Strasbūras, 2006 m. sausio 17 d.

Gerbiamas pone W.,

2005 m. birželio 15 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl to, kaip Europos Komisija nagrinėjo prašymą leisti susipažinti su dokumentu.

2005 m. birželio 28 d. perdaviau skundą Europos Komisijos pirmininkui. 2005 m. spalio 18 d. Komisija pateikė savo nuomonę. 2005 m. spalio 24 d. persiunčiau jį Jums kartu su kvietimu pateikti pastabas, kurį Jūs išsiuntėte 2005 m. lapkričio 28 d.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos [1] (toliau – Reglamentas 2081/92) numato galimybę suteikti specialią apsaugą "geografinei nuorodai". Pagal 5 straipsnį apsaugos paraiškas pagal šią antraštinę dalį atitinkama valstybė narė turi pateikti Europos Komisijai. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija „viešai paskelbia visas registravimo paraiškas, nurodydama paraiškos pateikimo datą“ ir kad Komisija per šešis mėnesius patikrina, ar įvykdytos reglamente nustatytos registravimo sąlygos. Jei Komisija padaro išvadą, kad šios sąlygos įvykdytos, ji (pagal reglamento 6 straipsnio 2 dalį) Oficialiajame leidinyje paskelbia „pareiškėjo pavadinimą ir adresą, produkto pavadinimą, pagrindinius paraiškos punktus (...) ir prireikus savo išvadų motyvus“. 7 straipsnyje nustatyta, kad bet kuri valstybė narė per šešis mėnesius nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje gali pareikšti prieštaravimą dėl įregistravimo.

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 918/2004, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos įstojus Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai (2) (toliau – Reglamentas 918/2004), 1 straipsnį, kai viena iš šių šalių iki 2004 m. spalio 31 d. Komisijai perdavė paraišką pagal Reglamentą 2081/92, pagal nacionalinę teisę jau suteikta apsauga „gali būti išlaikyta, kol bus priimtas sprendimas pagal to reglamento 6 straipsnį“.

Remiantis Komisijos internetiniu paraiškų registru, 2004 m. spalio 19 d. Čekijos valdžios institucijos pateikė prašymą apsaugoti nuorodą „Pravé olomoucké tvaruzky“ (sūrio gaminys).

2005 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjas, Vokietijos pieno ir pieno produktų apsaugos asociacijos direktorius, paprašė Komisijos leisti susipažinti su šiuo dokumentu. Šis prašymas buvo pateiktas remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (3) (toliau – Reglamentas 1049/2001).

Negavęs atsakymo, 2005 m. gegužės 10 d. skundo pateikėjas pateikė kartotinę paraišką.

2005 m. gegužės 18 d. raštu, kuriuo Komisija atsakė į 2005 m. balandžio 1 d. prašymą leisti susipažinti su dokumentu, Komisija informavo skundo pateikėją, kad negalima leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu. Komisija nurodė, kad ji konsultavosi su Čekijos valdžios institucijomis pagal Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnį ir kad pastarosios prieštaravo dokumento atskleidimui. Komisijos teigimu, buvo taikoma reglamento 4 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtis.

2005 m. birželio 9 d. Komisija atmetė kartotinę paraišką. Komisija teigė, kad reikėjo konsultuotis su Čekijos valdžios institucijomis, nes dokumentą parengė Čekijos valdžios institucijos. Kadangi Čekijos valdžios institucijos prieštaravo informacijos atskleidimui, buvo taikoma Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 5 dalis. Todėl kitų galimų išimčių nagrinėti nereikėjo. Šiomis aplinkybėmis Komisija rėmėsi 2004 m. lapkričio 30 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimu byloje T-168/02 IFAW prieš Komisiją. Komisijos teigimu, taip pat nebuvo galima susipažinti su dalimi dokumentų, nes Čekijos valdžios institucijos prieštaravo viso dokumento atskleidimui.

Komisija atsiprašė už tai, kad buvo atidėtas sprendimo dėl pirminio prašymo leisti susipažinti su dokumentais priėmimas.

Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas pažymėjo, kad jis nenorėjo primygtinai reikalauti procedūrinio pažeidimo, susijusio su atsakymo į jo pradinį prašymą vėlavimu. Tačiau jis teigė, kad dokumentas prarado savo, kaip iš valstybės narės kilusio dokumento, pobūdį dėl to, kad jis buvo paminėtas Komisijos interneto svetainėje ir todėl tapo neatskiriama Komisijos dokumentų dalimi. Skundo pateikėjas taip pat nurodė teisinį poveikį, kurį paraiška sukėlė pagal Reglamentą (EB) Nr. 918/2004.

Remdamasis šiais argumentais, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisijos sprendimas nesuteikti galimybės susipažinti su atitinkamu dokumentu buvo neteisingas. Jis teigė, kad jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su šiuo dokumentu.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija pateikė šias pastabas:

Paraiškos numeris, data ir dalykas paskelbti internete (http://ec.europa.eu/agriculture/foodqual/protec/applications/list_en.pdf), nuorodos Nr. 0399. Tačiau pati programa nebuvo prieinama internetu. Tuo metu, kai buvo pateikta nuomonė, buvo vykdoma procedūra dėl galimo „Pravé olomoucké tvaruzky“ įregistravimo kaip saugomos kilmės vietos nuorodos.

Skundo pateikėjui paprašius leisti susipažinti su paraiška, Komisija konsultavosi su Čekijos valdžios institucijomis pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ir įgyvendinimo nuostatų 5 straipsnio 4 dalies a punktą (4). 2005 m. gegužės 2 d. atsakyme šios institucijos aiškiai prieštaravo atitinkamo dokumento atskleidimui.

Skundo pateikėjas neginčijo, kad prašymą pateikė Čekijos valdžios institucijos, kad šios institucijos prieštaravo informacijos atskleidimui ir kad prašymas neatskleisti informacijos yra teisės susipažinti su dokumentais išimtis, kaip patvirtinta naujausioje Pirmosios instancijos teismo praktikoje (Bylos T-168/02 IFAW prieš Komisiją 57 ir 58 punktai).

Todėl lemiamas klausimas buvo, ar Komisija Čekijos ieškinį priėmė kaip savo pačios dokumentą, nurodydama jį savo interneto svetainėje ir (arba) dėl tariamų teisinių Reglamento Nr. 918/2004 pasekmių.

Pradinis paraiškos paskelbimas pagal Reglamento Nr. 2081/92 6 straipsnio 1 dalį niekaip nepakeitė pačios paraiškos statuso, kuris tame etape dar nebuvo išnagrinėtas, pakeistas ar pakeistas. Tai buvo valstybės narės parengtas dokumentas, su kuriuo nebuvo galima susipažinti Komisijos interneto svetainėje. Todėl nuoroda į atitinkamą paraišką Komisijos interneto svetainėje nepavertė šios paraiškos Komisijos parengtu dokumentu.

Taip pat reikėtų pabrėžti, kad Reglamento 2081/92 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos „užtikrina, kad visiems asmenims, galintiems įrodyti teisėtą ekonominį interesą, būtų leidžiama susipažinti su paraiška“. Paskelbus Oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (EB) Nr. 2081/92 6 straipsnio 2 dalį, pradėta prieštaravimo procedūra, pagal kurią bet kuris teisėtai suinteresuotas asmuo turėjo teisę prašyti visos produkto specifikacijos ir ją gauti. Toks prašymas galėtų būti adresuotas Komisijai arba valstybės narės valdžios institucijoms.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė, kad jos atsisakymas atskleisti prašomą dokumentą yra pagrįstas.

Skundo pateikėjo pastabos

Savo pastabose skundo pateikėjas pabrėžė, kad lemiamas klausimas iš tiesų yra tai, ar Čekijos paraiška buvo perkelta iš išimtinai nacionalinės Čekijos srities į acquis communautaire, ar bent jau tapo ES dokumentu. Skundo pateikėjo teigimu, ši metamorfozė tapo įmanoma Reglamentu (EB) Nr. 918/2004. Skundo pateikėjas teigė, kad tai reiškia, jog Čekijos valdžios institucijų įgaliojimai dėl dokumento, kuris buvo tinkamai apsaugotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ir kurį pripažino Bendrijos teismai, nebeaktualūs.

Todėl skundo pateikėjas paprašė ombudsmeno panaikinti 2005 m. birželio 9 d. Komisijos sprendimą ir leisti jam susipažinti su atitinkamu dokumentu.

SPRENDIMĄ

1 Įtariamas galimybės susipažinti su dokumentu nesuteikimas

1.1 1992 m. liepos 14 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2081/92 dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos [5] (toliau - Reglamentas 2081/92) numato galimybę suteikti specialią apsaugą "geografinei nuorodai". Pagal 5 straipsnį apsaugos paraiškas pagal šią antraštinę dalį atitinkama valstybė narė turi pateikti Europos Komisijai. 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija „viešai paskelbia visas registravimo paraiškas, nurodydama paraiškos pateikimo datą“ ir kad Komisija per šešis mėnesius patikrina, ar įvykdytos reglamente nustatytos registravimo sąlygos. Jei Komisija padaro išvadą, kad šios sąlygos įvykdytos, ji (pagal reglamento 6 straipsnio 2 dalį) Oficialiajame leidinyje paskelbia „pareiškėjo pavadinimą ir adresą, produkto pavadinimą, pagrindinius paraiškos punktus (...) ir prireikus savo išvadų motyvus“. 7 straipsnyje nustatyta, kad bet kuri valstybė narė per šešis mėnesius nuo paskelbimo Oficialiajame leidinyje gali pareikšti prieštaravimą dėl įregistravimo.

Pagal 2004 m. balandžio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 918/2004, nustatančio pereinamojo laikotarpio priemones dėl žemės ūkio produktų ir maisto produktų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsaugos įstojus Čekijai, Estijai, Kiprui, Latvijai, Lietuvai, Vengrijai, Maltai, Lenkijai, Slovėnijai ir Slovakijai (6) (toliau – Reglamentas 918/2004), 1 straipsnį, kai viena iš šių šalių iki 2004 m. spalio 31 d. Komisijai perdavė paraišką pagal Reglamentą 2081/92, pagal nacionalinę teisę jau suteikta apsauga „gali būti išlaikyta, kol bus priimtas sprendimas pagal to reglamento 6 straipsnį“.

2004 m. spalio 19 d. Čekijos valdžios institucijos Komisijai pateikė prašymą apsaugoti nuorodą „Pravé olomoucké tvaruzky“ (sūrio gaminys). Paraiška buvo įtraukta į Komisijos internetinį paraiškų registrą.

1.2 2005 m. balandžio 1 d. skundo pateikėjas, Vokietijos pieno ir pieno produktų apsaugos asociacijos direktorius, paprašė Komisijos leisti susipažinti su šiuo dokumentu. Šis prašymas buvo pateiktas remiantis 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (7) (toliau – Reglamentas 1049/2001).

Šis prašymas galiausiai buvo atmestas 2005 m. birželio 9 d. remiantis Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalimi. Komisija teigė, kad buvo būtina konsultuotis su Čekijos valdžios institucijomis, nes dokumentai buvo parengti Čekijos valdžios institucijų. Komisijos teigimu, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalis taikytina, nes Čekijos valdžios institucijos prieštaravo informacijos atskleidimui.

1.3 Skunde ombudsmenui skundo pateikėjas teigė, kad atitinkamas dokumentas prarado savo, kaip iš valstybės narės kilusio dokumento, pobūdį dėl to, kad jis buvo paminėtas Komisijos interneto svetainėje ir todėl tapo neatskiriama Komisijos dokumentų dalimi. Skundo pateikėjas taip pat nurodė teisinį poveikį, kurį paraiška sukėlė pagal Reglamentą (EB) Nr. 918/2004. Remdamasis šiais argumentais, skundo pateikėjas teigė, kad Komisijos sprendimas nesuteikti galimybės susipažinti su atitinkamu dokumentu buvo neteisingas. Jis teigė, kad jam turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su šiuo dokumentu.

1.4 Savo nuomonėje Komisija pakartojo savo nuomonę, kad pagal Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ji negalėjo atskleisti dokumento, nes Čekijos valdžios institucijos prieštaravo jo atskleidimui. Todėl Komisija pažymėjo, kad lemiamas klausimas yra tas, ar Čekijos ieškinį ji priėmė kaip savo dokumentą, nurodydama jį savo interneto svetainėje ir (arba) dėl tariamo Reglamento 918/2004 teisinio poveikio.

Dėl šio klausimo Komisija teigė, kad pirminis paraiškos paskelbimas pagal Reglamento Nr. 2081/92 6 straipsnio 1 dalį niekaip nepakeitė pačios paraiškos statuso, kuris tame etape dar nebuvo išnagrinėtas, pakeistas ar pakeistas. Tai buvo valstybės narės parengtas dokumentas, su kuriuo nebuvo galima susipažinti Komisijos interneto svetainėje. Todėl nuoroda į atitinkamą paraišką Komisijos interneto svetainėje nepavertė šios paraiškos Komisijos parengtu dokumentu.

Komisija taip pat pabrėžė, kad Reglamento 2081/92 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos „užtikrina, kad visiems asmenims, galintiems įrodyti teisėtą ekonominį interesą, būtų leidžiama susipažinti su paraiška“. Paskelbus Oficialiajame leidinyje pagal Reglamento (EB) Nr. 2081/92 6 straipsnio 2 dalį, pradėta prieštaravimo procedūra, pagal kurią bet kuris teisėtai suinteresuotas asmuo turėjo teisę prašyti visos produkto specifikacijos ir ją gauti.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta pirmiau, Komisija nusprendė, kad jos atsisakymas atskleisti prašomą dokumentą yra pagrįstas.

1.5 Savo pastabose skundo pateikėjas pabrėžė, kad lemiamas klausimas iš tiesų yra tai, ar Čekijos paraiška buvo perkelta iš išimtinai nacionalinės Čekijos srities į acquis communautaire, ar bent jau tapo ES dokumentu. Skundo pateikėjo teigimu, ši metamorfozė tapo įmanoma Reglamentu (EB) Nr. 918/2004. Skundo pateikėjas teigė, kad tai reiškia, jog Čekijos valdžios institucijų įgaliojimai dėl dokumento, kuris buvo tinkamai apsaugotas pagal Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalį ir kurį pripažino Bendrijos teismai, nebeaktualūs. Todėl jis paprašė ombudsmeno panaikinti 2005 m. birželio 9 d. Komisijos sprendimą ir leisti jam susipažinti su atitinkamu dokumentu.

1.6 Pirmiausia ombudsmenas mano, kad naudinga priminti, jog jo užduotis - išnagrinėti galimus netinkamo administravimo atvejus ir pateikti pasiūlymų ar rekomendacijų, kaip tokius netinkamo administravimo atvejus būtų galima ištaisyti. Tačiau jis negali duoti nurodymų Bendrijos institucijoms ir organams. Dėl šios priežasties ombudsmenas akivaizdžiai negalėtų panaikinti 2005 m. birželio 9 d. Komisijos sprendimo ir priversti Komisijos leisti susipažinti su atitinkamu dokumentu.

1.7 Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybė narė "gali prašyti institucijos neatskleisti iš tos valstybės narės kilusio dokumento be jos išankstinio sutikimo". Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnio 5 dalyje "valstybei narei suteikiama teisė prašyti institucijos neatskleisti iš tos valstybės kilusių dokumentų be jos išankstinio sutikimo."(8) Teismas taip pat pažymėjo, kad "valstybėms narėms suteikta teisė prašyti neatskleisti jų dokumentų trečiosioms šalims be jų išankstinio sutikimo yra viena iš teisės susipažinti su institucijų dokumentais išimčių, nustatytų Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 4 straipsnyje"(9).

Ombudsmenas pažymi, kad šiuo atveju skundo pateikėjas neginčijo Komisijos nuomonės, kad paraišką pateikė Čekijos valdžios institucijos, kad šios institucijos prieštaravo informacijos atskleidimui ir kad šis prašymas neatskleisti informacijos yra teisės susipažinti su dokumentais išimtis pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001. Šiomis aplinkybėmis atrodo, kad Komisijos pozicija dėl galimybės susipažinti su Čekijos valdžios institucijų iš pradžių pateikta paraiška visiškai atitinka Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001.

1.8 Kaip sutinka ir skundo pateikėjas, ir Komisija, teisė susipažinti su atitinkamu dokumentu pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 galėtų būti suteikta tik tuo atveju, jei būtų pakeistas šio dokumento pobūdis ir jis nebebūtų laikomas iš valstybės narės kilusiu dokumentu. Siekdamas pagrįsti savo nuomonę, kad taip iš tiesų yra, skundo pateikėjas nurodė 1) tai, kad atitinkamas prašymas buvo paminėtas Komisijos interneto svetainėje, ir 2) Reglamento (EB) Nr. 918/2004 teisinį poveikį.

1.9 Dėl pirmojo argumento ombudsmenas pažymi, kad Reglamento (EB) Nr. 2081/92 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Komisija "viešai skelbia visas registracijos paraiškas, nurodydama paraiškos pateikimo datą". Iš konteksto matyti, kad pagal šią nuostatą Komisija įpareigojama informuoti visuomenę apie tai, kad tokia paraiška buvo pateikta, tačiau ji neįpareigojama skelbti viso paraiškos teksto. Taigi paskelbdama atitinkamą informaciją savo interneto svetainėje Komisija tik įvykdo Reglamento Nr. 2081/92 6 straipsnio 1 dalyje jai nustatytą pareigą. Ombudsmeno nuomone, nėra jokių požymių, kad šis pirminis paskelbimas galėtų arba turėtų pakeisti paraiškos statusą. Kaip teisingai pažymėjo Komisija, paskelbusi paraišką pagal 6 straipsnio 1 dalį, Komisija jos dar neišnagrinėjo, nepakeitė ir nepakeitė.

1.10 Be to, reikėtų pažymėti, kad jei Komisija padaro išvadą, kad paraiška atitinka Reglamente 2081/92 nustatytas esmines sąlygas, jo 6 straipsnio 2 dalimi ji įgaliojama Oficialiajame leidinyje paskelbti "pareiškėjo pavadinimą ir adresą, produkto pavadinimą, pagrindinius paraiškos punktus (...) ir, jei reikia, savo išvadų motyvus". Pagal reglamento 7 straipsnio 1 dalį bet kuri valstybė narė gali pareikšti prieštaravimą dėl įregistravimo per šešis mėnesius nuo šio paskelbimo Oficialiajame leidinyje dienos. 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybių narių kompetentingos institucijos „užtikrina, kad visi asmenys, galintys įrodyti teisėtą ekonominį interesą, turėtų teisę susipažinti su paraiška“. Iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad pačiame Reglamente 2081/92 numatyta galimybė susipažinti su visa paraiška ribotai asmenų kategorijai, nors tik po to, kai Komisija paskelbia reglamento 6 straipsnio 2 dalyje numatytą informaciją.

Ombudsmeno nuomone, iš to, kas išdėstyta pirmiau, matyti, kad skundo pateikėjo nuomonė taip pat būtų sunkiai suderinama su Reglamentu Nr. 2081/92 nustatyta sistema, atsižvelgiant į tai, kad 1) galimybė susipažinti su dokumentais būtų suteikta iki reglamento 7 straipsnio 2 dalyje šiuo tikslu numatytos datos ir 2) galimybė susipažinti su dokumentais būtų suteikta bet kuriam asmeniui (nes nereikia nurodyti priežasčių, dėl kurių reikėtų pateikti paraišką pagal Reglamentą Nr. 1049/2001), o Reglamentu Nr. 2081/92 ši teisė suteikiama tik „asmenims, kurie gali įrodyti teisėtą ekonominį interesą“.

1.11 Kalbant apie Reglamentą Nr. 918/2004, jo 1 straipsnyje nustatyta, kad jei viena iš stojančiųjų šalių iki 2004 m. spalio 31 d. Komisijai persiunčia paraišką pagal Reglamentą Nr. 2081/92, pagal nacionalinę teisę jau suteikta apsauga "gali būti išlaikyta, kol bus priimtas sprendimas pagal to reglamento 6 straipsnį". Todėl Reglamentas (EB) Nr. 918/2004 neturi įtakos Reglamente (EB) Nr. 2081/92 numatytai procedūrai. Tiesa, Reglamente Nr. 918/2004 numatyta, kad iki šiol pagal nacionalinę teisę suteikta apsauga gali būti išlaikyta, kol Komisija priims sprendimą dėl atitinkamo prašymo. Tačiau ombudsmenas mano, kad skundo pateikėjas neįrodė, kaip šis teisinis poveikis galėtų lemti tai, kad nacionalinių institucijų pateikta paraiška taptų Komisijos dokumentu, su kuriuo turėtų būti suteikta galimybė susipažinti pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001.

2 Išvada

Remiantis ombudsmenės atliktais šio skundo tyrimais, atrodo, kad Europos Komisija nevykdė netinkamo administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą taip pat bus informuotas Europos Komisijos pirmininkas.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) OL L 208, 1992, p. 1; su vėlesniais pakeitimais.

(2) OL L 163, 2004, p. 88.

(3) OL L 145, 2001, p. 43.

(4) Išsamios Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais taikymo taisyklės. Šios taisyklės 2001 m. gruodžio 5 d. Komisijos sprendimu 2001/937/EB, EAPB, Euratomas (OL L 345, p. 94) buvo įtrauktos į Komisijos darbo tvarkos taisykles kaip priedas.

(5) OL L 208, 1992, p. 1; su vėlesniais pakeitimais.

(6) OL L 163, 2004, p. 88.

(7) OL L 145, 2001, p. 43.

(8) 2003 m. rugsėjo 30 d. Sprendimo Messina prieš Komisiją, T-76/02, Rink. p. II-3203, 40 punktas.

(9) Ten pat, 55 punktas.