Skundo aplinkybės

1. Skundo pateikėjas paprašė leisti visuomenei susipažinti su duomenų rinkiniu, kuriame pateikiami įmonių pavadinimai ir duomenys, saugomi Europos Komisijos administruojamoje Verslo registrų sąveikos sistemoje (BRIS). BRIS sujungia ES valstybių narių verslo registrus pagal BRIS direktyvą ^[1].

2. BRIS sudaro:

1. ES valstybių narių verslo registrai,
2. Europos centrinė platforma kaip vidinė elektroninė duomenų bazė ir
3. Europos e. teisingumo portalas, kuriame BRIS naudotojo sąsaja pateikiama puslapyje „Rasti įmonę“^[2].

3. Nors pirminiai duomenys saugomi ES valstybių narių verslo registruose, Europos centrinė platforma indeksuoja tam tikrą pagrindinę informaciją apie bendroves iš nacionalinių registrų, kad jos paieškos sistema galėtų veikti. Šiuose centriniuose „juridinio asmens duomenyse“ (LED) (dalyvaujančioms ES valstybėms narėms) pateikiama indeksuota riboto bendrovių duomenų sąrašo kopija [3].

4. Skundo pateikėjas iš pradžių prašė suteikti galimybę visuomenei susipažinti su duomenų rinkiniu, kuriame pateikiami visi įmonių pavadinimai ir duomenys, susiję su Europos centrine platforma. Skundo pateikėjas, ginčydamas tai, kad Komisija iš pradžių atmetė jo prašymą (pateikdamas kartotinę paraišką), nurodė, kad prašo leisti visuomenei susipažinti su Teisėsaugos direktyvos duomenų rinkiniu.

5. Atsakydama Komisija atsisakė leisti susipažinti su prašomu duomenų rinkiniu, teigdama, kad neturi jokio dokumento, kuris atitiktų skundo pateikėjo pateiktą aprašymą. Komisija teigė, kad prašomas duomenų rinkinys negali būti laikomas „esamu dokumentu“ pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, kaip juos aiškina ES teismai ^[4]. Taip yra todėl, kad prašomų duomenų negalima gauti įprastomis BRIS IT sistemos veikimo sąlygomis naudojant įprastas IT priemones.

6. Nusivylęs Komisijos sprendimu ir paaiškinimu, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

7. Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl Komisijos pozicijos, kad ji neturi jokio dokumento, kuris atitiktų skundo pateikėjo prašyme leisti susipažinti su dokumentais pateiktą aprašymą.

8. Tyrimo metu ombudsmenas gavo Komisijos atsakymą. Ombudsmenas paprašė skundo pateikėjo pateikti pastabų dėl atsakymo, tačiau jokių pastabų negavo.

Ombudsmenui pateikti argumentai

Skundo pateikėjo

9. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija galėtų atlikti duomenų sąvartyną, kad gautų prašomą duomenų rinkinį iš Europos centrinės platformos ir suteiktų visuomenei galimybę su juo susipažinti. Skundo pateikėjo teigimu, tai būtų panašu į duomenų atsarginį kopijavimą.

10. Skundo pateikėjas teigė, kad tokiam „duomenų dempingui“ atlikti nereikėtų didelių investicijų ar didelės programavimo darbo dalies. Taip pat nereikėtų iš esmės keisti nei elektroninės duomenų bazės organizavimo, nei šiuo metu turimų paieškos priemonių duomenims išgauti. Taip yra todėl, kad tokie atsarginiai failai yra reguliariai kuriami IT sistemoms kaip kasdienės priežiūros dalis.

11. Skundo pateikėjas teigė, kad kai kurių gauto duomenų rinkinio duomenų kupiūravimas, pavyzdžiui, dėl būtinybės nuasmeninti duomenis, nereiškia naujo dokumento sukūrimo.

12. Be to, skundo pateikėjas teigė, kad nagrinėjamas duomenų rinkinys yra bendrovių duomenų, atvirųjų duomenų direktyvos ^[5] 1 priede nurodytų kaip didelės vertės duomenų rinkinys, pogrupis. Taigi, skundo pateikėjo teigimu, priėmus įgyvendinimo reglamentą pagal tą direktyvą, prašomi duomenys bus viešai prieinami. Skundo pateikėjas teigė, kad tai patvirtina jo prašymą leisti visuomenei susipažinti su duomenimis, nes ateityje šio duomenų rinkinio turinys bus skelbiamas viešai.

Parengė Komisija

13. Savo rašytiniame atsakyme ombudsmenui Komisija nurodė, kad, siekiant palengvinti paiešką, BRIS centrinėje duomenų platformoje indeksuojama tam tikra pagrindinė bendrovių informacija, gauta iš nacionalinių verslo registrų (centrinės Teisėsaugos direktyvos, žr. 3 dalį). Šie duomenys nėra skirti išgauti. Norint juos išgauti, reikėtų papildomai tobulinti BRIS IT sistemą. Norint išgauti masinius indekso duomenis ir pateikti juos įskaitomu formatu, reikėtų parengti naują programą. Tai apimtų poreikį atlikti naujų struktūrizuotų užklausų kalbos (SQL) užklausų programavimą. Tai savo ruožtu atskleistų vidaus techninius kodų raktus, kuriais pagal Komisijos duomenų saugumo politiką negalima dalytis su visuomene, nes jie galėtų būti naudojami kibernetiniams išpuoliams, ypač tiksliniam SQL kodo įvedimui.

14. Atsakydama į skundo pateikėjo pasiūlymą, kad jis galėtų gauti sistemos atsarginės kopijos kopiją atlikdamas „duomenų sąvartyną“, Komisija pažymėjo, kad IT sistemos negali dalytis savo atsarginėmis kopijomis nepataisomai nepakenkdamos pačios sistemos saugumui ir jos teikiamai viešajai paslaugai. Be to, sistemos atsarginę kopiją sudaro kiti duomenys (asmens duomenys, konfidencialūs duomenys ir saugoma informacija), kurių negalima atskleisti visuomenei dėl duomenų privatumo ir saugumo priežasčių.

15. Komisija taip pat pažymėjo, kad skundo pateikėjo prašoma informacija jau yra viešai prieinama tiek Europos e. teisingumo portale, tiek nacionaliniuose verslo registruose. Todėl skundo pateikėjas jau turi prieigą prie šių konkrečių bendrovės duomenų, tačiau prašo Komisijos juos apibendrinti. Komisijos nuomone, tai, kad šie duomenys jau yra viešai prieinami, visiškai atitinka skaidrumo ir atvirumo tikslus.

16. Dėl skundo pateikėjo nuorodos į Atvirųjų duomenų direktyvą Komisija savo atsakyme paaiškino, kad šia direktyva nustatomos taisyklės, kuriomis reglamentuojamas esamų dokumentų, kuriais disponuoja ES valstybių narių nacionalinės viešojo sektoriaus institucijos ir nacionalinės valstybinės įmonės, pakartotinis naudojimas komerciniais ir nekomerciniais tikslais ^[6]. Ji paaiškino, kad nors ES valstybių narių verslo registrų informacija patenka į Atvirųjų duomenų direktyvos taikymo sritį, BRIS to nedaro. Todėl Komisija mano, kad Atvirųjų duomenų direktyva, įskaitant būsimą įgyvendinimo aktą, negali pagrįsti prieigos prie informacijos apie Komisijos sistemą.

Ombudsmeno vertinimas

17. ES teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais tikslas – „užtikrinti kuo platesnę galimybę susipažinti su dokumentais“.[7] Bet kokia pagrindinės teisės visuomenei susipažinti su dokumentais išimtis turi būti aiškinama ir taikoma siaurai. Visuomenės teisė susipažinti su dokumentais taikoma ES institucijos turimiems dokumentams, t. y. jos parengtiems arba gautiems dokumentams, susijusiems su visomis Sąjungos veiklos sritimis.

18. Dokumentas – bet kuria forma (parašytas ant popieriaus, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar garso ir vaizdo įraše) [8] pateiktas turinys, taigi iš esmės jis apima dokumentus, sukurtus išgaunant informaciją iš elektroninių duomenų bazių. Tačiau visuomenės teisė susipažinti su dokumentais taikoma tik esamiems dokumentams ir institucija nėra įpareigota iš turimos informacijos ar kitų dokumentų sukurti naują dokumentą [9].

19. Dėl elektroninių duomenų bazių Teisingumo Teismas nustatė, kad išgauta informacija gali būti laikoma esamu dokumentu, jeigu ją galima išgauti naudojant įprastas arba įprastas paieškos priemones ir jeigu nereikalaujama, kad institucija padarytų didelių investicijų tai informacijai išgauti. Ji nurodė, kad tai, kas yra esamas dokumentas, turi būti nustatoma remiantis kriterijumi, pritaikytu prie tų duomenų bazių techninių ypatumų, laikantis ES teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais tikslo užtikrinti kuo platesnę prieigą [10].

20. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti, ar prašomą duomenų rinkinį galima laikyti esamu dokumentu pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, atsižvelgiant į pačios duomenų bazės pobūdį, duomenų perkėlimui reikalingų investicijų mastą ir principą, kad informacija turėtų būti atskleidžiama kuo plačiau [11].

21. Šiuo atveju Komisija teigė, kad prašomas duomenų rinkinys negali būti laikomas esamu dokumentu pagal ES teisės aktus [12], nes jo nebuvo galima gauti įprastai veikiant BRIS IT sistemai ir naudojant įprastas IT priemones. Vietoj to, ji teigė, kad norint gauti techninių duomenų rinkinį reikės papildomo programavimo. Todėl Komisija atsisakė suteikti galimybę susipažinti su dokumentais, nes neturi jokių dokumentų, kurie atitiktų skundo pateikėjo pateiktą aprašymą.

22. Skundo pateikėjas teigė, kad prašomą duomenų rinkinį buvo galima gauti iš BRIS naudojant duomenų sąvartyną. Skundo pateikėjo teigimu, tam nereikėtų didelių išteklių investicijų ar programavimo sumos, nes šis gavybos procesas yra panašus į saugumo užtikrinimą.

23. Ombudsmenas supranta, kad šiuo atveju techniniai duomenys gaunami iš vienos duomenų bazės, t. y. Europos centrinės platformos [13]. Nepaisant to, Komisija teigė, kad duomenų rinkinys saugomas keliose sudėtingose duomenų struktūrose. Ji taip pat paminėjo, kad Europos centrinė platforma nėra skirta informacijai iš jos gauti. Todėl ombudsmenė kaip pagrįstą sutinka su Komisijos argumentu, kad jai reikėtų papildomų IT patobulinimų, be kita ko, parengti naują programavimą, kad būtų galima išgauti masinius indekso duomenis ir pateikti juos skundo pateikėjui suprantamu formatu. Komisija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad prašomas duomenų rinkinys yra skirtas tik techniniam BRIS veikimui remti ir prie jo negali prieiti Komisijos pareigūnai, išskyrus tuos, kurie teikia IT paramą, taigi jis nėra susijęs su įprastomis platformos operacijomis (įskaitant paieškos funkcijas).

24. Atsižvelgiant į nagrinėjamos duomenų bazės ypatumus ir priešingai, nei teigia skundo pateikėjas, Komisija turėtų daug investuoti, kad iš platformos gautų techninių duomenų rinkinį ir pateiktų jį skundo pateikėjui įskaitomu formatu. Be to, Komisija paaiškino, kad nepriklausomai nuo to, ar informaciją galima taip gauti, jos atskleidimas galėtų kelti pavojų pačios duomenų bazės vientisumui ir saugumui ir kelti susirūpinimą dėl privatumo ir visuomenės saugumo. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos argumentai atrodo pagrįsti.

25. Gaila, kad Komisija nepateikė šių papildomų paaiškinimų dėl visuomenės saugumo skundo pateikėjui savo kartotiniame sprendime ir tik vėliau savo atsakyme ombudsmenui.

26. Dėl skundo pateikėjos nuorodos į Atvirųjų duomenų direktyvą Komisija teisingai teigia, kad Atvirųjų duomenų direktyva taikoma tik duomenims, kuriuos turi ES valstybių narių nacionalinės viešojo sektoriaus institucijos ir nacionalinės valstybinės įmonės, ir kad ji netaikoma ES lygmens jungiamosioms sistemoms, pavyzdžiui, BRIS.

Išvada

Remdamasis tyrimu, ombudsmenas užbaigia šią bylą padarydamas tokią išvadą [14]:

Komisija nevykdė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

 

Rosita Hickey tyrimų
direktorė

Strasbūras, 2023 m. vasario 28 d.

 

[1] 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/17/ES, kuria iš dalies keičiama Taryba

Direktyva 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/56/EB ir 2009/101/EB

Tarybos nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos, dabar kodifikuotos

Kodifikuota bendrovių teisės direktyva (ES) 2017/1132. Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=celex%3A32012L0017.

[2] Žr. https://e-justice.europa.eu/489/EN/business_registers__search_for_a_company_in_the_eu. Europos e. teisingumo portalas veikia kaip Europos elektroninės prieigos punktas (EAP).

[3] Tik dalyvaujančioms ES valstybėms narėms.

[4] Žr. 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais. Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/NL/ALL/?uri=CELEX%3A32001R1049 ir 2017 m. sausio 11 d. Teisingumo Teismo sprendimas Rainer Typke / Europos Komisija, C-491/15 P, EU:C:2017:5, https://eur-lex.europa.eu/legal-content/GA/TXT/?uri=CELEX:62015CJ0491.

[5] 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1024 dėl atvirųjų duomenų ir

viešojo sektoriaus informacijos pakartotinis naudojimas. Žr. https://eur-lex.europa.eu/eli/dir/2019/1024/oj.

[6] Žr. direktyvos 1 straipsnio 1 dalį (nuoroda pateikta 3 išnašoje).

[7] Žr. Reglamento 1049/2001 4 konstatuojamąją dalį ir 1 straipsnio a punktą, kurie nurodyti 4 išnašoje.

[8] Žr. 4 išnašoje nurodytą Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 3 straipsnio a punktą.

[9] Žr. Sprendimo Typke (C-491/15 P), susijusio su 4 išnaša, 25 punktą.

[10] Ten pat, 35 punktas.

[11] Generalinis advokatas byloje Typke pateikė nebaigtinį pavyzdžių, kas šiomis aplinkybėmis galėtų būti susiję su didelėmis investicijomis, sąrašą, įskaitant atvejus, kai:

• į esamą duomenų bazę turi būti įtrauktos naujos reikšmės, pvz., nauji laukai, rodyklės ar identifikatoriai;

• būtinos sudėtingos kryžminės duomenų bazės paieškos ir operacijos, arba

reikėtų iš esmės pakeisti pačią duomenų bazės struktūrą, pavyzdžiui, iš naujo koduoti arba indeksuoti duomenų bazę, žr. 2016 m. rugsėjo 21 d. generalinio advokato M. Bobek išvadą. Rainer Typke prieš Europos Komisiją. Žr. https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?uri=CELEX:62015CC0491.

[12] Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001, nurodytas 4 išnašoje.

[13] Kita vertus, byla Typke buvo susijusi su keliomis duomenų bazėmis, kuriose SQL kodas buvo reikalingas norint gauti prašomą informaciją į dokumentą iš kelių nesusijusių šaltinių.

[14] Šis skundas buvo nagrinėjamas pagal deleguotą bylų nagrinėjimo procedūrą, vadovaujantis Europos ombudsmeno sprendimu, kuriuo priimamos įgyvendinimo nuostatos.