Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su 2014 m. įvykusiu Europos Komisijos ir ekspertų grupės susitikimu. Komisija leido iš dalies susipažinti su dviem dokumentais ir nesuteikė galimybės susipažinti su visu trečiuoju dokumentu. Tai darydama Komisija rėmėsi visuomenės teisės susipažinti su dokumentais išimtimi, susijusia su asmens privatumo ir neliečiamumo apsauga.

Ombudsmeno tyrimo grupė peržiūrėjo ginčijamus dokumentus ir patvirtino, kad kupiūravimas apima asmens duomenis. Ombudsmenas nusprendė, kad Komisija pagrįstai manė, jog skundo pateikėjas nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl jam reikėjo susipažinti su nagrinėjamais asmens duomenimis. Todėl Komisija pagrįstai atsisakė (visiškai) leisti susipažinti su prašomais dokumentais.

Ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos Komisijos turimais dokumentais, susijusiais su Tarptautinės stebėsenos operacijos Albanijoje narių iškeltu susirūpinimu dėl profesinio elgesio. Komisija nustatė, kad vienas dokumentas (raštas) patenka į prašymo taikymo sritį, ir leido su juo susipažinti iš dalies. Ji atsisakė leisti susipažinti su tam tikromis rašto dalimis, remdamasi poreikiu apsaugoti privatumą ir viešąjį interesą, susijusį su ES tarptautiniais santykiais.

Ombudsmeno tyrimo grupė peržiūrėjo dokumentą ir patvirtino, kad neatskleistose dalyse yra asmens duomenų ir neskelbtinos informacijos. Ombudsmenė nusprendė, kad Komisijos argumentai, kuriais grindžiamas asmens duomenų kupiūravimas, yra pagrįsti. Ji taip pat nustatė, kad Komisija akivaizdžiai neklydo teigdama, kad tam tikrų jautrių rašto dalių atskleidimas pakenktų ES tarptautiniams santykiams su Albanija.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Byla buvo susijusi su prašymu Europos Komisijai leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su pabėgėlių, prieglobsčio prašytojų ar migrantų grąžinimu ar išsiuntimu iš Turkijos. Atsakydama Komisija nurodė 27 dokumentus, su kuriais ji atsisakė leisti susipažinti. Su šešiais dokumentais nebuvo leista susipažinti siekiant apsaugoti susijusio ES finansuojamo projekto įgyvendinančiojo partnerio komercinius interesus. Dėl likusių dokumentų Komisija rėmėsi viešojo intereso, susijusio su ES tarptautiniais santykiais su Turkija, apsauga.

Skundo pateikėjas paprašė Komisijos peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką). Kadangi Komisija nepateikė atsakymo per nustatytą terminą, skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl to, kad Komisija neatsakė į skundo pateikėjo kartotinę paraišką. Nesant patvirtinamojo sprendimo ir siekiant toliau nagrinėti bylą, ombudsmenas paprašė leisti susipažinti su ginčijamais dokumentais. Remdamasi patikrinimo rezultatais, ombudsmenė pritarė savo preliminariai nuomonei su Komisija, kad atsisakymas leisti susipažinti su visais dokumentais yra nepagrįstas.

Praėjus beveik metams nuo kartotinės paraiškos pateikimo, Komisija atsakė pakartodama, kad negalima leisti susipažinti su jokiais dokumentais. Nors ji nebesiremia įgyvendinančiojo partnerio komercinių interesų apsauga, ji manė, kad turi būti atsisakyta suteikti galimybę susipažinti su visais dokumentais, kad nekiltų pavojus ES tarptautiniams santykiams su Turkija. 

Kadangi Komisija atsakė į skundo pateikėjo kartotinę paraišką, ombudsmenas baigė nagrinėti bylą. Ji vienareikšmiškai kritikavo tai, kad Komisija labai vėlavo atsakyti į skundo pateikėjo prašymą. Ombudsmenė taip pat pakartojo savo abejones (kaip jau nurodė savo preliminarioje nuomonėje) dėl to, ar visuose dokumentuose yra neskelbtinos informacijos. Tačiau, kadangi byla buvo susijusi su tuo, kad Komisija laiku neatsakė į prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, ji to nedarė.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentu, susijusiu su ES finansuojamu projektu Turkijoje, susijusiu su migracijos valdymu. Europos Komisija nustatė vieną dokumentą – finansinę ataskaitą, kurią ji atsisakė atskleisti motyvuodama tuo, kad jos atskleidimas galėtų pakenkti viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir ES tarptautiniais santykiais, apsaugai.

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamą dokumentą.

Remdamasis patikrinimu ir atsižvelgdamas į didelę diskreciją, kurią turi ES institucijos, nustatydamos, ar kyla pavojus viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, ombudsmenas nustatė, kad Komisijos sprendimas neleisti susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkami viešieji interesai negali būti pakeisti kitu viešuoju interesu, kuris laikomas svarbesniu, ombudsmenas nenustatė netinkamo administravimo ir nutraukė bylą.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su 2024 m. birželio 19 d. Tony Blairo pasaulinio valdymo instituto (TBI) atstovų ir dviejų Vengrijos Komisijos nario kabineto narių susitikimu. Visų pirma skundo pateikėjas buvo suinteresuotas žinoti, ar susitikime dalyvavo konkretus TBI atstovas, kurį skundo pateikėjas laikė viešu asmeniu, anksčiau ėjusiu viešąsias pareigas.

Komisija suteikė skundo pateikėjui galimybę iš dalies susipažinti su susitikimo ataskaita ir elektroniniu laišku, kurį jis gavo iš TBI prieš susitikimą. Komisija pašalino TBI atstovų pavardes. Ji laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjo pateikti argumentai nebuvo tokie, kad būtų galima nustatyti konkretų viešojo intereso poreikį atskleisti šiuos asmens duomenis (toliau – būtinumas). Neatsižvelgdama į būtinumo nebuvimą, Komisija nusprendė, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta teisėtiems atitinkamų asmenų interesams. Dėl prašymo leisti susipažinti su duomenimis, susijusiais su nustatytu asmeniu, Komisija atsakė, kad ji negali nei patvirtinti, nei paneigti, ar atitinkamas asmuo dalyvavo susitikime, nes tai taip pat laikoma asmens duomenimis.

Ombudsmenas nustatė, kad Komisija pagrįstai manė, jog skundo pateikėjas nepateikė pakankamai argumentų, įrodančių būtinybę perduoti jam asmens duomenis konkrečiu viešojo intereso tikslu. Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nustatė, kad tolesni tyrimai yra nepagrįsti. Tačiau ombudsmenė pažymėjo, kad Komisija galėjo konsultuotis su TBI dėl jų atstovų vardų ir pavardžių atskleidimo susitikime, siekdama pašalinti bet kokį pagrindą viešoms spekuliacijoms, ir pateikė atitinkamą pasiūlymą.