Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo naujienų agentūroje dirbančio žurnalisto prašymą įtraukti jį į adresatų sąrašą, skirtą pranešimams spaudai, kuriems taikomas embargas, visų pirma Eurostato „Euro rodikliams“, kurie reguliariai teikia ekonominę statistinę informaciją. Eurostatas, kuris yra Komisijos dalis, atsisakė įtraukti žurnalistą į sąrašą, nes nurodė, kad tik žurnalistai ar agentūros, kuriems Komisija suteikė žiniasklaidos „akreditaciją“, gali būti įtraukti į tokius platinimo sąrašus. Žurnalistas ar jo naujienų agentūra negalėjo gauti akreditacijos, nes neatitiko vienos iš išankstinių sąlygų, t. y. agentūros ar jos žurnalisto nuolatinės gyvenamosios vietos Belgijoje. Skundo pateikėjas teigė, kad tokia praktika yra diskriminacinė ir reiškia, kad tik didesnės žiniasklaidos organizacijos, turinčios pakankamai finansinių išteklių, kad galėtų sau leisti turėti žurnalistų Belgijoje, gali gauti informaciją, kuriai taikomas embargas.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija pagrįstai įtraukė nuolatinę gyvenamąją vietą Belgijoje kaip išankstinę akreditavimo sąlygą, kai reikia patekti į fizinius ES institucijų pastatus Briuselyje. Vis dėlto ji nusprendė, kad gyvenamosios vietos Belgijoje reikalavimo įtraukimas kaip išankstinės sąlygos žiniasklaidos priemonių narių įtraukimui į platinimo sąrašus yra neproporcingas.

Ombudsmenė baigė tyrimą nustačiusi netinkamo administravimo atvejį ir paprašė Komisijos per šešis mėnesius pateikti ataskaitą, kurioje ji būtų informuota apie veiksmus, kurių ji ėmėsi padėčiai ištaisyti.

Skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose yra Ispanijos valdžios institucijų pateiktų statistinių duomenų apie pesticiduose esančias veikliąsias medžiagas. Komisija leido susipažinti tik su keturių dokumentų, kuriuos ji nurodė kaip susijusius su prašymu, dalimis. Ji atsisakė leisti susipažinti su likusiais dokumentais, remdamasi išimtimis pagal ES taisykles dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais ir teigdama, kad neatskleistų dalių atskleidimas pakenktų įmonių, iš kurių buvo surinkti duomenys, komerciniams interesams. Komisija taip pat teigė, kad duomenims taikomas konfidencialumo principas, nustatytas ES statistinių duomenų rinkimo taisyklėse.

Remdamasis minėtų dokumentų patikrinimu, ombudsmenas nusprendė, kad įslaptinta informacija yra susijusi su medžiagomis, kurias ketinama išleisti į aplinką. Pagal ES taisykles dėl galimybės susipažinti su informacija apie aplinką (Orhuso reglamentas) ir susijusią jurisprudenciją tokios informacijos atskleidimas yra viršesnis viešasis interesas.

Ombudsmenas suabejojo Komisijos pozicija, kad statistinių duomenų konfidencialumo principas yra viršesnis už informacijos, susijusios su dujų ar teršalų išmetimu į aplinką, skaidrumą. Ji nebuvo įsitikinusi, kad Komisija visiškai įgyvendino Orhuso reglamente nustatytas taisykles. Tačiau ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad šiuos klausimus geriausiai spręstų ES teisės aktų leidėjai, kurie šiuo metu peržiūri taikytinus teisės aktus ir todėl baigė tyrimą, įsipareigodami atkreipti jų dėmesį į šį klausimą.