Pratarmė

Su dideliu malonumu pristatau šį pranešimą „Teisingas įgyvendinimas“, kuriame užfiksuotas
iki šiol aukščiausias atitikties lygis. 2014 m. rodiklis yra 90 proc., palyginti su ankstesniu geriausiu 82 proc. rodikliu, o 14 iš 19 tikrintų institucijų įvertis yra 100 proc. Tai rodo, kad ES administracija vis labiau pritaria ombudsmeno gairėms ir rekomendacijoms, taip pat mūsų bendradarbiavimo darbo santykiams.

124 atvejais,
kai 2014 m. baigtose nagrinėti bylose ombudsmenė pateikė sprendimų pasiūlymus, rekomendacijas, kritines ar tolesnes pastabas, institucijos pateikė 111 teigiamų atsakymų. Institucijos išsprendė dar 118 bylų.

Reikalavimų laikymasis ne visada arba iš karto prilygsta poveikiui, t. y. konkrečiam būdui, kuriuo padedama ES piliečiams, įmonėms ar pilietinei visuomenei. Tai gali būti sunku išmatuoti, tačiau mes nuolat siekiame tobulinti tai, kaip registruojame tai, ką darome ir ką pasiekiame. Kelios planuojamos praktinės priemonės išdėstytos skirsnyje „Išvados“. Esu įsitikinęs, kad tai sustiprins mūsų gebėjimą visapusiškai atsiskaityti Parlamentui ir visuomenei.

Ombudsmenai ne tik teikia rekomendacijas, kaip pagerinti administracinę praktiką, bet ir atlieka šviečiamąjį vaidmenį. Tai aptariama skirsnyje apie kritines ir tolesnes pastabas, kuriame nagrinėjame patirtį, kurią institucijos įgijo po to, kai ombudsmenas baigė nagrinėti bylą. Anksčiau sistemingai prašydavome tolesnių veiksmų reaguojant į kritines ir tolesnes pastabas. Tačiau tam tikrais atvejais neįmanoma padaryti reikšmingos išvados iš bylos dėl jos vienkartinio pobūdžio. Taigi, ateityje nurodysime, ar mums reikia atsakymo dėl tolesnių veiksmų, ir toliau taikysime papildomas pastabas tik tais atvejais, kai galime pateikti konkrečių pasiūlymų dėl sisteminio tobulinimo arba galime paraginti instituciją pačiai parengti konkrečias priemones ir pranešti apie jas mums.

Visos šios pastangos pagerinti mūsų darbą dedamos atsižvelgiant į vis labiau ribotus išteklius ir didėjančius bei teisėtus visuomenės lūkesčius. Galiausiai jomis siekiama tikslo, kurį išsikėliau kaip Europos ombudsmenas: užtikrinti tikrąjį veiksmingumą užtikrinant sisteminius, tvarius ir išmatuojamus ES administracijos patobulinimus.

Emily O'Reilly 2015 m. gruodžio
11 d.

Ataskaita

1. Įžanga

Šiame pranešime aprašoma, kokiu mastu ES institucijos [1] konstruktyviai reagavo į 2014 m.

Šie pasiūlymai pateikiami kaip sprendimai, rekomendacijos, kritinės ir tolesnės pastabos [2]. Šio pranešimo priede pateikiama daug atvejų, kai ombudsmenas įtikino ES administraciją pagerinti savo veiklos rezultatus, pavyzdžių ir apžvelgiami įvairūs dėl to padaryti viešųjų paslaugų patobulinimai.

2. Ombudsmeno įgaliojimai ir procedūros

Ombudsmenas padeda asmenims, įmonėms ir asociacijoms, turintiems problemų su ES institucija [3]. Kartu ji tarnauja viešajam interesui, padėdama institucijoms gerinti jų teikiamų paslaugų kokybę. Ombudsmenė gali ne tik tirti skundus, bet ir pradėti tyrimus savo iniciatyva.

Ombudsmenas gali pareikalauti, kad atitinkama institucija pateiktų informaciją, susipažintų su jos bylomis ir apklaustų pareigūnus. Šie įgaliojimai nustatyti Ombudsmeno statute [4] (toliau – Statutas). Kai ombudsmenė mano, kad tai tikslinga konkrečiu atveju, ji ragina instituciją persvarstyti savo poziciją, atlyginti žalą arba ateityje atlikti bendrus pakeitimus. Jei institucija atsisako bendradarbiauti, ji gali atkreipti politinį dėmesį į konkretų atvejį pateikdama Europos Parlamentui specialiąją ataskaitą.

3. Sprendimai

Prireikus ombudsmenas stengiasi užtikrinti skundų pateikėjų teisių gynimą pasiūlydamas sprendimą, grindžiamą Statuto 3 straipsnio 5 dalimi [5]. Nors į sprendimų pasiūlymus gali būti įtraukta preliminari išvada dėl netinkamo administravimo, ombudsmenas dažnai mano, kad būtų konstruktyviau vengti, net ir preliminariai, teigti, kad gali būti netinkamo administravimo atvejų. Ji veikiau nustato problemą ar institucijos elgesio trūkumus, kuriuos būtų galima išspręsti, jei institucija priimtų siūlomą sprendimą.

Tais atvejais, kai turėtų būti numatytos teisių gynimo priemonės, geriausia, kad atitinkama institucija, gavusi skundą, imtųsi iniciatyvos pripažinti problemą ir pasiūlytų tinkamą teisių gynimo priemonę. Tai galėtų būti kompensacija arba nuoširdus atsiprašymas atitinkamam asmeniui.

4. Rekomendacijos

Jei institucija be pagrįstos priežasties atmeta pasiūlymą dėl sprendimo, kitas žingsnis paprastai yra tai, kas Statuto 3 straipsnio 6 dalyje vadinama „rekomendacijos projektu “. Visiems suinteresuotiesiems subjektams būtų geriau, jei institucija sutiktų su sprendimu, o ne jei ji pirmiausia atmestų pasiūlymą dėl sprendimo ir tada priimtų rekomendaciją. Tačiau taip pat bus atvejų, kai ombudsmenas nuspręs, kad tikslinga pateikti rekomendaciją prieš tai nepasiūlius sprendimo. Taip gali būti todėl, kad ombudsmenas mano, jog aptariamas klausimas yra pakankamai svarbus, kad būtų galima pagrįsti formalesnį požiūrį į rekomendaciją; arba taip gali būti dėl to, kad ji mano, jog institucija gali nepriimti pasiūlymo.

Institucijoms skirtos rekomendacijos tuo pačiu metu skelbiamos ombudsmeno interneto svetainėje. Ombudsmenas taip pat gali nuspręsti atkreipti visuomenės dėmesį į šį atvejį ir jos pastangas rasti sprendimą, šiuo etapu paskelbdamas pranešimą spaudai apie nustatytą netinkamą administravimą. Siekdamos išvengti tokio viešumo, institucijos turėtų rimtai apsvarstyti papildomą naudą savo darbui ir apskritai Sąjungos įvaizdžiui, t. y. priimti pasiūlymą dėl sprendimo, o ne laukti, kol ombudsmenas pateiks rekomendaciją.

5. Kritinės ir tolesnės pastabos

Institucijai atmetus sprendimo pasiūlymą ar rekomendaciją, gali būti pasiekta įvairių rezultatų, be kita ko, byla gali būti užbaigta pateikiant kritinę pastabą. 69 proc. atvejų, kai 2014 m. buvo nustatytas netinkamas administravimas, byla buvo baigta pateikiant kritinę pastabą.

Kritine pastaba institucija informuojama apie tai, ką ji padarė negerai konkrečiu atveju. Pastaboje nurodoma pažeista taisyklė arba principas ir (nebent tai akivaizdu) paaiškinama, ką institucija turėjo padaryti konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Tikimasi, kad pati institucija imsis tolesnių veiksmų, paklausdama: "Kodėl tuo atveju mes suklydome? Ar galime sumažinti riziką, kad vėl bus padaryta ta pati klaida?" Ombudsmenui paprašius, ji turėtų per šešis mėnesius pateikti ataskaitą.

Kritinė pastaba nėra skundo pateikėjo teisių gynimas. Daugeliu atvejų geresnis rezultatas būtų buvęs tai, kad atitinkama institucija pati išspręstų klausimą pripažindama netinkamą administravimą ir pasiūlydama tinkamą žalos atlyginimą ^[6].

Kita pastaba siekiama tarnauti viešajam interesui, padedant atitinkamai institucijai ateityje gerinti savo administravimo kokybę. Kitaip nei rekomendacija ar kritinė pastaba, kita pastaba nėra grindžiama išvada dėl netinkamo administravimo. Todėl jis neturėtų būti suprantamas kaip reiškiantis nepasitikėjimą institucija, kuriai jis skirtas.

6. 2014 m. priimti sprendimų pasiūlymai ir rekomendacijos

2014 m. ES institucijos iš viso priėmė 15 pasiūlymų dėl sprendimų, o 13 rekomendacijų buvo visiškai arba iš dalies pritarta [7]. Komisija atmetė tris sprendimų pasiūlymus ir penkias rekomendacijas (dvi Komisijos, dvi EPSO ir vieną OLAF)[8].

Šios ataskaitos priede apibendrinami atvejai, kai buvo priimtas sprendimo pasiūlymas arba rekomendacija [9]. Vienas iš šių atvejų turi būti atskirai paminėtas kaip „žvaigždėtas atvejis“, kuris turėtų būti pavyzdys kitoms institucijoms, kaip geriausiai reaguoti į ombudsmeno pasiūlymus.

7. Tolesni veiksmai, kurių imtasi atsižvelgiant į 2014 m. pateiktas kritines pastabas ir tolesnes pastabas

2014 m. 26 sprendimuose buvo pateiktos 34 kritinės pastabos, o 39 sprendimuose – 54 papildomos pastabos. Viename sprendime gali būti daugiau nei viena pastaba, o abiejų rūšių pastabos gali būti įtrauktos į tą patį sprendimą.

Atitinkamų institucijų buvo paprašyta atsakyti į pastabas per šešis mėnesius. Buvo gauti atsakymai į visas 2014 m. pateiktas pastabas, nors kai kuriais atvejais jie buvo pateikti pavėluotai.

Atsižvelgiant į kritines ir tolesnes pastabas, patenkinamų tolesnių veiksmų lygis buvo 94 proc., t. y. didžiausias nuo tada, kai Ombudsmenas pradėjo šią veiklą (2013 m. jis buvo 81 proc., o didžiausias iki šiol užregistruotas skaičius 2011 m. buvo 84 proc.). Tolesni veiksmai dėl tolesnių pastabų buvo patenkinami ne mažiau kaip 98 proc. atvejų, o patenkinamų tolesnių veiksmų dėl kritinių pastabų lygis buvo 88 proc. Iki šiol užfiksuoti didžiausi skaičiai: 2008 m. – 100 proc. teigiamų tolesnių veiksmų, susijusių su tolesnėmis pastabomis, ir 2011 m. – 80 proc. teigiamų tolesnių veiksmų, susijusių su kritinėmis pastabomis.

Šios ataskaitos priede pateikiama išsami kiekvieno atvejo, kai buvo pateikta viena ar daugiau kritinių pastabų ir (arba) papildomų pastabų, analizė. Du iš tolesnių veiksmų reikalauja specialaus paminėjimo kaip "žvaigždžių atvejus".

8. Bendros atitikties lygis pagal įstaigą

Bendras 2014 m. ombudsmeno pasiūlymų laikymosi rodiklis yra 90 proc., t. y. didžiausias iki šiol pasiektas rodiklis (anksčiau 2011 m. jis buvo 82 proc., t. y. pirmaisiais metais, kai pradėjome registruoti šį rodiklį). Atitikties lygis grindžiamas teigiamų atsakymų į sprendimų pasiūlymus, rekomendacijų, kritinių ir tolesnių pastabų, pateiktų 2014 m. baigtose nagrinėti bylose, skaičiumi. Apskritai iš 124 atvejų, kai Ombudsmenas pateikė sprendimų pasiūlymus, rekomendacijas, kritines ar tolesnes pastabas dėl 2014 m. baigtų nagrinėti bylų [10], institucijos pateikė 111 teigiamų atsakymų.

Kaip matyti iš 4 lentelės, atitikties lygis įvairiose įstaigose labai skiriasi – nuo 100 proc. daugeliu atvejų iki 0 proc. blogiausiu atveju. Nors kai kuriais atvejais šie statistiniai duomenys grindžiami labai nedaugeliu atvejų, vis dėlto bet koks mažesnis nei 100 proc. rezultatas reiškia ombudsmeno pateikto pasiūlymo nesilaikymą.

9. Išvada

Kaip paskelbta praėjusių metų ataskaitoje, ombudsmenas stengėsi rasti naujų darbo su institucijomis būdų, kad ankstesniame proceso etape būtų pasiekti piliečiams naudingi patenkinami rezultatai. Ironiška, kad daugelis šiais atvejais pasiektų sėkmingų rezultatų nėra įtraukti į šį tyrimą, nes jie nėra susiję su oficialiais ombudsmeno pasiūlymais ir rekomendacijomis. Pakanka pasakyti, kad, be šioje ataskaitoje nurodytų atvejų, 2014 m. institucijos išsprendė dar 118 bylų [11].

Siekdami susidaryti išsamų vaizdą apie ombudsmeno poveikį ateityje, 2016 m. išplėsime termino „sprendimai“, grindžiamo ombudsmeno statuto 3 straipsnio 5 dalimi, kuris iki šiol buvo vartojamas gana siaurai, vartojimą. Jei įmanoma, bet kokie tyrimo metu pateikti pasiūlymai, net ir ankstyvame tyrimo etape, turėtų būti klasifikuojami kaip "sprendimai". Todėl galime tikėtis, kad 2016 m. užregistruotų sprendimų skaičius bus daug didesnis nei tradiciškai , o išspręstų bylų skaičius atitinkamai sumažės. Taip pat ketiname terminą „tolesnės pastabos“ pervadinti terminu „siūlymai dėl patobulinimų“, kurį visuomenė greičiausiai supras. Kol kas toliau vartosime terminą „kritinė pastaba“.

Šie pakeitimai daromi siekiant geriau informuoti Parlamentą ir visuomenę apie ombudsmeno poveikį.

[1] Trumpumui apibūdinti šioje ataskaitoje vartojamas terminas „institucija“reiškia visas ES institucijas, įstaigas, organus ir agentūras.

[2] Pranešimas apima bylas, kurias ombudsmenas atitinkamais metais baigė nagrinėti pateikdamas kritinę pastabą, papildomą pastabą arba išvadą, kad atitinkama institucija priėmė sprendimą arba rekomendaciją. Nors anksčiau ombudsmenė minėjo „draugišką sprendimą“ ir „rekomendacijos projektą“, dabar ji vartoja paprastesnius terminus „sprendimas“ ir „rekomendacija“.

[3] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsniu ombudsmenui suteikiami įgaliojimai tirti netinkamo administravimo atvejus Sąjungos institucijų, įstaigų ar organų veikloje, išskyrus Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kai jis vykdo teismines funkcijas.

[4] 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento sprendimas 2008/587, iš dalies keičiantis Sprendimą 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (OL L 189, 2008, p. 25).

[5] Statuto 3 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad „[k]iek įmanoma, ombudsmenas su atitinkama institucija ar įstaiga ieško sprendimo, kaip pašalinti netinkamo administravimo atvejį ir patenkinti skundą“.

[6] Tačiau skundo pateikėjas ne visada yra teisus ir atitinkama institucija turi teisę ginti savo poziciją.

[7] Byla užbaigiama iš dalies pritarus rekomendacijai, kai institucija iš tikrųjų konstruktyviai reagavo į pagrindinius rekomendacijos punktus.

[8] Taip pat žr. 10 išnašą.

[9] Ombudsmenas taip pat pateikė dar vieną pastabą dėl kai kurių iš šių atvejų, todėl jie ne kartą paminėti šio pranešimo priede.

[10] Gali būti, kad keliose kitose 2014 m. baigtose nagrinėti bylose buvo pateikti sprendimų pasiūlymai ir rekomendacijos, kuriems nebuvo pritarta, tačiau dėl kurių nebuvo pateikta kritinė pastaba. Be to, reikėtų pažymėti, kad trimis atvejais institucijos atmetė pasiūlymą dėl sprendimo, tačiau pritarė vėlesnei rekomendacijai. Siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, 124 skaičius apima tik rekomendacijas tais atvejais, o ne pasiūlymus dėl sprendimų. Kitais dviem atvejais institucija atmetė pasiūlymą dėl sprendimo arba rekomendaciją ir vėliau tinkamai neatsižvelgė į kritinę pastabą. Vėlgi, siekiant išvengti dvigubo skaičiavimo, į pirmiau pateiktus statistinius duomenis įtraukiami tik neigiami tolesni veiksmai dėl kritinės pastabos.

[11] Šios ataskaitos priede taip pat pateikiama keletas kitų atvejų, kai institucijos pranešė apie teigiamus tolesnius veiksmus užbaigus tyrimą. Kadangi tai nebuvo atsakas į oficialias kritines ir tolesnes pastabas, statistikoje jos neatsispindi.