Tyrimo aplinkybės

1. 2011 m. gegužės mėn. Europos ombudsmenas pradėjo vizitų į ES agentūras programą, kuria siekiama skatinti gerą administravimą ir dalytis geriausia patirtimi tarp šių ES subjektų. Šie vizitai oficialiai vykdomi remiantis ombudsmeno kompetencija atlikti tyrimus savo iniciatyva pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 228 straipsnį. Jos suteikia galimybę ombudsmenui ir agentūroms pradėti konstruktyvų dialogą siekiant puoselėti ir stiprinti administracinę paslaugų teikimo piliečiams kultūrą [1].

2.  CEDEFOP buvo įsteigtas 1975 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentu (EEB) Nr. 337/75 dėl Europos profesinio mokymo plėtros centro įsteigimo [2] su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2051/2004 [3]. Jos misija – remti Europos profesinio rengimo ir mokymo (PRM) politikos plėtojimą ir prisidėti prie jos įgyvendinimo.

3. 2012 m. vasario 22 d. ombudsmenas lankėsi CEDEFOP.

Dėl tyrimo dalyko

4.  Susitikime su CEDEFOP vadovybe daugiausia dėmesio skirta šiems klausimams:

• Gero administracinio elgesio kodekso ir etikos standartų laikymasis
• Skaidrumas, dialogas ir atskaitomybė
• Atranka ir įdarbinimas
• Pasiūlymai
• Interesų konfliktai
• Personalo komiteto nebuvimas

Ombudsmeno išvados ir pasiūlymai po vizito į CEDEFOP

5. 2012 m. balandžio 27 d. ombudsmenas nusiuntė CEDEFOP ataskaitą, kurioje pateikė savo vizito išvadas ir šiuos pasiūlymus [4]:

a) be savo įsipareigojimų sukurti specialų puslapį, skirtą prašymams leisti susipažinti su dokumentais, ir parengti metinę tokių prašymų nagrinėjimo ataskaitą, CEDEFOP galėtų apsvarstyti galimybę patvirtinti oficialias prašymų leisti susipažinti su dokumentais nagrinėjimo procedūras; Tokios procedūros turėtų apimti tiek pirminius prašymus, tiek kartotines paraiškas. Taip CEDEFOP galėtų laikytis Reglamente (EB) Nr. 1049/2001 nustatytų terminų. Patarėjo teisės klausimais dalyvavimas nagrinėjant prašymus leisti susipažinti su dokumentais būtų tinkamiausias ir rekomenduotinas. Ombudsmenas pridūrė, kad mielai padės CEDEFOP rengti tolesnius mokymus apie galimybę susipažinti su dokumentais ir Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 taikymą.

b) Ombudsmenas paragino CEDEFOP pateikti bent savo interneto svetainės pradžios tinklalapį, taip pat informaciją apie savo funkcijas ir kalbų politiką visomis 23 Sutarties kalbomis. Sveikindamas piliečius, kurie lankosi interneto svetainėje savo gimtąja kalba, ir paaiškindamas jiems jos funkcijas, CEDEFOP aiškiai parodytų, kad pripažįsta, jog visi Europos Sąjungos piliečiai yra teisėtai suinteresuoti jos darbu.

c) Siekdamas toliau gerinti per atrankos procedūras kandidatams teikiamą informaciją, ombudsmenas paragino CEDEFOP informuoti kandidatus apie visas jų turimas galimybes apskųsti sprendimą pašalinti juos iš konkurso. Išorinio užginčijimo galimybės yra teisė pateikti skundą ombudsmenui ir teisė pareikšti ieškinį dėl panaikinimo ES teismuose.

d) Ombudsmenas pasiūlė CEDEFOP persvarstyti savo poziciją dėl atrankos komisijos narių pavardžių atskleidimo. 

e) CEDEFOP galėtų apsvarstyti galimybę informuoti konkurso dalyvius apie galimybę siekti žalos atlyginimo pateikiant skundą ombudsmenui.

f) Ombudsmenas paragino CEDEFOP imtis visų būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad personalo komitetas būtų išrinktas atstovauti darbuotojų interesams.

Tolesni CEDEFOP veiksmai, susiję su ombudsmeno pasiūlymais

6. 2012 m. liepos 18 d. CEDEFOP atsiuntė tolesnių veiksmų planą dėl ombudsmeno pasiūlymų. CEDEFOP informavo ombudsmeną, kad savo interneto svetainėje ketina sukurti specialią skiltį, skirtą prašymams leisti susipažinti su dokumentais. Tinklalapis anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis suteiks galimybę nedelsiant susipažinti su CEDEFOP dažniausiai prašomais dokumentais ir jame bus pateikta prašymo forma, naudotina tais atvejais, kai prašomo dokumento nėra internete. Prašymai, į kuriuos reikia teisinės konsultacijos, kad į juos būtų atsakyta, bus perduoti patarėjui teisės klausimais. Agentūra taip pat įsipareigojo skelbti metinę ataskaitą apie tai, kaip ji tvarko prašymus leisti susipažinti su dokumentais. CEDEFOP informavo ombudsmeną, kad nuo 2012 m. rugpjūčio mėn. ketina anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis skelbti savo oficialios interneto svetainės statinę informaciją, pavyzdžiui, informaciją apie savo misiją ir pagrindines veiklos sritis, taip pat naršymo meniu. Atsižvelgdama į galimą perėjimą prie naujo savo interneto portalo technologinio sprendimo, ji taip pat įsipareigojo išnagrinėti galimybę sukurti daugiakalbę interneto svetainę, kurioje informacija būtų teikiama 23 oficialiosiomis kalbomis. Tačiau dėl biudžeto apribojimų šis projektas negalėjo būti pradėtas anksčiau nei 2014 m. CEDEFOP pridūrė, kad nuo 2012 m. liepos mėn. jis pradėjo informuoti tiek atrankos procedūrose dalyvaujančius kandidatus, tiek konkurso nelaimėjusius dalyvius apie jų teisę pateikti skundą ombudsmenui ir kad tai patvirtinantis pareiškimas dabar yra įtrauktas į visus susijusius dokumentus ir pranešimus. CEDEFOP toliau laikėsi pozicijos neatskleisti atrankos komisijos narių pavardžių. Galiausiai ji informavo ombudsmeną, kad po rinkimų 2012 m. birželio 12 d. pareigas pradėjo vykdyti naujas personalo komitetas.

Ombudsmeno analizė ir išvados

Ombudsmeno vertinimas, po kurio parengtas rekomendacijos projektas

7. Ombudsmenas palankiai įvertino CEDEFOP konstruktyvų požiūrį ir norą įgyvendinti daugumą jo pasiūlymų. Visų pirma jis su pasitenkinimu pažymėjo, kad CEDEFOP jau įgyvendino jo pasiūlymus dėl informacijos teikimo konkurso dalyviams ir kandidatams vykdant darbuotojų atrankos procedūras. Šiuo atžvilgiu jis pažymėjo, kad neseniai CEDEFOP interneto svetainėje paskelbtų pranešimų apie laisvas darbo vietas dalyje „Apeliacinės procedūros“ buvo pateikta informacija apie galimybę pateikti skundą ombudsmenui. Jis išreiškė įsitikinimą, kad panaši informacija yra įtraukta į konkurso nelaimėjusiems dalyviams siunčiamus laiškus.

8.  Ombudsmenė taip pat palankiai įvertino aktyvų CEDEFOP požiūrį į galimybę susipažinti su dokumentais. Kaip ne kartą pabrėžė ombudsmenas, geras administravimas reikalauja, kad visuomenės teisė susipažinti su dokumentais būtų suprantama kaip susijusi ne tik su poreikiu, kad ES institucijos, įstaigos, tarnybos ir agentūros tinkamai nagrinėtų prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, bet ir su reikalavimu, kad informacija ir dokumentai būtų lengvai ir aktyviai prieinami visuomenei [5]. CEDEFOP įsipareigojimas suteikti tiesioginę prieigą prie tam tikrų visuomenei svarbių dokumentų buvo labai sveikintinas. 

9. Ombudsmenas taip pat buvo patenkintas CEDEFOP įsipareigojimais, susijusiais su jo kalbų politika. Jis pasidžiaugė Agentūros pastangomis užtikrinti, kad jos interneto svetainės pradžios tinklalapis būtų prieinamas visomis 23 oficialiosiomis kalbomis. Ombudsmenas laikosi pozicijos, kad, kalbant apie Europos institucijų išorės ryšius su piliečiais, būtų idealu, jei šiems tikslams skirta medžiaga būtų skelbiama visomis oficialiosiomis kalbomis. Kad ta išorės komunikacija būtų veiksminga, būtina, kad piliečiai suprastų institucijų jiems pateiktą informaciją [6].  

10. Be to, kadangi ombudsmenas mano, kad darbuotojų komitetai atlieka labai svarbų vaidmenį kaip pagrindinis oficialus vadovybės ir darbuotojų bendravimo kanalas, jis palankiai įvertino naujienas apie darbuotojų komiteto išrinkimą.

11. Kalbėdamas apie atrankos komisijos narių pavardžių atskleidimą, ombudsmeno vizito metu CEDEFOP teigė, kad informacijos neatskleidimu siekiama apsaugoti atrankos komisijos narius nuo išorės spaudimo. Ji paprašė ombudsmeno atsižvelgti į mažą agentūros dydį ir jos vietą. Ji pažymėjo, kad jos darbuotojai nedvejodami dalyvaus atrankos komisijų veikloje, jei bus atskleisti jų vardai ir pavardės.

12. Savo 2012 m. balandžio 27 d. pranešime po vizito ombudsmenas atidžiai apsvarstė šiuos argumentus ir į juos atsakė taip.

„31. Dėl CEDEFOP politikos neatskleisti savo atrankos komisijų narių pavardžių ombudsmenas primena, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką su atrankos komisijų svarstymais ir darbu susijęs slaptumas buvo įvestas siekiant užtikrinti šių komisijų nepriklausomumą ir jų darbo objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ir spaudimo [7].  Todėl šio slaptumo laikymasis neleidžia atskleisti atskirų atrankos komisijų narių nuomonių. Tačiau ombudsmenas nuolat laikėsi nuomonės, kad teisė neatskleisti atrankos komisijos narių individualių nuomonių nėra tas pats, kas laikyti jų tapatybę paslaptyje [8].

32. Ombudsmenas pažymi, kad institucijų požiūris į tinkamą atvirumo ir teisėtų konfidencialumo poreikių pusiausvyrą atrankos komisijų darbe keitėsi siekiant suteikti daugiau svarbos atvirumui [9]. Jis primena, kad ir EPSO, ir Komisija turi nusistovėjusią praktiką, pagal kurią jos atskleidžia atrankos komisijos narių vardus ir pavardes. Ombudsmeno nuomone, tokia praktika užtikrina atrankos procedūrų skaidrumą, padeda didinti ir išlaikyti visuomenės pasitikėjimą ES institucijomis, įstaigomis, organais ar agentūromis ir patikina kandidatus, kad atrankos procedūroje nebuvo interesų konfliktų.

13.  CEDEFOP atsakyme į ombudsmeno pasiūlymus į pirmiau nurodytus klausimus neatsižvelgta. Agentūra tik pakartojo, kad nenori atskleisti atrankos komisijų narių pavardžių.

14. Ombudsmenas apgailestavo dėl Agentūros priimtos pozicijos ir laikėsi nuomonės, kad, kalbant apie atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimą, CEDEFOP veiksmai, t. y. neatsižvelgimas į ombudsmeno šiuo klausimu suformuluotus argumentus ir pats atsakymas, parodė nenorą pradėti konstruktyvų dialogą su ombudsmenu taip, kad būtų puoselėjama ir stiprinama piliečiams tarnaujanti administracinė kultūra.

15. Todėl ombudsmenas toliau nagrinėjo esminį klausimą ir laikėsi šio sprendimo 12 punkte nurodytos analizės. Be to, ombudsmenas pažymėjo, kad bet kuris su valstybės tarnautoju dirbantis visuomenės narys turi teisę žinoti šio valstybės tarnautojo vardą ir pavardę. Tai yra pagrindinis gero administravimo principas. Administracija be veido ir vardo atstumia [10]. Be to, atrankos komisijų narių nuomonės laikymas paslaptyje nėra tas pats, kas jų tapatybės laikymas paslaptyje [11]. Pirmuoju atveju atrankos komisijų nariai apsaugomi nuo išorės spaudimo, o antruoju atveju prisidedama prie slaptumo ir nepasitikėjimo atmosferos.

16. Ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad atskleidus atrankos komisijų narių pavardes atitinkama ES institucija, įstaiga, tarnyba ar agentūra tvarko asmens duomenis, todėl taikomas Reglamentas 45/2001. Ombudsmenas mano, kad vardų ir pavardžių atskleidimas būtų suderinamas su teise į duomenų apsaugą, jei atitinkama institucija laikytųsi tam tikrų teisinių reikalavimų. Tai apima i) sprendimo, kuriame nurodomas tokio atskleidimo teisinis pagrindas, tikslas ir sąlygos, priėmimą ir ii) duomenų subjekto teisių, įskaitant teisę iš anksto gauti aiškią ir išsamią informaciją apie atskleidimą ir teisę nesutikti pagal Reglamento [12] 18 straipsnį, apsaugos užtikrinimą.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas pateikė CEDEFOP šį rekomendacijos projektą:

siekiant užtikrinti atrankos procedūrų skaidrumą, CEDEFOP turėtų priimti naują politiką, pagal kurią atrankos komisijos narių vardus ir pavardes būtų galima atskleisti laikantis duomenų apsaugos taisyklių;  

Argumentai, pateikti ombudsmenui po jo rekomendacijos projekto

18. CEDEFOP pažymėjo, kad jo pirminis atsakymas į ombudsmeno pasiūlymą dėl atrankos komisijos narių pavardžių atskleidimo buvo pagrįstas klaidingu sąvokos „viešas atskleidimas“, kurią jis norėjo ištaisyti, supratimu. Cedefop teigė, kad jis klaidingai suprato viešo atskleidimo sąvoką kaip informacijos atskleidimą savo interneto svetainėje, o ne jos atskleidimą konkretiems asmenims ir (arba) kandidatams, kurie gali įrodyti, kad būtina turėti galimybę susipažinti su tokia informacija. Ji nurodė, kad nors nesutinka su bendro viešo vardų ir pavardžių atskleidimo bet kuriuo metu (ex ante arba ex post) politika, ji nagrinėja konkrečius individualius prašymus atskleisti informaciją pagal atitinkamus teisės aktus ir jurisprudenciją. Ji pridūrė, kad atrankos procedūrose ji jau seniai laikosi praktikos, pagal kurią atrankos komisijų nariai visada prisistato pokalbio etape atrinktiems kandidatams.

19. CEDEFOP taip pat paaiškino priežastis, dėl kurių jis negalėjo pritarti ombudsmeno rekomendacijai. Pirma, ji rėmėsi Pareigūnų tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu. CEDEFOP laikėsi nuomonės, kad viešai atskleidus atrankos komisijos narių pavardes jiems būtų daromas išorės spaudimas, panašus į jų priimtų individualių vertinimų atskleidimą. CEDEFOP nuomone, tai prieštarautų III priedo 6 straipsnio tikslui.

20. Antra, Cedefop teigė, kad jo atsisakymas pateisinamas teisės aktais ir jurisprudencija, susijusiais su asmens duomenų apsauga. Jis nusprendė, kad sąvoka "asmens duomenys" neabejotinai apima atrankos komisijos narių pavardes, todėl jų atskleidimas turėtų atitikti reglamentuose 1049/2001 ir 45/2001 nustatytas sąlygas. Jos nuomone, bendro atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimo nepatvirtina bendras teisės aktų dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, asmens duomenų apsaugos ir atrankos komisijų darbo slaptumo aiškinimas. Cedefop teigimu, jei būtų patvirtinta besąlygiško atrankos komisijų narių vardų ir pavardžių atskleidimo politika, būtų neįmanoma ad hoc įvertinti priešingų principų ir interesų. Be to, Cedefop teigė, kad ES teisės aktuose nenustatyta absoliuti atvirumo pareiga ir jais nepateisinamas neribotas ar nevaržomas asmens duomenų atskleidimas. Kai remiamasi slaptumo principu, skaidrumas gali būti ribojamas arba panaikinamas remiantis principu, kad specialia taisykle nukrypstama nuo bendrosios taisyklės (lex specialis derogat legi generali).

21. CEDEFOP pridūrė, kad jo atrankos procedūrų negalima lyginti su EPSO ar Komisijos rengiamomis atrankos procedūromis. Atsižvelgiant į tai, kad EPSO yra nedidelė, ir į tai, kad ji rengia atrankos procedūras, kai reikia užpildyti konkrečias darbo vietas, apsaugos nuo spaudimo poreikis yra svarbesnis nei EPSO paskirtų atrankos komisijų atveju. Galiausiai Cedefop pažymėjo, kad nustatė vidaus kontrolės sistemą, kuria siekiama užtikrinti, kad atrankos komisijos nariai nepatirtų interesų konfliktų ir kad jų vertinimai būtų grindžiami objektyviais kriterijais. Šiuo tikslu žmogiškųjų išteklių vadovas informuoja visus atrankos komisijų narius apie jų pareigas ir pareigą deklaruoti interesų konfliktus.

Ombudsmeno vertinimas po jo rekomendacijos projekto

22. Ombudsmenas paaiškina, kad jo pasiūlymas po vizito ir rekomendacijos CEDEFOP projektas buvo susiję su atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimo kandidatams klausimu [13]. Ombudsmenas neturi nurodyti, ar informacija turėtų būti atskleista laišku, ar elektroniniu laišku, kuriuo visi kandidatai informuojami apie atrankos komisijos sudėtį, ar skelbiant atrankos komisijos narių pavardžių sąrašą CEDEFOP interneto svetainėje. Nors ombudsmenas remia bet kokią praktiką, kuria užtikrinamas aukštas skaidrumo lygis, CEDEFOP turėtų priimti sprendimą dėl politikos, kuri geriausiai atitiktų jo organizacinius poreikius. Vis dėlto ombudsmenas pažymi, kad dabartinė CEDEFOP praktika per pokalbį informuoti kandidatus apie atrankos komisijos narių tapatybę nėra pakankama ir tinkama priemonė aukštam skaidrumo lygiui užtikrinti. Pirma, dėl tokios praktikos visi kandidatai, kurie nebuvo pakviesti į pokalbį, negali žinoti atrankos komisijos narių tapatybės.  Be to, atrodo, kad jo priėmimas daugiausia grindžiamas mandagumo sumetimais, o ne poreikiu užtikrinti atrankos proceso skaidrumą. Iš CEDEFOP atsakymo į ombudsmeno rekomendacijos projektą matyti, kad agentūros požiūris į informacijos atskleidimą tebėra neigiamas. Ombudsmenas gali tik apgailestauti dėl CEDEFOP reikalavimo neatskleisti atrankos komisijų narių pavardžių.  Dėl tolesnėse pastraipose paaiškintų priežasčių jis negali sutikti su agentūros argumentais, pateiktais jos pozicijai pagrįsti.

23. CEDEFOP plačiai rėmėsi atrankos komisijos darbo slaptumo principu. Ombudsmenas pažymi, kad Tarnybos nuostatų III priede nustatytos konkursų organizavimo ir vykdymo taisyklės. 3 straipsnyje pateikiamos išsamios taisyklės dėl atrankos komisijų sudėties [14], o 6 straipsnyje užtikrinamas atrankos komisijos darbo slaptumas [15]. Ombudsmenas pabrėžia, kad nė vienoje iš pirmiau nurodytų nuostatų nenumatytas atrankos komisijos sudėties anonimiškumas ar slaptumas. Vienintelė taisyklė, kurią teisės aktų leidėjas norėjo aiškiai įtraukti į III priedą, yra susijusi su procedūrų slaptumu, kuris buvo nustatytas siekiant „užtikrinti atrankos komisijų nepriklausomumą ir jų procedūrų objektyvumą, apsaugant jas nuo bet kokio išorinio kišimosi ir spaudimo, kurį daro pati Bendrijos administracija, atitinkami kandidatai ar trečiosios šalys“[16].

24. Todėl 6 straipsnyje neįtvirtintas bendrasis atrankos procedūrų slaptumo principas ar bendroji nuo skaidrumo principo nukrypti leidžianti nuostata. Ombudsmeno nuomone, reikia skirti atskirų atrankos komisijos narių pareikštų nuomonių atskleidimą ir bet kokios kitos su atrankos procedūra susijusios informacijos atskleidimą. Nors tiesa, kad informacija, kuri galėtų padėti atskleisti atskirų atrankos komisijų narių pareikštas nuomones ir atskleisti visus veiksnius, susijusius su individualiu ar lyginamuoju kandidatų vertinimu, patenka į III priedo 6 straipsnio taikymo sritį, to paties negalima pasakyti apie kiekvieną informaciją, susijusią su atrankos procedūra, įskaitant atrankos komisijos narių pavardes.

25. Nors tiesa ir tai, kad Teisingumo Teismas ne kartą yra nusprendęs, jog šia nuostata gali būti apribota galimybė visuomenei susipažinti su kai kuriais dokumentais arba tokia galimybė gali būti panaikinta, šios teismo praktikos taikymo sritis yra labai specifinė [17]. Visais atvejais, kai Teisingumo Teismas padarė išvadą, kad atrankos komisijų darbo slaptumo principas yra viršesnis už skaidrumo principą, kandidatai siekė gauti galimybę susipažinti su jų pataisytais testais raštu ir atrankos komisijų užpildytomis vertinimo formomis. Tačiau galimybė susipažinti su tokiais dokumentais šiame tyrime nenagrinėjama.

26. Cedefop teigė, kad vardų ir pavardžių neatskleidimu siekiama to paties tikslo, kaip ir darbo slaptumu, t. y. apsaugoti atrankos komisijas nuo išorės spaudimo ir kišimosi. Ombudsmenas mano, kad spaudimo sąvoka negali būti taikoma bendrai ir abstrakčiai. Reikia nustatyti, kad atrankos komisijai daromas spaudimas būtų tikslinis, realus, toks intensyvus ir veiksmingas, kad labai pakenktų jos nepriklausomumui. Ombudsmenas pažymi, kad CEDEFOP neįrodė, jog esama tokio realaus pavojaus. Fakto, kad yra hipotetinė rizika, jog į kai kuriuos atrankos komisijos narius gali būti kreipiamasi dėl vykstančios atrankos procedūros, nepakanka, kad atrankos komisijų narių vardai ir pavardės būtų laikomi paslaptyje, ypač tais atvejais, kai gali būti įdiegti tinkamesni apsaugos mechanizmai. Veiksminga atrankos komisijų nepriklausomumo apsauga reiškia, kad agentūra turėtų įdiegti būtinas procedūras ir apsaugos priemones, kad užkirstų kelią išorės kišimuisi ir spaudimui ir sėkmingai su jais kovotų. Tokios priemonės apima išsamios interesų konfliktų politikos nustatymą, visų kandidatų informavimą, kad jiems neleidžiama susisiekti su atrankos komisijų nariais, ir įpareigojimą nedelsiant pranešti apie visus kandidatų ar trečiųjų šalių bandymus susisiekti su atrankos komisijų nariais. Remiantis informacija, kurią CEDEFOP pateikė ombudsmenui, agentūra turi tokius mechanizmus.  

27. Jei, nepaisant tokių priemonių, atrankos komisijoms buvo daromas nederamas spaudimas, ombudsmenas laikosi nuomonės, kad CEDEFOP turėtų pakviesti kitų institucijų darbuotojus dalyvauti atrankos komisijų veikloje, o ne tiesiog bandyti spręsti šią problemą neatskleisdamas savo narių tapatybės [18].

28. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas daro išvadą, kad nei Tarnybos nuostatų III priedo 6 straipsniu, nei susijusia teismų praktika negalima pateisinti CEDEFOP atsisakymo patvirtinti naują atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimo politiką.

29. Cedefop taip pat teigė, kad atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimas yra nesuderinamas su asmens duomenų apsaugos taisyklėmis. Grįsdamas savo nuomonę Cedefop išsamiai rėmėsi reglamentų 1049/2001 ir 45/2001 sąveika, kaip Teisingumo Teismas išaiškino Sprendime Bavarian Lager [19]. Atrankos komisijų narių pavardžių atskleidimas neabejotinai susijęs su CEDEFOP atliekamu asmens duomenų tvarkymu ir Reglamento 45/2001 taikymu.

30. Tačiau ombudsmenas atkreipia CEDEFOP dėmesį į tai, kad, kalbant apie Reglamentą 45/2001, reikėtų skirti aktyvų informacijos, kurioje yra asmens duomenų, atskleidimą ir reagavimą į prašymus susipažinti su tokia informacija. Iš tiesų, kai pateikiamas prašymas leisti susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, taikomas Reglamento 45/2001 8 straipsnis, o gavėjas privalo įrodyti perdavimo būtinumą atsižvelgdamas į Sprendimą Bavarian Lager. Tačiau taip nėra tuo atveju, kai institucija platina informaciją, kurioje yra asmens duomenų, negavusi išankstinio prašymo. Atvejai, kai dokumentai ar informacija teikiami aktyviai, nepatenka į Bavarijos Lager bylos praktikos taikymo sritį [20]. Tai nereiškia, kad duomenų apsaugos taisyklės netaikomos, o tik tai, kad reglamento 8 straipsnis nėra aktualus.  

31. Ombudsmenas pažymi, kad skaidrumas ir asmens duomenų apsauga nėra vienas kitam prieštaraujantys principai. Kaip nuolat pabrėžia Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnas (EDAPP), institucijos gali pasiekti teisingą pusiausvyrą tarp teisės į duomenų apsaugą ir viešųjų skaidrumo interesų, šiuo klausimu imdamosi iniciatyvos. „Veiksmingumas reiškia, kad viešųjų interesų, kuriais grindžiamas atvirumas, ir duomenų apsaugos taisyklėmis saugomų interesų pusiausvyra jau yra nustatyta prieš duomenų rinkimą arba bent jau tuo metu, kai jie renkami, taigi prieš pateikiant prašymą dėl galimybės visuomenei susipažinti su duomenimis“[21]. Kai kuriais atvejais skirtingų interesų pusiausvyra bus palanki asmens duomenų neatskleidimui, o kitais atvejais bus sukurta atvirumo prezumpcija.

32. Savo rekomendacijos projekte ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad vardų ir pavardžių atskleidimas galėtų būti suderinamas su teise į duomenų apsaugą, jei CEDEFOP laikysis tam tikrų teisinių reikalavimų, be kita ko, tinkamai atsižvelgs į duomenų subjektų teises. Pastaruoju atveju CEDEFOP galėtų iš anksto pateikti atrankos komisijų nariams aiškią ir išsamią informaciją apie jų tapatybės atskleidimo tikslus, aprėptį ir sąlygas ir suteikti jiems teisę prieštarauti dėl įtikinamų ir teisėtų priežasčių. Atsižvelgdamas į tai, jis nurodė EDAPP pateiktą nuomonę, kurioje galėtų būti pateiktos gairės ir kuri galėtų padėti agentūrai įgyvendinti jo rekomendacijos projektą [22]. Jis apgailestauja, kad CEDEFOP nepasinaudojo šia galimybe priimti naują, iniciatyvią politiką dėl atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimo.

33. Iš pirmiau pateiktos analizės aišku, kad CEDEFOP nepritarė ombudsmeno rekomendacijos projektui. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimo kandidatams klausimas iškėlė keletą klausimų, susijusių su jo vizitais į įvairias agentūras. Kai kurios agentūros kreipėsi į ombudsmeną dėl geriausio požiūrio, kurio reikėtų laikytis šiuo atžvilgiu [23]. Todėl ombudsmenas mano, kad geriausia būtų užbaigti šį tyrimą ir pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl atrankos komisijos narių pavardžių atskleidimo. Atsižvelgdamas į tyrimo dalyką, ombudsmenas į savo tyrimą įtrauks visas ES agentūras, kuriose jis dar nesilankė, ir tas, kurių požiūris į šį klausimą skiriasi nuo ombudsmeno rekomenduojamo požiūrio.

Išvada

Remdamasis savo tyrimu, ombudsmenas užbaigia tyrimą šia išvada:

Ombudsmenas palankiai vertina CEDEFOP konstruktyvų požiūrį ir norą įgyvendinti daugumą pasiūlymų, kuriuos jis pateikė po apsilankymo Agentūroje.

Tačiau jis apgailestauja, kad CEDEFOP negalėjo pritarti jo pasiūlymui patvirtinti naują, iniciatyvią politiką dėl atrankos komisijos narių vardų ir pavardžių atskleidimo. Atsižvelgiant į ombudsmeno sprendimą pradėti tyrimą savo iniciatyva dėl to, kaip agentūros sprendžia šį klausimą, nėra pagrindo toliau tirti šį atvejį.

Apie šį sprendimą bus pranešta CEDEFOP.

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2013 m. balandžio 30 d.