Strasbūras,
2003 m. gruodžio 8 d.

Gerbiamas pone X.,

2002 m. gruodžio 11 d. Europos ombudsmenas gavo Jūsų 2002 m. lapkričio 19 d. skundą dėl to, kad Europos Komisija neatsakė į Jūsų 2001 m. rugsėjo 27 d. laišką.

2003 m. sausio 6 d. ombudsmeno sekretoriatas paskambino Komisijos tarnyboms ir pasiteiravo, ar jums buvo parengtas atsakymas ir ar šio atsakymo kopija galėtų būti nusiųsta ombudsmenui. 2003 m. sausio 22 d. Komisijos tarnybos perdavė ombudsmenui 2003 m. sausio 17 d. laiško kopiją, išverstą į suomių kalbą. Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad laiške nebuvo tinkamai nurodytos neatsakymo priežastys, todėl pradėjo tyrimą.

2003 m. sausio 28 d. skundas buvo perduotas Europos Komisijos pirmininkui. 2003 m. balandžio 8 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas. Atrodo, kad iš jūsų nebuvo gauta jokių pastabų.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

2001 m. rugsėjo 27 d. skundo pateikėjas nusiuntė laišką Europos Komisijai, kuriame skundėsi dėl nepakankamų tam tikrų dažų ir tirpiklių naudojimo Suomijoje instrukcijų. Per dešimt tapybos mokytojo darbo metų skundo pateikėjas tapo jautrus tirpiklio garams. Dėl to jis susirgo profesine liga ir 1999 m. turėjo išeiti į pensiją. Komisijai skirtame rašte skundo pateikėjas teigė, kad, teikdamas dažų gaminių saugos informaciją, gamintojas rėmėsi informacijos šaltiniu, grindžiamu Direktyva 91/155/EB.

Skundo pateikėjas iš Komisijos gavo 2001 m. spalio 3 d. gavimo patvirtinimą. Skundo pateikėjas pažymi, kad gavimo patvirtinimo rašte buvo paminėta, kad jo laiškas buvo perduotas Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generaliniam direktoratui.

Skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjas teigia, kad Komisija vis dar neatsakė į jo skundą.

PRAŠYMAS

Europos Komisijos nuomonė

Apibendrindama Europos Komisija nurodė šiuos aspektus:

Komisija atsiprašė, kad nepagrįstai delsė atsakyti į skundo pateikėjo tyrimą dėl nepakankamų tam tikrų dažų ir tirpiklių naudojimo instrukcijų. Komisija paaiškino, kad šį vėlavimą lėmė vertimo poreikis ir tam tikri vidaus paaiškinimai, reikalingi siekiant nustatyti, kuri tarnyba yra kompetentinga atsakyti. Komisija taip pat pažymėjo, kad galiausiai prie atsakymo prisidėjo įvairios tarnybos, siekdamos užtikrinti, kad jis būtų išsamus.

Dėl Komisijos atsakymo į 2001 m. rugsėjo 27 d. išsiųstą skundo pateikėjo pradinį laišką Komisija nurodė, kad 2003 m. sausio 6 d. Europos ombudsmenui pateikus neoficialų prašymą, galima patvirtinti, kad 2003 m. sausio 17 d. jam anglų kalba buvo išsiųstas laiškas, kuriame buvo išsamiai atsakyta į skundo pateikėjo klausimą, o po to išverstas į suomių kalbą.

Dėl neatsakyto rašto dalyko Komisija nurodė, kad skundo pateikėjo tyrime iškelti du klausimai, susiję su profesinėmis ligomis ir duomenų saugos darbo vietoje lapais. Profesinių ligų pripažinimas ir kompensavimas už jas priklauso valstybių narių kompetencijai, todėl dėl išsamesnės informacijos reikėtų kreiptis į atitinkamas Suomijos valdžios institucijas. Direktyva 91/155/EEB [1] yra susijusi su pavojingų medžiagų ir preparatų saugos duomenų lapais ir įpareigoja asmenį, kuris pateikia medžiagą ar preparatą į rinką, pateikti šiuos lapus. Valstybės narės turi užtikrinti, kad šie asmenys laikytųsi direktyvoje nurodytų informacijos reikalavimų, kurie turėtų būti nurodyti tokiuose lapuose.

Skundo pateikėjo pastabos

Skundo pateikėjas pastabų nepateikė.

SPRENDIMĄ

1 Įtariamas neatsakymas į 2001 m. rugsėjo 27 d. skundo pateikėjo laišką

1.1 Skundo pateikėjas 2001 m. rugsėjo 27 d. nusiuntė laišką Europos Komisijai, kuriame skundėsi dėl nepakankamų tam tikrų dažų ir tirpiklių naudojimo Suomijoje instrukcijų. Skundo pateikėjas iš Komisijos gavo 2001 m. spalio 3 d. gavimo patvirtinimą. Skundo pateikėjas teigia negavęs Komisijos atsakymo į jo skundą.

1.2 Savo nuomonėje dėl skundo Komisija atsiprašė, kad nepagrįstai delsė atsakyti į skundo pateikėjo paklausimą dėl nepakankamų tam tikrų dažų ir tirpiklių naudojimo instrukcijų. Komisija paaiškino, kad šį vėlavimą lėmė vertimo poreikis ir tam tikri vidaus paaiškinimai, reikalingi siekiant nustatyti, kuri tarnyba yra kompetentinga atsakyti. Komisija taip pat pažymėjo, kad galiausiai prie atsakymo prisidėjo įvairios tarnybos, siekdamos užtikrinti, kad jis būtų išsamus.

1.3 Ombudsmenas pažymi, kad pagal Komisijos gero administracinio elgesio kodeksą (2) atsakymas į Komisijai adresuotą laišką turi būti išsiųstas per penkiolika darbo dienų nuo tos dienos, kai atsakingas Komisijos padalinys gavo laišką. Jei atsakymo negalima išsiųsti per pirmiau nurodytą terminą, atsakingas darbuotojas turėtų nusiųsti negalutinį atsakymą, nurodydamas datą, iki kurios adresatas gali tikėtis gauti atsakymą, atsižvelgdamas į šį papildomą darbą ir į santykinį klausimo skubumą bei sudėtingumą.

1.4 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija pripažino pernelyg vėluojanti atsakyti į skundo pateikėjo laišką, atsiprašė už jį ir pateikė paaiškinimą. Be to, ombudsmenas pažymi, kad gavusi skundą ombudsmenui Komisija per dvi savaites išsiuntė skundo pateikėjui išsamų atsakymą. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija ėmėsi tinkamų taisomųjų veiksmų, kad išspręstų pernelyg didelio vėlavimo problemą, todėl tolesni šio atvejo tyrimai nėra pagrįsti.

2 Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ombudsmenas mano, kad tolesni šio skundo tyrimai yra nepagrįsti. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 1991 m. kovo mėn. Komisijos direktyva 91/155/EEB, apibrėžianti ir nustatanti išsamias priemones dėl specifinės informacijos, susijusios su pavojingais preparatais, sistemos įgyvendinant Direktyvos 88/379/EEB 10 straipsnį (Oficialusis leidinys L 76, 1991 3 22, p. 35–41; Specialusis leidimas suomių kalba: 15 skyriaus 10 tomas, p. 59; Specialusis leidimas švedų kalba: 15 skyrius, 10 tomas, p. 59).

(2) OL 2000 L 308/26, p. 308/32.