Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos Sąjungos specialiojo įgaliotinio biuras (toliau – ES specialiojo įgaliotinio biuras) Kosove tariamai neinformavo stažuotojų apie įdarbinimo procedūros etapus. Ombudsmenė ištyrė šį klausimą ir išdėstė savo nuomonę, kad „mandagu ir paslaugu patvirtinti paraiškų gavimą ir informuoti kandidatus apie svarbius veiksmus (pvz., jų pašalinimą iš įdarbinimo procedūros), turinčius įtakos jų įdarbinimo procedūros eigai.“ES specialiojo įgaliotinio biuras paaiškino, kad jo ištekliai yra labai riboti, todėl apie procedūros rezultatus jis gali informuoti tik į galutinį sąrašą įtrauktus asmenis. Vis dėlto ji nurodė, kad nagrinėja, kaip pagerinti bendravimą su asmenimis, norinčiais būti praktikantais, pavyzdžiui, informuojant visus tokius asmenis apie svarbius procedūros etapus, pateikiant atitinkamą informaciją jos interneto svetainėje. Ombudsmenė paragino ES specialiojo įgaliotinio biurą pranešti apie šio sprendimo įgyvendinimą.

The complaints were made by three persons representing a private university based in Switzerland. They concerned the Commission's decision rejecting the university's application sent in response to the Erasmus University Charters 2013 Call for Proposals. In their complaints, the complainants claimed that the Commission and/or the Education, Audiovisual and Culture Executive Agency (EACEA) failed to (i) indicate the means of redress available as regards the decision, and (ii) notify the university in good time of the decision. The Ombudsman inquired into these matters and found no maladministration as regards the notification of the decision. However, the Ombudsman found that the university had not been properly informed about the means of redress. After having been invited to do so by the Ombudsman, the Commission, on its own behalf and on behalf of the EACEA, apologised to the complainants for this omission. The Ombudsman thus concluded that there were no grounds for further inquiries into that aspect of the complaints.

Byla susijusi su tuo, kaip ENISA skundo pateikėjui, ENISA darbuotojui, paskyrė kitas užduotis ir pakeitė jo darbo aplinką. Ombudsmenė ištyrė šį klausimą ir pasiūlė rasti draugišką sprendimą, bet ENISA su tuo nesutiko. Vėliau ombudsmenė pateikė rekomendacijų projektą, kuriame paprašė, kad ENISA: 1) pripažintų, kad ji (a) nepasitarė su skundo pateikėju prieš priimdama sprendimą dėl kitų užduočių paskyrimo, (b) nemotyvavo savo veiksmų, (c) tinkamai nepranešė apie savo sprendimus dėl kitų užduočių paskyrimo, (d) neatsakė į atitinkamus skundo pateikėjo prašymus ir (e) tinkamai neatsižvelgė į skundo pateikėjo gerovę; 2) atsiprašytų skundo pateikėjo; 3) skundo pateikėjui ex gratia sumokėtų 1 000 EUR; 4) oficialiai pažadėtų ombudsmenui, kad ateityje tokie netinkamo administravimo atvejai nepasikartos. ENISA pritarė ombudsmenės rekomendacijų projektui ir ėmėsi veiksmų jam įgyvendinti. Tada ombudsmenė baigė bylą.

Skundas susijęs su tuo, kad Europos Komisija tariamai nepranešė skundo pateikėjui apie savo išvadą, kad jis pažeidė ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodeksą.

Trečiosios šalys informavo skundo pateikėją, kad po to, kai jis ėjo ES rinkimų stebėtojo pareigas, Komisija nustatė, kad jis pažeidė tokių stebėtojų elgesio kodeksą. Skundo pateikėjas buvo susirūpinęs dėl to, kad apie šį sprendimą jam nebuvo pranešta ir kad tai turės įtakos jo galimybėms būti atrinktam į būsimas ES rinkimų stebėjimo misijas.

Ombudsmenas nustatė keletą problemų, susijusių su Komisijos taikoma procedūra. Jis nebuvo visiškai įsitikinęs, kad buvo gerbiamos skundo pateikėjo teisės, garantuojamos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje ir Europos gero administracinio elgesio kodekse. Todėl ombudsmenas pateikė pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, siūlydamas priemones, kurių Komisija galėtų imtis padėčiai ištaisyti, kiek tai susiję su i) asmenine skundo pateikėjo padėtimi ir ii) bendra procedūra, kurios buvo laikomasi.

Kalbant apie asmeninę skundo pateikėjo padėtį, Komisija išsprendė bylą patikindama, kad skundo pateikėjas tebėra visiškai tinkamas kandidatas būsimoms ES rinkimų stebėjimo misijoms.

Kalbant apie bendrąsias procedūras, pagal kurias nustatomas ES stebėtojų elgesio kodekso pažeidimas, Komisijos atsakyme nurodyta, kad ji jau įgyvendina ombudsmeno pasiūlymą atlikti peržiūrą. Ombudsmenas palankiai įvertino peržiūrą ir pateikė tam tikrų su ja susijusių pasiūlymų.

Skundas susijęs su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) vykdoma finansinio asistento (sutartininko) atrankos procedūra, kurioje dalyvavo skundo pateikėjas.

Skunde Europos ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad ECDC atrankos procedūrą vykdė nesąžiningai ir netinkamai.

Ombudsmenas nustatė keletą ECDC procedūros trūkumų. Pirma, atrankos komisija klaidingai nusprendė neatsižvelgti į atitinkamą testą raštu. Antra, kandidatams niekada nebuvo pranešta apie sąlygą, kad kandidatai turi gauti bent 70 % balų. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad ECDC tinkamai neinformavo kandidatų apie įdarbinimo procedūros rezultatus. Remdamasis savo išvadomis, ombudsmenas pateikė pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, kuriame pasiūlė veiksmus, kurių ECDC galėtų imtis, kad išspręstų problemas, susijusias tiek su taikoma įdarbinimo procedūra, tiek su būsimomis tokiomis procedūromis.

Ombudsmenas atkreipė dėmesį į bendrą teigiamą ECDC požiūrį į jo pasiūlymą dėl draugiško sprendimo ir jam pritarė. Todėl jis baigė bylą ir padarė išvadą, kad tolesni tyrimai yra nepagrįsti. Jis taip pat pateikė pasiūlymų dėl tolesnio tobulinimo.