Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Europos ombudsmeno specialus pranešimas Europos Parlamentui remiantis rekomendacijos Europos Sąjungos Tarybai projektu dėl skundo 1487/2005/GG

(Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 7 dalį[1])

Įvadas

Ombudsmeno nuomone, šioje byloje svarbūs du principiniai klausimai: 1) kokias kalbas reikėtų vartoti skelbiant ES pirmininkaujančios valstybės narės informaciją internete, ir 2) ar Tarybą galima laikyti atsakinga už pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetaines. Atsižvelgdamas į pirmininkaujančios valstybės narės vaidmens svarbą, ombudsmenas mano, jog svarbu užtikrinti, kad su jos interneto svetainėse skelbiama informacija galėtų susipažinti kuo daugiau piliečių. Todėl geriausia, jei ši informacija būtų skelbiama visomis oficialiomis Bendrijos kalbomis. Tačiau jei kalbų skaičių interneto svetainėse, kuriose pirmininkaujanti valstybė narė skelbia savo informaciją, reikia riboti, kalbas būtina pasirinkti remiantis objektyviais ir pagrįstais kriterijais. Kadangi Taryba iki šiol apskritai atsisakė svarstyti šį klausimą, ombudsmenas negali nustatyti, ar pirmininkaujančių valstybių narių kalbų pasirinkimas atitinka šias sąlygas. Todėl ombudsmenas mano, kad šį klausimą reikėtų pateikti svarstyti Europos Parlamentui.

Verta pažymėti, kad po to, kai ombudsmenas paskelbė savo rekomendacijos projektą šioje byloje, keli EP nariai iš Italijos ir EP narys iš Ispanijos pasiteiravo ombudsmeno, kodėl jo rekomendacijos projekte kalbama tik apie vokiečių kalbą, tačiau neminima jokių kitų Bendrijos kalbų. Savo atsakyme ombudsmenas nurodė, kad skundo pareiškėjo prašyme buvo klausiama tik ar pirmininkaujančių valstybių narių informacija internete turėtų būti skelbiama vokiečių kalba. Ombudsmenas paaiškino, kad dėl to jis neprivalėjo svarstyti klausimo, ar šiam tikslui reikėtų vartoti ir kitas arba visas oficialias ES kalbas.

Siekdamas išvengti nesusipratimų, ombudsmenas 2006 m. birželio 8 d. taip pat kreipėsi į pirmininkaujančią valstybę narę. Savo laiške ombudsmenas paaiškino, kad jei Taryba nuspręstų, jog pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse informacija ateityje bus skelbiama visomis kalbomis, taip, jo nuomone, būtų geriausiai atsižvelgta į rekomendacijos projektą.

Skundas

Šioje santraukoje kalbama tik apie pagrindinį skundo pareiškėjo iškeltą klausimą. Daugiau išsamios ir pagrindinės informacijos pateikta Europos ombudsmeno rekomendacijos projekte, pateiktame šioje byloje[2].

Skundo pareiškėjas (vokiečių kalbos gynimo asociacija) 2004 m. raštu kreipėsi į Nyderlandų ir Liuksemburgo vyriausybes ir paprašė, kad jos, pirmininkaudamos Tarybai, informaciją internete skelbtų ne tik anglų ir prancūzų, bet ir vokiečių kalba. Skundo pareiškėjas nurodė, kad vokiečių kalba yra gimtoji daugiau ES piliečių nei bet kuri kita kalba, o į ES įstojus naujosioms valstybėms narėms, vokiečių kalbą galima laikyti antra labiausiai paplitusia kalba pagal tai, kiek ES piliečių ji yra gimtoji ar išmokta kalba. Todėl jis pažymėjo, kad vokiečių, kaip ir anglų, kalbą supranta daugelis ES piliečių. Skundo pareiškėjas taip pat teigė, kad Europos visuomenei skirti ES institucijų pranešimai turėtų būti prieinami kuo daugiau ES piliečių. Jei vartojama nedaug kalbų, skundo pareiškėjo nuomone, vartotiną kalbą reikėtų pasirinkti pagal jos demografinį paplitimą. Todėl, skundo pareiškėjo nuomone, yra nesuprantama, kodėl pirmininkaujanti valstybė narė savo informaciją internete paprastai skelbia tik anglų ir prancūzų kalbomis ir savo nacionaline kalba. Skundo pareiškėjo nuomone, jo teiginį, kad reikėtų vartoti ir vokiečių kalbą, taip pat galima pagrįsti poreikiu įtvirtinti ES demokratines vertybes.

Skundo pareiškėjo prašymą atmetė tiek Nyderlandų, tiek Liuksemburgo vyriausybės.

2005 m. sausio 22 d. skundo pareiškėjas parašė Tarybai ir paprašė užtikrinti, kad pirmininkaujančios valstybės narės informacija internete būtų skelbiama ir vokiečių kalba.

Savo 2005 m. kovo 4 d. atsakyme Taryba patvirtino, kad pirmininkaujanti valstybė narė iš esmės yra Tarybos dalis. Tačiau ji pažymėjo, jog tai nereiškia, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainei galioja tos pačios sąlygos kaip ir Tarybos interneto svetainei. Tik pirmininkaujanti valstybė narė atsako už savo interneto svetainėje skelbiamą informaciją. Tarybos teigimu, pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse teikiama informacija tik papildo informaciją, kurią Bendrijos institucijos skelbia piliečiams visomis oficialiomis kalbomis. Šiuo tikslu Taryba nurodė savo interneto svetainę ir joje paskelbtus dokumentus. Ji taip pat rėmėsi 2001 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais[3] (Reglamentas Nr. 1049/2001) ir jame numatytomis galimybėmis.

Taryba pažymėjo, kad ombudsmenas jau turėjo progą apsvarstyti tai, kokias kalbas vartoja pirmininkaujanti valstybė narė ir Komisija. Byla 939/99/ME buvo pradėta dėl to, kad Komisijos kalendorius Europos portale buvo paskelbtas tik prancūzų kalba. Komisija pažymėjo, kad šis dokumentas skirtas tik spaudai. Ombudsmenas savo 2000 m. birželio 14 d. priimtame sprendime nutarė: „Ombudsmenas pažymi, kad Europos Sąjungoje vartojama 11 oficialių kalbų ir 12 Sutarties kalbų. Todėl tam tikrus dokumentus būtina rengti visomis šiomis kalbomis. Tačiau Komisija neprivalo keliomis kalbomis rengti visų dokumentų, jei tai nėra būtina siekiant naudoti dokumentą pagal paskirtį. Ombudsmenas nemano, kad Bendrijos teisės nuostatos dėl kalbų vartojimo galėtų kliudyti Bendrijos institucijai ar organizacijai interneto svetainėje skelbti dokumentus ta kalba, kuria jie parengti. Nors Komisija privalo informuoti piliečius apie savo darbą visomis kalbomis, Komisijos praktika pastaruoju atveju nėra šio įsipareigojimo nevykdymas.“

2001 m. Italijos pilietis pateikė skundą dėl to, kad pirmininkaujančios valstybės narės Belgijos interneto svetainės turinys paskelbtas tik olandų, anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis (byla 1146/2001/IP). Ombudsmenas savo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendime pareiškė nuomonę, kad ES institucijos ir organizacijos, kiek tik įmanoma, turėtų teikti informaciją piliečiams jų gimtąja kalba. Tačiau jis pridūrė, kad nežino jokios taisyklės ar principo, draudžiančio joms skelbti informaciją savo interneto svetainėse ne visomis oficialiomis kalbomis.

Taryba pareiškė, kad galiojanti teisinė sistema nuo minėtų sprendimų priėmimo nepasikeitė, tačiau oficialių kalbų padaugėjo iki 21, taigi padaugėjo ir kalbų vartojimo sisteminių problemų. Taryba pridūrė, kad tiek ji pati, tiek jai pirmininkaujančios valstybės narės visomis išgalėmis stengiasi užtikrinti, kad piliečiai gautų kuo daugiau informacijos kuo įvairesnėmis kalbomis. Tačiau Taryba pabrėžė, kad nuo jos nepriklauso tai, kokiomis kalbomis savo informaciją skelbia pirmininkaujanti valstybė narė.

2005 m. balandžio 1 d. skundo pareiškėjas pateikė skundą ombudsmenui. Skundo pareiškėjas tvirtino, jog Tarybos nesugebėjimą užtikrinti, kad pirmininkaujanti valstybė narė savo informaciją internete teiktų ir vokiečių kalba, reikia laikyti netinkamu administravimu. Jo teigimu, Taryba turėtų užtikrinti, kad pirmininkaujančios valstybės narės informacija internete ateityje būtų skelbiama ir vokiečių kalba.

Tyrimas

Tarybos nuomonė

Taryba, išsakydama savo nuomonę, pateikė toliau išdėstytus paaiškinimus.

EB sutarties 203 straipsnyje nustatyta, kad „Taryboje paeiliui po šešis mėnesius pirmininkauja kiekviena valstybė narė Tarybos vieningai nustatyta seka“ (kursyvas pridėtas).

Pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainę sukūrė ir prižiūrėjo atitinkama šios valstybės narės ministerija. Tai buvo aišku iš pačių svetainių pobūdžio. Šių svetainių paskirtis buvo ne pakeisti, o papildyti Tarybos interneto svetainę ir dokumentų registrą. Jose buvo teikiama praktinės informacijos apie konkrečią pirmininkaujančios valstybės narės veiklą, pavyzdžiui, neoficialius susitikimus, kultūros renginius, kitas pirmininkaujančios valstybės narės veiklos sritis ir iniciatyvas.

Pirmininkaujančios valstybės narės dokumentus iš tiesų reikėjo laikyti Tarybos dokumentais pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Tačiau tai buvo visiškai atskiras dalykas, kuris jokiu būdu nereiškė, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainę kontroliuoja Taryba.

Skundo pareiškėjas teigė, kad Tarybos darbo tvarkos taisyklėse nėra nuostatų, pagrindžiančių požiūrį, kad tik pirmininkaujanti valstybė narė atsako už savo interneto svetainėje pateiktą informaciją. Tačiau tai keičia padėtį, nes Taryba paprasčiausiai neturi galios nurodyti valstybei narei, kaip ji turėtų tvarkyti savo interneto svetaines. Todėl galima daryti išvadą, kad, nepaisant pagrįsto klausimo, ar informacija pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėje turėtų būti skelbiama vokiečių kalba (tai yra atitinkamos valstybės narės teisės ir praktikos klausimas, spręstinas atsakingų nacionalinių institucijų), tai negali būti netinkamo Tarybos administravimo atvejis, nes pastaroji institucija neatsako už pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainę.

Todėl skundas yra nepagrįstas.

Skundo pareiškėjo pastabos

Skundo pareiškėjas pateikė tokias pastabas:

Kadangi pirmininkaujanti valstybė narė yra Tarybos dalis, ji turi būti atskaitinga Tarybai.

Pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėje Tarybos svetainės turinys buvo ne tik papildytas, bet ir labai išplėtotas.

Taryba pripažino, kad pirmininkaujančios valstybės narės dokumentai yra Tarybos dokumentai pagal Reglamentą Nr. 1049/2001. Tačiau, kadangi pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainės turinys laikytinas dokumentais pagal minėto reglamento 3 straipsnio a punktą, taigi ir pačios Tarybos dokumentais, Tarybos pozicija reikštų, kad Taryba nekontroliuoja savo dokumentų. Tokia padėtis būtų akivaizdžiai absurdiška.

Byla buvo pradėta ne dėl valstybės narės ir „jos“ (t. y. nacionalinių) interneto svetainių, o dėl tų svetainių, kurias valstybė narė sukūrė pirmininkaudama Tarybai. Valstybės narės teisė ir praktika taikytina tik tai veiklai, kuri nėra susijusi su jos pirmininkavimu Tarybai.

Tarybos argumentas, kad ji negali daryti poveikio jai pirmininkaujančiai valstybei narei, kuri yra jos pačios dalis, atrodo nepagrįstas. Tai, kad Taryba, pavyzdžiui, negali pateikti jai pirmininkaujančiai valstybei narei prašymo ar rekomendacijos, prieštarauja bet kokiems racionaliems argumentams.

EB sutarties 195 straipsnyje nustatyta, kad į ombudsmeno įgaliojimų sritį įtrauktos visos Bendrijos institucijos ir organizacijos, išskyrus Teisingumo Teismą ir Pirmosios instancijos teismą. Be pastarosios išimties, neturėtų būti tokių temų, dėl kurių neįmanoma pateikti skundo. Todėl turėtų būti įmanoma apskųsti pirmininkaujančią valstybę narę arba kaip Tarybos dalį, arba ją pačią.

Ombudsmeno pastangos rasti draugišką sprendimą

Kruopščiai apsvarstęs pateiktą nuomonę ir pastabas, ombudsmenas neįsitikino, kad Taryba tinkamai atsižvelgė į skundą.

Pasiūlymas priimti draugišką sprendimą

Todėl ombudsmenas 2005 m. spalio 20 d. pateikė šį pasiūlymą Tarybai priimti draugišką sprendimą:

Taryba galėtų apsvarstyti skundo pareiškėjo prašymą, kad pirmininkaujančių valstybių narių informacija internete būtų skelbiama ir vokiečių kalba.

Tarybos nuomonė

Taryba, išsakydama savo nuomonę, pateikė toliau išdėstytus paaiškinimus.

Tarybos administravimas buvo netinkamas tik tuo atveju, jei Taryba netinkamai taikė galiojančią ES taisyklę. Tačiau jei Taryba neatsakė už veiksmą, dėl kurio pateiktas skundas, tai ir jos administravimas negalėjo būti netinkamas.

Ombudsmeno argumentai yra nepagrįsti. EB sutarties 203 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės turėtų paeiliui pirmininkauti Tarybai. Akivaizdu, jog tai nereiškia, kad atitinkama valstybė narė labiau nei kitos valstybės narės yra Tarybos dalis. Tai reiškia tik tiek, kad valstybė narė (savarankiškai, o ne kaip Tarybos narė) yra atsakinga už pirmininkavimą Tarybos posėdžiams ir susijusią veiklą.

Per praėjusius dešimtmečius nusistovėjo praktika, pagal kurią pirmininkaujančios valstybės narės savo pirmininkavimo laikotarpiu skleidžia informaciją apie save ir organizuoja kitokią su Tarybos darbu susijusią arba nesusijusią veiklą. Pavyzdžiui, daugelis iki šiol pirmininkavusių valstybių narių organizavo kultūrinę veiklą. Už šią veiklą ir informavimą apie ją atsakė pati (pirmininkaujanti) valstybė narė. Žinoma, ši veikla negali būti laikoma Tarybos veikla.

Taip pat ir tos valstybės narės ir (arba) jos nacionalinių ministerijų prižiūrimas interneto svetaines savarankiškai sukūrė, finansuoja ir tvarko pati (pirmininkaujanti) valstybė narė. Taryba jų nefinansuoja ir netvarko. Kaip pirmiau pažymėjo Taryba, šis faktas aiškiai minimas tose svetainėse paskelbtuose pranešimuose apie atsakomybės apribojimą.

Ombudsmenas savo pasiūlyme rasti draugišką sprendimą nurodė, kad nežino jokios taisyklės ar principo, dėl kurio Taryba negalėtų pasitarti ar susitarti dėl oficialių šių interneto svetainių dalių. Tai negali būti teisinė pastaba, nes tai prieštarautų pagrindiniam ES teisės principui. Pagal EB sutarties 7 straipsnio 1 dalį „kiekviena institucija veikia neperžengdama šios Sutarties jai suteiktų įgaliojimų“. Nėra jokios taisyklės, pagal kurią Taryba galėtų imtis priemonių dėl konkrečios valstybės narės kalbų pasirinkimo. Ombudsmenas taip pat iš tiesų nerado tokių taisyklių. O Tarybos darbo tvarkos taisyklėse jų tikrai nėra.

Apibendrinant galima teigti, jog tai, kad šios interneto svetainės vadinamos pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėmis, nereiškia, kad jas prižiūri Taryba. Valstybė narė prižiūri šias svetaines ne kaip pirmininkaujanti valstybė narė, o kaip savarankiška valstybė narė pagal EB sutarties 203 straipsnio nuostatas. Nėra jokio teisinio pagrindo, pagal kurį Taryba galėtų nurodyti valstybėms narėms vartoti konkrečias kalbas.

Todėl Taryba padarė išvadą, kad ji negali svarstyti ombudsmeno pasiūlymo rasti draugišką sprendimą arba priimti pozicijos šiuo klausimu, nes jis viršija jos įgaliojimų ribas.

Skundo pareiškėjo pastabos

Išsakydamas pastabas, skundo pareiškėjas toliau argumentavo savo skundą.

Ombudsmeno vertinimas

Remdamasis Tarybos nuomone ir skundo pareiškėjo pastabomis apie ją, ombudsmenas padarė išvadą, kad draugiško sprendimo rasti neįmanoma.

Ombudsmeno rekomendacijos projektas

Rekomendacijos projektas

2006 m. kovo 21 d. ombudsmenas, vadovaudamasis savo statuto 3 straipsnio 6 dalimi, pateikė Tarybai tokį rekomendacijos projektą:

„Taryba turėtų apsvarstyti skundo pareiškėjo prašymą, kad pirmininkaujančių valstybių narių informacija internete būtų skelbiama ir vokiečių kalba.“

Šios rekomendacijos projektas pagrįstas toliau išdėstytais argumentais.

1. Ombudsmeno nuomone, dėl šalių pateiktų argumentų šioje byloje būtina apsvarstyti tris atskirus klausimus: 1) netinkamo administravimo aplinkybes, 2) ar Tarybą galima laikyti atsakinga už bet kokias pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainių priežiūros aplinkybes, ir 3) ar šiose interneto svetainėse vartojamų kalbų pasirinkimas yra suderinamas su gero administravimo principais.

2. Svarstydamas pirmąjį klausimą, ombudsmenas pažymi, kad, Tarybos teigimu, netinkamas administravimas įmanomas tik jei ji netinkamai taikė galiojančią taisyklę. Tačiau šis aiškinimas yra per siauras ir neapima visos „netinkamo administravimo“ sampratos pagal EB sutarties 195 straipsnį. Ombudsmeno nuomone, administravimas yra netinkamas tada, kai viešoji institucija netaiko jai privalomos taisyklės ar principo[4]. Šį apibrėžimą patvirtino Europos Parlamentas[5]. Todėl, priešingai Tarybos prielaidai, netinkamas administravimas įmanomas ne tik pažeidus taisyklę.

3. Svarstant antrąjį klausimą, reikia pažymėti, kad EB sutarties 203 straipsnyje nustatyta, jog „Taryboje paeiliui po šešis mėnesius pirmininkauja kiekviena valstybė narė Tarybos vieningai nustatyta seka“. Taryba savo nuomonėje dėl ombudsmeno pasiūlymo rasti draugišką sprendimą teisingai pastebėjo, jog tai nereiškia, kad pati valstybė narė yra Tarybos dalis. Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė nustatytą laikotarpį atlieka pirmininkaujančios valstybės narės funkcijas. Tačiau šiuo atžvilgiu pirmininkaujanti valstybė narė aiškiai yra Tarybos dalis. Ombudsmenas pažymi, kad pati Taryba savo 2005 m. kovo 4 d. laiške skundo pareiškėjui pareiškė, kad pirmininkaujanti valstybė narė neabejotinai yra funkcinė Tarybos dalis.

4. Ombudsmeno nuomone, kadangi pirmininkaujanti valstybė narė yra funkcinė Tarybos dalis, ji turėtų turėti tokius pačius įsipareigojimus kaip ir Taryba, nebent būtų konkrečių priežasčių, dėl kurių šių įsipareigojimų nereikėtų priskirti pirmininkaujančiai valstybei narei.

5. Akivaizdu, kad ši išvada taikoma tik tiek, kiek ta valstybė narė vykdo savo, kaip Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės, įgaliojimus. Taryba savo nuomonėje dėl ombudsmeno pasiūlymo rasti draugišką sprendimą teisingai pastebėjo, jog tai, kad pirmininkaujanti valstybė narė savo pirmininkavimo laikotarpiu organizuoja kultūrinę veiklą, nereiškia, kad šią veiklą galima laikyti Tarybos veikla. Už šią veiklą iš tiesų atsako tik pati valstybė narė.

6. Tačiau, ombudsmeno nuomone, gali būti pagrįsta ir kitokia išvada tiek, kiek tai susiję su pirmininkaujančios valstybės narės prižiūrimomis interneto svetainėmis.

7. Taryba teigia, kad į klausimą, kokios kalbos turėtų būti vartojamos pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse, reikia atsakyti remiantis pirmininkaujančios valstybės narės teise ir praktika. Pasak Tarybos, už šiose interneto svetainėse skelbiamą informaciją atsako tik pirmininkaujanti valstybė narė.

8. Savaime suprantama, kad valstybės narės gali savarankiškai kurti bet kokias norimas interneto svetaines, laikydamosi tik nacionalinės teisės nustatytų galimų apribojimų. Tačiau reikia pabrėžti, kad šioje byloje minimos interneto svetainės yra aiškiai paženklintos kaip pirmininkaujančios valstybės narės svetainės ir atlieka tokių svetainių funkciją. Šiose svetainėse teikiama informacijos apie pirmininkaujančios valstybės narės darbą pagal Bendrijos teisės jai suteiktus įgaliojimus. Todėl, ombudsmeno nuomone, šių interneto svetainių negalima laikyti „nacionalinėmis“ svetainėmis, kurioms netaikoma Bendrijos teisė. Tai ypač svarbu todėl, kad pati Taryba pirmininkaujančios valstybės narės darbą laiko labai svarbiu. Savo interneto svetainės (www.consilium.europa.eu) skyriuje „Pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainės“ Taryba pareiškia: „Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė atlieka esminį vaidmenį organizuojant šios institucijos darbą, ypač kaip teisėkūros ir politinių sprendimų priėmimo proceso skatintoja. Jos pareiga yra organizuoti visus posėdžius, jiems pirmininkauti ir ieškoti kompromisų, kurie padėtų pašalinti kilusius sunkumus“.

9. Minėtajai išvadai nedaro poveikio tai, kad šias interneto svetaines prižiūri atitinkamos valstybės narės institucijos, ir tai, kad ši priežiūra aiškiai minima pačiose svetainėse. Kadangi EB sutarties 203 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės paeiliui pirmininkauja Tarybai, atrodo savaime suprantama, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetaines prižiūri pirmininkaujančios valstybės narės institucijos. Ombudsmenas nemano, jog svarbu tai, kad šių interneto svetainių išlaidas patiria atitinkama valstybė narė. Tai nereiškia, kad susijusios veiklos negalima laikyti pirmininkaujančios valstybės narės, vykdančios savo, kaip Tarybos dalies, įgaliojimus, veikla. Be to, nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas būtinai turi padengti konkrečios valstybės narės. Kadangi pirmininkaujanti valstybė narė yra funkcinė Tarybos dalis, nereikėtų atmesti prielaidos, kad susijusių interneto svetainių išlaidas galima padengti ir iš Bendrijos biudžeto.

10. Atrodo, jog svarbiausias Tarybos argumentas yra tai, kad ji mano, jog negali pirmininkaujančiai valstybei narei nurodyti, kaip ji turėtų tvarkyti savo interneto svetaines, taigi neatsako už šias svetaines. Savo nuomonėje dėl ombudsmeno pasiūlymo rasti draugišką sprendimą Taryba netgi teigė, kad priešingas požiūris pažeistų pagrindinį ES teisės principą, t. y., kaip nustatyta EB sutarties 7 straipsnio 1 dalyje, kad „kiekviena institucija veikia neperžengdama šios Sutarties jai suteiktų įgaliojimų“.

11. Šis argumentas ombudsmeno neįtikino. Kai valstybė narė sukuria interneto svetainę atlikdama pirmininkaujančios valstybės narės vaidmenį, ji tai daro kaip Tarybos dalis. Todėl, kadangi skunde iškeltas klausimas dėl Tarybos ir jai pirmininkaujančios valstybės narės, t. y. Tarybos dalies, santykio, ombudsmenas nemano, kad jo pozicija gali prieštarauti EB sutarties 7 straipsnio 1 dalyje išdėstytam principui. Ombudsmenas pritaria, kad visų pirma pirmininkaujančios valstybės narės pareiga yra nuspręsti, koks turėtų būti tokios interneto svetainės turinys. Tačiau ombudsmenas nežino jokios taisyklės ar principo, kurie galėtų drausti Tarybai pasitarti ar susitarti dėl oficialių šios internete skelbiamos informacijos aspektų, siekiant, kad ji būtų kuo plačiau prieinama visuomenei, pavyzdžiui, pasitarti ir nuspręsti, kokios kalbos turėtų būti vartojamos šiose interneto svetainėse. Kadangi EB sutarties 203 straipsnyje numatyta pirmininkaujančių valstybių narių kaita (paeiliui pirmininkauja visos valstybės narės), tokie oficialūs klausimai svarbūs ne tik konkrečiai valstybei narei, bet ir visoms valstybėms narėms.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ombudsmenas toliau laikosi nuomonės, kad Tarybą iš esmės galima laikyti atsakinga už jos pirmininkaujančios valstybės narės prižiūrimas interneto svetaines.

13. Svarstant trečiąjį iš minėtų klausimų, reikia pažymėti, kad ombudsmenas kartą jau svarstė kalbų pasirinkimo skelbiant Bendrijos institucijų ir organizacijų informaciją klausimą.

14. Savo 2000 m. birželio 14 d. sprendime, priimtame byloje 939/99/ME[6], ombudsmenas pabrėžė, jog itin svarbu, kad dokumentai, skirti asmenims, kurie nedirba Bendrijos institucijose, būtų prieinami kuo daugiau kalbų. Šiais laikais vienas svarbiausių informacijos teikimo visuomenei būdų yra internetas. Todėl, ombudsmeno nuomone, ypač svarbu užtikrinti, kad Bendrijos institucijų ir organizacijų sukurtos visuomenei skirtos interneto svetainės būtų piliečiams prieinamos kuo daugiau įvairių kalbų.

15. Taryba savo nuomonėje teigė, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainių paskirtis yra ne pakeisti, o papildyti Tarybos interneto svetainę, kuri yra išversta į visas Bendrijos kalbas, ir dokumentų registrą. Susidaro įspūdis, kad Taryba norėjo pasakyti, jog skundo pareiškėjo iškelto pagrįsto klausimo svarstyti nereikia.

16. Apsilankęs kai kuriose iš šių interneto svetainių, ombudsmenas susidarė nuomonę, kad skundo pareiškėjo argumentas, jog šiose interneto svetainėse Tarybos svetainės turinys ne tik papildytas, bet ir labai išplėtotas, nėra nepagrįstas. Pati Taryba savo nuomonėje pažymėjo, kad šiose interneto svetainėse teikiama praktinės informacijos apie konkrečią veiklą per šešis kiekvienos valstybės narės pirmininkavimo mėnesius, pavyzdžiui, neoficialius susitikimus, kultūros renginius, kitas pirmininkaujančios valstybės narės veiklos sritis ir iniciatyvas. Tokia informacija ne visada paskelbiama Tarybos interneto svetainėje. Tačiau net jei pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse teikiama tik papildomos informacijos, ji gali būti įdomi visuomenei, todėl ją reikėtų kuo plačiau ir geriau paskleisti.

Kadangi pirmininkaujančios valstybės narės vaidmuo yra labai svarbus, atrodo dar svarbiau užtikrinti, kad su jos interneto svetainėse skelbiama informacija galėtų susipažinti kuo daugiau piliečių. Ombudsmenas dar kartą pabrėžia, kad šiuo atveju kalbama ne apie interneto svetainių turinį, t. y. kokią informaciją teikia pirmininkaujanti valstybė narė, o apie šios informacijos pateikimą, t. y. ar ją reikėtų skelbti konkrečiomis kalbomis.

17. Ombudsmenas savo 2002 m. rugsėjo 10 d. sprendime, priimtame byloje 1146/2001/IP[7], pareiškė nuomonę, kad ES institucijos ir organizacijos, kiek įmanoma, turėtų teikti informaciją piliečiams jų gimtąja kalba. Tačiau ombudsmenas pridūrė, kad nežino „jokios taisyklės ar principo, draudžiančio joms savo interneto svetainėse skelbti informaciją ne visomis oficialiomis kalbomis“. Ypač atsižvelgiant į tai, kad oficialių ES kalbų padaugėjo iki 20, išties gali būti pagrįstų priežasčių riboti kalbų, kuriomis pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainės yra prieinamos visuomenei, skaičių.

18. Tačiau ombudsmenas mano, kad jei reikia riboti kalbų, vartojamų interneto svetainėse, kuriose skelbiama pirmininkaujančios valstybės narės informacija, skaičių, tai kalbas būtina pasirinkti remiantis objektyviais ir pagrįstais kriterijais. Reikia pažymėti, kad Teisingumo Teismas sprendime, priimtame byloje C-361/01 P Kik prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą (dėl kalbų, kurios vartotinos Vidaus rinkos derinimo tarnybai atliekant savo procedūras), nurodė, kad nors atitinkamame reglamente oficialios Bendrijos kalbos vertinamos skirtingai, Tarybos sprendimas „vartoti tik Europos bendrijoje labiausiai paplitusias kalbas yra pagrįstas ir proporcingas“.[8] Ombudsmeno nuomone, skundo pareiškėjas pateikė pagrįstų argumentų, kad vokiečių kalba po 2004 m. ES plėtros tapo antra labiausiai paplitusia ES kalba. Todėl skundo pareiškėjas mano, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainės turėtų būti skelbiamos ir vokiečių kalba. Ombudsmenas, atsižvelgdamas į šiuos argumentus, laikosi nuomonės, kad iš tiesų reikėtų dar kartą apsvarstyti, kokios kalbos turėtų būti vartojamos pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse.

19. Tačiau ombudsmenas pažymi, kad Taryba iki šiol nepareiškė nuomonės dėl skundo pareiškėjo argumentų pagrįstumo.

20. Todėl ombudsmenas daro išvadą, kad Tarybos atsisakymas nagrinėti skundo pareiškėjo prašymo, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainės būtų skelbiamos ir vokiečių kalba, pagrįstumą, laikytinas netinkamu administravimu.

 

Išsami Tarybos nuomonė

Taryba, gavusi rekomendacijos projektą ir remdamasi Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalimi, 2006 m. birželio 7 d. pateikė savo išsamią nuomonę.

Išsakydama savo išsamią nuomonę, Taryba pateikė toliau išdėstytas pastabas.

Taryba išreiškė apgailestavimą, kad ombudsmenas jau buvo pareiškęs savo galutinę poziciją šiuo klausimu pranešime spaudai. Todėl išsamios pastabos, kurias prašoma pateikė Taryba ir kurios buvo laikomos procesine garantija, kaip nustatyta EB sutarties 195 straipsnio 1 dalyje, iš esmės neteko svarbos.

Dėl skundo pagrįstumo Taryba jau yra paaiškinusi, kodėl ji neatsako už valstybės narės valdžios institucijos prižiūrimas interneto svetaines. Taryba pritaria, kad daugiakalbystė labai padeda stiprinti ryšius su piliečiais, bet ji yra pasirengusi informuoti atitinkamas valstybes nares apie ombudsmeno nuomonę šiuo klausimu. Tačiau Taryba negali imtis jokių kitų pagrįstų tolesnių veiksmų pagal rekomendacijos projektą.

Galiausiai, kadangi nenustatyta, kad Bendrijos institucijos ar organizacijos administravimas buvo netinkamas, šis klausimas nebepriklauso ombudsmeno kompetencijai.

Skundo pareiškėjo pastabos

Išsakydamas pastabas, skundo pareiškėjas toliau argumentavo savo skundą. Jis tvirtino, kad pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse vartojamų kalbų pasirinkimas nebuvo pagrįstas objektyviais ir protingais argumentais. Skundo pareiškėjas teigė, kad toks objektyvus ir pagrįstas kriterijus yra galimybė perduoti informaciją (t. y. piliečių, kuriuos galima informuoti konkrečia kalba, skaičius). Todėl, skundo pareiškėjo teigimu, pirmininkaujanti valstybė narė savo interneto svetainėse turėtų vartoti vokiečių kalbą visais atvejais, kai anglų kalba nėra vienintelė kalba.

Skundo pareiškėjo nuomone, Tarybos pozicija šioje byloje yra nepriimtina.

Ombudsmeno pateikiamas išsamios Tarybos nuomonės vertinimas

Ombudsmenas mano, kad išsamioje Tarybos nuomonėje nepateikta jokių naujų argumentų, galinčių pakeisti jo rekomendacijos projekte pateiktą vertinimą.

Vienintelis naujas argumentas, kurį Taryba pateikė savo išsamioje nuomonėje, yra tai, kad, Tarybos manymu, ombudsmenas pažeidė jos procesines teises. Atrodo, jog Taryba mano, kad ombudsmenas, prieš susidarydamas galutinę nuomonę dėl galimo netinkamo administravimo, turėtų palaukti, kol bus pateikta išsami nuomonė dėl ombudsmeno rekomendacijos projekto. Šiuo atžvilgiu Taryba remiasi EB sutarties 195 straipsnio 1 dalimi. Tačiau 195 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai ombudsmenas „nustato“ netinkamo administravimo atvejį, jis šiuo reikalu kreipiasi į atitinkamą instituciją, „kuri per tris mėnesius privalo informuoti jį apie savo požiūrį“. Ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad kai ombudsmenas „nustato“ netinkamo administravimo atvejį, jis šiuo reikalu kreipiasi į atitinkamą instituciją ir „prireikus parengia rekomendacijos projektą“. Taigi akivaizdu, kad rekomendacijos projektą ombudsmenas gali parengti tik po to , kai susidaro nuomonę, kad tai yra netinkamo administravimo atvejis.

Ombudsmeno nuomone, reikia pažymėti, kad jis, prieš pateikdamas rekomendacijos projektą Tarybai, du kartus suteikė jai galimybę pareikšti savo nuomonę šiuo klausimu: pirmą kartą – kai nusiuntė skundą Tarybai, kad ji galėtų pateikti savo nuomonę, antrą kartą – kai paprašė Tarybos pateikti pastabų dėl jo pasiūlymo rasti draugišką sprendimą. Todėl Tarybos pareiškimas, kad šioje byloje buvo pažeista jos teisė būti išklausytai, yra akivaizdžiai nepagrįstas.

Ombudsmenas, savo rekomendacijos projekte nustatęs netinkamo administravimo atvejį, neatmeta galimybės vėliau pakeisti savo nuomonę, jei institucija savo išsamioje nuomonėje pateiks įtikinamų priežasčių, dėl kurių ombudsmeno nuomonė turėtų būti persvarstyta. Taigi Taryba yra teisi dėl to, kad ombudsmenas nesusidarys „galutinės“ nuomonės tol, kol gaus ir išnagrinės išsamią Tarybos nuomonę arba kol baigsis išsamios nuomonės pateikimo terminas. Todėl ombudsmenas, prieš spręsdamas, kokių veiksmų toliau imtis šioje byloje, atidžiai išnagrinėja tokioje išsamioje nuomonėje pateiktas pastabas. Tačiau, kaip jau minėta, Taryba savo išsamioje nuomonėje nepateikė naujų pagrįstų argumentų šioje byloje.

 

Ombudsmeno rekomendacija

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ombudsmenas daro šias išvadas:

i) Taryba yra atsakinga už pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėse vartojamas kalbas;

ii) būtų geriausia, jei informacija Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėje būtų skelbiama visomis oficialiomis Bendrijos kalbomis;

iii) jei kalbų skaičių Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės interneto svetainėje reikia riboti, kalbas būtina pasirinkti remiantis objektyviais ir pagrįstais kriterijais; ir

iv) todėl Tarybos atsisakymas nagrinėti skundą iš esmės, t. y. nagrinėti skundo pareiškėjo prašymą, kad pirmininkaujančių valstybių narių informacija internete būtų skelbiama ir vokiečių kalba, yra nepagrįstas ir laikytinas netinkamu administravimu.

Todėl ombudsmenas pateikia Tarybai šią rekomendaciją, kuria pakartoja savo rekomendacijos projektą:

Taryba turėtų apsvarstyti skundo pareiškėjo prašymą, kad pirmininkaujančių valstybių narių informacija internete būtų skelbiama ir vokiečių kalba.

Europos Parlamentas galėtų apsvarstyti galimybę priimti atitinkamą rezoliuciją.

Strasbūras, 2006 m. lapkričio 30 d.

 

 

P. Nikiforos DIAMANDOUROS


[1] 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas Nr. 94/262 dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų, OL 1994 L 113, p. 15.

[2] Paskelbta ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu).

[3] OL 2001 L 145, p. 43.

[4] Žr. 1997 m. metinę ataskaitą, 22 p.

[5] Žr. 1997 m. metinę ataskaitą, 22 p.

[6] Paskelbta ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu).

[7] Paskelbta ombudsmeno interneto svetainėje (http://www.ombudsman.europa.eu).

[8] Byla C-361/01 P Kik prieš Vidaus rinkos derinimo tarnybą [2003] Rink. p. I-8283, 94 dalis.