laikotarpį nei pareigūnams. Nėra jokio objektyvaus veiksnio, galinčio pateisinti tokį diskriminavimą. Tai, kad pareigūnai galėjo būti laimėję konkursą dar prieš dalyvaudami atitinkamame vidaus konkurse, nėra objektyvus veiksnys, pateisinantis priėmimo sąlygas, kurios skiriasi nuo laikiniesiems tarnautojams taikomų sąlygų.

Dėl skundo pateikėjos kritikos, kad asmenys, išėję atostogų dėl asmeninių priežasčių, negali dalyvauti vidaus konkursuose, Europos Parlamentas norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad Paskyrimų tarnyba turi didelę diskreciją nustatyti dalyvavimo jos organizuojamuose konkursuose sąlygas, todėl gali leisti dalyvauti vidaus konkursuose tik dirbantiems asmenims. Vis dėlto asmenims, kurie yra vaiko priežiūros ar šeimos nario priežiūros atostogose, kai organizuojamas vidaus konkursas, nebebus draudžiama dalyvauti tokiuose konkursuose, nes 2004 m. gegužės 3 d. buvo iš dalies pakeistos Parlamento pareigūnų ir kitų tarnautojų įdarbinimo vidaus taisyklės.

1.3 Ombudsmenas atidžiai išnagrinėjo byloje esančius patvirtinamuosius dokumentus. Jis pažymi, kad atsakymas į skundo pateikėjo skundą pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį yra išsamus ir jame nagrinėjami trys skundo pateikėjo skunde iškelti klausimai.

1.4 Dėl dokumentų, kurie turi būti pridėti prie paraiškos formos, ombudsmenas pažymi, kad pranešime apie konkursą aiškiai nurodyta, kokius dokumentus galima pridėti prie paraiškos, ir, be kita ko, daroma nuoroda į atlyginimo lapelį. Todėl ombudsmenė mano, kad Europos Parlamentas tinkamai atsakė, paaiškindamas skundo pateikėjai savo atsakyme į jos skundą pagal 90 straipsnį, kad ji turėjo pateikti vieną iš pranešime apie konkursą išvardytų dokumentų. Jis taip pat pažymi, kad Europos Parlamentas, atlikdamas šį tyrimą, aiškiai nurodė, kad skundo pateikėja turėjo prie savo paraiškos pridėti naujausią 2004 m. vasario mėn. darbo užmokesčio lapelį kaip įrodymą, kad ji dirbo Europos Parlamente paskutinę paraiškų dalyvauti konkurse pateikimo dieną.

1.5 Dėl pareigūnams ir laikiniesiems tarnautojams taikomų priėmimo į darbą sąlygų Parlamentas savo atsakyme į skundo pateikėjo skundą pagal Pareigūnų tarnybos nuostatų 90 straipsnį nurodė, kad atrankos komisija rėmėsi tik kandidatų pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais ir kad kandidatams nebuvo leista remtis dokumentais, pateiktais pagal ankstesnes paraiškas, arba jų asmens bylose esančiais dokumentais. Ombudsmenas mano, kad šis atsakymas yra tinkamas. Be to, nuomonėje, kurią jis pateikė Europos ombudsmenui, Europos Parlamentas pažymėjo, kad sąlyga, susijusi su institucijoje įgyta profesine patirtimi, turi būti vienoda visiems kandidatams, neatsižvelgiant į jų statusą, ir kad tai, jog pareigūnai jau buvo laimėję konkursą prieš dalyvaudami vidaus konkurse, nėra objektyvus veiksnys, pateisinantis priėmimo sąlygas, kurios skiriasi nuo laikiniesiems tarnautojams taikomų sąlygų.

1.6 Dėl skundo pateikėjos iškelto klausimo, susijusio su atostogomis dėl asmeninių priežasčių, ombudsmenas mano, kad Europos Parlamentas, nagrinėdamas jos skundą pagal 90 straipsnį, neprivalėjo pateikti atsakymo, nes skundo pateikėja neišėjo atostogų dėl asmeninių priežasčių. Todėl jis mano, kad Europos Parlamentas tinkamai atsakė į skundą pagal 90 straipsnį.

1.7 Tačiau ombudsmenas pažymi, kad yra skirtumas tarp skundo pateikimo pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį arba ieškinio pareiškimo teisme ir skundo pateikimo Europos ombudsmenui. Jis aiškina, kad skundus, susijusius su viešojo intereso aspektu, Europos ombudsmenui gali pateikti tiesiogiai nesusijęs skundo pateikėjas (actio popularis), o Europos ombudsmenas taip pat gali atlikti tyrimus savo iniciatyva. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas atkreipia dėmesį į Europos Parlamento pateiktą informaciją, kurioje teigiama, kad Parlamento vidaus taisyklės dėl pareigūnų ir kitų tarnautojų įdarbinimo buvo iš dalies pakeistos 2004 m. gegužės 3 d. ir kad asmenys, išėję vaiko priežiūros ar šeimos nario priežiūros atostogų, kai organizuojamas vidaus konkursas, nebedraudžiami dalyvauti tame konkurse.

1.8 Galiausiai ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjos skunde pagal Tarnybos nuostatų 90 straipsnį iškelti klausimai buvo pakankamai išaiškinti, todėl Europos Parlamentas nevykdė netinkamo administravimo.

2 Pretenzijos

2.1 Skundo pateikėjas teigia, kad konkursas turėtų būti atšauktas ir kad dalyvavimo konkurse sąlygos turėtų atitikti Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus.

2.2 Atsižvelgdamas į pirmiau pateiktas išvadas, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjo reikalavimai negali būti patenkinti.

3 Išvada

Remdamasis savo atliktais minėto skundo tyrimais, Europos ombudsmenas daro išvadą, kad Europos Parlamentas nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus pranešta Europos Parlamento pirmininkui.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) Žr. 1991 m. Pirmosios instancijos teismo sprendimą Sebastiani prieš Europos Parlamentą, T-163/89, Rink. p. II-715.