- LT Lietuvių kalba
Mašininiuose vertimuose gali būti klaidų, tekstas gali būti nevisiškai aiškus ir tikslus. Ombudsmenas neprisiima atsakomybės už jokius neatitikimus. Patikimiausią ir teisiškai tikslią informaciją rasite originale anglų kalba, kurio nuoroda pateikta pirmiau.
Daugiau informacijos rasite mūsų kalbų ir vertimo politikoje.
Sprendimas dėl Europos Komisijos vaidmens vykdant gaisrų gesinimo orlaivių viešuosius pirkimus pagal ES civilinės saugos mechanizmą (byla 268/2024/RVK)
Sprendimas
Byla 268/2024/RVK - Atidaryta Pirmadienis | 26 vasario 2024 - Sprendimas Ketvirtadienis | 13 vasario 2025 - Atitinkama institucija Europos Komisija ( Netinkamo administravimo faktas nenustatytas ) - Šalis Nyderlandai
Skundas pateiktas
29/01/2024Skundo analizė
06/02/2024Tyrimas vykdomas
26/02/2024Tyrimo rezultatas
13/02/2025
Byla buvo susijusi su Europos Komisijos vaidmeniu pagal ES civilinės saugos mechanizmą perkant vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaivius, kuriuos pirko ES valstybės narės. Skundo pateikėjas teigė, kad turėjo būti paskelbtas atviras konkursas.
Atlikdama tyrimą Komisija paaiškino, kad jos vaidmuo buvo ribotas ir kad valstybių narių nacionalinės valdžios institucijos pirko orlaivius taikydamos „tiesioginio skyrimo“ procedūrą, pagal kurią nebuvo poreikio skelbti atviro konkurso.
Ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad Komisija pateikė pagrįstą paaiškinimą dėl savo vaidmens viešuosiuose pirkimuose, ir užbaigė tyrimą nustačiusi, kad netinkamo administravimo atvejų nebuvo.
Skundo aplinkybės
1. ES civilinės saugos mechanizmu (SCSM) siekiama stiprinti ES valstybių narių ir papildomų dalyvaujančių valstybių bendradarbiavimą civilinės saugos srityje, kad būtų pagerinta nelaimių prevencija, pasirengimas joms ir reagavimas į jas [1] 2019m. ES sukūrė programą „rescEU“, kuria papildomas SCSM [2].Tais atvejais, kai valstybė narė prašo pagalbos pagal SCSM, tačiau nei nacionalinių pajėgumų, nei Europos civilinės saugos rezervo[3] pajėgumų nepakanka, kad būtų galima reaguoti į nelaimę, galima dislokuoti „rescEU“ pajėgumus.
2. Pagal „rescEU“ sistemą Europos Komisija dalyvavo techninėse diskusijose su valstybėmis narėmis, kad geriau suprastų jų poreikius reaguojant į gaivalines nelaimes ir nustatytų pajėgumų trūkumus ES lygmeniu. Nustačiusi būtiniausius gaisrų gesinimo pajėgumų kokybės reikalavimus[4], Komisija sutiko finansuoti vidutinių gaisrų gesinimo amfibijomis orlaivių pirkimą. Atsižvelgdama į tai, Komisija paragino suinteresuotąsias valstybes nares prašyti dotacijos tokiems orlaiviams finansuoti.
3. Skundo pateikėjas yra Nyderlandų bendrovė, teikianti paspirtuką, kurį galima pritvirtinti prie neamfibinių gaisro gesinimo orlaivių. Prietaisas gali priimti vandenį skrydžio metu, skrendant 10-15 metrų aukštyje virš jūros, ir nuleisti jį ant miško gaisrų.
4. 2023 m. skundo pateikėjas susisiekė su Komisija (Europos civilinės saugos ir humanitarinės pagalbos operacijų generaliniu direktoratu), kad išnagrinėtų komercinio bendradarbiavimo galimybes pagal SCSM ir „rescEU“. Komisija skundo pateikėjui paaiškino, kad už viešuosius pirkimus atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, o tai reiškia, kad valstybės narės perka „rescEU“ pajėgumus ir yra jų savininkės.
5. Iki 2023 m. pabaigos skundo pateikėjas išreiškė susirūpinimą dėl to, kad valstybės narės ketina pirkti vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaivius. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija ir (arba) valstybės narės turėtų paskelbti atvirą konkursą, kuris leistų skundo pateikėjui pristatyti savo produktą.
6. Nepatenkintas tuo, kaip Komisija nagrinėjo jo prašymą, skundo pateikėjas kreipėsi į Europos ombudsmeną.
Tyrimas
7. Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Komisijos vaidmens valstybėms narėms vykdant vidutinių amfibijų gaisrų gesinimo orlaivių viešuosius pirkimus pagal SCSM.
8. Tyrimo metu ombudsmenas gavo Komisijos atsakymą dėl skundo, o vėliau – skundo pateikėjo pastabas dėl Komisijos atsakymo. Ombudsmeno tyrimo grupė taip pat susitiko su Komisijos atstovais ir gavo skundo pateikėjo pastabas dėl posėdžio ataskaitos.
Ombudsmenui pateikti argumentai
9. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija ir valstybės narės neteisėtai pirko vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaivius nepaskelbusios atviro konkurso. Skundo pateikėjas teigė, kad pagal ES viešųjų pirkimų taisykles[5] tokios vertės sutarties atveju turėjo būti paskelbtas atviras konkursas.
10. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaiviai nėra vienintelis perspektyvus kovos su gaivalinėmis nelaimėmis sprendimas. Jos „paspirtukas“ galėtų būti veiksmingesnis ir pigesnis sprendimas, ir Komisija bei valstybės narės apie tai žinojo. Todėl skundo pateikėjas pasiūlė Komisijai ir valstybėms narėms įsigyti ne tik įsigytą orlaivį, bet ir jo produktą. Skundo pateikėjas pridūrė, kad valstybės narės gali naudoti savo karinius transporto orlaivius savo apimties nustatymo prietaisui naudoti ir kad visada yra pakankamai karinių transporto orlaivių.
11. Komisija paaiškino, kad tik valstybės narės, kaip perkančiosios organizacijos, yra atsakingos už viešojo pirkimo sutarties dalyko nustatymą, nes jos pirktų orlaivius ir būtų jų teisėtos savininkės (pagal nacionalinės teisės aktus). Komisija turėjo atlikti rinkos analizę, kad padėtų valstybėms narėms nustatyti, kokio tipo orlaivių joms reikia. Įvertinusi valstybių narių techninius, veiklos ir ekonominius aspektus, Komisija padėjo nustatyti orlaivių specifikacijas, reikalingas šiai užduočiai atlikti. Tai buvo derybų su galimais ekonominės veiklos vykdytojais pagrindas. Remdamosi produktų prieinamumu rinkoje ir atsižvelgdamos į sutartus būtiniausius reikalavimus, valstybės narės nusprendė, kad sutartis turėtų būti sudaryta dėl vidutinių gaisrų gesinimo orlaivių amfibijų pirkimo.
12. Komisija pabrėžė, kad ji gali ginčyti valstybių narių technines ir veiklos priežastis įsigyti orlaivį tik tuo atveju, jei jos neatitinka siūlomos sutarties tikslo. Komisija laikėsi nuomonės, kad pasirinktas orlaivio tipas buvo pagrįstas tiek dėl techninių, tiek dėl veiklos priežasčių, nes valstybės narės reikalavo patikimo produkto, kuris būtų suderinamas su jų turimais pajėgumais. Orlaivio pirkimas buvo svarbus jų strategijos elementas siekiant užtikrinti tęstinumą ir turėti pilotus ekspertus, kurie juos skraidintų. Alternatyvūs sprendimai (pvz., skundo pateikėjo produktas) galėjo būti netinkami, nes jais nebuvo užtikrinta, kad pilotai galėtų skristi orlaiviu per trumpą laiką. Komisija taip pat paaiškino, kad nebūtų įmanoma naudotis valstybių narių kariniais transporto orlaiviais, nes šie orlaiviai turi būti visada prieinami nacionalinėms oro pajėgoms.
13. Komisija paaiškino, kad pagal Sąjungos teisę sutartis iš esmės turėtų būti sudaroma paskelbus atvirą konkursą. Vis dėlto jis nurodė, kad išimtinėmis aplinkybėmis, kai valstybės narės taiko „tiesioginio sutarties sudarymo procedūrą“, gali būti įmanoma sudaryti sutartis nepaskelbus atviro konkurso. Pagal tiesioginio skyrimo procedūrą valstybės narės, norinčios pirkti produktus, kad padidintų savo pajėgumus pagal „rescEU“, gali tiesiogiai derėtis su ekonominės veiklos vykdytoju tokiomis aplinkybėmis, kai atitinkamus produktus gali tiekti tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas, nes dėl techninių priežasčių konkurencija nevyksta[6].
14. Šiuo atveju valstybės narės taikė tiesioginio sutarties sudarymo procedūrą, nes vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaivius iš tiesų galėjo tiekti tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas. Rinkoje siūlomi alternatyvūs orlaiviai būtų lengvieji arba sunkieji, neatitinkantys techninių reikalavimų, nustatytų sutarties dalyko kriterijuose. Todėl valstybės narės tiesiogiai derėjosi dėl įsigyto orlaivio pirkimo su ekonominės veiklos vykdytoju, o Komisija šį pirkimą tiesiogiai finansavo pagal ES teisės aktus[7].
15. Skundo pateikėjas teigė, kad sutartis buvo tiesiogiai skirta perkamiems orlaiviams ir kad jos kriterijais „dirbtinai sumažinama konkurencija taikant konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui palankius techninius reikalavimus“ [8] Skundo pateikėjas taip pat išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos paaiškinimo, kodėl nebuvo konkurencijos.
16. Komisija teigė, kad nėra požymių, jog pasirinkus vidutinio dydžio amfibinius gaisrų gesinimo orlaivius būtų dirbtinai sumažinta konkurencija. Tokie orlaiviai naudojami visame pasaulyje ir atrodo kaip tinkama kovos su miškų gaisrais priemonė. Komisija nemano, kad ši techninė specifikacija yra ypač išsami, ir mano, kad sutarties dalykas yra gana bendras ir atitinka valstybių narių įgaliojimus apibrėžti, ką jos ketina pirkti.
Ombudsmeno vertinimas
17. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti, kaip Komisija atliko savo vaidmenį perkant vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaivius. Valstybių narių nacionalinių valdžios institucijų vaidmuo įsigyjant orlaivius nepatenka į ombudsmeno įgaliojimų sritį.
18. Ombudsmenas mano, kad Komisijos paaiškinimas dėl jos riboto vaidmens (apibrėžiant) sutarties dalyką yra pagrįstas. Kaip nurodė Komisija, būtent valstybės narės turi apibrėžti sutarties dalyką, nes jos perka orlaivius (viešieji pirkimai) ir teisiškai yra jų savininkės. Komisija gali įsikišti tik tuo atveju, jei mano, kad techninės ir veiklos priežastys, kuriomis grindžiamas orlaivio pirkimas, neatitinka sutarties dalyko. Tačiau Komisija įtikinamai paaiškino, kodėl šiuo atveju nerado tokių problemų ir kodėl alternatyvūs sprendimai nebuvo tinkami atsižvelgiant į valstybių narių poreikius.
19. Ombudsmenas mano, kad Komisijos pozicija dėl to, ar sutarties dalykas dirbtinai susiaurintų konkurenciją, yra pagrįsta. Ji aiškiai paaiškino, kodėl vidutinių gaisrų gesinimo orlaivių su amfibijomis pasirinkimas yra tinkamas ir pakankamai bendro pobūdžio ir kad techninės specifikacijos nėra ypač išsamios. Valstybės narės turi diskreciją priimti tokius sprendimus, o Komisija padarė pagrįstą išvadą, kad įsikišti nereikia.
20. Ombudsmenas mano, kad Komisija pateikė pagrįstą ir aiškų paaiškinimą, kodėl nebuvo atviro konkurso. Pagal tiesioginio sutarties sudarymo procedūrą valstybėms narėms iš tiesų leidžiama tiesiogiai derėtis su „ekonominės veiklos vykdytoju“ neskelbiant atviro konkurso. Dėl to, kaip aiškiai paaiškino Komisija, reikalaujama, kad dėl techninių priežasčių rinkoje nebūtų konkurencijos, nes perkamas prekes gali tiekti tik vienas ekonominės veiklos vykdytojas.
21. Ombudsmeno nuomone, tai, kaip Komisija atliko savo vaidmenį pagal ES civilinės saugos mechanizmą įsigyjant vidutinės amfibijos gaisrų gesinimo orlaivius, nebuvo netinkamo administravimo atvejis.
Išvada
Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą pateikdamas šią išvadą[9]:
Nebuvo netinkamo administravimo, susijusio su tuo, kaip Europos Komisija atliko savo vaidmenį pirkdama gaisrų gesinimo orlaivius pagal ES civilinės saugos mechanizmą.
Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.
Tina Nilsson Bylų nagrinėjimo skyriaus
vadovė
Strasbūras, 2025 m. vasario 13 d.
[1] Žr. https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/what/civil-protection/eu-civil-protection-mechanism_en.
[2] Ten pat.
[3] Europos civilinės saugos rezervas buvo sukurtas siekiant skatinti Europos bendradarbiavimą civilinės saugos srityje. Daugiau informacijos galima rasti čia: https://civil-protection-humanitarian-aid.ec.europa.eu/what/civil-protection/european-civil-protection-pool_en
[4] Kokybės reikalavimus galima rasti Komisijos įgyvendinimo sprendime (ES) 2019/570: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32019D0570
[5] Žr. Direktyvos 2014/24/ES 1 ir 4 straipsnius: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014L0024
[6] Žr. Direktyvos 2014/24/ES 32 straipsnio 2 dalies b punkto ii papunktį: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014L0024
[7] Žr. Direktyvos 1313/2013/ES 12, 21 ir 23 straipsnius: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32013D1313
[8] Žr. Direktyvos 2014/24/ES 18 ir 32 straipsnius: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32014L0024
[9] Šis skundas buvo nagrinėjamas pagal deleguoto bylų nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis Europos ombudsmeno sprendimu, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos.