Skundo pateikėjas, dėl kurio bendrovės Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) atliko tyrimą, paprašė OLAF leisti visuomenei susipažinti su bylos medžiaga ir tyrimo ataskaita atitinkamoms nacionalinėms institucijoms užbaigus tolesnius veiksmus. OLAF leido susipažinti tik su tam tikromis ataskaitos dalimis ir atsisakė leisti susipažinti su likusia bylos medžiaga. Ji rėmėsi keliomis išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, visų pirma teigdama, kad tyrimo bylos medžiagos atskleidimas galėtų atskleisti jos metodus ir strategijas ir taip pakenkti būsimų tyrimų veiksmingumui. Tai darydama ji taikė bendrąją neatskleidimo prezumpciją, t. y. atsisakė leisti visuomenei susipažinti su byla neatlikusi individualaus dokumentų vertinimo.

Ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad bendroji neatskleidimo prezumpcija taikoma tik kai kuriems OLAF bylose esantiems dokumentams, t. y. dokumentams, kuriuose pateikiamos vidaus ir preliminarios nuomonės. Remdamasis bylos dokumentų imties vertinimu, ombudsmenas nustatė, kad OLAF vis dėlto galėjo pagrįstai teigti, kad dauguma jų negalėjo būti atskleisti, nes reikėjo apsaugoti asmens duomenis ir neskelbtiną komercinę informaciją. Dėl to ji nutraukė bylą.

Tačiau ombudsmenė pasiūlė, kad nagrinėdama būsimus prašymus OLAF turėtų atlikti individualų savo tyrimo bylų dokumentų vertinimą, kai prašymai yra susiję su dokumentais, kuriems akivaizdžiai netaikoma bendroji neatskleidimo prezumpcija, pripažinta ES teismų praktikoje. Plataus masto prašymų leisti visuomenei susipažinti su visa tyrimo byla atveju OLAF turėtų apsvarstyti galimybę prašyti, kad prašytojai nurodytų, su kuriais dokumentais jie prašo leisti susipažinti.