Byla buvo susijusi su trečiųjų šalių interneto platformų naudojimu Europos Parlamento ryšių biuro Helsinkyje viešų renginių prieglobai ir srautinei transliacijai.

Skundo pateikėjas teigė, kad EP ryšių biuras Helsinkyje klaidingai naudojo trečiųjų šalių platformas, pavyzdžiui, „Facebook“, viešų susitikimų ir konferencijų transliavimui internetu.

Europos Parlamentas nurodė, kad nors oficialus parlamentinis darbas yra tiesiogiai transliuojamas ir pagal pareikalavimą prieinamas jo interneto svetainėje, EP ryšių biurai turi tam tikrą lankstumą vykdydami informavimo veiklą ir gali naudotis trečiųjų šalių platformomis renginiams tiesiogiai transliuoti, kad geriau pasiektų savo tikslinę auditoriją.

Ombudsmenas nusprendė, kad Parlamento paaiškinimas yra pagrįstas, ir užbaigė tyrimą padarydamas išvadą, kad netinkamo administravimo nebuvo. Tačiau, siekdama padidinti EP ryšių biurų veiklos skaidrumą ir užtikrinti, kad visuomenės nariai, kurie nesinaudoja socialine žiniasklaida, nebūtų pašalinti, ji pateikė Parlamentui tris konkrečius pasiūlymus dėl patobulinimų.

Byla buvo susijusi su Švietimo, garso ir vaizdo bei kultūros vykdomosios įstaigos atsisakymu atskleisti projektą Makedonijoje prižiūrėjusių darbuotojų pavardes.

Agentūra atsisakė suteikti prieigą remdamasi ES duomenų apsaugos taisyklėmis, pagal kurias reikalaujama, kad asmuo, prašantis atskleisti asmens duomenis, pavyzdžiui, asmenų vardus ir pavardes, turi įrodyti, kad būtina atskleisti atitinkamų asmenų vardus ir pavardes. Jei šis reikalavimas tenkinamas, viešosios valdžios institucija dar turi patikrinti, ar darbuotojų pavardžių atskleidimas paveiktų jų teisėtus interesus ir, jei taip, ar šie teisėti interesai yra svarbesni už asmens, prašančio atskleisti pavardes, nurodytą būtinybę.

Ombudsmenas nustatė, kad skundo pateikėjas nepaaiškino, kodėl jam reikėjo susipažinti su pavardėmis. Taigi Agentūra pagrįstai atsisakė atskleisti aptariamų darbuotojų pavardes.