Įžanginės pastabos

Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai, norėčiau padėkoti už šią galimybę kreiptis į Jus Europos piliečių iniciatyvos klausimu.

Esu įsitikinęs, kad piliečių iniciatyva gali ir turėtų svariai prisidėti prie Europos piliečių įgalėjimo.

Kad tai įvyktų, labai svarbu, kad būsimas reglamentas būtų ne tik išmintingai parengtas, bet ir tinkamai administruojamas.

Todėl dalyvavau Komisijos viešose konsultacijose dėl piliečių iniciatyvos, kuriose bandžiau numatyti būsimo Komisijos vaidmens aspektus, dėl kurių galėtų būti pateikta skundų. Tada pateikiau pasiūlymų, kuriais siekiama skatinti gerą Komisijos vykdomą administravimą, kad būtų galima užtikrinti šios vertingos naujos piliečiams skirtos priemonės sėkmę.

Šį vakarą norėčiau jums paaiškinti mano nustatytas problemas ir trumpai pakomentuoti, kaip Komisijos pasiūlytame reglamento projekte jos sprendžiamos arba nenagrinėjamos.

Klausimai

Mano atsakymai buvo susiję su šiais klausimais:

• iniciatyvų registravimas ir priimtinumas;
• galimus skundus dėl iniciatyvų skaidrumo;
• terminai, kurie turėtų būti taikomi Komisijai; ir
• Komisijos atsako į iniciatyvas priežiūra.

Iniciatyvų registravimas ir priimtinumas

Registracija

Manau, kad Komisijos vaidmuo registracijos procese turėtų būti palengvinti piliečių naudojimąsi savo iniciatyvos teise. Iniciatyvų registravimas neturėtų tapti biurokratine ar politine kliūtimi. Be to, Komisija neturėtų būti kaltinama tam tikrų iniciatyvų blokavimu ar rėmimu.

Dėl šių priežasčių laikiausi nuomonės, kad pagal reglamentą priimtinumas neturėtų tapti piliečių iniciatyvos registravimo sąlyga.

Siūlomo reglamento 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse reikalaujama, kad Komisija atsisakytų registruoti iniciatyvas, kurios gali būti pagrįstai laikomos netinkamomis dėl to, kad jomis piktnaudžiaujama arba jos nėra rimtos, arba kurios akivaizdžiai prieštarauja Sąjungos vertybėms.

Šios nuostatos atrodo pakankamai pagrįstos. Kilus ginčui dėl jų prašymo, organizatorius tikrai galėtų kreiptis į ombudsmeną ir taip pat galėtų pasinaudoti teisminėmis teisių gynimo priemonėmis, nors reglamento projekte aiškiai nenurodyta, kad atsisakymas registruoti būtų pateikiamas organizatoriui skirto sprendimo forma.

Dėl priimtinumo

Kalbant apie priimtinumą, galima numatyti, kad piliečiai gali prašyti Komisijos pateikti nuomonę prieš registruojant iniciatyvą arba ją registruojant, arba kol renkami parašai.

Todėl pasiūliau, kad Komisija turėtų nagrinėti priimtinumo klausimus dar gerokai prieš nagrinėdama užbaigtą iniciatyvą ir kad būtų naudinga tiek piliečiams, tiek pačiai Komisijai, kad ji privalėtų pateikti nuomonę dėl iniciatyvos priimtinumo po jos užregistravimo.

Toks požiūris būtų naudingas piliečiams. Geriems Sąjungos ir jos piliečių santykiams gali būti naudinga tik tai, kad iniciatyvos organizatoriai neprivalo skirti laiko ir pastangų parašams rinkti, jei jiems iš anksto pateikiama tinkamai pagrįsta informacija, kad iniciatyva yra nepriimtina.

Taip pat siūlyčiau skatinti gerą administravimą, nustatant aiškią sistemą, pagal kurią Komisija galėtų pareikšti savo nuomonę dėl priimtinumo piliečiams, tačiau nesuteikiant Komisijai įgaliojimų užkirsti kelią iniciatyvai, kurią ji turėtų, jei jos teigiamas sprendimas dėl priimtinumo būtų iniciatyvos registravimo sąlyga.

Reglamento projekto 8 straipsnyje būtų reikalaujama, kad organizatorius prašytų priimti sprendimą dėl priimtinumo, kai parašų skaičius pasiekia 300 000. Komisija turėtų priimti sprendimą per du mėnesius.

300 000 riba, žinoma, yra kelių sprendimo vidurys, todėl Komisija gali nuvilti gana didelį pasirašiusiųjų skaičių, jei jų iniciatyva bus atmesta dėl priimtinumo priežasčių.

8 straipsnyje aiškiai reikalaujama, kad Komisija imtųsi veiksmų priimdama sprendimą, o tai reiškia, kad galimos teisių gynimo priemonės apimtų atitinkamai ieškinius dėl panaikinimo arba neveikimo, taip pat skundą ombudsmenui pagal SESV 228 straipsnį.

Atrodo, kad 8 straipsnis neužkerta kelio organizatoriui prašyti Komisijos pateikti nuomonę dėl priimtinumo ankstesniame etape. Visi tokie prašymai, žinoma, turėtų būti nagrinėjami laikantis gero administravimo principų.

Galimi skundai dėl iniciatyvų skaidrumo

Žinoma, siekiant užtikrinti demokratinę atskaitomybę, piliečių iniciatyvos procesas turėtų būti kuo skaidresnis. Tokių iniciatyvų organizatoriai turėtų teikti informaciją, ypač apie organizacijas, kurios finansuoja ir remia iniciatyvą. Ši informacija galėtų būti įtraukta į registrą.

Tačiau tai taip pat reiškia, kad reikia tinkamai apibrėžtos ir skaidrios skundų nagrinėjimo procedūros, kurią būtų galima taikyti tuo atveju, jei iniciatyvų organizatorių pateiktą informaciją užginčytų trečiosios šalys. Atrodo tikslinga, kad piliečiai pateiktų skundą Komisijai (kaip, pavyzdžiui, interesų grupių atstovų registro atveju).

Reglamento projekte (13 straipsnis) reikalaujama, kad valstybės narės užtikrintų, kad organizatoriai pagal civilinę ar baudžiamąją teisę būtų atsakingi, be kita ko, už melagingus pareiškimus. Tačiau abejoju, ar ši nuostata neleis piliečiams kreiptis į Komisiją, jei jie mano, kad trūksta skaidrumo dėl iniciatyvos finansavimo ar organizavimo.

Žinoma, žmonės, kurie skundžiasi Komisijai ir yra nepatenkinti tuo, kaip Komisija nagrinėja jų skundą, vėliau gali kreiptis į ombudsmeną su skundu dėl netinkamo Komisijos administravimo.

Terminai, kurie turėtų būti taikomi Komisijai

Trečias mano pasiūlymas buvo nustatyti pagrįstą, bet nustatytą terminą, per kurį Komisija turi išnagrinėti piliečių iniciatyvą ir viešai į ją atsakyti.  Tai būtų naudinga geram administravimui ir geriems santykiams su piliečiais.

Pažymiu, kad reglamente iš tiesų numatytas toks terminas, reikalaujant, kad Komisija per keturis mėnesius pateiktų savo išvadas dėl iniciatyvos, veiksmus, kurių ji ketina imtis, jei tokių bus, ir to priežastis.

Komisijos atsako į iniciatyvas priežiūra

Galiausiai, mano nuomone, iniciatyvos priimtinumas turėtų būti vertinamas kaip teisės klausimas. Pavyzdžiui, Komisija neturėtų įgaliojimų siūlyti teisės aktų, kuriais būtų pažeidžiamos pagrindinės teisės, nustatytos Pagrindinių teisių chartijoje arba Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje. Todėl iniciatyva, kuria prašoma priimti teisės aktą, kuriuo būtų pažeistos pagrindinės teisės, būtų nepriimtina.

Kaip jau minėjau, reglamento projekte numatytas sprendimas dėl priimtinumo, o tai reiškia, kad reikia pasirinkti teisių gynimo priemonę - teismą arba ombudsmeną.

Tačiau tikėtina, kad dėl esminių Komisijos išvadų, susijusių su iniciatyvoje pateiktu prašymu, pirmiausia kils politinių klausimų. Europos Parlamentas, kuris tiesiogiai atstovauja piliečiams Sąjungos lygmeniu, gali geriausiai prižiūrėti Komisiją šioje srityje.

Todėl, siekdamas palengvinti veiksmingą Komisijos priežiūrą, pasiūliau, kad reglamentas būtų parengtas taip, kad, kiek įmanoma, Komisija pateiktų savo teisines išvadas dėl priimtinumo atskirai nuo savo politinių išvadų dėl iniciatyvos esmės.

Džiaugiuosi galėdamas pažymėti, kad reglamento projekte taip atskiriami klausimai.  Be to, 11 straipsnyje numatyta, kad Komisija savo išvadas išdėsto viešame komunikate, skirtame ne tik organizatoriui, bet ir Europos Parlamentui bei Tarybai.

Todėl Parlamentas galės vykdyti politinę Komisijos politinių sprendimų dėl tolesnių veiksmų, susijusių su įgyvendintomis iniciatyvomis, priežiūrą.

Ačiū už dėmesį.