Gerbiamas pone M.,

1999 m. spalio 26 d. Jūs savo kliento Société COOPERL HUNAUDAYE vardu Europos ombudsmenui pateikėte skundą prieš Komisiją dėl kiaulienos eksporto licencijų, išduotų pagal režimą, nustatytą Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1370/95 (1) su pakeitimais.

1999 m. lapkričio 8 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 1999 m. lapkričio 16 d. pateikėte papildomą informaciją, kuri 1999 m. gruodžio 20 d. buvo persiųsta Komisijai. 2000 m. vasario 14 d. Komisija išsiuntė savo nuomonę, o aš persiunčiau ją kartu su kvietimu pateikti pastabas, jei jūs to pageidaujate. Atrodo, kad iš jūsų nebuvo gauta jokių pastabų.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundas susijęs su kiaulienos eksporto licencijomis, išduotomis pagal Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1370/95 su pakeitimais nustatytą režimą. Skundo pateikėjo teigimu, 1999 m. liepos 3 d. Société COOPERL HUNAUDAYE (toliau – COOPERL) atitinkamai Prancūzijos nacionalinei agentūrai (OFIVAL) pateikė paraiškas gauti tris eksporto licencijas tam tikram kiaulienos kiekiui eksportuoti į Rusiją. OFIVAL licencijas išdavė 1999 m. liepos 5 d.

Skundo pateikėjas teigia, kad 1995 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas Nr. 1370/95, nustatantis išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo kiaulienos sektoriuje taisykles, su pakeitimais (2), buvo neteisingai aiškinamas kaip taikomas trims eksporto licencijoms, išduotoms jo klientams 1999 m. liepos 5 d.

1999 m. liepos 13 d. Komisija priėmė Reglamentą Nr. 1526/1999, kuriame nustatyta, kad:

Nesiimama jokių tolesnių veiksmų dėl paraiškų, pateiktų iki 1999 m. liepos 13 d. dėl kiaulienos eksporto licencijų pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/95 to reglamento I priedo 1, 2 ir 3 kategorijoms, kurios turėjo būti išduotos nuo 1999 m. liepos 14 d. ir nuo 1999 m. liepos 21 d. »

Reglamentas Nr. 1526/1999 įsigaliojo 1999 m. liepos 14 d.

Skundo pateikėjas tvirtina, kad Komisija aiškino reglamentą taip, kad jis būtų taikomas trims eksporto licencijoms, kurias COOPERL gavo 1999 m. liepos 5 d. Dėl to COOPERL patiria finansinių nuostolių, nes praranda tiek eksporto grąžinamąsias išmokas, kurias ji būtų gavusi, tiek 60 % sumos, kurią ji turėjo sumokėti kaip garantiją prašydama licencijų.

Reglamentas Nr. 1370/95 su pakeitimais įgalioja Komisiją "imtis specialių priemonių », turinčių įtakos eksporto licencijų galiojimui "atitinkamai savaitei ». Skundo pateikėjas mano, kad trijų eksporto licencijų, išduotų 1999 m. liepos 5 d., "nagrinėjama savaitė » yra 1999 m. liepos 5-11 d. Todėl skundo pateikėjas tvirtina, kad, kadangi Komisija veikė tik 1999 m. liepos 13 d., reglamento taikymas trims aptariamoms eksporto licencijoms yra retrospektyvi priemonė, prieštaraujanti bendriesiems teisės principams.

Todėl skundo pateikėjas teigia, kad jo klientai turi teisę į grąžinamąsias išmokas, mokėtinas pagal tris nagrinėjamas licencijas.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Skundo pateikėjas prieštarauja 1999 m. liepos 13 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1526/1999, nustatančio kiaulienos eksporto licencijų paraiškose nurodytų kiekių procentą, kuris gali būti priimtas, poveikiui ir teigia, kad Komisija neteisingai aiškino ir taikė šį reglamentą.

Paprastai pagal Reglamentą (EEB) Nr. 2759/75 dėl bendro kiaulienos rinkos organizavimo prašymas skirti eksporto grąžinamąją išmoką už tokius produktus pateikiamas tik pateikus eksporto sertifikatą, kuriame iš anksto nurodoma grąžinamosios išmokos suma.

Šios sistemos taikymo tvarka (laikotarpiui, kuriuo buvo vykdomos atitinkamos operacijos) nustatyta 1995 m. birželio 16 d. Komisijos reglamente Nr. 1370/95 ir vėlesniuose jo pakeitimuose.

Reglamento Nr. 1370/95 konstatuojamosiose dalyse paaiškinta, kad „atsižvelgiant į kiaulienos sektoriaus sistemai būdingą spekuliacijos riziką, eksporto licencijos neturėtų būti perleidžiamos ir turėtų būti nustatytos tikslios sąlygos, reglamentuojančios prekybininkų patekimą į minėtą sistemą“, ir kad „sprendimas dėl eksporto licencijų paraiškų turėtų būti pranešamas tik po svarstymo laikotarpio; Šis laikotarpis leistų Komisijai įvertinti, imtis konkrečių priemonių, visų pirma taikomų dar neišnagrinėtoms paraiškoms.

Konstatuojamosios dalys taip pat nurodo būtinybę laikytis Bendrijos įsipareigojimų, kylančių iš Urugvajaus raundo susitarimų dėl eksporto apimties, kuri "užtikrinama eksporto licencijomis".

Reglamento Nr. 1122/96 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodyta, kad "reikia, kad nedelsiant išduodamoms licencijoms būtų numatytas laukimo laikotarpis, susijęs su grąžinamosios išmokos skyrimu, per kurį licencijos prireikus gali būti iš dalies keičiamos atsižvelgiant į specialias priemones, kurių ėmėsi Komisija".

Eksporto grąžinamųjų išmokų už kiaulių skerdenas ir pagrindinius gabalus (su kuriais susijęs COOPERL prašymas) dydis nustatomas remiantis kiaulienos kaina. Jis yra didesnis, jei kainos yra mažos, ir mažėja, kai kaina pakyla.

Sprendimus dėl eksporto grąžinamųjų išmokų dydžio paprastai priima Komisija, pasikonsultavusi su atitinkamu vadybos komitetu. Tačiau pagal pirmiau minėto Reglamento Nr. 2759/75 13 straipsnio 3 dalies paskutinę pastraipą Komisija gali bet kuriuo metu, nepriklausomai ir nesilaikydama komiteto procedūros, iš dalies pakeisti patvirtintas sumas.

Dabartiniais PPO metais vidutinis kiaulienos kiekis, kuris gali būti eksportuojamas su grąžinamąja išmoka, yra apie 9000 tonų per savaitę.

Ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 1999 m. birželio vidurio iki liepos vidurio) kiaulienos kainos kilo po trumpo laikotarpio. Todėl buvo galima pagrįstai tikėtis, kad 1999 m. liepos 13 d. numatytame Vadybos komiteto posėdyje bus priimtas grąžinamosios išmokos sumažinimas. Todėl, norėdama pasinaudoti palankiu didėjančių kainų ir didelių grąžinamųjų išmokų deriniu, kiaulienos pramonė eksportui pateikė didžiulį kiekį mėsos, t. y. apie 34 000 tonų.

Dėl patikimo biudžeto valdymo ir tarptautinių įsipareigojimų Komisija negalėjo pritarti tokio dydžio sumai.

Dėl šios priežasties 1999 m. liepos 13 d. Komisija pasinaudojo savo įgaliojimais pagal Reglamento Nr. 1370/95 3 straipsnio 4 dalį ir patvirtino Reglamentą Nr. 1526/1999, su kuriuo susijęs skundo pateikėjo prieštaravimas.

Atsižvelgiant į tai, kad "dėl šiems produktams taikomų grąžinamųjų išmokų įgyvendinimo patikslinimo spekuliaciniais tikslais buvo pateiktos eksporto licencijų paraiškos", reglamente (1 straipsnis) nustatyta, kad "nesiimama jokių tolesnių veiksmų dėl paraiškų, pateiktų iki 1999 m. liepos 13 d. eksporto licencijoms, kurios turėjo būti išduotos nuo 1999 m. liepos 14 d. ir nuo 1999 m. liepos 21 d." Reglamentas įsigaliojo 1999 m. liepos 14 d.

Skundo pateikėjo teiginį, kad jo pateiktiems sertifikatams netaikomas Reglamente Nr. 1526/1999 nurodytas laikotarpis, reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1370/95 su pakeitimais nustatytą tvarkaraštį.

Neginčijama, kad per savaitgalį kompetentingai Prancūzijos institucijai pateiktus prašymus OFIVAL užregistravo 1999 m. liepos 5 d., pirmadienį, ir tą pačią dieną buvo išduoti laikini sertifikatai.

Kaip matyti iš skundo pateikėjos pateiktų fotokopijų, pažymos 22 punkte nurodyta: „Pažymėjimas, išduotas taikant specialias priemones pagal Reglamento (EB) Nr. 1370/95 3 straipsnio 4 dalį“.

Pagal Reglamento Nr. 1370/95 3 straipsnio 1 dalį "Eksporto licencijų paraiškos kompetentingoms institucijoms gali būti pateikiamos nuo kiekvienos savaitės pirmadienio iki penktadienio." Pagal 3 straipsnio 3 dalį "Eksporto licencijos išduodamos trečiadienį, einantį po 1 dalyje nurodyto laikotarpio"(t. y. kitą savaitę), "su sąlyga, kad Komisija nesiėmė jokių konkrečių 4 dalyje nurodytų priemonių". 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad "Valstybės narės kiekvieną penktadienį nuo 13 val. faksu praneša Komisijai:

a) 1 straipsnyje nurodytas eksporto licencijų su iš anksto nustatytomis grąžinamosiomis išmokomis paraiškas, pateiktas nuo tos pačios savaitės pirmadienio iki penktadienio.";

COOPERL turimi pažymėjimai, kurie buvo išduoti savaitės pradžioje 2000 m. liepos 5 d., pirmadienį, buvo laukiami visą savaitę, kol valstybės narės perduos informaciją Komisijai, o tai turėjo įvykti liepos 9 d., penktadienį, ir nuo tada iki kitos savaitės trečiadienio.

Gavusi informaciją, Komisija atkreipė dėmesį į neįprastai didelį, spekuliatyvų praėjusią savaitę pateiktų prašymų skaičių, todėl 1999 m. liepos 13 d., antradienį, priėmė Reglamentą Nr. 1526/1999, kuris įsigaliojo liepos 14 d., trečiadienį, ir akivaizdžiai apėmė COOPERL turimus sertifikatus.

Galiausiai Komisija pažymėjo, kad BREIZE EUROPE biuro prašymu G. Nagel 1999 m. spalio 21 d. davė interviu COOPERL direktoriui. Būtent per šį pokalbį įmonė išdėstė problemas, su kuriomis ji susidūrė dėl Komisijos priemonių. G. Nagel išsamiai paaiškino padėtį, dėl kurios Komisija ėmėsi priemonių, kurių ji ėmėsi 1999 m. liepos mėn.

Ta proga COOPERL įteikė Nagel raštą, kuris pridedamas kaip skundo 2 priedas, ir gavo darbo dokumento, kuris taip pat pridedamas kaip skundo 3 priedas, kopiją.

Be skundo, COOPERL advokatas 1999 m. lapkričio 16 d. nusiuntė Europos ombudsmenui dar vieną laišką, kurį ombudsmenas 1999 m. gruodžio 20 d. perdavė Komisijai.

Tame rašte skundo pateikėjas nurodė, kad jo prieštaravimas taip pat susijęs su užstatų, sumokėtų pagal eksporto sertifikatus, su kuriais susijęs pagrindinis skundas, traktavimu, ir teigė, kad Komisija turėjo atgaline data panaikinti šiuos užstatus.

Šiuo atžvilgiu Komisija pažymi, kad indėlių tvarkymas yra tiesioginė Reglamento Nr. 1526/1999 įsigaliojimo pasekmė, kaip jau buvo paaiškinta Komisijos darbinio dokumento, kurį COOPERL pridėjo kaip savo skundo priedą, 2 dalyje.

Skundo pateikėjo pastabos

Skundo pateikėjas savo pastabų nepateikė.

SPRENDIMĄ

1 Tariamas neteisingas iš dalies pakeisto Komisijos reglamento (EB) Nr. 1370/95 aiškinimas

1.1 Skundo pateikėjas teigia, kad Komisija neteisingai aiškino 1995 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1370/95, nustatantį išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo kiaulienos sektoriuje taisykles, taip, kad jis būtų taikomas trims eksporto licencijoms, išduotoms jo klientui COOPERL 1999 m. liepos 5 d. Reglamentas Nr. 1370/95 su pakeitimais įgalioja Komisiją "imtis specialių priemonių », turinčių įtakos eksporto licencijų galiojimui "atitinkamai savaitei ». Skundo pateikėjas mano, kad trijų eksporto licencijų, išduotų 1999 m. liepos 5 d., "nagrinėjama savaitė » yra 1999 m. liepos 5-11 d. Todėl skundo pateikėjas tvirtina, kad, kadangi Komisija veikė tik 1999 m. liepos 13 d., reglamento taikymas trims aptariamoms eksporto licencijoms yra retrospektyvi priemonė, prieštaraujanti bendriesiems teisės principams.

1.2 Savo nuomonėje ombudsmenui Komisija nurodė, kad ataskaitiniu laikotarpiu (nuo 1999 m. birželio vidurio iki liepos vidurio) kiaulienos kainos kilo po žemo laikotarpio. Todėl buvo galima pagrįstai tikėtis, kad 1999 m. liepos 13 d. numatytame Vadybos komiteto posėdyje bus priimtas grąžinamosios išmokos sumažinimas. Todėl, norėdama pasinaudoti palankiu didėjančių kainų ir didelių grąžinamųjų išmokų deriniu, kiaulienos pramonė eksportui pateikė didžiulį kiekį mėsos, t. y. apie 34 000 tonų. Dėl patikimo biudžeto valdymo ir tarptautinių įsipareigojimų Komisija negalėjo pritarti tokio dydžio sumai. Todėl 1999 m. liepos 13 d. Komisija, pasinaudodama savo įgaliojimais pagal Reglamento Nr. 1370/95 3 straipsnio 4 dalį, patvirtino Reglamentą Nr. 1526/1999, su kuriuo susijęs skundo pateikėjo prieštaravimas.

1.3 Komisijos nuomone, skundo pateikėjo teiginį, kad jo pateiktiems sertifikatams netaikomas Reglamente Nr. 1526/1999 nurodytas laikotarpis, reikėtų nagrinėti atsižvelgiant į Reglamente Nr. 1370/95 su pakeitimais nustatytą tvarkaraštį. Neginčijama, kad per savaitgalį kompetentingai Prancūzijos institucijai pateiktus prašymus OFIVAL užregistravo 1999 m. liepos 5 d., pirmadienį, ir tą pačią dieną buvo išduoti laikini sertifikatai.

1.4 Komisija pabrėžia, kad Reglamento Nr. 1370/95 konstatuojamosiose dalyse nurodoma, kad "atsižvelgiant į kiaulienos sektoriaus sistemai būdingą spekuliacijos riziką, eksporto licencijos neturėtų būti perleidžiamos ir turėtų būti nustatytos tikslios sąlygos, reglamentuojančios prekiautojų patekimą į minėtą sistemą", ir kad "sprendimas dėl eksporto licencijų paraiškų turėtų būti pranešamas tik po svarstymo laikotarpio; Šis laikotarpis leistų Komisijai įvertinti, imtis konkrečių priemonių, visų pirma taikomų dar neišnagrinėtoms paraiškoms. Be to, Reglamento Nr. 1122/96 konstatuojamosiose dalyse taip pat nurodyta, kad "išduodant licencijas nedelsiant, būtina numatyti laukimo laikotarpį, susijusį su grąžinamosios išmokos skyrimu, per kurį licencijos prireikus gali būti iš dalies keičiamos atsižvelgiant į specialias priemones, kurių ėmėsi Komisija".

1.5 Ombudsmenas pažymi, kad Komisijos reglamento Nr. 1370/95 turinys, susijęs su paraiškomis eksporto licencijoms gauti, iš esmės yra toks: Pagal 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą „Eksporto licencijų paraiškos kompetentingoms institucijoms gali būti pateikiamos nuo kiekvienos savaitės pirmadienio iki penktadienio.“ Pagal 3 straipsnio 3 dalies 4 punktą „Eksporto licencijos išduodamos trečiadienį, einantį po 1 dalyje nurodyto laikotarpio“(t. y. kitą savaitę), „jei Komisija nesiėmė jokių konkrečių 4 dalyje nurodytų priemonių“. 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad "Valstybės narės kiekvieną penktadienį nuo 13 val. faksu praneša Komisijai: a) 1 straipsnyje nurodytas eksporto licencijų su iš anksto nustatytomis grąžinamosiomis išmokomis paraiškas, pateiktas nuo tos pačios savaitės pirmadienio iki penktadienio.";

1.6 Remdamasi pirmiau minėtų nuostatų aiškinimu, Komisija mano, kad COOPERL turimi sertifikatai, kurie jai buvo išduoti 1999 m. liepos 5 d., pirmadienio, savaitės pradžioje, buvo laukiami visą savaitę, kol Komisijai bus pateikta valstybių narių informacija, o tai turėjo įvykti 1999 m. liepos 9 d., penktadienį, ir nuo tada iki kitos savaitės trečiadienio (t. y. 1999 m. liepos 14 d.). Gavusi informaciją, Komisija atkreipė dėmesį į neįprastai didelį, spekuliatyvų praėjusią savaitę pateiktų prašymų skaičių, todėl 1999 m. liepos 13 d., antradienį, priėmė Reglamentą Nr. 1526/1999, kuris įsigaliojo 1999 m. liepos 14 d., trečiadienį, ir akivaizdžiai apėmė COOPERL turimus sertifikatus.

1.7 Remiantis ombudsmeno tyrimais, Komisijos pateiktas Komisijos reglamento Nr. 1529/1999, iš dalies keičiančio Komisijos reglamentą Nr. 1370/95, aiškinimas atrodo pagrįstas. Todėl ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo, susijusio su pagrindiniu skundo pateikėjo pateiktu įtarimu. Tačiau reikia priminti, kad Teisingumo Teismas yra aukščiausia institucija Bendrijos teisės taikymo ir aiškinimo srityje.

2 Ieškiniai dėl grąžinimo ir užstato panaikinimo

2.1 Skundo pateikėjas prašo skirti grąžinamąją išmoką, kad būtų kompensuoti finansiniai nuostoliai, kuriuos patyrė jo klientai dėl prarastų eksporto grąžinamųjų išmokų, kurias jis būtų gavęs, ir 60 % sumos, kurią jis turėjo sumokėti kaip garantiją prašydamas išduoti licencijas. Be to, skundo pateikėjas teigia, kad jo klientų indėlius Komisija turėjo panaikinti atgaline data.

2.2 Remiantis sprendimo 1.7 punkte pateiktomis ombudsmeno išvadomis, šiuo atveju nėra nei reikalavimo grąžinti pinigus, nei reikalavimo panaikinti užstatą.

3 Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

Jacob SÖDERMAN

---

(1) 1995 m. birželio 16 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1370/95, nustatantis išsamias eksporto licencijų sistemos įgyvendinimo kiaulienos sektoriuje taisykles, OL L 133/9.

(2) 1999 m. liepos 13 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1629/1999, nustatantis procentinius kiekius, nurodytus kiaulienos eksporto licencijų paraiškose, kurios gali būti priimtos, OL 1999 L 178/6.

(3) Su pakeitimais, padarytais 1996 m. birželio 21 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1122/96 (OL L 149/17).

(4) Ten pat.

(5) Su pakeitimais, padarytais 1999 m. lapkričio 11 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2399/1999, OL 1999 L 290/18.