Įžanga

Pone pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir visiems jūsų komiteto nariams už šią galimybę trumpai pristatyti jums specialiąją ataskaitą, kurią pateikiau Parlamentui gegužės mėn., remdamasis mūsų susitarimu, kad kiekvieną kartą, kai pateiksiu specialiąją ataskaitą, turėčiau atvykti pas jus.

Man nereikia skirti daug jūsų laiko, nes pranešime iškeltu esminiu klausimu įvyko teigiamų pokyčių, apie kuriuos jums bus pranešta po Komisijos nario McCreevy liepos 11 d. laiško.

Ombudsmeno specialiųjų pranešimų tikslas ir svarba

Kaip nurodyta Europos ombudsmeno 1998 m. metiniame pranešime, galimybė pateikti specialųjį pranešimą Europos Parlamentui yra neįkainojama ombudsmeno darbo vertė.

Specialieji pranešimai yra tokie svarbūs todėl, kad jie, taip sakant, yra pagrindinis ombudsmeno ginklas. Ombudsmeno institucija, išplitusi Europoje ir visame pasaulyje, neturi galios priimti teisiškai privalomų sprendimų. Tai neturėtų būti laikoma silpnumu.

Neturint įgaliojimų priimti teisiškai privalomus sprendimus, ombudsmeno procedūros gali būti lankstesnės nei teismo procedūros, o taikomi kriterijai gali būti platesni, taip suteikiant piliečiams galimybę iš tikrųjų pasirinkti teismines arba neteismines teisių gynimo priemones, kurių kiekvienos savybės ir privalumai skiriasi.

Ombudsmenas remiasi įtikinėjimu, gebėjimu įtikinti argumentuotais argumentais ir kartais viešumu bei viešosios nuomonės galia.

Labai mažas specialiųjų pranešimų, kuriuos Europos ombudsmenas pateikė Parlamentui, skaičius – 13 per 11 metų – rodo, kad Bendrijos institucijos ir įstaigos daugeliu atvejų laikosi bendradarbiavimu grindžiamo požiūrio.

Vis dėlto vienas iš šio bendradarbiavimo pagrindų yra įgaliojimas parengti specialią ataskaitą Parlamentui. Ypač kai pateikiamas rekomendacijos projektas, žinojimas, kad kitas žingsnis galėtų būti specialus pranešimas, dažnai padeda ombudsmenui įtikinti atitinkamą instituciją ar įstaigą pakeisti savo poziciją.

Todėl specialiosios ataskaitos turėtų būti teikiamos ne pernelyg dažnai, o tik svarbiais klausimais, kuriais Parlamentas galėtų padėti įtikinti atitinkamą instituciją ar įstaigą pakeisti savo poziciją.

Europos Parlamentas, kaip politinis organas, savarankiškai nagrinėja ombudsmeno specialiuosius pranešimus tiek procedūrų, tiek požiūrio ir veiksmų turinio atžvilgiu.

Vis dėlto tikiuosi, kad svarstydamas specialųjį pranešimą Parlamentas visada atsižvelgs į tai, kad teiskreiptis į ombudsmeną kartu su teise teikti peticijas Europos Parlamentui yra pagrindinpilietybės teisė. Dėl mano paaiškintų priežasčių specialieji pranešimai ir Parlamento atsakas į juos yra pagrindinis arkos, kuria remiamas ombudsmeno darbas, elementas.

289/2005/GG

Dabar pereisiu prie specialaus pranešimo, kurį pateikiau Parlamentui šių metų gegužės 30 d., po to, kai išnagrinėjau bylą 289/2005/GG.

Bylos aplinkybės yra tokios, kad skundo pateikėja teikė sporto lažybų paslaugas Žemutinėje Saksonijoje, kuri yra Vokietijos dalis. Jis teigė, kad Vokietijos valdžios institucijos įsakė jam nustoti teikti šias paslaugas ir taip privertė jį uždaryti savo verslą.

Skundo pateikėjo nuomone, Vokietijos valdžios institucijų elgesys apskritai pažeidė ES teisę, o konkrečiai – laisvę teikti paslaugas. Todėl 2004 m. balandžio mėn. skundo pateikėjo advokatas Europos Komisijai pateikė skundą dėl pažeidimo prieš Vokietiją.

2005 m. sausio mėn. man pateiktame skunde skundo pateikėjas iš esmės teigė, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jo skundo dėl pažeidimo. Jis teigė, kad Komisija turi skubiai reaguoti, nes jis patyrė žalą dėl to, kad negalėjo vykdyti savo verslo.

Savo nuomonėje Komisija iš esmės teigė, kad įprastas vienerių metų terminas skundams dėl pažeidimų nagrinėti, nustatytas 2002 m. „Komunikate Europos Parlamentui ir Europos ombudsmenui dėl santykių su skundo pateikėju dėl Bendrijos teisės pažeidimų“, šiuo atveju nebuvo taikomas.

Komisijos teigimu, šis atvejis buvo išimtinis, nes jį nagrinėjant buvo sunku įvertinti nagrinėjamos nacionalinės priemonės pagrįstumą ir proporcingumą.

Tokiomis aplinkybėmis Komisija įsipareigojo „rašytinai informuoti skundo pateikėją“. Šiuo atveju tai buvo padaryta 2005 m. gegužės 30 d. raštu, kurį Komisija nusiuntė skundo pateikėjui.

Komisija man pateikė šio rašto kopiją, kurioje teigiama, kad ji "intensyviai" nagrinėja skundo pateikėjo skundą ir kitus skundus dėl sporto lažybų paslaugų Vokietijoje.

Kalbant apie laiką, rašte teigiama, kad „dėl specialių procedūrinių terminų, taikomų Komisijos tyrimams dėl Sutarties pažeidimų, Komisijos pozicijos greičiausiai nebus galima tikėtis artimiausioje ateityje“.

Šiame "paaiškinime" nebuvo nurodyta jokių ypatingų aplinkybių, kurios pateisintų Komisijos tyrimą, viršijantį įprastą vienų metų terminą.

Be to, pati Komisija pabrėžė, kad 2003 m. lapkričio 6 d. Teisingumo Teismo sprendime Gambelli ir kt.(C-243/01) jai buvo pateiktos gairės tokiems skundams įvertinti. Tačiau iki to laiko, kai Komisija man pateikė savo nuomonę, nuo to sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip 1 ½ metai.

Taip pat pažymėjau, kad nors Komisija teigė, jog ji turėjo atlikti sudėtingą atitinkamos nacionalinės priemonės pateisinimo ir proporcingumo vertinimą, ji neturėjo jokių ryšių su Vokietijos valdžios institucijomis. Man buvo sunku suprasti, kaip Komisija galėtų įvertinti atitinkamų Vokietijos teisės nuostatų pateisinimą ir proporcingumą, bent jau neprašydama Vokietijos valdžios institucijų pateikti informacijos ir paaiškinimų dėl argumentų, kuriais šios nuostatos buvo grindžiamos.

Kadangi Komisijos paaiškinimas dėl bylos nagrinėjimo vėlavimo buvo nepakankamas, 2005 m. liepos mėn. pateikiau rekomendacijos projektą, kuriame teigiama, kad:

Skundo pateikėjo skundą dėl pažeidimo Komisija turėtų nagrinėti kruopščiai ir nepagrįstai nedelsdama.

2006 m. sausio 5 d. Komisija man atsiuntė išsamią nuomonę dėl rekomendacijos projekto.

Komisija iš esmės tik nurodė i) kad, jos nuomone, skundas yra „labai politiškai jautrus ir prieštaringas“ ir ii) kad sprendimui pradėti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą reikia Komisijos narių kolegijos paramos ir kad Komisija negalėjo priimti tokio sprendimo.

Šis atsakymas man pasirodė nepatenkinamas. Mano nuomone, nors per procedūrą dėl įsipareigojimų neįvykdymo Komisija turi diskreciją, ji turi išnagrinėti skundą dėl įsipareigojimų neįvykdymo per protingą terminą.

Taip pat manau, kad šioje byloje iškeltas svarbus principinis klausimas, kuris turėtų būti pateiktas Parlamentui, t. y. klausimas, ar Komisija turi teisę neribotam laikui atidėti skundų dėl valstybės narės padaryto Bendrijos teisės pažeidimo nagrinėjimą dėl to, kad ji negali pasiekti politinio konsensuso dėl tolesnių veiksmų.

Negavęs jokios papildomos informacijos iš Komisijos, 2006 m. gegužės mėn. šiam Parlamentui pateikiau specialiąją ataskaitą.

Liepos 4 d. susitikau su Komisijos nariu Ch. McCreevy pagal susitikimų su atskirais Komisijos nariais programą, kad aptarčiau naują Komisijos vidaus procedūrą, taikomą atsakant į ombudsmeno tyrimus.

Kaip paaiškinta mano 2005 m. metinėje ataskaitoje, M. Wallström sumanymas rengiant naują Komisijos procedūrą buvo suteikti atskiriems Komisijos nariams didesnę atsakomybę už bylas, kartu išsaugant vertingą Generalinio sekretoriato vaidmenį.

Susitikimo su Komisijos nariu Ch. McCreevy metu aptarėme šį konkretų atvejį. Komisijos narys mane informavo, kaip jis taip pat informavo jus, pone pirmininke, kad Komisija nusprendbalandžio 4 d. išsiųsti Vokietijai oficialų pranešimą. Dėl Komisijoje vykdomos priežiūros apie šį faktą man nebuvo pranešta iki gegužės 30 d., kai šiam Parlamentui buvo pateikta mano specialioji ataskaita.

Man buvo malonu sužinoti, kad Komisija jau ėmėsi veiksmų, kaip rekomenduoju, kad ištaisytų netinkamo administravimo atvejį.

Manau, kad sėkmingas šios bylos sprendimas rodo ombudsmeno vaidmens skatinant gerą administravimą pažeidimo nagrinėjimo procedūroje ir didesnės atskirų Komisijos narių atsakomybės už bylas koncepcijos vertę.

Ombudsmeno darbui buvo ir tebėra būtina Europos Parlamento ir šio komiteto parama.

Atsižvelgdamas į tai, gerb. pirmininke, tikiuosi, kad leisite man pasinaudoti proga ir trumpai paminėti prašymą, kurį pateikiau Parlamento Pirmininkui dėl tam tikrų ombudsmeno statuto pakeitimų.

Apskritai Statutas ir toliau yra geras ombudsmeno tyrimų ir veiksmingo bendradarbiavimo su institucijomis pagrindas siekiant skatinti gerą administravimą ir kovoti su netinkamu administravimu, kaip matyti iš šiandien jums pristatyto atvejo. Todėl mano siūlomų Statuto pakeitimų skaičius ir taikymo sritis yra riboti.

Man buvo malonu sužinoti, kad šis komitetas turės galimybę pateikti nuomonę dėl pasiūlymų, nes, manau, esame nuolatinių pastangų užtikrinti, kad Sąjungos piliečiai ir gyventojai galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis pagal Bendrijos teisę, įskaitant teisę į gerą administravimą, visais Sąjungos lygmenimis partneriai.

Pone pirmininke, norėčiau padėkoti jums ir komiteto nariams už jūsų dėmesį šiandien ir nekantrauju išgirsti jūsų nuomonę.