Strasbūras, 2006 m. liepos 6 d.

Gerbiamas pone T.,

2005 m. kovo 19 d. pateikėte skundą Europos ombudsmenui dėl Europos lėšų skyrimo informavimo kampanijoms apie Sutartį dėl Konstitucijos Europai (toliau – Konstitucija).

2005 m. balandžio 29 d. perdaviau skundą Komisijai. 2005 m. liepos 28 d. Komisija išsiuntė savo nuomonę anglų kalba, o 2005 m. rugsėjo 2 d. – jos vertimą į lenkų kalbą, kurį persiunčiau kartu su kvietimu pateikti pastabas.

2005 m. rugsėjo 17 d. pateikėte savo pastabas.

2005 m. spalio 24 d. paprašiau Komisijos pateikti papildomos informacijos.

2006 m. vasario 2 d. Komisija pateikė atsakymą anglų kalba, o 2006 m. vasario 15 d. – jo vertimą į lenkų kalbą.

2006 m. kovo 8 d. persiunčiau Jums Komisijos atsakymo vertimą, kad galėtumėte pateikti savo pastabas.

2006 m. kovo 27 d. pateikėte savo pastabas.

Rašau dabar, kad praneščiau jums atliktų tyrimų rezultatus.

Konkurentė

Skundo pateikėjo (EP nario iš Lenkijos) pateikti faktai apibendrinami toliau.

2005 m. Komisija ir Parlamentas skyrė 8 mln. EUR komunikacijos ir informavimo veiklai, susijusiai su Sutartimi dėl Konstitucijos Europai (toliau – Konstitucija). Ši veikla turėjo vykti prieš nacionalinius referendumus dėl Konstitucijos ratifikavimo.

Konstitucija buvo prieštaringa ir turėjo savo šalininkų ir skeptikų. Todėl Europos piliečiai galėtų priimti laisvus ir brandžius sprendimus dėl Konstitucijos tik tuo atveju, jei jie būtų gerai informuoti apie abi argumentų puses.

Tačiau Bendrijos lėšas gavo tik tos organizacijos, kurios dalyvavo Konstituciją remiančiose kampanijose. Todėl, skundo pateikėjo nuomone, i) iš Europos piliečių buvo atimta teisė būti patikimai informuotiems ir, be to, ii) tie piliečiai, kurie skeptiškai vertino Konstituciją, buvo diskriminuojami, nes neturėjo tokios pačios galimybės gauti lėšų savo informavimo kampanijoms kaip Konstitucijos rėmėjai.

2005 m. kovo 19 d. skundo pateikėjas pateikė skundą ombudsmenui.

Skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad Komisija atėmė iš Europos piliečių teisę būti patikimai informuotiems apie Konstituciją ir diskriminavo tuos piliečius, kurie skeptiškai vertino Konstituciją.

PRAŠYMAS

Komisijos nuomonė

Savo nuomonėje Komisija apibendrintai pateikė šias pastabas.

2005 m. prioritetinės informavimo programos „Europos Sąjungos ateitis“ biudžeto eilutės (Biudžeto eilutė 250302 – „PRINCE fondas“) bendras biudžetas buvo 9 mln. EUR, kurie buvo skirti informavimo apie Konstituciją veiklai. Iš šios sumos 8 mln. EUR išleido Komisijos atstovybės valstybėse narėse nacionalinių vyriausybių komunikacijos strategijoms remti vykdant trišalį valstybių narių, Europos Parlamento ir Komisijos bendradarbiavimą. Šis bendradarbiavimas buvo ES bendros informavimo ir komunikacijos strategijos, pagal kurią Parlamentas, Taryba, Komisija, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų komitetas susitarė glaudžiai bendradarbiauti, kad komunikacijos strategijų rezultatai būtų kuo geresni, dalis. Šiuo atžvilgiu Komisija rėmėsi i) 2002 m. liepos 2 d. Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos (COM(2002)350) ir ii) 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatu Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo (COM(2004)196).

Likusius 1 mln. EUR valdė centrinės tarnybos Briuselyje. Pavyzdžiui, šios tarnybos turėjo tik informatyvią svetainę apie Konstituciją ir redaguotas brošiūras visomis oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, kuriose buvo pateikta informacija apie Konstitucijos turinį. Komisija apsiribojo tik faktinės informacijos apie Konstituciją perdavimu ir jos numatomų pakeitimų paaiškinimu.

Finansuodama viešas diskusijas ir konferencijas, Komisija užtikrino, kad pranešėjai atstovautų įvairioms nuomonėms apie Konstituciją, kad būtų užtikrintas platus ir subalansuotas nuomonių spektras. Komisijos iniciatyva „1000 diskusijų apie Europą“ buvo siekiama paskatinti viešas diskusijas apie Konstituciją, kviečiant Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens atstovus diskutuoti su suinteresuotais piliečiais. Komisijos nuomonės pateikimo dieną buvo surengtos 237 diskusijos (pavyzdžiui, 106 diskusijos Prancūzijoje ir 41 Ispanijoje) ir planuota surengti daugiau kaip 251 diskusiją. Komisijos interneto svetainėje (http://europa.eu.int/constitution/1000debates) pateikiama daugiau informacijos apie datas, turinį ir pranešėjus.

Komisija padarė išvadą, kad ji užtikrino visų piliečių teisę būti patikimai informuotiems apie Konstituciją ir nediskriminuojo tų piliečių, kurie skeptiškai vertino Konstituciją. Be to, Komisija pabrėžė, kad nesiėmė jokių veiksmų, kurie galėtų prieštarauti atitinkamoms nacionalinėms taisyklėms, taikytinoms laikotarpiu iki rinkimų.

Skundo pateikėjo pastabos

Apibendrinant, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad Komisijos nuomonė yra pernelyg bendro pobūdžio. Nuomonėje nepateikta išsamios informacijos apie konkrečius projektus ir nenurodyta, kurios organizacijos gavo Bendrijos finansavimą. Jis manė, kad tik remiantis tokiais duomenimis galima spręsti, ar buvo diskriminacija ir ar Bendrijos lėšos buvo paskirstytos teisingai.

Tolesni tyrimai

Atidžiai apsvarsčius Komisijos nuomonę ir skundo pateikėjo pastabas paaiškėjo, kad būtina atlikti papildomus tyrimus.

Ombudsmeno prašymas pateikti papildomos informacijos

Ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti papildomos informacijos.

Pirma, i) kokia buvo Komisijos procedūra, pagal kurią buvo kviečiami ir tvirtinami pasiūlymai dėl Bendrijos finansavimo projektams, susijusiems su viešąja komunikacija ir informacija apie Konstituciją, ir ii) kokie projektai, kuriuose dalyvavo visos 25 valstybės narės, iki šiol gavo finansavimą?

Antra, ombudsmenas nurodė savo nuomonėje minimą Komisijos interneto svetainę. Patikrinęs jo turinį, ombudsmenas nustatė, kad jame nėra Lenkijos organizacijų ar asmenų, dalyvaujančių Komisijos iniciatyvoje „1000 debatų apie Europą“, kontaktinių duomenų. Todėl ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti šią informaciją.

Trečia, ombudsmenas paklausė Komisijos, ar ji mano, kad tuo metu, kai valstybės narės dalyvavo Komisijos komunikacijos veikloje, susijusioje su Konstitucija, jos veikė pagal Bendrijos teisę ir todėl privalėjo laikytis bendrųjų Bendrijos teisės principų, įskaitant pagrindines teises. Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta neigiamai, ombudsmenas paprašė Komisijos paaiškinti savo nuomonės teisinį pagrindą. Jei į trečiąjį klausimą būtų atsakyta teigiamai, ombudsmenas paprašė Komisijos informuoti jį, ar ji ėmėsi kokių nors veiksmų, kad paskatintų ir kontroliuotų, kaip valstybės narės laikosi Bendrijos teisės, kai jos dalyvauja minėtoje komunikacijos veikloje.

Komisijos atsakymas

Dėl pirmojo ombudsmeno klausimo Komisija apibendrintai nurodė, kad 8 mln. EUR iš Komisijos atstovybėms decentralizuoto PRINCE fondo buvo išmokėti taip:

• Ji paragino to pageidaujančias valstybes nares pateikti savo komunikacijos planus.
• Remdamosi tokiais planais, atitinkamos Komisijos atstovybės susitarė su nacionalinėmis vyriausybėmis pasidalyti finansuotinų veiksmų išlaidas. Tai reiškė, kad už šiuos veiksmus turėjo sumokėti Komisija arba vyriausybė. Dėl šių Komisijos finansuotų veiksmų buvo paskelbti konkursai.
• Komisija visoms vyriausybėms aiškiai nurodė, kad ji tik prisidės prie faktinės informacijos apie Konstituciją perdavimo ekonomiškai efektyviu būdu, nedalyvaudama politinėse diskusijose, susijusiose su Konstitucijos ratifikavimu valstybėse narėse. Todėl Komisija skelbė ne kvietimus teikti pasiūlymus (dotacijas), o kvietimus dalyvauti konkurse (rinkos operacijas).
• Komisija finansavo tik įvairius išlaidų elementus, pavyzdžiui, konferencijų infrastruktūrą, tekstų apie Konstituciją platinimą ir žurnalistų mokymą.

Komisija taip pat nurodė, kad ji neskyrė finansavimo jokioms asociacijoms ar NVO, neatsižvelgiant į tai, ar jos pasisakė už Konstituciją, ar prieš ją.

Dėl antrojo ombudsmeno klausimo Komisija nurodė, kad iniciatyvai „1000 debatų apie Europą“ skirtoje interneto svetainėje paprastai siekiama skatinti ir didinti valstybėse narėse rengiamų konferencijų ir (arba) debatų skaičių, kad piliečiai galėtų demokratiškai pareikšti savo nuomonę. Komisija savo interneto svetainėje paskelbė diskusijų apie Europą organizatorių atsiųstas nuorodas. Tokių debatų organizatoriai iš Lenkijos Komisijai nusiuntė labai nedaug išsamių pranešimų ir tik šie pranešimai buvo paskelbti jos interneto svetainėje „1000 debatų apie Europą“.

Dėl trečiojo ombudsmeno klausimo Komisija paaiškino, kad iš PRINCE fondo valstybės narės nedalyvavo Komisijos apibrėžtoje ir valdomoje komunikacijos veikloje. Komisija finansavo tik konkrečias valstybių narių vyriausybių komunikacijos projektų išlaidų pozicijas, suderinusi su šiomis vyriausybėmis. Komisija laikėsi nuomonės, kad valstybių narių komunikacijos veikla, susijusi su Konstitucija, nepatenka į Bendrijos teisės taikymo sritį (kaip apibrėžta Teisingumo Teismo praktikoje, inter alia: 1989 m. vasario 14 d. Sprendimą Wachauf, C-5/88, Rink. p. 2609; 1997 m. rugsėjo 19 d. Sprendimas Annibaldi, C-309/96, Rink. p. I-7493; 2000 m. balandžio 29 d. Sprendimas Karlsson, C-292/97, Rink. p. I-2737; 2003 m. rugsėjo 20 d. Sprendimas Booker Aquacultur ir Hydro Seafood GSP Ltd, sujungtos bylos C-20/00 ir C-64/00, Rink. p. I-7411; 2003 m. liepos 11 d. Sprendimas Schmidberger (C-112/00, Rink. p. I-5659), taigi ir tai, kad valstybės narės veikė pagal savo kompetenciją.

Dėl ketvirtojo ombudsmeno klausimo Komisija nurodė, kad Komisijos veiksmai, kuriais tiesiogiai finansuojamos tam tikros išlaidų pozicijos ir valstybių narių komunikacijos veikla, vienas kitą papildė ir buvo koordinuojami. Tačiau šios dvi veiklos rūšys buvo teisiškai atskirtos ir buvo vykdomos remiantis atitinkama Bendrijos ir valstybių narių kompetencija. Iš to matyti, kad Komisijos ir valstybių narių veikla turi būti analizuojama atskirai. Žinoma, pačios Komisijos finansavimo veiksmai buvo saistomi ES pagrindinių teisių. Tačiau valstybės narės, neįgyvendindamos Bendrijos teisės nuostatų, komunikacijos veiklą vykdė savarankiškai ir laikydamosi savo teisės. Valstybės narės turėjo laikytis nacionalinės konstitucinės teisės nuostatų ir savo įsipareigojimų pagal Europos žmogaus teisių konvenciją, kurios šalys jos yra.

Galiausiai Komisija pabrėžė, kad jos pačios veiksmai skiriant PRINCE fondą buvo sutelkti į faktinės informacijos teikimą.

Skundo pateikėjo pastabos

Šio atsakymo kopija buvo persiųsta skundo pateikėjui, kad jis pateiktų savo pastabas. Apibendrinant skundo pateikėjas teigė, kad, jo nuomone, Komisijos atsakymas nėra pakankamai konkretus. Jis taip pat laikėsi nuomonės, kad aptariamų kampanijų objektyvumo stoka prisidėjo prie referendumų dėl Konstitucijos Prancūzijoje ir Nyderlanduose rezultatų.

SPRENDIMĄ

1 Bendrijos finansavimas projektams, susijusiems su viešaisiais ryšiais ir informacija apie Sutartį dėl Konstitucijos Europai

1.1 Skundas buvo susijęs su Bendrijos lėšų skyrimu komunikacijos ir informavimo veiklai, susijusiai su Sutartimi dėl Konstitucijos Europai (toliau - Konstitucija). Skundo pateikėjas teigė, kad 8 mln. EUR iš šio finansavimo buvo paskirstyta tik Konstituciją remiančioms organizacijoms.

Skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad Komisija atėmė iš Europos piliečių teisę būti patikimai informuotiems apie Konstituciją ir diskriminavo tuos piliečius, kurie skeptiškai vertino Konstituciją.

1.2 Apibendrindama Komisija nurodė, kad 8 mln. eurų iš visos 9 mln. eurų sumos, skirtos pagal atitinkamą biudžeto eilutę, buvo skirti nacionalinių vyriausybių komunikacijos strategijoms remti. Likę 1 mln. EUR buvo skirti Komisijos darbo grupės vykdomai veiklai finansuoti.

1.3 Ombudsmenas atidžiai išnagrinėjo Komisijos poziciją, išdėstytą jos nuomonėje, jos atsakymuose į tolesnius ombudsmeno tyrimus ir komunikatuose (1), kuriais ji rėmėsi savo nuomonėje.

Remdamasis turima informacija ombudsmenas supranta, kad Komisija naudojo Bendrijos lėšas valstybių narių vyriausybių komunikacijos projektams remti, mokėdama už tam tikras konkrečias prekes ir paslaugas, kurios buvo perkamos komerciniais pagrindais konkurso būdu.

1.4 Atsakydama į tolesnius ombudsmenės tyrimus, Komisija pareiškė, kad ji neskirsto lėšų jokioms asociacijoms ar NVO. Ombudsmenas iš Komisijos atsakymo į tolesnius tyrimus taip pat supranta, kad jis nefinansavo pačių projektų. Be to, Komisija taip pat nurodė, kad ji visoms vyriausybėms aiškiai nurodė, jog ji tik prisidės prie faktinės informacijos apie Konstituciją perdavimo ekonomiškai efektyviu būdu, nedalyvaudama politinėse diskusijose, susijusiose su Konstitucijos ratifikavimu valstybėse narėse. Ombudsmenas pažymi, kad skundo pateikėjas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima suabejoti šiais Komisijos pareiškimais.

1.5 Ombudsmenas pažymi, kad Komisija, atlikdama šį tyrimą, nepateikė išsamios informacijos apie tai, kaip buvo išleista atitinkama biudžeto eilutė. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas primena, kad skundo pateikėjas savo pastabose dėl Komisijos nuomonės ir dėl jos atsakymo į tolesnius tyrimus laikėsi nuomonės, kad Komisija nepateikė pakankamai išsamios ir konkrečios informacijos.

Ombudsmenas nurodo, kad Audito Rūmų, o ne ombudsmeno užduotis yra patikrinti visų Bendrijos pajamų ir išlaidų sąskaitas ir pateikti Europos Parlamentui ir Tarybai sąskaitų patikimumo ir pagal jas atliktų operacijų teisėtumo ir tvarkingumo patikinimo pareiškimą (EB sutarties 248 straipsnis).

Ombudsmenas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad jei skundo pateikėjas nori prašyti Komisijos pateikti išsamią išlaidų ataskaitą pagal atitinkamą biudžeto eilutę, jis turi galimybę tai padaryti kreipdamasis į Komisiją tiesiogiai arba per Europos Parlamento Biudžeto kontrolės komitetą.

1.6 Atsižvelgdamas į 1.3 ir 1.4 punktuose apibendrintą turimą informaciją, ombudsmenas mano, kad jo tyrimas neatskleidė įrodymų, pagrindžiančių skundo pateikėjo teiginį, kad Komisija atėmė iš Europos piliečių teisę būti patikimai informuotiems apie Konstituciją ir diskriminavo tuos piliečius, kurie skeptiškai vertino Konstituciją. Todėl ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo.

1.7 Galiausiai ombudsmenas pažymi, kad atsakydama į tolesnius ombudsmeno tyrimus Komisija nurodė, kad valstybės narės privalo laikytis nacionalinės konstitucinės teisės nuostatų ir savo įsipareigojimų, kylančių iš Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios šalys jos yra. Ombudsmeno nuomone, naudinga pažymėti, kad Komisija šiomis aplinkybėmis taip pat galėjo remtis Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsniais. Todėl ombudsmenas toliau pateiks dar vieną pastabą.

2 Išvada

Dėl pirmiau nurodytų priežasčių ombudsmenas nenustatė netinkamo Komisijos administravimo. Todėl ombudsmenas užbaigia bylą.

Apie šį sprendimą bus pranešta Komisijos pirmininkui.

KITA REMARK

Atsakydama į tolesnius ombudsmeno tyrimus, Komisija nurodė, kad valstybės narės privalo laikytis nacionalinės konstitucinės teisės nuostatų ir savo įsipareigojimų, kylančių iš Europos žmogaus teisių konvencijos, kurios šalys jos yra. Ombudsmeno nuomone, naudinga pažymėti, kad Komisija šiomis aplinkybėmis taip pat galėjo remtis Europos Sąjungos sutarties 6 ir 7 straipsniais.

Nuoširdžiai Jūsų,

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

---

(1) Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos (2002 m. liepos 2 d. COM(2002)350) ir 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikatas Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES informacijos ir komunikacijos strategijos įgyvendinimo (COM(2004)196).