Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Europos ombudsmeno atlikto strateginio tyrimo Nr. OI/2/2017/TE dėl Tarybos teisėkūros proceso skaidrumo specialioji ataskaita

Atlikusi savo tyrimą dėl teisėkūros diskusijų ES Tarybos (toliau – Taryba) parengiamuosiuose organuose skaidrumo, ombudsmenė Emily O’Reilly siunčia šią specialiąją ataskaitą Europos Parlamentui prašydama paramos šiuo klausimu.

Tam, kad Europos Sąjungos piliečiai galėtų tinkamai naudotis savo teise dalyvauti ES sprendimų priėmimo procese ir kad šio proceso dalyviai būtų jiems atskaitingi, teisėkūros procedūra priimamus aktus būtina svarstyti pakankamai skaidriai.

Be to, siekiant, kad piliečiai galėtų reikalauti savo šalių vyriausybių atskaitomybės dėl sprendimų, kuriuos jos priima ES teisės aktų klausimais, jie turi žinoti, kokia buvo jų vyriausybės pozicija vykstant teisėkūros procesui. Paviešinus tokią informaciją valstybių narių vyriausybės taip pat būtų įpareigotos prisiimti didesnę atsakomybę dėl teisėkūros ir tai jas atgrasytų nuo kaltinimų Briuseliui dėl ES teisės aktų, kuriuos formuojant ir priimant prisidėjo jos pačios.

Ombudsmenė šį strateginį tyrimą pradėjo vykdyti 2017 m. kovo mėn. Ji Tarybai pateikė konkrečius klausimus, pradėjo viešas konsultacijas ir patikrino Tarybos teisėkūros bylas.

Ombudsmenė nustatė, kad pagal dabartinę Tarybos praktiką vykdomas netinkamas administravimas. Ji ypač kritikavo tai, kad Taryba sistemingai neregistruoja parengiamuosiuose organuose pozicijas pateikusių valstybių narių tapatybės, taip pat tai, kad dažnai taikoma praktika vykstant sprendimų priėmimo procesui apriboti galimybę susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais (vadinamoji žyma „LIMITE“).

2018 m. vasario 9 d. ombudsmenė Tarybai pateikė tris konkrečias rekomendacijas ir keletą pasiūlymų, kaip būtų galima padidinti jos teisėkūros proceso skaidrumą.

Taryba per teisės aktais nustatytą trijų mėnesių terminą nepateikė atsakymo į jos rekomendacijas ir pasiūlymus.

Atsižvelgdama į teisėkūros skaidrumo svarbą, ombudsmenė mano, kad tikslinga į šį klausimą atkreipti Europos Parlamento dėmesį, siekiant, kad jis padėtų įtikinti Tarybą įgyvendinti jos pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus.

Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 7 dalį[1]

Pagrindinė informacija apie strateginį tyrimą

1. Europos Sąjungos Tarybą (toliau – Taryba) sudaro ES valstybių narių vyriausybės. Taryba drauge su Europos Parlamentu[2] priima ES teisės aktus. Prieš valstybių narių ministrams Tarybos posėdžiuose priimant oficialią poziciją dėl teisės akto projekto, Tarybos nuolatinių atstovų komitete (COREPER)[3] ir daugiau nei 150 Tarybos parengiamųjų organų[4], įskaitant vadinamąsias darbo grupes, vyksta diskusijos, kuriose dalyvauja nacionaliniai valstybės tarnautojai. Daugeliu atvejų tokie parengiamieji organai turi lemiamos įtakos galutiniam teisės akto tekstui. Todėl visuose tokiuose parengiamuosiuose organuose vykdomos diskusijos turi itin svarbią reikšmę ES teisėkūros procesui.

Nacionalinių ministrų taryba

Nacionalinių nuolatinių atstovų COREPER

Nacionalinių valstybės tarnautojų darbo grupės

2. Piliečių galimybės domėtis pažanga, padaryta priimant teisės aktus, užtikrinimas yra ne pageidautinas dalykas, o teisinis reikalavimas. Pagal ES sutartis kiekvienas pilietis turi „teisę dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“, o ES sprendimus būtina priimti „kuo atviriau ir kiek įmanoma labiau juos priartinant prie piliečių“[5]. Sutartimis nustatytas konkretus reikalavimas, kad Taryba turi posėdžiauti viešai „kai svarsto teisėkūros procedūra priimamo akto projektą ir dėl jo balsuoja“[6]. Toks skaidrumas turi būti taikomas visam teisėkūros procesui, tinkamu laiku, o ne tik retrospektyviai, baigus vykdyti procesą. Taip iš esmės siekiama užtikrinti, kad piliečiai galėtų žinoti, kokia pažanga padaryta vykdant teisėkūros procesą, kokios įvairios alternatyvos aptariamos ir kokias pozicijas nacionalinės vyriausybės palaiko arba kokioms pozicijoms nepritaria.

3. Šiame tyrime minimi atitinkami dokumentai – tai dokumentai, pateikti Tarybos paruošiamuosiuose organuose, atsakinguose už teisės aktų projektus. Visi šie dokumentai vadinami „teisėkūros procedūra priimtais dokumentais“ – taip, kaip šis terminas vartojamas ES galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taisyklėse[7]. ES teisės aktų leidėjas turi rodyti iniciatyvą viešinti tokius dokumentus, taip siekdamas užtikrinti, kad visuomenė turėtų kuo daugiau galimybių su jais susipažinti[8]. Galimybę susipažinti su viešais dokumentais galima apriboti tik esant aplinkybėms, numatytoms taikant išimtis, kaip nustatyta ES galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taisyklėse[9]. Netgi jei tokios išimtys būtų taikytinos, esant viršesniam visuomenės interesui atskleisti dokumentus, jas galima atšaukti (išskyrus labai neįprastus atvejus). Atsižvelgiant į aiškų visuomenės interesą atskleisti tokius dokumentus tam, kad piliečiai galėtų veiksmingai naudotis savo teise tikrinti teisėkūros procesą[10], teisėkūros procedūra priimtų dokumentų neatskleidimą kuria nors iš šių išimčių galima pateisinti tik retais atvejais.

4.  Pagal ES sutartis Taryba ir Europos Parlamentas yra teisėkūros institucijos[11]. Tiesiogiai renkamas Europos Parlamentas, svarstydamas ir priimdamas teisės aktus jau yra pasiekęs aukštą skaidrumo, taigi ir atskaitomybės, lygį. Pagrindiniai teisėkūros proceso Europos Parlamente etapai ir atitinkamos skaidrumo nuostatos yra šios:

Komiteto pranešimo projektas

Skelbiamas

Diskusijos komitete

Viešos

Komiteto pakeitimai

Skelbiami

Kompromisiniai pakeitimai

Skelbiami

Vardinis balsavimas komitete

Skelbiamas

Komiteto pranešimas

Skelbiamas

Pakeitimai plenariniame posėdyje

Skelbiami

Diskusijos plenariniame posėdyje

Viešos

Vardinis balsavimas plenariniame posėdyje

Skelbiamas

Plenarinio posėdžio pranešimas

Skelbiamas

5. Šiuo metu nesudaromos apčiuopiamos galimybės vykstant teisėkūros procesui visuomenei tiesiogiai susipažinti su Tarybos priimtais dokumentais, ir šiuo klausimu nerodoma iniciatyvos. Atskiri prašymai dėl galimybės visuomenei susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais iš esmės tvarkomi pagal ES galimybės susipažinti su dokumentais taisykles. Vis dėlto dėl Tarybos taikomo šių dokumentų registravimo būdo trūkumų visuomenė dažnai realiu laiku negali žinoti, kokių dokumentų iš tiesų esama. Ombudsmenei žinoma, kad Taryba padarė didelę pažangą tobulindama savo vidaus dokumentų valdymo procedūras. Ombudsmenė teigiamai vertina tokius Tarybos veiksmus. Vis dėlto svarbesnė problema yra tai, kaip Taryba laikosi įsipareigojimo užtikrinti, kad atlikdama savo, kaip ES teisės aktų leidėjos, vaidmenį, ji laikytųsi skaidrumo, o drauge – atskaitomybės.

6. Kilus susirūpinimui, kad trūksta atskaitomybės piliečiams, o dėl to jie turi mažiau galimybių dalyvauti Tarybos teisėkūros veikloje, ombudsmenė nusprendė ištirti šį klausimą savo iniciatyva atlikdama „strateginį tyrimą“.

Strateginis tyrimas

7. Tyrimu daugiausia dėmesio skiriama teisėkūros diskusijų Tarybos parengiamuosiuose organuose skaidrumui. Visų pirma tikrinama, kaip Tarybos generalinis sekretoriatas (toliau – Sekretoriatas) administracinėmis priemonėmis remia teisėkūros procesą registruodamas parengiamuosiuose organuose vykstančias valstybių narių diskusijas ir registruodamas, tvarkydamas bei skelbdamas susijusius dokumentus.

8. 2017 m. kovo 10 d. ombudsmenė Tarybai pateikė 14 klausimų[12], į kuriuos Taryba atsakė 2017 m. liepos 26 d.[13]

9. Gavusi atsakymą, ombudsmenė pradėjo viešas konsultacijas, į kurias pakvietė visuomenės, pilietinės visuomenės, akademinės bendruomenės ir nacionalinių parlamentų narius, prašydama pateikti savo požiūrį iškeltais klausimais. Visi prisidėję dalyviai pareiškė didesnį ar mažesnį susirūpinimą dėl teisėkūros diskusijų įvairiuose Tarybos parengiamuosiuose organuose atskaitomybės ir skaidrumo[14].

10. 2018 m. sausio 23 d. Europos ombudsmeno tyrimo grupė patikrino[15] Tarybos bylas dėl trijų 2016 m. baigtų nagrinėti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto – Duomenų apsaugos reglamento[16], Sprendimo dėl kovos su nedeklaruotu darbu[17] ir Direktyvos dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo[18]. Patikrinimu buvo siekiama ombudsmenę supažindinti su tuo, kaip Sekretoriatas rengia, platina, registruoja ir skelbia Tarybos parengiamųjų organų posėdžiuose pateiktus dokumentus.

11. Atsižvelgdama į išsamią vykdant viešas konsultacijas gautos grįžtamosios informacijos analizę, tyrimo rezultatus ir Tarybos išsakytą požiūrį, ombudsmenė nustatė, kad dabartine Tarybos praktika vykdomas netinkamas administravimas.

12. 2018 m. vasario 9 d. ombudsmenė Tarybai pateikė tris konkrečias rekomendacijas dėl to, kaip ji galėtų padidinti savo teisėkūros proceso skaidrumą. Ji taip pat paprašė, kad Taryba pateiktų savo atsakymą dėl pasiūlymų, kaip didinti skaidrumą[19].

13. Vadovaudamasi ES sutartimis[20] ir Ombudsmeno statutu[21] ombudsmenė Tarybai nustatė trijų mėnesių laikotarpį, per kurį ji turėjo pateikti išsamią nuomonę dėl ombudsmenės rekomendacijų ir pasiūlymų.

14. Ombudsmenei teko nusivilti, nes Taryba per teisės aktais nustatytą terminą, kuris baigėsi 2018 m. gegužės 9 d., nepateikė atsakymo dėl jos rekomendacijų ir pasiūlymų. Atsižvelgdama į tai, kad teisėkūros skaidrumo klausimas yra labai svarbus, ombudsmenė nusprendė šio termino Tarybai nepratęsti.

Ombudsmenės vertinimas ir jo rezultatai

15. Ombudsmenės vertinimo atskaitos taškas buvo skaidrumo svarba ES teisėkūros ir pačios ES demokratiniam teisėtumui. Kadangi Tarybos parengiamieji organai neposėdžiauja viešai, piliečiai gali naudotis teise domėtis teisėkūros diskusijomis tik susipažindami su tokių diskusijų protokolais. Kad jie galėtų tai padaryti, reikia atlikti šiuos veiksmus: a) parengiamuosiuose organuose vykstančias diskusijas būtina registruoti dokumentuose; b) būtina registruoti atvejus, kai valstybės narės pateikia pozicijas parengiamuosiuose organuose ir c) sudaryti galimybes visuomenei laiku ir nesunkiai susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais.

A. Tarybos parengiamųjų organų darbo registravimas dokumentuose

16. 2016 m. lapkričio mėn. Taryba pradėjo naudoti naują IT sistemą Tarybos posėdžiams, be kita ko, parengiamųjų organų posėdžiams, pateiktiems dokumentams registruoti ir platinti. Šia sistema užtikrinama, kad visi Tarybos parengiamiesiems organams pateikti dokumentai nuo šiol būtų sistemingai registruojami. Be kita ko, sistema taikoma ir tokiems dokumentams kaip elektroniniu paštu Sekretoriatui pateikiamos valstybių narių vyriausybių atstovų pastabos ir parengiamųjų organų posėdžiuose parengti dokumentų projektai[22]. Ombudsmenė pripažįsta, kad naudojantis šia sistema būtų galima stipriai prisidėti didinant teisėkūros diskusijų skaidrumą.

17. Vis dėlto vykdydama šį tyrimą ombudsmenė nustatė neatitikimų Sekretoriato dokumentuose, parengtuose įvairiems parengiamiesiems organams. Skirtingų parengiamųjų organų darbas registruojamas nevienodu mastu, taip pat taikoma skirtinga veiklos registravimo praktika, be to, esama tam tikrų dokumentų trūkumų (žr. 1 priedą, kuriame pateikta išsami ombudsmenės nustatytų faktų apžvalga).

18. Ombudsmenė mano, kad Tarybos parengiamuosiuose organuose laikantis visapusiško ir nuoseklaus dokumentų rengimo metodo būtų daug lengviau sekti pažangą, padarytą dėl pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Dėl nevienodos praktikos, kurios negalima pateisinti objektyvia būtinybe, kyla rizika, kad piliečiams, siekiantiems stebėti teisėkūros procesą ir jį išsamiai suvokti, atsiras bereikalingos painiavos. Todėl ombudsmenė Tarybai pasiūlė priimti gaires dėl dokumentų, vykstant teisėkūros procesui parengtų parengiamuosiuose organuose, rūšių, taip pat gaires, susijusias su informacija, kurią reikia įtraukti į tokius dokumentus.

B. Valstybių narių pozicijų registravimas ir atskleidimas

19. Tarybos parengiamuosiuose organuose rengiamuose ir platinamuose dokumentuose registruojant valstybių narių pozicijas laikomasi nevienodos praktikos. Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad tik kai kuriais atvejais buvo registruojama pozicijas parengiamuosiuose organuose pateikusių valstybių narių tapatybė. Kitais atvejais nebuvo nurodoma, kad valstybės narės remia kurią nors konkrečią poziciją; užuot tai nurodžius buvo pateikiamos nuorodos į nenustatytas „delegacijas“.

20. Ombudsmenė pabrėžia, kad teisėkūros darbe dalyvaujantys valstybių narių atstovai yra ES teisės aktų leidėjo dalis ir turėtų būti atitinkamai atskaitingi. Visuomenės nariams turi būti sukurta galimybė sužinoti, kokią poziciją nacionalinė vyriausybė pateikė vykstant ES pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamo akto pakeitimų ir priėmimo procesui, siekiant, kad jie galėtų reikalauti atskaitomybės iš savo šalių vyriausybių už tai, kokius sprendimus jos priima ES teisės aktų klausimais. Neturėdami šios „minimalios ir esminės informacijos dalies“[23] piliečiai niekada negalės tinkamai patikrinti, kokius veiksmus atliko visi jų nacionaliniai atstovai. Taip pat svarbu tai, kad vykdydami savo vyriausybių veiksmų priežiūrą, nacionaliniai parlamentai turėtų galimybę žinoti, kokias pozicijas pateikė jų vyriausybės.

21. Didesnis pozicijų, kurias nacionalinės vyriausybės pateikė ES teisės aktų klausimais, skaidrumas taip pat svarbus siekiant, kad ES teisėkūra būtų teisėta. Paviešinus tokią informaciją valstybių narių vyriausybės būtų įpareigotos prisiimti didesnę atsakomybę už tokią teisėkūrą ir tai jas atgrasytų nuo kaltinimų Briuseliui dėl ES sprendimų, kuriuos jos galiausiai pačios ir priėmė. Daugelis viešų konsultacijų dalyvių aiškiai pabrėžė, kad svarbu turėti galimybę sužinoti, kokias pozicijas atskiros valstybės narės pateikė vykstant teisėkūros deryboms.

22. Savo 2017 m. liepos mėn. pirminiame atsakyme ombudsmenei Taryba patvirtino, kad valstybių narių pozicijų registravimo klausimas buvo aptartas 2014 m. gegužės mėn. COREPER posėdyje, surengtame po to, kai Europos Sąjungos Teisingumo Teismas paskelbė susijusį sprendimą[24]. COREPER padarė išvadą, kad šiuo sprendimu nebuvo nustatyta prievolė registruoti ir nustatyti atskirų valstybių narių pozicijas, bet valstybės narės būtų nustatomos jeigu tai būtų „tikslinga“[25].

23. Ombudsmenė žino, kad kai kurių valstybių narių vyriausybės nenorėtų, kad jų pozicijos būtų paviešintos prieš oficialų balsavimą dėl atitinkamo teisės akto arba prieš jį galutinai priimant. Todėl Sekretoriatas gali jaustis suvaržytas priimdamas sprendimą dėl to, kuriuos dokumentus jis gali savo iniciatyva ir tiesiogiai paskelbti visuomenei. Iš esmės pagal Tarybos darbo tvarkos taisykles Sekretoriatas, vykstant diskusijoms, negali imtis iniciatyvos viešinti dokumentus, kuriuose „nurodyta atskirų delegacijų pozicija“[26]. Be to, netgi priėmus atitinkamą teisės aktą, valstybė narė gali prašyti, kad visuomenė negalėtų tiesiogiai susipažinti su dokumentais, kuriuose perteikiama atskira jos pozicija[27].

24. Vis dėlto, gebėjimas sutikti pakeisti poziciją ir pasiekti kompromisą yra esminis demokratinio sprendimų priėmimo bruožas. Nekyla abejonių, kad siekiant atskaitomybės, svarbiausia apie tokius pokyčius informuoti piliečius, taip pat paaiškinti jiems tokius pokyčius ir dėl to pasiektus kompromisus[28]. Todėl Teisingumo Teismas minėtoje byloje laikėsi nuomonės, kad Taryba, atsisakydama sukurti visuomenei galimybę susipažinti su jos Sekretoriato pažyma, kurioje buvo nurodyti daugelio valstybių narių pateikti pakeitimai, elgėsi neteisingai. Teismas paaiškino, kad ES galimybės susipažinti su dokumentais taisyklėmis „siekiama užtikrinti galimybę visuomenei susipažinti su visu Tarybos dokumentų turiniu, įskaitant šiuo atveju skirtingų pasiūlymų rengėjų tapatybes“[29].

25. Ombudsmenė palankiai įvertino tai, kad Taryba patvirtino, jog atsižvelgiant į Teismo sprendimą šiuo metu teisėkūros dokumentai, kuriuose pateikiamos valstybių narių pozicijos, gavus prašymą atskleidžiami, „išskyrus ypatingais ir pateisinamais atvejais“. Ombudsmenė pasiūlė Tarybai atnaujinti savo darbo tvarkos taisykles taip, kad jose būtų perteikta ši praktika[30]. Be abejo, toks įsipareigojimas neturės didelės reikšmės, jeigu visų pirma nebus tinkamai registruojamos valstybių narių pozicijos.

26. Atsižvelgdama į tai, kad piliečiams labai svarbu žinoti valstybių narių pozicijas, ombudsmenė nustatė, kad sistemingai neregistruodamas valstybių narių tapatybės, joms pateikiant poziciją parengiamuosiuose organuose vykstančiose diskusijose, Sekretoriatas vykdo netinkamą administravimą. Todėl ombudsmenė parengė Tarybai šią rekomendaciją:

Taryba turėtų sistemingai registruoti valstybių narių vyriausybių tapatybes joms pateikiant savo pozicijas parengiamuosiuose organuose.

C. Parengiamųjų organų dokumentų vertinimas

27. Ombudsmenė nustatė, kad yra dvi konkrečios problemos, susijusios su galimybe nesunkiai ir tinkamu laiku susipažinti su parengiamųjų organų dokumentais: 1) Tarybos viešojo dokumentų registro išsamumas ir galimybė juo naudotis; 2) Tarybos praktika apriboti galimybę susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais vykstant sprendimų priėmimo procesui (vadinamoji žyma „LIMITE“).

Tarybos viešasis dokumentų registras

28. Siekiant užtikrinti teisėkūros skaidrumą, itin svarbu, kad veiktų išsamus viešasis registras ir tai, kad būtų galima juo naudotis. Kad visuomenė galėtų visapusiškai naudotis savo teise į galimybę susipažinti su dokumentais, į viešąjį registrą reikėtų įtraukti visus parengiamųjų organų rengiamus ir platinamus dokumentus, nepriklausomai nuo jų formato ir nuo to, ar su jais galima susipažinti visapusiškai arba tik iš dalies, ar tokios galimybės visai nėra. Jeigu dokumentai viešajame registre nematomi, visuomenė negali žinoti, kokių dokumentų iš tiesų esama. Be to, siekiant sukurti sąlygas, kad visuomenė iš tiesų galėtų susipažinti su tokiais dokumentais, turi būti nesunku juos rasti Tarybos svetainėje. Visuomenė gali gauti tinkamą parengiamuosiuose organuose vykstančių svarstymų apžvalgą tik naudodamasi išsamiu ir prieinamu dokumentų registru.

29. Ombudsmenė nustatė, kad dabartinis Tarybos viešas dokumentų registras yra neišsamus ir nelabai patogus naudoti[31]. Pvz., „darbo dokumentų“ sąrašų, jų atskirai neįtraukiant į registrą, skelbimas nėra patenkinama praktika, nes visuomenės nariams būna nelengva nesunkiai ir tinkamu laiku sužinoti, kad esama tokių dokumentų. Apskritai, siekiant rasti konkretų Tarybos dokumentą, būtina labai gerai išmanyti Tarybos veiklą. Taip plačiajai visuomenei kyla sunkumų norint susipažinti su informacija apie parengiamuosiuose organuose vykstančias derybas.

30. Remdamasi savo analize ombudsmenė siūlo Tarybai į savo viešąjį registrą įtraukti visų rūšių dokumentus, nepriklausomai nuo jų formato ir nuo to, ar su jais galima susipažinti visapusiškai arba tik iš dalies, ar tokios galimybės visai nėra.

31. Siekiant išvengti informacijos pertekliaus, tai reikėtų daryti kartu didinant galimybę susipažinti su dokumentais naudojantis registru. Ombudsmenė mano, kad su parengiamaisiais dokumentais būtų galima susipažinti daug lengviau, jeigu jie būtų išdėstomi chronologine tvarka kiekvienam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto skirtame tinklalapyje[32]. Todėl ombudsmenė Tarybai pasiūlė kiekvienam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sukurti specialų ir atnaujintą tinklalapį, vadovaujantis Europos Parlamento svetainėje esančios „Teisėkūros observatorijos“ pavyzdžiu. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenė palankiai įvertino Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos padarytą pažangą kuriant bendrą teisėkūros bylų duomenų bazę.

Žyma „LIMITE“

32. Taryba riboja galimybę susipažinti su vykdomomis teisėkūros procedūromis pažymėdama dokumentus vadinamąja žyma „LIMITE“[33]. Taip pažymėtų dokumentų gavėjų reikalaujama užtikrinti, kad tokie dokumentai nebūtų atskleisti už Tarybos ribų. Taryba visuomenei nesudaro galimybės tiesiogiai susipažinti su tokiais dokumentais savo svetainėje. Vis dėlto, ombudsmenė suvokia, kad pagal ES galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taisykles pateikus prašymą susipažinti su žyma „LIMITE“ pažymėtu dokumentu, toks prašymas nebūtinai bus atmestas.

33. Už dokumentų žymėjimą žyma „LIMITE“ atsakingas Sekretoriatas. 2017 m. liepos mėn. Taryba ombudsmenei paaiškino, kad Sekretoriatas dokumentus pažymi žyma „LIMITE“ remdamasis „prima facie vertinimu“[34], kuriuo nustatoma, ar kyla rizika vienam ar daugiau interesų, saugomų pagal ES galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taisyklėse numatytas išimtis.

34. Vis dėlto, remiantis ombudsmenės atlikto tyrimo rezultatais, su trimis teisėkūros bylomis susiję dokumentai, kuriems priskirtas tarpinstistitucinis kodas ir kurie platinami tarp Sekretoriato, darbo grupių ir COREPER, paprastai ir sistemingai buvo žymimi žyma „LIMITE“[35]. Taip paaiškėjo, kad įvairiuose Sekretoriato padaliniuose taikoma praktika automatiškai žyma „LIMITE“ pažymėti parengiamuosius teisėkūros procedūra priimtus dokumentus. Atrodo, kad Tarybos darbo tvarkos taisyklėmis skatinama tokia žymėjimo atsargumo dėlei ir galimybės leisti tiesiogiai susipažinti tik su dokumentais, kuriems „akivaizdžiai netaikomos“[36] jokios ES galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais taisyklių išimtys, praktika. Be abejo, taip nesilaikoma teisės aktais nustatyto reikalavimo, kad reikėtų sukuri kuo platesnę galimybę visuomenei susipažinti[37] su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais[38].

35. 2017 m. liepos mėn. Taryba ombudsmenei nurodė, kad vykstant teisėkūros procedūroms ji žymą „LIMITE“ panaikina tik gavusi konkretų prašymą. Sisteminga dokumentų žymėjimo žyma „LIMITE“ peržiūra vykdoma tik paskelbus galutinį teisės akto variantą[39]. Todėl vykdant sudėtingas teisėkūros procedūras, iniciatyvos skelbti dokumentus gali būti imtasi tik praėjus keletui metų[40]. Ombudsmenė pažymi, kad 2015 m. 84 proc. patenkintų prašymų dėl galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais buvo gauti dėl žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų, susijusių su 2015 m. vykusiomis teisėkūros procedūromis[41]. Dėl Duomenų apsaugos reglamento pažymėtina, kad, pateikus prašymą, tebevykstant deryboms buvo galima susipažinti su 310 iš 321 žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų, kurie buvo susiję su byla. Tai reiškia, kad vis dėlto daugumai teisėkūros procedūra priimtų dokumentų nebuvo taikytos jokios atskleidimo išimtys, numatytos ES galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais taisyklėse[42].

36. Ombudsmenė pabrėžia, kad galimybę visuomenei susipažinti su dokumentais galima apriboti tik ypatingais atvejais, o ribojimo terminą taikyti tik tol, kol tai tikrai būtina. Žymos „LIMITE“ statusą reikėtų taikyti tik dokumentams, kurių, atliekant vertinimą, nebūtina atskleisti, tai grindžiant viena ES galimybių visuomenei susipažinti su dokumentais taisyklėmis numatytų išimčių. Taryba turėtų imtis iniciatyvos, kad jos svetainėje neatidėliojant būtų paskelbti jos teisėkūros procedūra priimti dokumentai[43] taip, kaip tai daro kita teisėkūros institucija – Europos Parlamentas.

37. Atsižvelgdama į minėtus faktus ombudsmenė nustatė, kad dabar taikoma praktika daugeliui su vykdomomis teisėkūros procedūromis susijusių parengiamųjų dokumentų priskirti žymą „LIMITE“ neproporcingai apribojama piliečių teisė į kuo platesnę galimybę susipažinti su teisėkūros procedūra priimtais dokumentais. Taip vykdomas netinkamas administravimas. Todėl ombudsmenė parengė šias rekomendacijas Tarybai:

Taryba, laikydamasi ES teisės, turėtų nustatyti aiškius ir viešai skelbiamus kriterijus, kuriais remdamasi ji pažymi dokumentus žyma „LIMITE“.

Taryba ankstyvuoju etapu turėtų atlikti sistemingą dokumentų statuso „LIMITE“ peržiūrą prieš priimant galutinę teisėkūros procedūra priimto akto versiją, taip pat prieš prasidedant neoficialioms deryboms (vadinamiesiems „trišaliams dialogams“) tarp Tarybos, Europos Parlamento ir Komisijos, kai Taryba jau bus priėmusi pirminę poziciją pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto klausimu.

Išvada

38. Remdamasi anksčiau išvardytais faktais, ombudsmenė mano, kad Taryba turėtų padidinti savo teisėkūros proceso skaidrumą. Atsižvelgdama į teisėkūros skaidrumo svarbą ES sprendimų priėmimo proceso atskaitomybei, ombudsmenė siekia, kad Europos Parlamentas padėtų įtikinti Tarybą įgyvendinti jos pateiktas rekomendacijas ir pasiūlymus.

Ombudsmenės darbo grafikas

Ombudsmenė parengė šias rekomendacijas Tarybai:

Taryba turėtų:

  1. sistemingai registruoti valstybių narių vyriausybių tapatybes joms pateikiant savo pozicijas Tarybos parengiamuosiuose organuose;
  2. nustatyti aiškius ir viešai skelbiamus kriterijus, kuriais remdamasi ji pažymi dokumentus žyme „LIMITE“;
  3. sistemingai atlikti dokumentų statuso „LIMITE“ peržiūrą prieš priimant galutinę teisėkūros procedūra priimto akto versiją, taip pat prieš prasidedant neoficialioms deryboms („trišaliams dialogams“), kai Taryba jau bus priėmusi pirminę poziciją pasiūlymo dėl teisėkūros procedūra priimamo akto klausimu.

Ombudsmenės pasiūlymai dėl tobulintinų aspektų

Taryba turėtų:

1. peržiūrėti, kaip ji vykdo savo teisinę prievolę sukurti galimybę su dokumentais susipažinti tiesiogiai. Tokią peržiūrą reikėtų įvykdyti per 12 mėnesių nuo tos dienos, kai buvo paskelbta ši rekomendacija, be to, įvykdžius peržiūrą, per kitus 12 mėnesių reikėtų priimti tinkamas naujas nuostatas;

2. priimti gaires dėl dokumentų rūšių, kurias turėtų parengti parengiamieji organai vykstant teisėkūros procedūroms, ir dėl informacijos, kurią reikėtų įtraukti į tokius dokumentus;

3. atnaujinti Tarybos darbo tvarkos taisykles siekiant, kad jose būtų atsižvelgta į šiuo metu taikomą teisėkūros procedūra priimtų dokumentų, kuriuose pateikiamos valstybių narių pozicijos, praktiką, kaip nurodoma 2016 m. Tarybai pirmininkavusių Nyderlandų dokumente;

4. į savo viešąjį registrą įtraukti visų rūšių dokumentus, nepriklausomai nuo jų formato ir nuo to, ar su jais galima susipažinti visapusiškai arba tik iš dalies, ar tokios galimybės visai nėra;

5. viešąjį dokumentų registrą padaryti patogesnį naudoti ir tobulinti paieškos jame galimybes;

6. kiekvienam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto sukurti specialų ir atnaujintą tinklalapį, vadovaujantis Europos Parlamento Teisėkūros observatorijos pavyzdžiu.

Europos Parlamentas galėtų apsvarstyti galimybę šiuo klausimu priimti atitinkamą rezoliuciją.

 

1 priedas. Tarybos parengiamųjų organų darbo registravimas dokumentuose

Pradėjusi vykdyti savo tyrimą ombudsmenė pastebėjo, kad rengiant COREPER posėdžių dokumentus tam tikru mastu laikytasi nuoseklumo[44]. Vis dėlto atrodo, kad Tarybos parengiamieji organai, o ypač darbo grupės, taikė skirtingą praktiką priimdami sprendimus dėl to, kokius dokumentus parengti ir kokią informaciją juose pateikti.

Kalbant apie parengiamuosiuose organuose rengiamų dokumentų nuoseklumą, ombudsmenė suvokia, kad Taryba rengia įvairių rūšių dokumentus, siekdama fiksuoti parengiamuosiuose organuose vykdomų derybų pažangą ir rezultatus. Tokie dokumentai gali būti posėdžių darbotvarkės, papildomi dokumentai, ataskaitos, procedūrų rezultatai, diskusijų protokolų santraukos, kompromisiniai tekstai, pažymos delegacijoms ir kt.

Atlikus trijų teisėkūros bylų tyrimą paaiškėjo, kad skirtingi parengiamieji organai ir atsakingas Tarybos sekretoriato padalinys taikė nevienodas dokumentų rengimo procedūras. Pvz., nors Sekretoriatas parengė išsamius kai kurių parengiamojo organo[45], kuris rengė Tarybos poziciją dėl Sprendimo dėl kovos su nedeklaruota darbo vieta projekto, posėdžių „procedūrų rezultatus“, nebuvo parengti tokie kitų dviejų parengiamųjų organų, kuriuose buvo aptartas Duomenų apsaugos reglamentas[46] ir Direktyva dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo[47], posėdžių protokolai. Be to, Sekretoriatas nuolat rengė „pažymas“, kuriose buvo kaupiamos valstybių narių raštiškos pastabos dėl Duomenų apsaugos reglamento, bet kitų dviejų teisės aktų atvejais tokios „pažymos“ neparengtos. Šias pastabas patvirtino keli ombudsmenės surengtų viešų konsultacijų dalyviai, visų pirma pareiškę susirūpinimą dėl to, kad nerengiami kai kurių parengiamųjų organų posėdžių protokolai.

Ombudsmenė pripažįsta, kad rengiant dokumentus tam tikru mastu reikia laikytis lankstumo siekiant atsižvelgti į skirtingus parengiamųjų organų tipus ir į tai, kad aptariamos įvairios temos tam, kad derybų procesas būtų kuo veiksmingesnis. Vis dėlto nevienodą praktiką galima pateisinti tik teisėkūros bylos pobūdžiu ir parengiamųjų diskusijų ypatybėmis. Tačiau Tarybos atsakyme ombudsmenei pripažįstama, kad Tarybos sekretoriato padalinių taikomos praktikos skirtumai yra susiję ne tik su konkrečios bylos pobūdžiu; nevienodus metodus lemia ir tai, kad skirtingi Tarybos sekretoriato padaliniai nesilaiko vienodos administravimo praktikos[48].

2 priedas. Tarybos viešasis dokumentų registras

Taryba internete turi dokumentų registrą, kurį tvarko Tarybos sekretoriatas. Jame yra apie 350 000 dokumentų, skelbiamų originalo kalba. Su kai kuriais dokumentais taip pat galima susipažinti kitose svetainės skiltyse, pvz., skiltyje, susijusioje su Tarybos posėdžiais, parengiamųjų organų posėdžiais arba skiltyje „Politikos kryptys“.

Parengiamuosiuose organuose vykstančių diskusijų pažangą ir rezultatus Sekretoriatas paprastai registruoja vadinamuosiuose „standartiniuose“ dokumentuose (šie dokumentai įprastai vadinami ST dokumentais). Jie visi pažymėti registracijos numeriu ir tarpinstituciniu kodu, kuriuo dokumentai priskiriami konkrečiam pasiūlymui dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Į viešąjį registrą įprasta tvarka įtraukiami visi standartiniai dokumentai (tačiau tai nebūtinai reiškia, kad visuomenė iš karto gali susipažinti su pačiais dokumentais).

Iki šiol Taryba taip pat parengė daugybę kitų dokumentų[49]. Kai kurių tokių dokumentų rūšys nebenaudojamos. Šiais laikais, pradėjus naudoti naują IT sistemą, visi standartinių dokumentų kategorijai nepriskiriami dokumentai vadinami darbiniais dokumentais. Be kita ko, darbiniuose dokumentuose gali būti pateikiamos valstybių narių rašytinės pastabos ar klausimai arba „neoficialūs dokumentai“[50] įvairiais su konkrečiu teisės akto projektu susijusiais klausimais.

Rengiant darbinių dokumentų projektus jie nėra automatiškai įtraukiami į viešąjį registrą. Užuot juos įtraukęs, Tarybos sekretoriatas kiekvieną ketvirtį viešajame registre paskelbia kiekvienos darbo grupės standartinį dokumentą, kuriame išvardijami dokumentai, kuriuos Sekretoriatas per atitinkamą laiko tarpą išplatino konkrečiai darbo grupei. Todėl viešajame dokumentų registre nėra atskiros darbinių dokumentų skilties, be to, jie nepažymėti tarpinstituciniu kodu, kuriuo jie priskiriami konkrečiai teisėkūros bylai.

Ombudsmenė taip pat tikrino, kaip Tarybos viešajame registre galima rasti su teisės aktų projektais susijusius dokumentus ir informaciją.

Kalbant apie pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, registre gali būti šimtai dokumentų, įkeltų į įvairias svetainės skiltis. Siekiant susidaryti bendrą vaizdą apie visus dokumentus, susijusius su vienu teisės aktu (nuo Komisijos pasiūlymo iki priėmimo Taryboje), kuriuos Taryba yra paskelbusi, reikia registre atlikti keturias atskiras paieškas, susijusias su derybomis parengiamuosiuose organuose[51], ir atlikti dar dvi paieškas kitose svetainės skiltyse, susijusias su diskusijomis Tarybos lygmeniu[52].

Išsamiausia paieška, kurią šiuo metu galima atlikti registre – teisėkūros procedūra priimto akto tarpinstituciniu kodu grindžiama paieška. Ombudsmenei atlikus tyrimą paaiškėjo, kad įvykdžius tokią paiešką nebūtinai pateikiami tam tikri svarbiausi dokumentai, susiję su teisėkūros procedūra priimto akto projektu, kaip antai Tarybos Teisės tarnybos parengti dokumentai.

Dėl to, kaip šiuo metu pateikiami dokumentai, sunku nustatyti ir chronologinę visų derybų etapų seką. Kai kurie ombudsmenės surengtų viešų konsultacijų dalyviai taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad nelengva nustatyti, kokia atskirų dokumentų funkcija, statusas ir vieta visame teisėkūros procese. Atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad kyla sunkumų siekiat registre nustatyti dokumentus pagal jų pavadinimą. Apskritai, siekiant rasti konkretų Tarybos dokumentą, gali reikėti turėti išankstinių žinių apie Tarybos veiklos ypatybes.

 

[1] 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (94/262/EAPB, EB, Euratomas), OL L 113, 1994, p. 15.

[2] Laikantis įprastos teisėkūros procedūros, Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 294 straipsnis.

[3] Europos Sąjungos valstybių narių nuolatinių atstovų komitetą sudaro 28 valstybių narių nuolatiniai atstovai (COREPER II) arba nuolatinių atstovų pavaduotojai (COREPER I).

[4] Su parengiamųjų organų sąrašu galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: http://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/preparatory-bodies/

[5] Europos Sąjungos sutarties (ES sutarties) 1 straipsnis ir 10 straipsnio 3 dalis.

[6] SESV 15 straipsnio 2 dalis.

[7] 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais, OL L 145, 2001 5 31, p. 43 12 straipsnio 2 dalis (Reglamentas 1049/2001). Pagal šį straipsnį teisėkūros procedūra priimti dokumentai – tai „valstybėse narėse juridinę galią turinčių arba jas saistančių teisės aktų priėmimo procese parengti arba gauti dokumentai“.

[8] Reglamento Nr. 1049/2001 6 konstatuojamoji dalis. Kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su informacija principo taikymo klausimu žr. sujungtų bylų C-39/05 P ir C-52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą (2008 m.) ECLI:EU:C:2008:374, 34 punktą, bylos C-280/11/P Taryba prieš Access Info Europe (2013 m.) ECLI:EU:C:2013:671, 27 punktą ir bylos T-540/15 De Capitani prieš Parlamentą (2018 m.) ECLI:EU:T:2018:167 80 punktą.

[9] Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnis.

[10] Anot Teisingumo Teismo, Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsniu apsaugotus interesus būtina įvertinti visuomenės intereso atžvilgiu, o tai reiškia, kad „akivaizdu, kad šie sumetimai ypač svarbūs, kai Taryba veikia kaip tesės aktų leidėjas“, bylos C-280/11 P Taryba prieš Access Info Europe (2013 m.) ECLI:EU:C:2013:671 33 punktas, bylos T-540/15 De Capitani prieš Parlamentą (2018 m.) ECLI:EU:T:2018:167 79 punktas.

[11] Laikantis įprastos teisėkūros procedūros, SESV 294 straipsnis.

[12] Ombudsmenės raštas, kuriuo pradedamas tyrimas, pateikiamas šiuo adresu: https://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/correspondence.faces/en/76929/html.bookmark

[13] Tarybos atsakymas pateikiamas šiuo adresu:  https://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/correspondence.faces/en/83029/html.bookmark

[14] Vykdant viešas konsultacijas ombudsmenei buvo pateiktos 22 nuomonės, su kuriomis galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: https://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/case.faces/en/49461/html.bookmark

[15] Su ombudsmenės tyrimu galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: https://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/correspondence.faces/en/89637/html.bookmark

[16] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 2016/679 dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo.

[17] 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas (ES) Nr. 2016/344 dėl Europos platformos, skirtos bendradarbiavimui sprendžiant nedeklaruojamo darbo problemą gerinti, sukūrimo.

[18] 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/2012 dėl viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainių ir mobiliųjų programų prieinamumo.

[19] Su rekomendacijomis galima susipažinti spustelėjus šią nuorodą: https://www.ombudsman.europa.eu/en/cases/recommendation.faces/en/89518/html.bookmark

[20] SESV 228 straipsnis.

[21] Europos Parlamento sprendimo dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų 3 straipsnio 6 dalis.

[22] Tokie dokumentai įtraukiami į po posėdžio parengtus dokumentus ir registruojami IT sistemoje.

[23] Žr. generalinio advokato Cruz Villalón nuomonės byloje C-280/11 P Taryba prieš Access Info Europe (2013 m.), ECLI:EU:C:2013:671 61 punktą.

[24] Byla C-280/11 P Taryba prieš Access Info Europe (2013 m.), ECLI:EU:C:2013:671.

[25] 2016 m. gegužės 18 d. Tarybos Generalinio sekretoriato Teismo sprendimo byloje C-280/11 P (Taryba prieš Access Info Europe) poveikio vertinimas Nr. 8863/16, p. 3.

[26] Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 4 dalies b punktas.

[27] Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 6 dalis.

[28] Taip pat žr. Bendrojo Teismo sprendimo byloje T-233/09 Access Info Europe prieš Europos Sąjungos Tarybą (2011 m.) ECLI:EU:T:2011:105, 69 punktą.

[29] Bylos C-280/11 P Taryba prieš Access Info Europe (2013 m.), ECLI:EU:C:2013:671 40 punktas.

[30] 2016 m. Tarybai pirmininkaujantys Nyderlandai padarė prielaidą, kad „Tarybos darbo tvarkos taisyklės, o konkrečiai – II priedo 11 straipsnis dėl galimybės visuomenei susipažinti su Tarybos dokumentais, nevisiškai atitinka pastarųjų metų teismų praktiką. Nors atrodo, kad Taryba praktikoje visapusiškai įgyvendina sprendimą „Access Info“ byloje, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė mano, kad Darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnyje nurodytas įgyvendinimo nuostatas reikėtų pritaikyti pagal pastarųjų metų ES teismų praktiką“, žr. 2016 m. gegužės 19 d. Tarybos generalinio sekretoriato informacijos darbo grupės dokumentą Nr. 9536/16, p. 3.

[31] Išsami informacija apie Tarybos viešąjį dokumentų registrą pateikta 2 priede.

[32] Savo svetainės skiltyje „Politikos kryptys“ Taryba yra sukūrusi specialius teisės aktų rinkiniams skirtus tinklalapius, bet juose pateikiami tik Tarybos (kartais – COREPER) lygmeniu vykdytų svarstymų rezultatai. Siekiant gauti parengiamųjų organų lygmeniu vykdomų diskusijų santrauką, viešajame registre būtina ieškoti naujausios pažangos ataskaitos.

[33]Žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų tvarkymo nuostatos – tai Tarybos darbo tvarkos taisyklės ir vidaus „Taryboje platinamų dokumentų tvarkymo gairės“, dokumentas Nr. 11336/11.

[34] Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnio 1–3 dalys.

[35] Pagrindinės tokio žymėjimo išimtys taikomos dokumentams, kai būtina užtikrinti galimybę visuomenei tiesiogiai su jais susipažinti pagal Tarybos darbo tvarkos taisykles, žr. Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 3 dalį ir 5 dalį.

[36] Žr. Tarybos darbo tvarkos taisyklių II priedo 11 straipsnio 4 dalį.

[37] Kuo platesnės galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais principas įtvirtintas ES teismų praktikoje, žr. sujungtų bylų C-39/05 P ir C-52/05 P Švedija ir Turco prieš Tarybą (2008 m.) ECLI:EU:C:2008:374, 34 punktą, bylos C-280/11/P Taryba prieš Access Info Europe (2013 m.) ECLI:EU:C:2013:671, 27 punktą.

[38] Nyderlandų delegacijos Europos reikalų komitetų konferencijai pateiktame dokumente „Atidaryti užvertas duris. Kaip ES gali būti skaidresnė savo piliečiams“, , kurį Nyderlandų Karalystės Antrųjų Rūmų (nyd. Tweede Kamer) atstovai pateikė dalyvaudami ombudsmenės surengtose viešose konsultacijose, teigiama, kad „Taryba tvarko dokumentus pažeisdama ES teisę ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimus“.

[39] 2017 m. Tarybos generalinio sekretoriato dokumentas Nr. 5109/1/17 REV 1 „Žyma „LIMITE“ pažymėtų dokumentų išdavimas ir platinimas“, p. 3. Tarybos generalinio sekretoriato padaliniai raginami peržiūrėti žymos „LIMITE“ statusą, kai jo nebegalima pateisinti.

[40] Pvz., kalbant apie ES duomenų apsaugos reglamentą, praėjus penkeriems metams po to, kai Komisija pateikė pasiūlymą.

[41]https://www.eerstekamer.nl/bijlage/20170217/information_note_of_the_general/document3/f=/vkbtj89ausrl.pdf

[42] Kaip nustatyta Reglamento Nr. 1049/2001 4 straipsnyje.

[43] Tarybos teisėkūros procedūra priimti dokumentai, be kita ko, gali būti posėdžių darbotvarkės, papildomi dokumentai, ataskaitos, procedūrų rezultatai, diskusijų protokolų santrauka, kompromisiniai tekstai, pažymos ir t. t.

[44] COREPER darbotvarkės skelbiamos prieš posėdžius, o protokolų santraukos dažniausiai skelbiamos netrukus po posėdžio.

[45] Socialinių klausimų darbo grupė.

[46] Keitimosi informacija ir duomenų pasaugos darbo grupė.

[47] Telekomunikacijų ir informacinės visuomenės darbo grupė.

[48] Savo atsakymo priede Taryba pateikė 2015 m. pirmojoje pusėje Tarybos sekretoriato atlikto dokumentų, susijusių su Tarybos teisėkūros veikla, projektų rengimo vertinimo bendrąsias išvadas. Tyrimo rezultatais patvirtinta tai, kad skirtingi Tarybos generalinio sekretoriato padaliniai iš tiesų taiko nevienodą dokumentų projektų rengimo praktiką, be to, skiriasi dokumentų, kuriuos vykstant deryboms šie padaliniai platina delegacijoms, formatas.

[49] Pvz., document de séance, posėdžio dokumentai, darbiniai dokumentai arba dokumentai be numerių (pranc.sans numéro), žr. 2016 m. Tarybos generalinio sekretoriato dokumentą „Kaip suprasti Tarybos atvirųjų duomenų specifikacijas“, p. 14 ir 16.

[50] Neoficialus dokumentas – tai vykstant deryboms pateikiamas neformalus dokumentas, kuriuo siekiama susitarti dėl prieštaringų klausimų; juo autorius (pvz., Europos Komisija, Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė arba atskiros valstybės narės) nebūtinai įpareigojamas.

[51] Ieškant parengiamųjų dokumentų, reikia įvesti tarpinstitucinį bylos kodą; ieškant darbotvarkių ir galimų procedūrų rezultatų, susijusių su diskusijose dalyvaujančiomis darbo grupėmis ir (arba) komitetais, reikia ieškoti darbo grupės ir (arba) komiteto; ieškant COREPER diskusijų skiltyse „Darbotvarkės“ ir „COPER posėdžių protokolų santraukos“ reikia atlikti paiešką pagal datą; ieškant susijusių dokumentų, nepažymėtų tarpinstitucinės bylos numeriu (pvz., Komisijos komunikatų), reikia atlikti paiešką pagal dokumento numerį.

[52] Tarybos posėdžių protokolų ir papildomų dokumentų, tokių kaip darbotvarkės, informaciniai pranešimai ir protokolai, reikia ieškoti svetainės skiltyje „Posėdžiai“, o viešų Tarybos sesijų transliacijų – svetainės skiltyje „Spauda“.