Skundo aplinkybės

1. 2025 m. sausio mėn. skundo pateikėjas, Švedijoje gyvenantis Graikijos pilietis, pateikė paraišką Europos Komisijos atrankos procedūrai dėl vertimo raštu ir (arba) srities pareigūno įdarbinimo Nikosijoje (Kipras) (DGT/COM/2024/2441)[1]. Skundo pateikėjas buvo įtrauktas į galutinį sąrašą ir pakviestas į asmeninį testą raštu. Kvietime nurodyta, kad testas raštu tam tikrą dieną vyks keturiuose miestuose – Atėnuose, Briuselyje, Liuksemburge ir Nikosijoje.

2. Skundo pateikėjas paklausė Komisijos apie galimybę kompensuoti išlaidas, susijusias su dalyvavimu teste, arba apie galimybę lanksčiai laikyti testą kitą dieną kitame mieste. Komisija atsakė, kad išlaidos nebus kompensuojamos, kad testą bus galima laikyti tik keturiuose kvietime nurodytuose ES miestuose ir kad testas bus atliekamas tik nurodytą dieną ir laiku.

3. Kadangi skundo pateikėjas turėjo išlaidų laikyti testą bet kuriame iš keturių kvietime nurodytų miestų, jis nusprendė nedalyvauti teste raštu.

4. Nepatenkintas Komisijos atsakymu ir požiūriu, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

5. Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl skundo pateikėjo susirūpinimo dėl Komisijos praktikos nekompensuoti išlaidų kandidatams, pakviestiems į testus, ir rengti testus tik keturiuose ES miestuose.

6. Tyrimo metu ombudsmenas gavo Komisijos atsakymą į skundą ir kelis ombudsmeno klausimus. Skundo pateikėjo buvo paprašyta pateikti pastabų dėl Komisijos atsakymo, tačiau jis nusprendė pastabų neteikti.

Ombudsmenui pateikti argumentai

Skundo pateikėjo argumentai

7. Skundo pateikėjas manė, kad Komisija su juo elgėsi nesąžiningai ir tikėjosi, kad jis sumokės didelę sumą už kelionę testui atlikti. Taigi jam nebuvo suteiktos vienodos galimybės dalyvauti atrankos procedūroje, palyginti su kandidatais, kurie gyveno arba galėjo lengvai patekti į vieną iš keturių miestų, kuriuose vyko testas.

8. Skundo pateikėjas manė, kad Komisija turėtų kompensuoti į testą pakviestų kandidatų kelionės ir apgyvendinimo išlaidas arba surengti testą Komisijos atstovybėse valstybėse narėse.

Komisijos argumentai

9. Komisija nurodė, kad ištekliai, kurių reikia kontroliuojamiems testams raštu organizuoti visose atstovybėse, nėra proporcingi tikslui įdarbinti vieną asmenį į Nikosijos vietos tarnybą.

10. Nikosija ir Atėnai testui buvo pasirinkti dėl dviejų pagrindinių priežasčių: pirma, tik asmuo, puikiai mokantis graikų kalbą ir puikiai išmanantis bei suprantantis tikslinę auditoriją, galėtų įvykdyti pareigybės aprašymą. Antra, daugiausia paraiškų gauta iš Kipro ir Graikijos. Testui taip pat buvo atrinkti Briuselis ir Liuksemburgas, nes juose gyvena daug potencialių kandidatų. Be to, Komisija galėtų surengti testą savo patalpose Briuselyje ir Liuksemburge, kur yra pagrindinės Vertimo raštu generalinio direktorato būstinės.

11. Komisija nurodė, kad iš 87 į testą pakviestų kandidatų 51 turi Kipro pilietybę, o 36 – Graikijos pilietybę. Komisijos teigimu, kadangi skundo pateikėjas buvo Graikijos pilietis, jis turėjo galimybę laikyti testą raštu Atėnuose. Todėl, Komisijos nuomone, procedūra nepažeidė ES tarnybos nuostatų nuostatos, kurioje nustatyta, kad į ES institucijas, be kita ko, turėtų būti įdarbinama kuo platesnėje geografinėje teritorijoje iš ES valstybių narių piliečių [2].

12. Komisija nurodė, kad kompensavimo taisyklės nustatytos Komisijos vidaus direktyvoje [3], grindžiamoje administracijos vadovų išvada [4]. Komisijos vidaus taisyklėse dėl Komisijos vidaus direktyvos įgyvendinimo nustatyta, kad paskutiniame įdarbinimo procedūros etape kelionės išlaidos gali būti kompensuojamos ne daugiau kaip trims kandidatams. Šios atrankos procedūros paskutinis etapas būtų pokalbis. Komisija nurodė, kad su taisyklėmis galima susipažinti EPSO interneto svetainėje [5].

Ombudsmeno vertinimas

13. Ombudsmenas pažymi, kad nors daugumą paraiškų pateikė arba galėjo pateikti Kipro ir Graikijos piliečiai ,, tai nebūtinai reiškia, kad potencialūs kandidatai iš tikrųjų ten gyveno (arba Briuselyje ar Liuksemburge) arba kad jie galėjo lengvai ir be jokios išlaidų kompensacijos grįžti į savo valstybę narę (arba Briuselį ar Liuksemburgą) laikyti testo. Daugelis ES piliečių naudojasi judėjimo laisve ir gyvena bei dirba valstybėse narėse, kurios nėra jų kilmės šalys.

14. Kaip minėta pirmiau, ES institucijos turėtų siekti įdarbinti darbuotojus iš kuo platesnės geografinės teritorijos ES valstybių narių piliečių tarpe [6]. Ombudsmenas jau yra nustatęs, kad nors institucijos turi tam tikrą veiksmų laisvę nustatyti, kaip geriausia tai užtikrinti, akivaizdu, kad dalinis kelionės išlaidų, susijusių su testų laikymu ir dalyvavimu pokalbiuose, apmokėjimas yra vienas iš ypač svarbių būdų skatinti teikti paraiškas iš geografiškai įvairios grupės [7]. Atrodo, kad šiuo atveju Komisija neatsižvelgė į praktinę realybę, kad potencialūs kandidatai gali gyventi bet kurioje ES valstybėje narėje. Ombudsmenas taip pat primena, kad pagrindinis ES tarnybos nuostatų principas yra tas, kad įdarbinimas turėtų būti grindžiamas tik nuopelnais ir kad įdarbinant siekiama užtikrinti aukščiausius gebėjimų, veiksmingumo ir sąžiningumo standartus atitinkančius darbuotojus [8]. Atsižvelgiant į tai, sunku suprasti, kaip Komisija galėtų pateisinti tai, kad nedėjo jokių pastangų, kad palengvintų kandidato, kurį ji buvo įtraukusi į galutinį sąrašą, dalyvavimą teste.

15. Kalbant apie galimą išlaidų kompensavimą, Komisija pateikė aiškią nuorodą į taisykles [9], pagal kurias kandidatams, vykstantiems į atrankos procedūros testą, jei atstumas yra didesnis nei 200 km [10], skiriama fiksuoto dydžio suma. Šiose taisyklėse numatyta, kad finansinė parama kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti skiriama „bet kuriam asmeniui (toliau – kandidatas), pakviestam laikyti išorės konkurso ar kitos įdarbinimo procedūros testų, į vertinimo centrą, į paskesnį pokalbį dėl įdarbinimo arba į paskesnį sveikatos patikrinimą prieš įdarbinant “[11]. Komisija nepaaiškino, kodėl, jos nuomone, šios taisyklės netaikomos skundo pateikėjo – kandidato, kuris buvo įtrauktas į galutinį sąrašą ir pakviestas į testą raštu – atveju ir kodėl ji negalėjo kompensuoti susijusių kelionės ir pragyvenimo išlaidų. Be to, dublike Komisija paminėjo, kad paskutiniame įdarbinimo procedūros etape, t. y. pokalbyje, kelionės išlaidos gali būti kompensuojamos ne daugiau kaip trims kandidatams. Ombudsmenas pažymi, kad Komisijos aiškiai nurodytose taisyklėse nenumatyta, kad išlaidos atlyginamos tik trims kandidatams paskutiniame procedūros etape. 

16. Ombudsmenė taip pat pažymi, kad Komisija galėjo apsvarstyti galimybę surengti testą atrinktose Komisijos atstovybėse valstybėse narėse, kai tik sužinojo, kur gyvena į galutinį sąrašą įtraukti kandidatai. Neatrodo, kad tai būtų nepagrįsta administracinė našta.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad dėl Komisijos požiūrio šioje byloje skundo pateikėjo padėtis buvo nesąžininga. Tai taip pat galėjo atgrasyti kitus potencialius kandidatus nuo dalyvavimo atrankos procedūroje, o tai gali pakenkti aukščiausių gebėjimų, našumo ir sąžiningumo standartų darbuotojų įdarbinimui. Kadangi minėta atrankos procedūra baigta, ombudsmenas mano, kad šiuo atveju tolesni tyrimai nėra pagrįsti. Tačiau ombudsmenas pateiks Komisijai pasiūlymą dėl patobulinimų, kad būtų išspręsta nustatyta problema ateityje.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas tokią išvadą:

Nors Komisijai tvarkant testus skundo pateikėjas gavo nesąžiningą rezultatą ir galėjo atgrasyti kitus potencialius kandidatus, ombudsmenas daro išvadą, kad tolesni tyrimai nėra pagrįsti, nes atitinkama atrankos procedūra jau užbaigta.  

Skundo pateikėjas ir Europos Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Teresa Anjinho
Europos ombudsmenė

Strasbūras, 2026 m. balandžio 10 d.

[1] https://eu-careers.europa.eu/sites/default/files/eu_vacancies/2024-12/2441_DGT.B.2_Translator_FO_Nicosia_COM_2024_2441_VN.pdf

[2] Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnis: https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1962R0031:20140101:en:PDF

[3] 2018 m. vasario 27 d. Komisijos vidaus direktyva 06/2018.

[4] 2017 m. lapkričio 24 d. Administracijų vadovų išvada Nr. 277/17.

[5] https://eu-careers.europa.eu/en/documents/3072

[6] Žr. Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnį ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 ir 82 straipsnius: https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CONSLEG:1962R0031:20140101:en:PDF

[7] 858/2028/KT

[8] Pareigūnų tarnybos nuostatų 27 straipsnis ir Kitų Europos Sąjungos tarnautojų įdarbinimo sąlygų 12 straipsnis.

[9] Žr. 3 ir 4 išnašas.

[10] 2017 m. lapkričio 24 d. Administracijų vadovų išvados Nr. 277/17, kuria nustatomos taisyklės dėl finansinių įnašų kelionės ir pragyvenimo išlaidoms padengti asmenims, pakviestiems į testus, organizuojamus kaip konkurso ar atrankos procedūros dalis, arba į pokalbį ar sveikatos patikrinimą, priedo 2 straipsnis, kurį galima rasti adresu https://eu-careers.europa.eu/sites/default/files/documents/general/contribution_to_travel/rules/en.pdf

[11] To paties priedo 1 straipsnis.