Strasbūras,
2003 m. rugsėjo 4 d.

Gerbiamoji ponia,

2002 m. gruodžio 2 d. Jūs pateikėte skundą prieš Europos Sąjungos Tarybą dėl pastarosios atsisakymo leisti susipažinti su Jūsų konkurso Council/C/412 egzaminų dokumentais.

2002 m. gruodžio 9 d. perdaviau skundą Tarybos generaliniam sekretoriui. 2003 m. vasario 19 d. Taryba pateikė savo nuomonę. 2003 m. kovo 3 d. persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas. Iš jūsų jokių pastabų negauta.

2003 m. balandžio 16 d. pateikiau Tarybai rekomendacijos projektą. 2003 m. liepos 29 d. Taryba atsiuntė man savo išsamią nuomonę dėl šio rekomendacijos projekto, kurią jums perdaviau 2003 m. liepos 30 d., ir paragino iki 2003 m. rugpjūčio 31 d. pateikti pastabas. Iš jūsų jokių pastabų negauta.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjas, Vokietijos pilietis, dalyvavo konkurse Council/C/412 dėl raštinės darbuotojų padėjėjų (C5 skliausteliuose) vokiečių kalba. Konkursą sudarė keturios dalys: du testai su keliais atsakymų variantais (A ir B), egzaminas raštu, kuriam turėjo būti naudojamas PC (C), ir egzaminas žodžiu (D). Egzaminas raštu buvo padalytas į tris egzaminus. Antrajame iš šių testų (b testas) kandidatai turėjo pateikti švarų tekstą ir išdėstyti apie 45 eilutes, kurios buvo parašytos rašomąja mašinėle ir kuriose buvo rankraščių pataisymų ir nuorodų, taip pat spausdinimo klaidų ir gramatinių klaidų. Šis tekstas turėjo būti pažymėtas nuo 0 iki 40 taškų. Minimalus reikalaujamas balų skaičius buvo 24 balai.

2002 m. lapkričio 12 d. Taryba ją informavo, kad C.b. teste ji gavo tik 18 balų, todėl jai negali būti leista laikyti egzamino žodžiu.

2002 m. lapkričio 20 d. laišku skundo pateikėja informavo Tarybą, kad niekada anksčiau nebuvo išlaikiusi tokio testo, ir pridūrė, kad, kadangi ji vis dar suinteresuota dirbti Europos institucijose, tai labai padėtų jai sužinoti priežastis, dėl kurių ji negavo minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus. Todėl skundo pateikėjas paprašė leisti susipažinti su nagrinėjamo kriterijaus vertinimu.

2002 m. lapkričio 27 d. atsakyme Taryba informavo skundo pateikėją, kad atrankos komisija peržiūrėjo jos dokumentą ir nusprendė patvirtinti jo pradinį įvertinimą. Taryba pridūrė, kad, deja, nebuvo įmanoma suteikti skundo pateikėjai galimybės susipažinti su jos tyrimo dokumentu.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėja pabrėžė, kad Tarybos atsisakymas leisti jai susipažinti su jos pažymėtu egzaminų dokumentu yra nepriimtinas. Ji nurodė, kad šis atsisakymas nebuvo pagrįstas. Skundo pateikėja pridūrė, kad dėl šio atsisakymo ji negalėjo suprasti, kodėl neišlaikė atitinkamo testo.

PRAŠYMAS

Tarybos nuomonė

Savo nuomonėje Taryba pateikė šias pastabas:

Pagal Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį atrankos komisijos darbas yra slaptas. Kaip Teisingumo Teismas jau buvo nurodęs, šis slaptumas buvo nustatytas siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ir spaudimo. Todėl šio slaptumo laikymasis trukdė atskleisti atskirų atrankos komisijų narių požiūrį ir visus veiksnius, susijusius su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu (1). Šis atrankos komisijos darbui būdingas slaptumas taip pat neleido pranešti apie konkurso testų vertinimo kriterijus, kurie yra atrankos komisijos atliekamo atitinkamo kandidato nuopelnų lyginamojo vertinimo sudedamoji dalis (2).

Pareiga saugoti atrankos komisijos darbo slaptumą neleido jai leisti kandidatui susipažinti su jo pažymėtu egzaminų dokumentu, nes jis atskleidė atskirų narių požiūrį į kandidatų vertinimą.

Pranešimas apie per įvairius testus gautus balus buvo tinkamas atrankos komisijos sprendimo motyvas

Skundo pateikėjo pastabos

Iš skundo pateikėjo pastabų negauta.

Rekomendacijos projektas

Rekomendacijos projektas

2003 m. balandžio 16 d. ombudsmenas, vadovaudamasis ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Tarybai šį rekomendacijos projektą:

Europos Sąjungos Taryba turėtų leisti skundo pateikėjai susipažinti su savo pažymėtu nagrinėjimo dokumentu.

Šis rekomendacijos projektas buvo grindžiamas šiais argumentais:

1. Skundo pateikėjas, Vokietijos pilietis, dalyvavo konkurse Council/C/412 dėl raštinės darbuotojų padėjėjų (C5 skliausteliuose) vokiečių kalba. Pranešusi, kad per vieną iš šio konkurso egzaminų raštu ji nesurinko minimalaus reikalaujamo balų skaičiaus, ji paprašė leisti susipažinti su jos pažymėtu egzamino dokumentu. Taryba šį prašymą atmetė. Skunde ombudsmenui skundo pateikėja išreiškė nuomonę, kad šis atsisakymas yra nepriimtinas.

2. Savo nuomonėje Taryba nurodė, kad pagal Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnį atrankos komisijos darbas yra slaptas ir kad šis slaptumas buvo įvestas siekiant užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą. Tarybos nuomone, pareiga saugoti atrankos komisijos darbo slaptumą sutrukdė jai leisti kandidatui susipažinti su jo pažymėtu egzaminų dokumentu, nes jis atskleidė atskirų narių požiūrį į kandidatų vertinimą.

3. Europos ombudsmenui jau teko spręsti galimybės susipažinti su kandidatų pažymėtais egzaminų dokumentais klausimą bylose, susijusiose su Europos Komisija (3) ir Europos Parlamentu (4).

4. Remdamasis savo tyrimais, susijusiais su Komisijos įdarbinimo procedūromis, 1999 m. spalio 18 d. ombudsmenas pateikė Europos Parlamentui specialų pranešimą (5), kuriame išdėstyti šie argumentai:

„Ombudsmenui nėra žinoma jokia Bendrijos teisės nuostata ar Bendrijos teismų praktika, kuri trukdytų Komisijai leisti egzamino raštu kandidatui pamatyti savo parašytą scenarijų. Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsnyje nustatyta, kad „Atrankos komisijos darbas“ yra slaptas. Todėl atrankos komisijos svarstymai turi likti slapti, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad kandidatui turi būti užkirstas kelias matyti jo paties pažymėtą egzamino scenarijų.

Pagrindinis argumentas, kuriuo Komisija grindžia savo atsisakymą, susijęs su įdarbinimo procedūros pobūdžiu. Komisijos nuomone, atrankos komisija kiekvieną kandidatą vertina lygindama jo rezultatus su visų kitų to paties konkurso kandidatų rezultatais. Tuo remdamasi Komisija daro išvadą, kad pažymėto egzamino scenarijaus atskleidimas netektų prasmės, nes jis atspindi tik asmens, kuris neįvertino visų kitų kandidatų, vertinimą.

Tačiau galimybė patikrinti savo pažymėtą egzamino scenarijų kandidatui suteikia keletą privalumų. Pirma, kandidatas įgyja galimybę atrasti savo klaidas ir taip pagerinti savo būsimą veiklą. Antra, sustiprėjo kandidato pasitikėjimas administracija. Tai svarbu, nes, atrodo, yra plačiai paplitęs įsitikinimas, kad Komisija ne visada tinkamai įvertina testus ir kad kartais jie iš viso nėra vertinami. Trečia, jei kandidatas mano, kad buvo neteisingai įvertintas, jis galės daug tiksliau ginčytis, jei pamatys savo pažymėtą egzamino scenarijų. Bet kuriuo atveju informacijos prašantis pilietis turėtų spręsti, ar informacija yra naudinga, o ne administracija.

Komisija taip pat nurodo administracinę ir finansinę naštą, kuri galėtų atsirasti atskleidus egzaminų raštus. Ombudsmenas yra įsitikinęs, kad Komisijos tarnybos galėtų organizuoti informacijos atskleidimo procesą taip, kad išlaidos būtų kuo mažesnės, nes mažai tikėtina, kad kiekvienas kandidatas norėtų matyti jo pažymėtą egzamino scenarijų.

(…) Raktiniai žodžiai

Komisija taip pat teisingai pažymi, kad Bendrijos teismai vykdo atrankos komisijų veiklos teisminę kontrolę. Tačiau tai reiškia, kad klausimus, kurie galėjo būti lengvai išspręsti, jei kandidatas turėjo galimybę pamatyti pažymėtą egzamino scenarijų, gali tekti nagrinėti teismuose. Ombudsmenas mano, kad tai yra labai nepatenkinama kandidatų atžvilgiu. Kita vertus, suteikiant prieigą prie pažymėto egzamino scenarijaus, tikėtina, kad daugelis užklausų bus patenkintos minimaliomis pastangomis ir laiku.

(…) Raktiniai žodžiai

Kaip patvirtinta Amsterdamo sutartyje, pareiga priimti sprendimus kuo atviriau yra vienas iš pagrindinių Europos Bendrijų administracinės teisės principų. Be to, svarbu užtikrinti, kad piliečiai, pirmą kartą susidūrę su Bendrijos institucijomis, susidarytų teigiamą įspūdį. Piliečiams, norintiems dirbti Bendrijose, susidaro labai blogas įspūdis, jei jiems kyla abejonių dėl to, ar jie buvo įvertinti teisingai ir teisingai. Siekiant išsklaidyti tokias abejones, labai svarbu, kad kiekvienas kandidatas turėtų galimybę patikrinti pažymėtą savo egzamino darbo kopiją. Ši galimybė jokiu būdu neprieštarauja reikalavimui, kad atrankos komisijų darbas būtų slaptas, nes ji nesusijusi su atrankos komisijų svarstymais, per kuriuos vertinami santykiniai kandidatų nuopelnai. Dėl šių priežasčių tai, kad Komisija nepakeitė savo administracinių procedūrų, kad kiekvienam kandidatui būtų suteikta galimybė susipažinti su jo paties pažymėtu egzamino raštu, yra netinkamo administravimo atvejis.“

5. Remdamasis šiais svarstymais, ombudsmenas Komisijai pateikė rekomendaciją, pagal kurią Komisija savo būsimuose įdarbinimo konkursuose ir ne vėliau kaip nuo 2000 m. liepos 1 d. turėtų suteikti kandidatams galimybę paprašius susipažinti su jų pačių aiškiais egzaminų rašmenimis. 1999 m. gruodžio 7 d. laišku Europos Komisijos pirmininkas informavo ombudsmeną, kad Komisija pritarė šiai rekomendacijai.

6. 2000 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją (6), kurioje pritarė ombudsmeno specialiajam pranešimui ir pasveikino Komisiją teigiamai atsiliepus į ombudsmeno rekomendaciją. Parlamentas taip pat išreiškė viltį, kad „visos kitos Europos įstaigos ir institucijos seks Komisijos pavyzdžiu“.

7. 2000 m. liepos 17 d. ombudsmenas pateikė Europos Parlamentui rekomendacijų projektą, kuriame pasiūlė, kad Europos Parlamentas suteiktų atitinkamiems skundo pateikėjams galimybę susipažinti su jų pažymėtais ekspertizės dokumentais. 2000 m. lapkričio 27 d. Parlamentas informavo ombudsmeną, kad sutinka su principu, pagal kurį kandidatams turėtų būti leidžiama gauti jų pačių pažymėtų egzaminų dokumentų kopijas, ir apibūdino, kaip jis įgyvendins ombudsmeno rekomendacijų projektą (7).

8. Šioje byloje Tarybos pateikti argumentai nesusiję su jokiais specialiais Tarybos organizuojamų konkursų ypatumais, dėl kurių jie skirtųsi nuo Europos Parlamento ir Komisijos organizuojamų konkursų. Todėl ombudsmenas mano, kad jo specialiojoje ataskaitoje išdėstyti argumentai dėl Komisijos įdarbinimo procedūrų taip pat (mutatis mutandis) taikomi Tarybos organizuojamiems konkursams.

9. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas mano, kad Tarybos atsisakymas suteikti skundo pateikėjai galimybę susipažinti su jos pažymėtu tyrimo dokumentu yra netinkamo administravimo atvejis.

Išsami Tarybos nuomonė

Išsamioje nuomonėje Taryba informavo ombudsmenę, kad ji nusprendė pritarti rekomendacijos projektui ir leisti skundo pateikėjai susipažinti su jos pačios parengtu svarstymų dokumentu. Skundo pateikėjo egzamino dokumento kopija ir atrankos komisijos atliktas jo vertinimas skundo pateikėjui bus išsiųsti tą pačią dieną.

Taryba pažymėjo, kad atsižvelgiant į Tarnybos nuostatus ir neseniai priimtą Pirmosios instancijos teismo sprendimą byloje T-72/01 (8), šių dokumentų perdavimas negali būti laikomas pažeidžiančiu atrankos komisijos darbui būdingą slaptumo principą.

Skundo pateikėjos pastabos

Skundo pateikėjas pastabų dėl išsamios Tarybos nuomonės nepateikė.

SPRENDIMĄ

1 Atsisakymas leisti susipažinti su pažymėtu egzaminų dokumentu

1.1 Skundas buvo susijęs su Tarybos atsisakymu suteikti skundo pateikėjai galimybę susipažinti su jos pažymėtu egzaminų dokumentu konkurse Council/C/412 dėl raštinės darbuotojų padėjėjų (C5 skliausteliuose) vokiečių kalba.

1.2 2003 m. balandžio 16 d. ombudsmenas, vadovaudamasis Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Tarybai rekomendacijos projektą, pagal kurį Taryba turėtų leisti skundo pateikėjai susipažinti su jos pačios pažymėtu tyrimo dokumentu.

1.3 Išsamioje nuomonėje Taryba informavo ombudsmeną, kad ji nusprendė pritarti rekomendacijos projektui ir leisti skundo pateikėjai susipažinti su jos pačios parengtu svarstymų dokumentu.

2 Išvada

2.1 Remdamasis savo tyrimais, ombudsmenas daro išvadą, kad Taryba pritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui ir kad priemonės, kurių ėmėsi Taryba, yra patenkinamos.

2.2 Todėl ombudsmenas užbaigia bylą. Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Tarybos generalinis sekretorius.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) 1980 m. rugsėjo 17 d. Sprendimo Bonu prieš Tarybą, 89/79, Rink. p. 553, 5 punktas.

(2) 1996 m. rugsėjo 20 d. Sprendimo Europos Parlamentas prieš Innamorati, C-254/95 P, Rink. p. I-3423, 29 punktas.

(3) Tyrimas savo iniciatyva 1004/97/(PD)/GG.

(4) Skundai 457/99/IP, 610/99/IP, 1000/99/IP ir 25/2000/IP.

(5) OL C 371, 1999, p. 12.

(6) OL 2001 Nr. C 223, p. 352, 368.

(7) Plg. 2001 m. gegužės 11 d. ombudsmeno sprendimus dėl skundų 457/99/IP, 610/99/IP, 1000/99/IP ir 25/2000/IP, kuriuos galima rasti ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu).

(8) 2003 m. birželio 25 d. sprendimas byloje T-72/01 Pyres prieš Komisiją.