Gerbiamas pone S.,

2000 m. lapkričio 14 d. Jūs pateikėte skundą Europos ombudsmenui konsultacinės įmonės "National Economic Research Associates" (NERA) vardu prieš Europos Komisiją. Jūsų skundas buvo susijęs su Čekijos finansų ministerijos atsisakymu sumokėti 104 000 € už dalį užduočių, kurias jūsų įmonė atliko pagal PHARE sutartį, tariamai vadovaudamasi Komisijos tarnybų, atsakingų už PHARE programos įgyvendinimą Čekijos Respublikoje (Prahoje), nurodymais, remiantis tuo, kad apie tam tikrus pradinės sutarties pakeitimus nebuvo tinkamai pranešta.

2000 m. lapkričio 29 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 2001 m. kovo 2 d. gavau Komisijos nuomonę. Persiunčiau jį kartu su kvietimu pateikti pastabas. 2001 m. balandžio 25 d. gavau Jūsų pastabas dėl Komisijos nuomonės. 2001 m. lapkričio 2 d. man parašėte, prašydama informacijos apie ombudsmeno tyrimą. 2001 m. lapkričio 14 d. paprašiau Komisijos pateikti papildomos informacijos. 2002 m. sausio 10 d. iš institucijos gavau antrąją nuomonę, kurią perdaviau jums ir dar kartą paraginau pateikti pastabas. 2002 m. vasario 13 d. atsiuntėte man savo pastabas.

Dabar rašau, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjo teigimu, faktai buvo tokie:

Skundo pateikėjas dirba vyresniuoju patarėju „National Economic Research Associates Inc“ (NERA) – tarptautinėje ekonomikos konsultacinėje įmonėje, kurios specializacija – reguliavimo ir konkurencijos klausimai. 1998 m. rugsėjo 4 d. NERA buvo sudaryta sutartis dėl naujų teisės aktų energetikos reguliavimo srityje rengimo Čekijos Respublikoje (sutartis Nr. CZ9703/0102/0301/0008), kuri bus finansuojama pagal PHARE programą per Čekijos finansų ministeriją. Sutartis buvo sudaryta 1998 m. lapkričio 2 d. tarp NERA ir FM, atitinkamai kaip rangovo ir perkančiosios organizacijos, Čekijos pramonės ir prekybos ministerijos (MIT) naudai.

Kaip nustatyta sutartyje, NERA turėjo teikti techninėse sąlygose (A priedas) aprašytas paslaugas, pasitelkdama darbuotojus, išvardytus Kainų suskirstyme (D priedas). Bendra mokėtina suma neviršijo 484 892 ekiu. Mokėjimus atliktų FM, naudodamas Phare Prague suteiktas lėšas, jeigu paslaugos būtų suteiktos MIT naudai. Tinkamą projekto įgyvendinimą turėjo stebėti peržiūros grupė arba iniciatyvinis komitetas, kurį sudarė NERA ir Čekijos vyriausybės (MIT, FM) atstovai. Skundo pateikėjas turėjo parengti ir visoms susijusioms šalims pateikti mėnesinę pažangos ataskaitą, kurioje būtų aprašyti darbo pokyčiai.

1998 m. pabaigoje MIT, kuriai pritarė Phare Prague, Stephen Collins ir Roman Gadea atstovai, išreiškė susirūpinimą dėl netinkamos projekto struktūros. 1998 m. lapkričio mėn. projekto peržiūros grupės posėdyje buvo paprašyta įdarbinti daugiau vietos teisės ekspertų. 1999 m. pavasarį, Čekijos valdžios institucijoms paprašius pakeisti projekto formą ir turinį (VZZ tipo projektas)(1), skundo pateikėjas 1999 m. sausio 27 d. pranešė peržiūros grupei, kad būtina perskirstyti išteklius. MIT ir Phare Prague pritarė šiems siūlomiems pakeitimams. 1999 m. kovo 22 d. laiške, adresuotame MIT ir Phare Prague, skundo pateikėjas pripažino šią padėtį ir nurodė, kad reikia perskirstyti užduotis, be kita ko, padidinti vietos kompetenciją ir tuo pačiu metu sumažinti užduotis, kurios iš pradžių buvo pavestos NERA. Tačiau dėl jų nepatirta jokių papildomų išlaidų, viršijančių sutartyje sutartą kainą.

Skundo pateikėjo nuomone, personalo sąnaudų perskirstymas ir užduočių atlikimas buvo vykdomi suprantant, kad MIT ir Phare Prague prašymais buvo sukurtas kliento ir finansavimo agentūros abipusis teisinis įsipareigojimas. Nors sutarties 15 straipsnio 3 dalyje buvo reikalaujama, kad dėl jos pakeitimų būtų susitarta tik raštu, nebuvo pakankamai laiko tokiam priedui parengti ir patvirtinti prieš atliekant tolesnius darbus.

Skundo pateikėjas paaiškino, kad šalys ketino parengti tokį priedą, kai bus įgyvendintas galutinis projektas. Per 1999 m. liepos 27 d. susitikimą, kai projektas jau buvo užbaigtas, skundo pateikėjas nurodė, kad MIT sutiko, jog būtų pateiktas sutarties priedas, kad būtų atsižvelgta į darbų paskirstymo projektui pokyčius. Vėliau, 1999 m. rugpjūčio 26 d. ir rugsėjo 9 d., siūlomas priedas buvo pateiktas Čekijos valdžios institucijoms ir Phare Prague. Papildymas neviršijo nurodyto biudžeto, o tik iš dalies pakeitė įvairių darbuotojų darbo valandas.

1999 m. rugsėjo 15 d. Phare Prague atmetė skundo pateikėjo pasiūlytą sutarties priedą tariamai dėl to, kad jis neatitiko Phare taisyklių. Skundo pateikėjas nurodė, kad tuo metu jie nežinojo taisyklių, kuriomis rėmėsi Phare, turinio.

1999 m. rugsėjo 28 d. FM pareiškė tą pačią nuomonę. Tačiau ji pasiūlė alternatyvų sprendimą, pagal kurį perkančioji organizacija NERA vardu pateiktų dar vieną papildymą Phare Prague kartu su aiškinamuoju raštu. 1999 m. spalio 14 d. FM pateikė priedą. 1999 m. gruodžio mėn. pabaigoje Phare Prague atmetė šią iniciatyvą, motyvuodama tuo, kad ji susijusi su pradinės sutarties pakeitimų patvirtinimu atgaline data.

Dėl šios padėties Komisija atmetė skundo pateikėjo sąskaitą faktūrą už paskutinį projekto segmentą (sąskaita faktūra Nr. L1276), kurios suma 104 000 EUR, ir ji vis dar neapmokėta.

Apibendrinant skundo pateikėjas teigė, kad Phare Prague,

1) nepranešė jam, kad bet koks sutarties pakeitimas turi būti padarytas sutarties papildymu, kurį anksčiau turėjo patvirtinti Čekijos finansų ministerija.

2) neįtraukė jokios nuorodos į galimą sutarties pakeitimą nei pačioje paslaugų teikimo sutartyje, nei PHARE bendrosiose sąlygose.

3) veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo įgaliojimais, nurodydamas Čekijos finansų ministerijai atsisakyti mokėti už paslaugas, kurias jo įmonė teikė Čekijos pramonės ir prekybos ministerijai.

Todėl skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų leisti sumokėti likusią 104 000 EUR sumą, palūkanas nuo šios sumos ir su šiuo ginču susijusias teisines išlaidas.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pirmiausia pateikė tam tikros bendros informacijos apie PHARE programos veikimą ir įvairių jos dalyvių vaidmenį. Institucija paaiškino, kad programa įgyvendinama decentralizuotai, o tai reiškia, kad Čekijos valdžios institucijos yra atsakingos už konkursus, sutarčių sudarymą ir mokėjimus, o Komisijos delegacija lieka atsakinga tik už proceso priežiūrą ir prieš ją įgyvendindama turi patvirtinti visus dokumentus, kurių vertė viršija 50 000 EUR.

Institucija paaiškino, kad sutarties šalys buvo tik Čekijos finansų ministerijoje įsikūręs Centrinis finansavimo ir sutarčių sudarymo skyrius (CFCU) ir skundo pateikėjas. Todėl Komisijos delegacija Prahoje nebuvo jos dalis.

Dėl pirmojo ir antrojo skundo pateikėjo teiginių Komisija nurodė, kad sutarties 15 straipsnyje aiškiai nustatyta, kad bet kokie pakeitimai turi būti patvirtinti raštu. Ši pareiga atitiko sutarties bendrųjų sąlygų (E priedas), kurios buvo sudėtinė pradinės sutarties dalis, 46 straipsnyje nustatytus kriterijus. Dėl trečiojo skundo pateikėjo teiginio Komisija išreiškė įsitikinimą, kad jos delegacija Prahoje neveikė nesąžiningai ir nepiktnaudžiavo savo įgaliojimais. Priešingai, ji veikė laikydamasi sutarties sąlygų.

Komisija nurodė, kad bet kokie galimi sutarties pakeitimai turi būti iš anksto (iki įgyvendinimo) pateikti delegacijai tvirtinti per CFSA raštu kaip papildomas raštas ir (arba) priedas, atsižvelgiant į jų svarbą. Ji taip pat nurodė, kad priedo atveju nebuvo galima imtis jokių veiksmų, susijusių su siūlomais patikslinimais, kol delegacija nesuteikė rašytinio ir pasirašyto patvirtinimo. Bet koks retrospektyvus patvirtinimas buvo griežtai draudžiamas. Komisija pažymėjo, kad net jei delegacijos atstovai buvo žodžiu informuoti apie siūlomus pakeitimus per posėdį ar kitu būdu, bet kokie atitinkamos sutarties pakeitimai turėjo būti įforminti oficialiu raštišku atitinkamų šalių patvirtinimu prieš atliekant darbus.

Komisija paaiškino, kad praeityje ir tik keliais išimtiniais atvejais ji galėjo pritarti priedams su nedideliais pakeitimais, kurie buvo pateikti per savaitę ar dvi vėlai. Vis dėlto tokių išimčių buvimas negalėjo pateisinti to, kad NERA nesilaikė taisyklių. Ji nurodė, kad nors praeityje galėjo būti tam tikra nedidelė veiksmų laisvė, ji niekada nebuvo tokio masto, kokio prašė NERA: aptariamas priedas buvo pateiktas per tris mėnesius pavėluotai ir jame buvo pakeitimų, vertų didelės pinigų sumos.

Komisija nurodė, kad jos delegacija žinojo, jog NERA siūlo perskirstyti biudžetą. Vis dėlto ji laukė rašytinio prašymo dėl pakeitimo, kaip buvo numatyta taisyklėse. Tačiau ji nežinojo, kad pakeitimai iš tikrųjų buvo padaryti, kol negavo faktinio priedo, praėjus keliems mėnesiams po to, kai buvo informuota apie pasiūlymą. Priešingai, Čekijos ITM tikrai laiku žinojo apie pokyčius, tačiau akivaizdžiai nereikalavo priimti priedo prieš pradedant darbą.

Baigdama Komisija nurodė, kad ITM buvo tik institucija naudos gavėja, o jų pritarimas NERA darbui ir jo įvertinimas neturėjo įtakos PHARE taisyklių dėl sutarčių sudarymo formuluotei. FM nusprendė, kad ji negali sumokėti 104 000 EUR sumos, nes ji susijusi su darbais, kurie nebuvo įtraukti į atitinkamą sutartį, ir nebuvo įteisinti jokie atitinkami sutarties pakeitimai.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas pakartojo skunde pateiktus argumentus ir užginčijo kai kuriuos Komisijos teiginius jos nuomonėje.

Jis sutiko, kad sutarties šalys yra NERA ir Čekijos FM, tačiau pažymėjo, kad Phare Prague visada aktyviai dalyvavo administruojant projektą.

NERA pripažino, kad pagal paslaugų sutarties 15 straipsnio 3 dalį reikalaujama, kad visi sutarties pakeitimai būtų padaryti raštu ir pasirašyti šalių. Tačiau ji pabrėžė, kad dėl Phare Prague ir MIT nustatyto termino nebuvo pakankamai laiko parengti sutarties papildymą. Skundo pateikėjas tvirtino, kad per 1999 m. balandžio 8 d. susitikimą Phare Prague paprašė perskirstyti personalo išteklius, tačiau nenurodė, kad prieš atliekant bet kokius darbus reikės papildyti paslaugų teikimo sutartį.

Baigdamas jis nurodė, kad NERA visada veikė sąžiningai. Pasak jo, Phare Prague prašymu projektui skirti ištekliai buvo perskirstyti, nepaisant to, kad dėl šio pakeitimo NERA prarado pajamų. Darbai buvo užbaigti laikantis griežto tvarkaraščio, kurį nustatė Phare Prague ir MIT, o tai reiškė, kad NERA negalėjo pateikti reikiamo sutarties priedo. Skundo pateikėjas manė, kad Phare Prague siekė remtis šiuo formalumu, kad išvengtų mokesčių už Phare prašymu atliktą darbą.

KITI REIKALAVIMAI

Atsižvelgdamas į turimą informaciją, ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti išsamesnės informacijos apie skundo pateikėjo pateiktus įtarimus. 2001 m. lapkričio 29 d. laišku ombudsmenas paprašė šios informacijos:

1 Ar Phare Prague bet kuriuo metu prašė pakeisti NERA vykdomą projektą? Ar ji pasiūlė perskirstyti projekte dirbančius NERA personalo išteklius?

2 Jei taip, kada Phare Prague numatė, kad šie pakeitimai įsigalios?

3 Ar NERA raštu informavo Phare Prague apie siūlomus pakeitimus, kuriuos ji ketina padaryti projekte dirbančiam personalui?

4 Jei taip, kokių tolesnių veiksmų ėmėsi Komisijos tarnybos dėl tokio rašytinio pranešimo?

Antroji Komisijos nuomonė

Antrojoje nuomonėje Komisija patvirtino savo ankstesnius pareiškimus ir atsakė į ombudsmeno pateiktus klausimus.

1. Prahos PHARE prašymas: Komisija pabrėžė, kad Phare Prague neprašė pakeisti NERA vykdomo projekto. Komisijos delegacija Prahoje niekada nesiūlė nei pakeisti sutarties, nei perskirstyti lėšų. Tačiau institucija paaiškino, kad jos delegacija buvo pasirengusi išnagrinėti oficialų NERA prašymą dėl pradinės sutarties papildymo ir galėjo jį patvirtinti, jei tinkamai pagrįstas priedas būtų pateiktas laiku ir laikantis PHARE taisyklių.

2. Pakeitimų įgyvendinimo laikas: Komisijos delegacija Prahoje tikėjosi, kad, jei paramos gavėjas pareikalaus tam tikrų pakeitimų ir juos patvirtins, jie pirmiausia turės būti įforminti pagal sutartį ir PHARE taisykles. Šiuo klausimu Komisija pridūrė, kad konkretus tvarkaraštis nebuvo numatytas.

3. Komisijai teikiama informacija: Komisija nurodė, kad 1999 m. rugsėjo mėn. NERA neoficialiai informavo savo tarnybas apie siūlomus pakeitimus, nusiųsdama Čekijos pagalbos gavėjui skirto rašto kopiją. Nuo 1999 m. vasaros Komisijos delegacija Prahoje buvo netiesiogiai informuota apie skundo pateikėjo ketinimą pasiūlyti tam tikrus sutarties pakeitimus, tačiau tik 1999 m. rugsėjo mėn. NERA oficialiai paprašė tokių pakeitimų.

Komisija apibūdino įvykių seką po skundo pateikėjo prašymo. Taigi 1999 m. rugsėjo 9 d. NERA pateikė šį prašymą Čekijos CFSA ir ITM, o kopiją – Komisijos delegacijai. Rugsėjo 15 d. MIT atmetė šį pasiūlymą, o 1999 m. rugsėjo 28 d. Čekijos CFSA pateikė labai aiškų techninį atsakymą į NERA pasiūlymą, nurodydama tikslią procedūrą, kurios reikia laikytis. Minėtame CFSA rašte pabrėžiama, kad NERA neteisingai aiškina galimybę perskirstyti išteklius be išankstinio leidimo, ir įspėjama, kad negalima pritarti jokiam sutarties pakeitimui atgaline data.

1999 m. spalio 11 d. skundo pateikėjas nusiuntė naują pasiūlymą, kuris 1999 m. spalio 14 d. buvo perduotas Komisijos delegacijai Prahoje pastaboms pateikti ir (arba) patvirtinti. Komisija paaiškino, kad per tą laiką siūlomi pakeitimai akivaizdžiai buvo atlikti prieš gaunant jos pritarimą priedui.

4. Tolesni veiksmai: 1999 m. gruodžio 28 d. Komisijos delegacija pateikė išsamų atsakymą Čekijos CFSA, prašydama papildomų paaiškinimų ir kai kurių NERA pasiūlymo pakeitimų. Skundo pateikėjas 2000 m. sausio 12 d. nusiuntė laišką CFSA, kuris tik iš dalies atitiko pirmiau minėtus reikalavimus, kaip buvo nurodyta 2000 m. sausio 20 d. Komisijos delegacijos Prahoje rašytiniame atsakyme.

Nors Komisija tik 1999 m. gruodžio mėn. pabaigoje atsakė į pirmąjį NERA pateiktą papildymo pasiūlymą, Čekijos CFSA savo rugsėjo 28 d. laiške jau įspėjo NERA, kad šio papildymo patvirtinimo negalima tikėtis anksčiausiai lapkričio mėn. Komisija apgailestavo dėl vėlavimo atsakyti, tačiau pareiškė, kad šis vėlavimas nebuvo skundo pateikėjo problemos priežastis.

Skundo pateikėjo pastabos dėl antrosios Komisijos nuomonės

2002 m. vasario 13 d. laiške skundo pateikėjas pareiškė nesutinkantis su Komisijos argumentais, pateiktais kiekvienu ombudsmeno iškeltu klausimu.

1. Prahos PHARE prašymas: Skundo pateikėjas pabrėžė, kad, priešingai nei teigia Komisija, per 1999 m. balandžio 8 d. susitikimą Phare Prague konkrečiai paprašė perskirstyti išteklius. Šis prašymas buvo atspindėtas 1999 m. balandžio 20 d. J. Brychta laiške, kuris buvo nukopijuotas F. Collinsui ir P. Gardea iš Prahos. Komisija neatsižvelgė į balandžio 8 d. posėdyje vykusias diskusijas ir visus susijusius komunikatus.

Komisija nurodė 1999 m. kovo 29 d. M. Collins laišką kaip įrodymą, kad Phare Prague neprašė pakeisti sutarties. Tačiau M. Collinso laiške tik pažymėta, kad Phare Prague nebuvo pasirengusi padidinti skirto biudžeto. NERA netvirtino, kad turi teisę į didesnę sumą nei skirtas biudžetas.

2. Pakeitimų įgyvendinimo laikas: Skundo pateikėjo nuomone, Phare Prague paprašė pakeisti sutartį, nes visos susijusios šalys tai aiškiai nurodė NERA prieš 1999 m. balandžio 8 d. susitikimą, jo metu ir po jo. Phare Prague taip pat išreiškė mintį, kad šie pakeitimai yra itin skubūs ir todėl turi būti atlikti iki 1999 m. birželio 30 d., t. y. projekto „VZZ“ parengimo termino. Šis aspektas buvo pripažintas 1999 m. kovo 29 d. M. Collins laiške.

Skundo pateikėjo nuomone, visoms susijusioms šalims, įskaitant Phare Prague, buvo aišku, kad perskirstymas bus atliktas nedelsiant, kad projektą būtų galima užbaigti laiku. Tai aiškiai matyti iš 1999 m. balandžio 23 d. pono Pranciškaus laiško ponui Brychtai, kuriame išsamiai išdėstyti visi atitinkami personalo perskirstymo atvejai. Brychta buvo MIT Phare valdymo skyriaus Energetikos politikos departamento direktorius. Skundo pateikėjas manė, kad turėjo reguliariai bendrauti su Phare Prague.

3. Komisijai teikiama informacija: Skundo pateikėjas nesutiko su Komisijos nuomone, kad ji buvo informuota tik apie 1999 m. rugsėjo mėn. padarytus sutarties pakeitimus. Jis paminėjo keletą atvejų, kai Komisija gavo informacijos apie siūlomą išteklių perskirstymą, t. y.:

- 1998 m. lapkričio 23 d. įvadinis susitikimas;

- 1999 m. sausio, kovo ir balandžio mėn. mėnesinės pažangos ataskaitos;

1999 m. kovo 22 d. skundo pateikėjo laiško MIT atstovui M. Kacvinsky kopija buvo nusiųsta Phare Prague atstovui R. Gardea. 1999 m. kovo 29 d. Phare Prague atsakė į šį laišką, nors jame nebuvo jokios nuorodos nei į išteklių perskirstymą, nei į būtinybę anksčiau papildyti pradinę sutartį;

- 1999 m. balandžio 8 d. posėdis;

Brychta iš MIT (1999 m. balandžio 20 d. raštas) ir NERA (1999 m. balandžio 23 d. raštas).

4. Tolesni veiksmai: Skundo pateikėjas paaiškino, kad, nepaisant visų pirmiau minėtų nuorodų, Phare Prague nepateikė pastabų ir neprieštaravo šiam susirašinėjimui ir dokumentams. Gavusi skundo pateikėjo pateiktą sutarties priedą, institucija 1999 m. gruodžio 28 d. atsakyme nenurodė, kad priedas pažeidžia PHARE taisykles ar sutartį, o tik paprašė pateikti papildomų paaiškinimų. Dėl Komisijos pateiktų išankstinių įspėjimų ir palankių rekomendacijų skundo pateikėjas nurodė, kad šie teiginiai nebuvo pagrįsti dokumentais. Jis pažymėjo, kad po balandžio 8 d. susitikimo iki 1999 m. rudens nebuvo jokio Phare Prague laiško, fakso, elektroninio pašto, telefono skambučio ar kitokio susirašinėjimo, susijusio su sutarties priedu.

SPRENDIMĄ

1 Informacija apie sutarties keitimo formalumus, nuorodos, kurios turi būti įtrauktos į paslaugų sutartį arba PHARE bendrąsias sąlygas

1.1 Skundo pateikėjas teigia, kad Phare Prague jam nepranešė, kad bet kokie sutarties pakeitimai turėjo būti padaryti sutarties priedu, kurį anksčiau turėjo patvirtinti Čekijos finansų ministerija. Jis taip pat nurodė, kad Phare Prague nenurodė jokių galimų sutarties pakeitimų nei pačioje paslaugų teikimo sutartyje, nei PHARE bendrosiose sąlygose.

1.2 Komisija nurodė, kad sutarties 15 straipsnyje aiškiai nurodyta, kad bet kokie jos pakeitimai turi būti patvirtinti raštu. Ši pareiga atitiko Bendrųjų sąlygų (E priedas) 46 straipsnyje, kuris buvo sudėtinė pradinės sutarties dalis, nustatytus kriterijus. Komisija taip pat paaiškino, kad sutarties šalys buvo centrinis sutarčių sudarymo ir finansavimo padalinys (CFCU), įsikūręs Čekijos finansų ministerijoje (FM), ir skundo pateikėjas (NERA). Taigi Komisija nebuvo susitariančioji šalis, nors ir buvo atsakinga už proceso priežiūrą.

1.3 Skundo pateikėjas prie savo pirminio skundo pridėjo išsamią bylą su keliais dokumentais. Bylos 3 skirsnyje buvo 1998 m. lapkričio 2 d. skundo pateikėjo pasirašyta PHARE paslaugų sutartis (2) ir šeši skirtingi priedai. Sutartis buvo sudaryta tarp Čekijos Respublikos vyriausybės, kuriai kaip perkančioji organizacija atstovauja jos Finansų ministerija (Finansų ministerija / CFSA), ir skundo pateikėjos (NERA) kaip paslaugų teikėjos.

Sutartį turėjo sudaryti paslaugų pirkimo sutartis ir šeši priedai, kurie yra neatskiriama jos dalis, kaip nustatyta 15 straipsnio 1 dalyje. Įgaliojimai pateikti A priede. Į E priedą įtrauktos bendrosios paslaugų sutarčių, finansuojamų iš Phare/Tacis fondų, sąlygos. D priede buvo nurodytas kainų suskirstymas ir nurodyti įvairioms sutarties šalims ir subrangovams mokėtini mokesčiai ir išmokos, atsižvelgiant į numatomą jų dalyvavimo projekte laiką.

Paslaugų sutarties 15 straipsnio 3 dalyje nustatyta:

„Dėl bet kokio šios sutarties pakeitimo turi būti susitarta raštu“.

Sutarties E priedo (Paslaugų sutarčių, finansuojamų iš Phare/Tacis fondų, bendrosios sąlygos) 46 straipsnyje nustatyta, kad:

„Sutarties nuostatos ir jos priedai gali būti iš dalies keičiami ar papildomi tik kiekvienos šalies arba jos tinkamai įgaliotų atstovų pasirašytu papildomu susitarimu. Visi su sutartimi susiję pranešimai pateikiami raštu.“

1.4 Ombudsmenas pažymi, kad, kaip nustatyta paslaugų sutarties 1 straipsnio 1 dalyje,

„[...] paslaugų teikėjas vykdo techninėse sąlygose (A priedas) aprašytas užduotis [...] pagal šios sutarties ir jos priedų sąlygas“.

Sutarties sąlygose ir jos prieduose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti formalumai, kuriuos reikėjo atlikti prieš įsigaliojant bet kokiam pradinės sutarties paslaugos pakeitimui. Todėl skundo pateikėjas turėjo žinoti apie šiuos formalius reikalavimus ir jų pasekmes, o kita sutarties šalis arba Komisijos tarnybos neturėjo jam priminti apie jų turinį.

Todėl ombudsmenas mano, kad šiuo bylos aspektu netinkamo administravimo nėra.

2 Komisijos atsisakymas sutikti, kad būtų apmokėta dalis skundo pateikėjo atlikto darbo

2.1 Skundo pateikėjas teigė, kad jis pakeitė personalo išteklių paskirstymą, įtrauktą į paslaugų sutarties D priedą, atsižvelgdamas į Phare Prague prašymą, pateiktą per 1999 m. balandžio 8 d. susitikimą. Dėl darbų, kuriuos reikia atlikti, skubumo skundo pateikėjas tvirtino, kad negalėjo pateikti sutarties papildymo ir laukti Komisijos patvirtinimo. Jo nuomone, Phare Prague remiasi formaliu klausimu, kad išvengtų užmokesčio už darbą, kurį jis atliko Phare prašymu.

Todėl skundo pateikėjas teigia, kad Komisija veikė nesąžiningai ir piktnaudžiavo įgaliojimais, nurodydama Čekijos finansų ministerijai (FM) atsisakyti mokėti už paslaugas, kurias skundo pateikėjo įmonė teikė Čekijos pramonės ir prekybos ministerijai (MIT). Todėl jis prašo Komisijos leisti sumokėti likusią 104 000 EUR sumą, palūkanas nuo šios sumos ir su ginču susijusias bylinėjimosi išlaidas.

2.2 Komisija išreiškė įsitikinimą, kad jos delegacija Prahoje veikė tik laikydamasi sutarties sąlygų. Ji nurodė, kad bet koks galimas pakeitimas, turintis įtakos sutarties sąlygoms, prieš įgyvendinimą turi būti raštu pateiktas delegacijai patvirtinti. Institucija pridūrė, kad bet koks patvirtinimas atgaline data yra griežtai draudžiamas.

Komisija neigė, kad Phare Prague pasiūlė arba sutarties pakeitimo priežastį, arba lėšų perskirstymą. Ji nurodė, kad jei per posėdį ar kitu būdu delegacijos atstovai buvo žodžiu informuoti apie siūlomus pakeitimus, šie pakeitimai turėjo būti iš anksto įforminti raštu.

2.3 Pagal EB sutarties 195 straipsnį Europos ombudsmenas yra įgaliotas priimti skundus "dėl netinkamo administravimo atvejų Bendrijos institucijų ar įstaigų veikloje". Ombudsmenas mano, kad netinkamo administravimo atvejis yra tada, kai viešoji įstaiga nesiima veiksmų pagal jai privalomas taisykles ar principus (3). Taigi netinkamo administravimo atvejis taip pat gali būti nustatytas, kai kalbama apie įsipareigojimų, kylančių iš Bendrijų institucijų ar įstaigų sudarytų sutarčių, vykdymą.

2.4 Tačiau ombudsmenas mano, kad peržiūros, kurią jis gali atlikti tokiais atvejais, apimtis yra neišvengiamai ribota. Ombudsmenas mano, kad kilus ginčui jis neturėtų siekti nustatyti, ar kuri nors šalis pažeidė sutartį. Šį klausimą galėtų veiksmingai nagrinėti tik kompetentingas teismas, kuris turėtų galimybę išklausyti šalių argumentus dėl atitinkamos nacionalinės teisės ir įvertinti prieštaringus įrodymus dėl visų ginčijamų faktinių klausimų.

2.5 Todėl ombudsmenas mano, kad bylose, susijusiose su sutartiniais ginčais, tikslinga apsiriboti tyrimu, ar Bendrijos institucija arba įstaiga pateikė jam nuoseklią ir pagrįstą informaciją apie savo veiksmų teisinį pagrindą ir kodėl ji mano, kad jos požiūris į sutartinę padėtį yra pagrįstas. Tokiu atveju ombudsmenas padarys išvadą, kad jo tyrimas neatskleidė netinkamo administravimo atvejo.

Ši išvada neturės įtakos šalių teisei į tai, kad jų sutartinį ginčą išnagrinėtų ir autoritetingai išspręstų kompetentingas teismas.

2.6 Šiuo atveju neišspręstas faktinis ginčas susijęs su tuo, ar Komisijos tarnybos, atsakingos už PHARE programos įgyvendinimą Čekijos Respublikoje (Prahoje), oficialiai paprašė skundo pateikėjo pakeisti pradinės sutarties sąlygas ir, jei taip, ar Komisijos teisinė pozicija nemokėti už dalį užduočių atrodo pagrįsta.

Komisija primygtinai reikalavo, kad ji neprašytų ir nesiūlytų keisti projekto. Priešingai, skundo pateikėja tvirtina, kad per 1999 m. balandžio 8 d. susitikimą Phare Prague konkrečiai paprašė perskirstyti išteklius. Jis pažymėjo, kad šis prašymas atspindėtas 1999 m. balandžio 20 d. Čekijos MIT atstovo J. Brychta laiške, kuris buvo nukopijuotas F. Collinsui ir P. Gardea iš Prahos. Jis taip pat paminėjo keletą papildomų dokumentų, iš kurių galima suprasti, kad Komisija žinojo apie būsimus sutarties pakeitimus.

2.7 Peržiūrėjus visus turimus įrodymus, ombudsmenui nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad Komisija prašė pakeisti pirminės paslaugų sutarties sąlygas.

Daug kartų susirašinėjant skundo pateikėjui, Čekijos valdžios institucijoms ir Komisijai buvo bendrai sutarta, kad norint laiku užbaigti projektą reikia pakeisti pradinėje sutartyje nustatytą žmogiškųjų išteklių paskirstymą (4). Vis dėlto iš turimų įrodymų nematyti, kad būtų paminėtas Komisijos prašymas pakeisti sutartį. Nepaisant to, kad skundo pateikėjas rėmėsi 1999 m. balandžio 20 d. Čekijos ITM pono Brychta laiško, kuriame buvo aprašytas 1999 m. balandžio 8 d. Komisijos pirmininkaujamo susitikimo turinys, sąlygomis, dokumento formuluotė neįrodo, kad Komisija prašė pakeisti sutartį (5).

2.8 Kadangi nėra įtikinamų įrodymų, ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, jog Komisija neturėjo teisės pareikšti savo pozicijos dėl skundo pateikėjo teiginio sutartinių aspektų. Taigi ombudsmenas daro išvadą, kad tyrimas neatskleidė netinkamo administravimo atvejo, susijusio su šiuo bylos aspektu.

Ši išvada neturi įtakos skundo pateikėjo teisei pradėti teisminį procesą kompetentingos jurisdikcijos teisme. Toks teismas, taikydamas atitinkamą nacionalinę teisę, galėtų autoritetingai nustatyti skundo pateikėjo sutartinius reikalavimus ir tai, ar Komisijos atsisakymas mokėti už darbą, kurį atliko skundo pateikėjas, galėtų lemti nepagrįstą Bendrijos praturtėjimą.

3 Išvada

Remiantis Europos ombudsmeno atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

Jacob SÖDERMAN

---

(1) Vecoy Zamer Zakona (toliau – VZZ): bendrais bruožais išdėstomas Čekijos teisės aktas, kuriame išsamiai pagrindžiami pagrindiniai jo skirsniai.

(2) Sutartis Nr. CZ9703/0102/0301/0008 - IB: Energetikos sektoriaus reguliavimo institucijos (-ų) įsteigimas.

(3) Žr. 1997 m. metinės ataskaitos 22 ir paskesnius puslapius.

(4) Žr. 1998 m. lapkričio 23 d. įžanginio susirinkimo protokolo 4 punkto pabaigą: „R. Poucet griežtai pristatė Regioninės grupės reikalavimą užtikrinti didesnę vietos teisės aktų leidybos ekspertų dalį“; Mėnesinė pažangos ataskaita iki 1998 m. gruodžio mėn. pabaigos, p. 2, 7 punktas: „Peržiūros grupė pareiškė nuomonę, kad gali tekti iš naujo subalansuoti projektui skirtus išteklius, kad būtų užtikrinta tinkama vietos teisinė patirtis“; 1999 m. sausio mėn. mėnesinė pažangos ataskaita, p. 1, skirsnis „Išteklių perskirstymas projekto grupėje“; 1999 m. kovo mėn. mėnesinė pažangos ataskaita, p. 1, 3 dalis: „pakeitėme savo požiūrį į projektą, kaip prašė MPO [MIT]. Visų pirma padalijome darbą [...], kurio didžioji dalis buvo skirta mūsų Čekijos subrangovams“; 1999 m. balandžio mėn. mėnesinė pažangos ataskaita, p. 1, in fine: „Pasiekėme preliminarų susitarimą su keliais mūsų subrangovais dėl dalies NERA biudžeto perskirstymo jiems. Artimiausiu metu pateiksime oficialų prašymą pakeisti sutartį, kad į tai būtų atsižvelgta.

(5) "Prašymas pateikti kitus dokumentus (NERA bendrovės susirašinėjimas su vietos partneriais) buvo motyvuotas susirūpinimu dėl sėkmingos projekto pažangos, ypač atsižvelgiant į Čekijos ekspertų dalyvavimą. Šie nuogąstavimai pasitvirtino per mūsų bendras derybas 1999 m. balandžio 8 d. ir jūs patys minėtose derybose pateikėte didelių projekto sprendimo pakeitimų, aktyviau dalyvaujant Čekijos ekspertams“; Energetikos politikos departamento direktoriaus Pavelo Brychtos 1999 m. balandžio 20 d. laiškas NERA atstovui S., kurio kopija skirta Prahos P. Collinsui ir J. Gardenui.