Skundo aplinkybės

1. Skundas susijęs su tariamu Europos Komisijos nepranešimu skundo pateikėjui apie sprendimą, kuriuo konstatuojama, kad jis pažeidė ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodeksą (toliau – Elgesio kodeksas).

2. Skundo pateikėjas 2010 m. dalyvavo ES rinkimų stebėjimo misijoje (toliau – ES RSM). Po komandiruotės skundo pateikėjas iš savo prižiūrėtojų gavo patenkinamą ataskaitą.

3. 2010 m. spalio mėn. skundo pateikėjas sužinojo, kad visi 2010 m. rinkimų stebėjimo misijose dalyvavę stebėtojai buvo pakviesti į specialų forumą, kuris vyks 2010 m. gruodžio mėn. Briuselyje. Forumą Europos Komisijai organizavo privati bendrovė „Transtec“. Skundo pateikėjas pateikė prašymą dalyvauti forume. Transtec atmetė jo paraišką ir informavo jį, kad „Europos Komisija nustatė šiuos tikslius kriterijus, pagal kuriuos jis gali būti užregistruotas kaip dalyvis: - dalyvavimas misijoje 2010 m.; pašalinant visus stebėtojus, kurie nebuvo rekomenduoti arba kurių atžvilgiu buvo pažeistas elgesio kodeksas ar atitinkami įgaliojimai.“

4. Tada skundo pateikėjas paprašė Transtec ir Komisijos informuoti jį apie konkrečią jo pašalinimo iš forumo priežastį. Jis negavo jokio atsakymo nei iš „Transtec“, nei iš Komisijos.

Dėl tyrimo dalyko

5. Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad Komisija:

1) nepranešė jam apie sprendimą, kuriame nustatyta, kad jis pažeidė ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodeksą;

2) nepaisė jo teisės būti išklausytam;

3) neteisingai informuoti trečiuosius asmenis apie sprendimą;

4) nepagrįstai pašalino jį iš būsimų ES rinkimų stebėjimo misijų; ir

5) neatsakė į jo prašymus pateikti informaciją.

6. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų:

1) informuoti jį apie visus sprendimus, susijusius su ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodekso laikymusi; ir

2) leisti jam apskųsti šį sprendimą.

Tyrimas

7. Ombudsmenas paprašė Komisijos iki 2011 m. balandžio 30 d. pateikti nuomonę dėl skundo. Pratęsus terminą, 2011 m. liepos 7 d. Komisija pateikė savo nuomonę. Nuomonė buvo persiųsta skundo pateikėjui, kuris savo pastabas pateikė 2011 m. liepos 21 d. 2011 m. spalio 25 d. ombudsmenas pateikė Komisijai pasiūlymą dėl draugiško sprendimo, prašydamas pateikti atsakymą iki 2011 m. gruodžio 31 d. Tada ombudsmenas pratęsė Komisijos terminą iki 2012 m. sausio 31 d. Komisija atsakė tik 2012 m. birželio 1 d. Šis atsakymas buvo persiųstas skundo pateikėjui ir paragintas pateikti pastabas. 2012 m. liepos 25 d. skundo pateikėjas pateikė savo pastabas.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Tariamas i) nepranešimas apie nustatytą Elgesio kodekso pažeidimą; ii) teisės būti išklausytam nepaisymas; iii) neteisėti veiksmai informuojant trečiąsias šalis; ir iv) pažeidimas pašalinant skundo pateikėją iš būsimų ES rinkimų stebėjimo misijų

Ombudsmenui pateikti argumentai

8. Skundo pateikėjas teigė, kad 2010 m. rinkimų stebėjimo misijos metu jis laikėsi nuomonės, kad buvo šiurkščiai pažeistas demokratinis procesas ir žmogaus teisės. Skundo pateikėjas savo nuomonę pateikė ES RSM pagrindinei grupei. Grįžęs namo į savo gimtąją šalį, jis parašė laišką nacionaliniam laikraščiui šiuo klausimu, kad jis būtų paskelbtas.

9. Skundo pateikėjas nurodė, kad kai kurie jo kolegos iš ES RSM jį informavo, kad ES pareigūnai ir ES RSM pagrindinės grupės nariai jiems pranešė, kad jis buvo pašalintas iš forumo dėl ES RSM elgesio kodekso pažeidimo. Jis pareiškė, kad vienas iš jo kolegų stebėtojų taip pat buvo informuotas ES pareigūnų, kad dėl elgesio kodekso pažeidimo jis bus pašalintas iš būsimų ES rinkimų stebėjimo misijų. Skundo pateikėjas manė, kad nepriimtina, jog apie tai buvo informuoti jo kolegos, nors jis pats niekada nebuvo informuotas. Jis nurodė, kad jei klausimas kilo dėl jo laiško paskelbimo spaudoje, apie jį jam buvo pranešta nepagrįstai vėluojant šešis mėnesius.

10. Ombudsmenui išsiųstoje nuomonėje Komisija nurodė, kad ES rinkimų stebėjimo misijos grupę sudaro vyriausiasis stebėtojas (atsakingas už misiją), pagrindiniai ekspertai ir ilgalaikiai bei trumpalaikiai stebėtojai. Vyriausiasis stebėtojas paprastai yra Europos Parlamento narys. Pagrindinius ekspertus tiesiogiai atrenka Komisijos tarnybos, surengusios konkursą paslaugų sutarčiai sudaryti. Stebėtojus atrenka Komisija po išankstinės valstybių narių atrankos.

11. Komisija ragina valstybes nares per savo ryšių punktus pradėti stebėtojų atrankos procedūrą ir per nustatytą terminą pateikti nacionalines paraiškas. Tada visi kandidatai turi užsiregistruoti Komisijos tvarkomoje duomenų bazėje. Vėliau valstybės narės prisiima atsakomybę už išankstinę labiausiai kvalifikuotų nacionalinių kandidatų atranką. Galiausiai atrankos komitetas, kurį sudaro kelių Komisijos tarnybų pareigūnai, vertina iš anksto atrinktus kandidatus. Komisija oficialiai registruoja šiuos atrinkimus. Misijos pabaigoje pagrindiniai misijos grupės nariai įvertina visus ES stebėtojus. Vertinimas įtrauktas į stebėtojo dokumentaciją ES duomenų bazėje.

12. Komisija taip pat sudaro sutartis su bendrovėmis dėl administracinės ir logistinės paramos teikimo misijai. Skundo pateikėjas, kuris buvo atrinktas kaip stebėtojas, su Komisijos pasamdyta bendrove pasirašė ilgalaikio stebėtojo aptariamoje misijoje sutartį. Sutarties 1 priedo 3.2 dalyje buvo pateiktas Elgesio kodeksas, kuriame, be kita ko, buvo nurodyta, kad „stebėtojai susilaikys nuo bet kokių asmeninių ... komentarų apie savo pastabas žiniasklaidai“.

13. Komisijos teigimu, spaudoje paskelbtame laiške minima konkreti skundo pateikėjo patirtis, įgyta būnant ES rinkimų stebėtoju 2010 m. ES misijos metu. Laikraščio straipsnio kopiją nacionalinis ryšių punktas nusiuntė Komisijai jo paskelbimo dieną. Nacionalinis ryšių punktas paprašė Komisijos pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Komisija informavo nacionalinį ryšių punktą, kad, jos nuomone, tokie vieši pareiškimai prieštarauja Elgesio kodeksui (pagal kurį ES stebėtojai turi susilaikyti nuo asmeninių pastabų dėl savo pastabų teikimo žiniasklaidai). Komisija pareiškė sutinkanti su nacionaliniu ryšių punktu, kad ryšių punktas imsis tolesnių veiksmų dėl incidento su skundo pateikėju. Komisijos teigimu, tai atitinka administracinę praktiką, pagal kurią nacionaliniai ryšių punktai yra atsakingi už bendravimą su kandidatais stebėtojais. Komisija nurodė, kad ryšių punktai informuoja kandidatus stebėtojus, pavyzdžiui, apie tai, ar jie buvo atrinkti arba įtraukti į rezervo sąrašą, arba apie tai, kad jie nebuvo atrinkti.

14. Komisija pareiškė, kad ji nepriėmė jokio administracinio sprendimo, turinčio įtakos skundo pateikėjo interesams.

15. Dėl Komisijos pasirinkimo, kas turėtų būti kviečiamas į ES stebėtojų forumą – konferenciją, kurios tikslas – plėtoti ES rinkimų stebėjimo politiką, Komisija pareiškė, kad ji gali laisvai pasirinkti suinteresuotuosius subjektus, su kuriais ji nori konsultuotis konkrečiu klausimu. Skundo pateikėjas nebuvo atrinktas iš ES stebėtojų, kurie buvo pakviesti dalyvauti forume, nes Komisija manė, kad dėl incidento, susijusio su skelbimu laikraštyje, skundo pateikėjas neatitiko dalyvio registracijos kriterijaus. Pagal šį kriterijų dalyviams neturėtų būti teikiama neigiama rekomendacija po ES stebėjimo misijos, primenama apie elgesio kodeksą arba nagrinėjamas skundas. Ši atranka buvo susijusi tik su dalyvavimu šioje konkrečioje konferencijoje ir negali būti laikoma administraciniu sprendimu, turinčiu įtakos skundo pateikėjo interesams, dėl kurio būtų taikomos procedūrinės apsaugos priemonės, įskaitant teisę būti informuotam ir teisę būti išklausytam.

16. Komisija taip pat teigė, kad ji neatmetė skundo pateikėjo iš ES rinkimų stebėjimo misijų. Skundo pateikėjas dalyvavo keliose ES rinkimų stebėjimo misijose, o visi jo vadovų vertinimai buvo patenkinami. Todėl nebuvo užregistruota jokių neigiamų rekomendacijų dėl jo, kaip stebėtojo, būsimos veiklos. Kalbant apie nacionalinės pirminės atrankos etapą, Komisija negali numatyti, koks bus skundo pateikėjo statusas nacionalinėje stebėtojų registracijos sistemoje. Bet koks sprendimas, ar įtraukti skundo pateikėją į iš anksto atrinktų nacionalinių kandidatų sąrašą, priklauso nacionalinio ryšių punkto kompetencijai.

17. Komisija nežino, kad apie sprendimą nekviesti skundo pateikėjo į ES stebėtojų forumą buvo pranešta trečiosioms šalims. Skundo pateikėjas nepateikė jokių konkrečių įrodymų šiam teiginiui pagrįsti.

18. Atsakydamas į Komisijos nuomonę, skundo pateikėjas teigė, kad jis, kaip Europos Sąjungos pilietis, turėjo pareigą veikti. Jo pagrindinis rūpestis buvo tai, kad į žmogaus teisių ir demokratijos klausimus turi būti atkreiptas jo gimtosios šalies žmonių dėmesys. Jis teigė, kad būtų klydęs tylėdamas tokiais svarbiais klausimais. Jis pridūrė, kad Komisija suklydo bandydama nustatyti apribojimus buvusiems ES stebėtojams, kai jie nebebuvo saistomi sutarties, pagal kurią jie buvo įtraukti į ES RSM kaip stebėtojai. Jis teigė, kad kai jis parašė spaudai, jo sutartis baigėsi. Jei ES stebėtojų pastabų žiniasklaidai apribojimai turėtų būti toliau taikomi visam laikui arba tam tikrą laikotarpį po sutarties galiojimo pabaigos, tai turėtų būti aiškiai nurodyta sutartyje arba elgesio kodekse. Komisijos pareiškimas ombudsmenui skirtoje nuomonėje, kad ES stebėtojai, viešai išreikšdami savo nuomonę,„neturi remtis ES stebėjimo misija ir savo misijos metu pateiktomis pastabomis“, nėra įtrauktas į jokį elgesio kodeksą. Net jei ji būtų buvusi įtraukta į Elgesio kodeksą, formuluotė „jų misijos metu“reiškia, kad bet koks toks apribojimas būtų taikomas tik iki ES stebėtojo sutarties galiojimo pabaigos.

19. Skundo pateikėjas nurodė, kad vadinamieji ES stebėtojų forumo dalyvio registracijos kriterijai nebuvo vienodai suformuluoti iš forumo organizatoriaus gautame elektroniniame laiške ir Komisijos nuomonėje ombudsmenui. Bet kuriuo atveju jis niekada nebuvo informuotas, kad jam buvo pateikta neigiama rekomendacija, priminimas apie Elgesio kodeksą ar nagrinėjamas skundas. Be to, e. laišką apie būsimą ES stebėtojų forumą skundo pateikėjui persiuntė jo nacionaliniam ryšių punktui atstovavęs valstybės tarnautojas. Šis asmuo akivaizdžiai nebūtų nusiuntęs skundo pateikėjui e. laiško, jei būtų žinojęs, kad skundo pateikėjas yra vienas iš „nerekomenduojamų“stebėtojų arba priklauso kitai „neįtrauktų“kategorijai.

20. Skundo pateikėjo nuomone, Komisija iš tiesų gali laisvai pasirinkti, su kuriomis suinteresuotosiomis šalimis ji nori konsultuotis. Tačiau jam buvo pranešta, kad, be jo, į forumą buvo pakviesti visi kiti 2010 m. ES RSM dalyvavę stebėtojai, išskyrus tuos, kuriuos misijos pagrindinė grupė oficialiai įvertino kaip „netinkamus“tolesnėms ES RSM.

21. Skundo pateikėjo nuomone, akivaizdu, kad Komisija priėmė administracinį sprendimą, turintį įtakos jo interesams, nes ji nusprendė, kad jis pažeidė Elgesio kodeksą: Savo nuomonėje ombudsmenui Komisija aiškiai nurodė, kad „Komisija mano, jog dėl incidento, susijusio su paskelbimu [...] laikraštyje, skundo pateikėjas neatitiko trečiojo kriterijaus“.

Ombudsmeno preliminarus vertinimas, po kurio buvo pateiktas pasiūlymas dėl draugiško sprendimo

22. Savo pastabose skundo pateikėjas teigia, kad Elgesio kodeksas taikomas tik vykdant stebėjimo misiją (18 punktas). Ombudsmenas negali sutikti su šiuo argumentu. Pirma, jis pažymi, kad pačiame Elgesio kodekse nėra jokių aiškių jo taikymo laiko atžvilgiu apribojimų. Antra, kai kurios Elgesio kodekso taisyklės suformuluotos taip, kad būtų aiškiai taikomos net ir pasibaigus ES stebėtojų misijai [1]. Galiausiai, apsvarsčius Elgesio kodekso tikslą, galima daryti išvadą, kad jis taikomas ES stebėtojų elgesiui pasibaigus misijai tiek, kiek toks elgesys gali neigiamai paveikti užbaigtą misiją ar būsimas misijas.

23. Nors akivaizdu, kad pasibaigus misijai elgesio kodeksas taikomas ES stebėtojų veiklai, svarbu, kad taikant tokias taisykles būtų gerbiama teisė į gerą administravimą, nustatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos [2] 41 straipsnyje. Ši teisė aiškiai apima teisę būti išklausytam prieš priimant bet kokią individualią asmens nenaudai priimtą priemonę ir administracijos pareigą motyvuoti savo sprendimus. Teisė į gerą administravimą toliau plėtojama Europos gero administracinio elgesio kodekse [3]. Minėto kodekso 16 straipsnyje („Teisė būti išklausytam ir daryti pareiškimus“) nustatyta, kad tais atvejais, kai tai susiję su asmenų teisėmis ar interesais, pareigūnas užtikrina, kad kiekviename sprendimų priėmimo procedūros etape būtų gerbiamos teisės į gynybą ir kad kiekvienas visuomenės narys turėtų teisę tais atvejais, kai turi būti priimtas sprendimas, turintis įtakos jo teisėms ar interesams, pateikti rašytines pastabas ir prireikus žodines pastabas prieš priimant sprendimą. 20 straipsnyje („Pranešimas apie sprendimą“) nustatyta, kad apie sprendimus, turinčius įtakos atskirų asmenų teisėms ar interesams, pranešama raštu ir kad apie tokius sprendimus kitiems šaltiniams pranešama tik informavus atitinkamus asmenis.

24. Komisija teigė, kad jos išvada, jog skundo pateikėjas pažeidė Elgesio kodeksą, nėra „administracinis sprendimas“, darantis poveikį skundo pateikėjo interesams, nes ji susijusi tik su jo dalyvavimu ES stebėtojų forume. Todėl, Komisijos nuomone, apie jos išvadą skundo pateikėjui pranešti nereikėjo.

25. Ombudsmeno nuomone, Komisijos išvada, kad skundo pateikėjas pažeidė Elgesio kodeksą, apie kurį buvo pranešta įmonei „Transtec“, kad ši nepakviestų skundo pateikėjo į ES stebėtojų forumą, iš tiesų yra „sprendimas“, t. y. „individuali priemonė“, daranti neigiamą poveikį skundo pateikėjo interesams [4]. Dėl šio sprendimo skundo pateikėjas nebuvo pakviestas į ES stebėtojų forumą, t. y. renginį, kuriame jis aiškiai prašė dalyvauti.

26. Ombudsmenė taip pat neįtikino Komisijos argumento, kad jos išvada buvo susijusi tik su skundo pateikėjo dalyvavimu ES stebėtojų forume, nors pats forumo tikslas buvo geriau parengti stebėtojus būsimoms misijoms, sudarant sąlygas keistis praktika ir patirtimi. Ombudsmenas taip pat nustatė, kad net jei Komisija aiškiai nepašalino skundo pateikėjo iš būsimų ES rinkimų stebėjimo misijų, galima pagrįstai manyti, kad taip pat pranešus apie savo išvadas nacionalinėms valdžios institucijoms, kurios iš anksto atrinko labiausiai kvalifikuotus nacionalinius kandidatus į ES stebėtojų pareigas, Komisijos pozicija turėjo įtakos skundo pateikėjo galimybėms būti atrinktam į būsimas ES rinkimų stebėjimo misijas.

27. Komisija nesuteikė skundo pateikėjui galimybės pateikti pastabų prieš priimdama sprendimą, kad jis pažeidė Elgesio kodeksą. Taip ji pažeidė Europos gero administracinio elgesio kodekso 16 straipsnį ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnio 2 dalies a punktą.

28. Kalbant apie pranešimą apie savo sprendimą skundo pateikėjui, Komisija pavedė nacionalinėms valdžios institucijoms pranešti jam apie Komisijos išvadą. Nors iš esmės nėra netinkama, kad Komisija pavestų tokią užduotį nacionalinėms valdžios institucijoms, ji turėjo užtikrinti, kad apie jos sprendimą būtų faktiškai pranešta skundo pateikėjui (pavyzdžiui, paprašydama skundo pateikėjui pateikti pranešimo kopiją). Tačiau Komisija neužtikrino, kad apie jos išvadas skundo pateikėjui praneštų nacionalinės valdžios institucijos. Neužtikrinusi, kad apie jos sprendimą būtų tinkamai pranešta skundo pateikėjui, Komisija pažeidė Europos gero administracinio elgesio kodekso 20 straipsnio 1 dalį.

29. Ombudsmenas pažymėjo, kad skundo pateikėjas taip pat teigė, jog jo kolegos stebėtojai sužinojo apie tariamą elgesio kodekso pažeidimą ir tariamą jo pašalinimą iš būsimų ES rinkimų stebėjimo misijų prieš tai, kai jis apie jas sužinojo. Ombudsmenas pažymėjo, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jo argumentą šiuo klausimu. Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad nors tiesa, jog jei Komisija būtų perdavusi šią informaciją kolegoms stebėtojams, tai tikrai būtų buvęs netinkamas administravimas, vis dėlto ne tik Komisija, bet ir nacionalinės valdžios institucijos atitinkamu metu žinojo apie nustatytą Elgesio kodekso pažeidimą. Todėl, nesant jokių konkrečių įrodymų šiuo klausimu, negalima daryti prielaidos, kad informacija, jei ji būtų perduota šioms trečiosioms šalims, būtinai būtų gauta iš Komisijos [5].

30. Tačiau ombudsmenė pažymėjo, kad Komisija pranešė apie nustatytą faktą bent vienai trečiajai šaliai, t. y. ES stebėtojų forumo išorės organizatoriui, prieš skundo pateikėjui apie tai sužinojant. Taip buvo pažeista Europos gero administracinio elgesio kodekso 20 straipsnio 2 dalis.

Draugiško sprendimo pasiūlymas

31. Remdamasis pirmiau išdėstytais argumentais, ombudsmenas pateikė šį pasiūlymą dėl draugiško sprendimo:

Atsižvelgdama į ombudsmeno analizę ir išvadas, Komisija galėtų peržiūrėti savo procedūras, pagal kurias nustatomas ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodekso pažeidimas, įskaitant pranešimo apie tokį sprendimą ir leidimo atitinkamam asmeniui būti išklausytam procedūras.

Šiuo atveju Komisija galėtų leisti skundo pateikėjui pateikti savo argumentus, kuriais prieštaraujama išvadai dėl ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodekso pažeidimo, ir galėtų užtikrinti, kad į šiuos argumentus būtų tinkamai atsižvelgta.

Argumentai, pateikti ombudsmenui po jo draugiško sprendimo pasiūlymo

32. Atsakydama į ombudsmeno draugiško sprendimo pasiūlymą, Komisija teigė, kad skundo pateikėjas nebuvo nubaustas ir kad į jo kandidatūrą bus atsižvelgta būsimose ES rinkimų stebėjimo misijose. Komisijos teigimu, skundo pateikėjo vertinimo duomenys ES rinkimų stebėjimo misijų sąraše „rekomenduojami kaip ilgalaikis stebėtojas būsimoms misijoms“.

33. Komisijos nuomone, skundo pateikėjas savo argumentus šiuo klausimu išsamiai pateikė 2010 m. gruodžio 6 d. rašte. 2012 m. kovo 21 d. e. laišku Komisija tiesiogiai informavo skundo pateikėją apie savo poziciją, kurioje teigiama, kad „EK Užsienio politikos priemonių tarnybos, kuri yra atsakinga už ES rinkimų stebėjimo misijų stebėtojų atranką, kandidatas į būsimas ES rinkimų stebėjimo misijas yra visiškai tinkamas kandidatas. Šiuo atžvilgiu atkreipkite dėmesį į tai, kad trumpalaikių ir ilgalaikių stebėtojų pareigybių atveju jus turi iš anksto atrinkti jūsų nacionalinis ryšių punktas.„Komisijos teigimu, skundo pateikėjas patvirtino gavęs šį pranešimą e. laišku, kuriame jis padėkojo Komisijai.

34. Komisija taip pat nurodė, kad šiuo metu peržiūri keletą procedūrų, susijusių su ES rinkimų stebėjimo misijomis, įskaitant Elgesio kodekso peržiūrą ir stebėtojų vertinimo procedūrą.

35. Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo skundo pateikėjas nurodė, kad jis iš esmės sutinka su Komisijos atsakymu į draugiško sprendimo pasiūlymą ir jos 2012 m. kovo 21 d. elektroniniu laišku. Skundo pateikėjas padėkojo ombudsmenui už jo pastangas.

36. Kalbėdamas apie tai, kad jam „rekomenduojama būti ilgalaikiu stebėtoju būsimose misijose“, skundo pateikėjas nurodė, kad jis susisiekė su savo nacionaliniu ryšių punktu, kuris yra atsakingas už tai, kad jo šalyje būtų rekomenduojami rinkimų stebėtojai ES rinkimų stebėjimo misijoms. Ryšių punktas jį informavo, kad dėl pastarojo meto finansinių suvaržymų ir didelio savanorių skaičiaus stebėtojų sąraše tikėtina, kad gali praeiti nemažai laiko, kol jis gali rekomenduoti jį kitai misijai. Kadangi skundo pateikėjas mano, kad nuo 2010 m. liepos mėn. jis negali dalyvauti ES rinkimų stebėjimo misijose, jis nori paprašyti Komisijos kasmet pasiūlyti jam vieną ilgalaikio stebėtojo misiją, jei nacionalinis ryšių punktas jo nerekomenduotų.

37. Skundo pateikėjas taip pat pateikė Komisijai tam tikras rekomendacijas dėl savo procedūrų, susijusių su ES rinkimų stebėjimo misijomis, peržiūros.

Ombudsmeno vertinimas po jo draugiško sprendimo pasiūlymo

38. Ombudsmenė pažymi, kad skundo pateikėjas tebėra visiškai tinkamas kandidatas būsimoms ES rinkimų stebėjimo misijoms. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad, atsižvelgiant į Komisijos atsakymą į draugiško sprendimo pasiūlymą, atrodo, kad skundo pateikėjas nebenori nagrinėti klausimo, kaip Komisija nagrinėjo šį bylos aspektą. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija iš esmės išsprendė šį šios bylos aspektą.

39. Dėl skundo pateikėjo prašymo, kad Komisija kasmet pasiūlytų jam vieną ilgalaikio stebėtojo misiją, nepaisant to, kad nacionalinis ryšių punktas gali kasmet iš anksto neatrinkti jo misijoms (atsižvelgiant į pirmiau minėtus finansinius apribojimus ir didelį savanorių skaičių), ombudsmenas mano, kad šis prašymas nepatenka į siūlomo draugiško sprendimo taikymo sritį. Todėl ombudsmenas nesvarstys skundo pateikėjo pasiūlymo.

40. Kalbant apie Komisijos procedūras, skirtas nustatyti Elgesio kodekso pažeidimą, ombudsmenas palankiai vertina šiuo metu Komisijos atliekamą peržiūrą. Iš esmės peržiūra įgyvendinama atitinkama draugiško sprendimo pasiūlymo dalis.

41. Ombudsmeno nuomone, galėtų būti naudinga, kad Komisija, persvarstydama elgesio kodeksą ir stebėtojų vertinimo procedūrą, atsižvelgtų į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, taip pat į Europos gero administracinio elgesio kodekso 16 ir 20 straipsnius. Ombudsmenas pateiks dar vieną pastabą šiuo klausimu.

B. Dėl tariamo neatsakymo į prašymą pateikti informaciją

Ombudsmeno vertinimas

42. Atsižvelgiant į Komisijos atsiprašymą ir paaiškinimus, pateiktus ombudsmenui skirtoje nuomonėje, tolesni tyrimai dėl šio skundo aspekto yra nepagrįsti.

C. Dėl reikalavimų

43. Skundo pateikėjas teigė, kad Komisija turėtų 1) informuoti jį apie visus sprendimus, susijusius su jo atitiktimi ES rinkimų stebėjimo misijų elgesio kodeksui; ir 2) leisti jam ginčyti šį sprendimą.

Ombudsmeno vertinimas

44. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija iš esmės išsprendė šį bylos aspektą, nėra pagrindo toliau nagrinėti šiuos kaltinimus.

D. Išvados

Remdamasis savo atliktu šio skundo tyrimu, ombudsmenas užbaigia jį šiomis išvadomis:

Komisija išsprendė klausimą dėl skundo pateikėjo asmeninės padėties.

Komisija įgyvendina ombudsmeno pasiūlytą draugišką sprendimą dėl bendros elgesio kodekso pažeidimo nustatymo procedūros.

Jokie tolesni tyrimai, susiję su prašymu pateikti informaciją, yra nepagrįsti.

Skundo pateikėjas ir Komisija bus informuoti apie šį sprendimą.

Papildoma pastaba

Komisija, peržiūrėdama Elgesio kodeksą ir stebėtojų vertinimo procedūrą, galėtų atsižvelgti į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnį, taip pat į Europos gero administracinio elgesio kodekso 16 ir 20 straipsnius.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. rugsėjo 7 d.

---

[1] Elgesio kodekse, be kita ko, pateikiamos šios gairės: „Stebėtojai, eidami savo pareigas, laikosi griežto nešališkumo ir niekada neišreiškia jokio šališkumo ar pirmenybės nacionalinių valdžios institucijų, partijų, kandidatų atžvilgiu arba dėl bet kokių ginčytinų klausimų rinkimų procese; ... Stebėtojai susilaikys nuo bet kokių asmeninių ar ankstyvų komentarų apie savo pastabas žiniasklaidai ar kitiems suinteresuotiesiems asmenims, tačiau per paskirtą ryšių palaikymo pareigūną ar atstovą spaudai turėtų pateikti bendrą informaciją apie savo, kaip stebėtojų, veiklos pobūdį“(pabraukta ombudsmeno).

[2] Paskelbta adresu http://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2010:083:0389:0403:en:PDF

[3] Paskelbta adresu http://www.ombudsman.europa.eu/resources/code.faces

[4] Klausimas, ar tai yra „sprendimas“, t. y. ar skundo pateikėjas galėjo jį ginčyti per procesą Bendrajame Teisme, ombudsmeno nagrinėjamoje byloje nekyla.

[5] Žr. ombudsmeno sprendimo byloje 1342/2007/FOR 67 punktą, kurį galima rasti adresu http://www.ombudsman.europa.eu/cases/decision.faces/en/3972/html.bookmark