Krizės ištikta Europa. Europos ombudsmeno surengtas
piliečių pasitikėjimo laimėjimo seminaras
Briuselis, 2012 m. balandžio 24 d., 10.00–12.30 val. Europos ombudsmeno P. Nikiforos Diamandouros
sveikinimo kalba

Įžanga

Ponios ir ponai! Nuoširdžiai sveikiname visus atvykusius į šį seminarą „Europa krizės sąlygomis. piliečių pasitikėjimo laimėjimo iššūkis“.

Manau, teisinga sakyti, kad Europos Sąjunga šiuo metu susiduria su didžiausia krize nuo pat jos sukūrimo, t. y. daugiau nei prieš pusę amžiaus. Akivaizdu, kad pagrindinis šios krizės aspektas yra rimtos ekonominės problemos ir iššūkiai, su kuriais susiduria mano šalis ir daugelis kitų valstybių narių. Atrodo, kad kasdien gauname vis blogesnių žinių ne tik apie nervingas tarptautines finansų rinkas, bet ir apie didėjančius socialinius neramumus, susijusius su griežtomis taupymo priemonėmis, kurios įgyvendinamos keliose valstybėse narėse.

Kad ir kokia sunki būtų ekonomikos krizė euro ir Europos Sąjungos ateičiai, neturėtume pamiršti antrojo krizės aspekto: Piliečiai visoje ES praranda pasitikėjimą ne tik nacionalinių politinių institucijų, bet ir Europos Sąjungos gebėjimu rasti dabartinių problemų sprendimus. Labiausiai nerimauju dėl šios padėties, ypač atsižvelgiant į tai, kad dalis mano misijos yra didinti Europos piliečių ir ES administracijos tarpusavio pasitikėjimą.

Norėčiau nuoširdžiai pasveikinti Europos Komisijos Pirmininką José Manuelį Barroso ir padėkoti jam už tai, kad maloniai priėmmano kvietimą dalyvauti ir iš tiesų pradėti šią iniciatyvą. Komisija atlieka svarbų vaidmenį šiuo metu vykstančiose diskusijose apie tai, kaip geriausia įveikti dabartinę krizę. Pats J. M. Barroso rėmė Komisijos pastangas nustatyti konkrečius pasiūlymus, kaip skatinti augimą ir užimtumą, užtikrinti finansinį stabilumą ir sukurti geresnę valdymo sistemą ateičiai. Atsižvelgdamas į tai, norėčiau pabrėžti naujausių Komisijos komunikatų apie tai, kaip skatinti augimą ir užimtumą ES, ypač Graikijoje, svarbą. Šiandien labai laukiu, kada galėsiu išgirsti jo nuomonę apie tai, kaip įgyti piliečių pasitikėjimą ES.

Taip pat džiaugiuosi, kad Europos Parlamento Pirmininkas Martin Schulz ir dabartinis ES Tarybos Pirmininkas, Danijos Ministrė Pirmininkė Helle Thorning-Schmidt priėmė mūsų kvietimą per antrąją mūsų renginio pusę pasakyti pagrindinius pranešimus.

Taip pat dėkojame ilgamečiui ir patyrusiam BBC korespondentui ES Shirinui Wheeleriui už sutikimą moderuoti renginį.

Galiausiai, bet tikrai ne mažiau svarbu, norėčiau padėkoti auditorijai salėje ir tiems, kurie žiūri renginį gyvai. Mus pribloškdidelis atsakas į mūsų kvietimą, kuris aiškiai rodo, kad šiandienos tema yra pagrindinis daugelio piliečių rūpestis.

Prieš klausymą iš Pirmininko J. M. Barroso norėčiau pasidalyti keliomis mintimis, atspindinčiomis ombudsmeno požiūrį į šiandienos temą. Daugiausia dėmesio skirsiu keturiems pagrindiniams principams, kurie, mano nuomone, yra labai svarbūs siekiant laimėti piliečių pasitikėjimą dabartine krize: dialogas, piliečių dalyvavimas, skaidrumas ir atskaitomybė.

Dialogas ir piliečių dalyvavimas

Lisabonos sutartyje raginama ir numatomas skaidrus ir atviras ES institucijų ir piliečių dialogas, taip pat aktyvesnis piliečių dalyvavimas, pavyzdžiui, įgyvendinant naująją Europos piliečių iniciatyvą. Tai iš tiesų labai svarbūs žingsniai ilgame kelyje stiprinant piliečių teisę dalyvauti demokratiniame Europos Sąjungos gyvenime.

Dabartinės ekonominės ir politinės krizės sąlygomis dialogas ir piliečių dalyvavimas tampa dar svarbesni, o gal net būtini. Jei ES institucijos nesiims visų priemonių, kad atsižvelgtų į piliečiams rūpimus klausimus, nuomones ir pasiūlymus, piliečių pasitikėjimas Europos Sąjunga toliau mažės.

Dialogo užmezgimas reiškia, kad su atstovaujamosiomis organizacijomis ir pilietine visuomene pradedamos tikros diskusijos politikos klausimais ir pripažįstama bei pripažįstama, kad jos gali ne tik potencialiai remti įvairias institucijų pasiūlytas iniciatyvas, bet ir jas kritikuoti ar net joms prieštarauti. Kad būtų sąžininga, visos ES institucijos jau deda pastangas, kad užmegztų dialogą su pilietine visuomene ir sustiprintų piliečių dalyvavimą.

Pavyzdžiui, Europos Komisija viešose konsultacijose skiria daug išteklių, kad sustiprintų piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotųjų subjektų gebėjimus visapusiškiau dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese.

Tačiau dar daug ką galima tobulinti. Kaip pavyzdį galima pateikti: Neseniai ištyriau skundą dėl to, kad daugelis viešų konsultacijų dokumentų pateikiami tik anglų kalba arba keliomis ES kalbomis, net jei konsultacijos skirtos plačiajai visuomenei.

Padariau išvadą, kad negalima tikėtis, jog Europos piliečiai dalyvaus konsultacijose, kurių jie nesupranta. Daugiakalbystė yra labai svarbi, kad piliečiai galėtų naudotis savo teise dalyvauti demokratiniame ES gyvenime, kuri užtikrinama Lisabonos sutartimi.

Puikiai suprantu, kad daugiakalbystė yra sunki našta ES administracijai ir jos ribotiems ištekliams. Tačiau, jei ES institucijos nori būti vertinamos kaip įsitraukusios į tikrą dialogą su piliečiais ir pilietine visuomene, jos turi rasti būdų, kaip užmegzti ryšius su piliečiais jų gimtąja kalba.

Ką tik minėjau, kad Europos piliečių iniciatyva yra dar viena labai svarbi piliečių dalyvavimo ateinančiais metais priemonė. Dėl šios iniciatyvos, kuri buvo pradėta 2012 m. balandžio 1 d., vienas milijonas piliečių iš bent septynių valstybių narių dabar turi galimybę paraginti Komisiją pateikti naujų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Ji turėtų svariai prisidėti prie Europos piliečių įgalėjimo ir yra konkretus pavyzdys, kaip Europą priartinti prie jos piliečių.

Skaidrumas ir atskaitomybė

Dabar norėčiau trumpai aptarti svarbų skaidrumo klausimą. Be ES institucijų darbo ir sprendimų priėmimo skaidrumo negali vykti joks tikras dialogas ar piliečių dalyvavimas. Iš tiesų tai yra išankstinė šio dialogo sąlyga.

Norėčiau pabrėžti, kad pastaraisiais metais ES institucijos daug nuveikė, kad padidintų skaidrumą. Tai savo ruožtu padidino ES administracijos atskaitomybę. Komisijos skaidrumo iniciatyva ir Skaidrumo registro įdiegimas yra du geri pavyzdžiai, tačiau galėčiau paminėti daug daugiau. Tačiau ir šioje srityje dar daug reikia nuveikti.

Pernai ombudsmenas kartu su Europos Parlamentu užsakė specialią „Eurobarometro“ apklausą dėl piliečių teisių ir ES administracijos veiklos rezultatų. 42 proc. apklaustų asmenų nebuvo patenkinti ES administracijos skaidrumo lygiu.

Tai patvirtina mano patirtį: Dažniausiai ombudsmeno nagrinėtas įtarimas dėl netinkamo administravimo yra susijęs su skaidrumo stoka. Man ir toliau kelia didelį susirūpinimą apklausos išvados ir nuolat didelis su skaidrumu susijusių skundų, kuriuos gaunu, skaičius, nes atskaitinga ir skaidri ES administracija yra labai svarbi siekiant didinti piliečių pasitikėjimą ES, ypač krizės metu.

Daugelyje Lisabonos sutarties straipsnių dabar numatytas didesnis ES institucijų veiklos skaidrumas. Pavyzdžiui, Sutartyje yra nuostata, kad Taryba posėdžiauja viešai, kai svarsto teisės aktų projektus ir priima dėl jų sprendimus. Tai leidžia piliečiams pamatyti, ką jų išrinktos vyriausybės veikia Europos lygmeniu. Ji taip pat suteikia joms galimybę veiksmingiau stebėti Tarybos darbą ir taip skatinti atskaitomybę.

Šiomis aplinkybėmis ypač svarbus Pagrindinių teisių chartijos 42 straipsnis. Jame nustatyta, kad piliečiai turi teisę susipažinti su visų Sąjungos institucijų, įstaigų, organų ir agentūrų, įskaitant pirmą kartą Europos Vadovų Tarybą, dokumentais.

Tik tuo atveju, jei pilietinė visuomenė ir piliečiai turės kuo platesnę prieigą prie dokumentų ir informacijos apie ES politikos formavimą dabartinės krizės sąlygomis, jų pasitikėjimas institucijomis vėl įgaus pagreitį.

Gaunu vis daugiau skundų dėl atsisakymo leisti susipažinti su svarbiais dokumentais, susijusiais su dabartine krize, pavyzdžiui, nagrinėjamoje byloje Europos Centrinis Bankas Ispanijos valdžios institucijoms išsiuntė laiškus dėl valstybės skolos ribų.

Viešųjų paslaugų principai

Pagrindinių teisių chartija taip pat apima „teisę į gerą administravimą“, t. y. piliečių teisę, kuri yra Europos ombudsmeno vaidmens pagrindas. Patys ES tarnautojai turi gerai suvokti, kokį svarbų vaidmenį jie gali atlikti siekiant įgyti piliečių pasitikėjimą, teikdami piliečiams palankias paslaugas.

Prieš vasaros atostogas ES pareigūnams pateiksiu „viešųjų paslaugų principų“ rinkinį, kuriame bus atsižvelgta į geriausią valstybių narių praktiką, taip pat į daugybę konstruktyvių atsiliepimų, kuriuos gavau po viešų konsultacijų dėl principų. Manau, kad šie principai gali būti svarbi priemonė tiek ES pareigūnams, tiek piliečiams, padedanti stiprinti jų tarpusavio pasitikėjimą.

Išvada

Apibendrinant galima pasakyti, kad: Nuostatos dėl dialogo, piliečių dalyvavimo, skaidrumo ir atskaitomybės veikia ir palaipsniui įgyvendinamos teigiamai. Esu įsitikinęs, kad jie gali iš esmės padėti įgyti piliečių pasitikėjimą šiais sunkiais laikais.

Tačiau didžiausia problema išlieka ta, kad dauguma Europos piliečių vis dar nežino apie šias nuostatas. ES institucijos turi geriau informuoti piliečius ir rasti konkrečių būdų dialogui stiprinti. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad ES institucijos negali ir neturėtų to daryti vienos. Visos pilietinės visuomenės grupės turėtų dėti daugiau pastangų, kad informuotų piliečius.

Be bendrų ES institucijų ir pilietinės visuomenės pastangų negalėsime užtikrinti aktyvesnio piliečių dalyvavimo ieškant būdų, kaip įveikti dabartinę krizę. Tačiau negalime sau leisti žlugti, nes tai gali padidinti atotrūkį tarp ES ir jos piliečių ir kelia pavojų pačiai Europos Sąjungos ateičiai.

Labai ačiū!