Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Europos ombudsmeno specialusis pranešimas Europos Parlamentui remiantis ombudsmeno rekomendacijos Europos Komisijai projektu dėl skundo 185/2005/ELB

(Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 7 dalį[1])

Įvadas

1. Ombudsmenas mano, kad šioje byloje kyla svarbus klausimas dėl principo. Jo nuomone, Komisija, visiškai uždrausdama samdyti vyresnius kaip 65 metų laisvai samdomus pagalbinius konferencijų vertėjus žodžiu, pažeidžia nediskriminavimo dėl amžiaus principą. Tai yra netinkamo administravimo atvejis, kurio svarba pagrindžia specialiojo pranešimo teikimą Parlamentui.

Skundo pareiškimo aplinkybės

2. Skundo pareiškėjas daugiau kaip 35 metus dirbo Europos institucijose laisvai samdomu pagalbiniu konferencijų vertėju žodžiu iš olandų, anglų, vokiečių, italų ir ispanų kalbų į prancūzų kalbą. Laisvai samdomi vertėjai žodžiu yra samdomi vertėjauti konkrečiose konferencijose ir posėdžiuose. Kiekvieno konkretaus samdymo laikotarpis trunka neilgai – dažniausiai ne daugiau kaip kelias dienas.

3. 1999 m. liepos 13 d. Europos Parlamento biuras nustatė pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymo taisykles (toliau – 1999 m. taisyklės). 1999 m. liepos 28 d. Komisija ir Parlamentas pasirašė konvenciją dėl pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu darbo ir finansinių sąlygų (toliau – 1999 m. konvencija). Vėliau Tarybos reglamente Nr. 628/2000[2] pagalbinius konferencijų vertėjus žodžiu numatyta samdyti kaip „pagalbinius darbuotojus“.

4. Europos Komisija ir Europos Parlamentas nusprendė nebesamdyti vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu. Šiuos savo sprendimus jie grindė Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsniu.[3] Dėl to kai kurie pagalbiniai konferencijų vertėjai žodžiu [4] Pirmosios instancijos teismui pareiškė ieškinį prieš Komisiją ir Parlamentą (Sujungtos bylos T-153/01 ir T-323/01,[5] Byla T-275/01[6] ir Byla T-276/01[7]).

5. Sujungtose bylose T-153/01 ir T-323/01 Pirmosios instancijos teismas konstatavo, inter alia, kad:

(...) konferencijų vertėjų žodžiu darbo sutartims (...) būdinga tai, kad jos pasirašomos konkrečioms dienoms, taigi sutarties pradžios ir pabaigos datos yra pagrindinės sutarties, sudaromos samdant minėtus pagalbinius darbuotojus, dalys.

(...) kadangi sutarties pabaiga visada nustatoma pagal sutartyje nurodytas konkrečias darbo dienas, norint nustatyti, kada nustoja galioti darbo sutartis, nebūtina taikyti Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnio 1 dalies b punktą. (...)

Iš to išplaukia, kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnis – tai viena iš Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų III antraštinės dalies nuostatų, kurios Parlamentas nesilaikė priimdamas 1999 m. taisykles.

Todėl Komisija yra neteisi, manydama, kad pareiškėjui taikytinas Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnio 1 dalies b punktas (...)

(...) vertėjo žodžiu amžius nėra svarbus aptariamų užduočių atlikimo kriterijus. Todėl reikia konstatuoti, kad amžiaus ribos nustatymas nėra svarbi vertėjo žodžiu sutarties dalis, kad reikėtų taikyti Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnį .[8] (pabraukta papildomai)

6. 2004 m. rugpjūčio 27 d. Komisija kreipėsi į Teisingumo Teismą (Byla C-373/2004 P[9]) apskųsdama Pirmosios instancijos teismo sprendimą sujungtose bylose T-153/01 ir T-323/01.

Tyrimo objektas

7. Skundo pareiškėjas teigė, kad Komisija, netgi ir po to, kai Pirmosios instancijos teismas priėmė nutartį, atsisakė samdyti jį pagalbiniu konferencijų vertėju žodžiu. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, jis pareiškė, kad Komisija nesilaikė ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnio[10] ir Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 5 straipsnio 3 dalies, [11] kuriuose draudžiama, inter alia, diskriminacija dėl amžiaus.

8. Skundo pareiškėjas teigė, kad Komisija turėtų nutraukti diskriminaciją, kuri jam buvo taikyta sukakus 65 metams. Be to, jis pareikalavo iš Komisijos 14 619 EUR kompensacijos (10 932 EUR už prarastas pajamas ir 3 687 EUR už įmokas į „Caisse de prévoyance des interprètes de conférence“), o patirtą moralinę žalą įvertino 20 000 EUR.

9. Skundo pareiškėjas dar pareiškė, kad Komisija nesilaikė Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 19 straipsnio (dėl galimybių teikti apeliaciją nurodymo). Kadangi šioje skundo dalyje principinis klausimas nekeliamas, ombudsmenas išnagrinės ją sprendime, kurį priims baigęs tirti šį skundą ir išsiųs skundo pareiškėjui.

Tyrimas

10. Skundo pareiškėjas pateikė šį skundą 2005 m. sausio 16 d. 2005 m. birželio 8 d. Komisija pateikė savo nuomonę, kuri buvo perduota skundo pareiškėjui, kad šis pateiktų pastabas. 2005 m. liepos 13 d. skundo pareiškėjas atsiuntė pastabas.

11. 2005 m. gruodžio 13 d. ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti daugiau informacijos. Komisiją į šį prašymą atsakė 2006 m. kovo 20 d. 2006 m. balandžio 2 d. ir 2006 m. gegužės 19 d. pastabas atsiuntė skundo pareiškėjas.

12. 2006 m. gruodžio 1 d. ombudsmenas nusiuntė raštą Komisijos pirmininkui, prašydamas išspręsti ginčą draugiškai. 2007 m. kovo 16 d. buvo pateiktas Komisijos atsakymas, o 2007 m. gegužės 25 d. pastabas pateikė skundo pareiškėjas.

13. 2008 m. kovo 31 d. ombudsmenas perdavė Komisijai rekomendacijos projektą. 2008 m. birželio 26 d. Komisija atsiuntė išsamią nuomonę apie šį rekomendacijos projektą. 2008 m. liepos 31 d. skundo pareiškėjas pateikė pastabas apie Komisijos nuomonę.


Ombudsmeno tyrimas ir išvados

A. Kaltinimas bendra diskriminavimo politika, taikoma vyresniems kaip 65 metų pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu, ir su tuo susijęs reikalavimas

Ombudsmenui pateikti argumentai

14. Komisija teigė, kad iki įsigaliojant 1999 m. Konvencijai dėl pagalbinių konferencijų vertėjų darbo ir finansinių sąlygų amžiaus riba pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu oficialiai taikoma nebuvo. To nepaisydamas, Vertimo žodžiu generalinis direktoratas (Vertimo žodžiu GD) laikėsi politikos vyresnius kaip 65 metų vertėjus samdyti tik tada, kai to reikalauja ypatingos aplinkybės. Toks atvejis yra „išvažiuojamosios misijos (missions itinérantes)“ arba kai turi būti laikomasi vertimo į kai kurias kalbas (iš kai kurių kalbų) įsipareigojimų. Minėtos politikos tikslas buvo užtikrinti pakankamą darbo krūvį naujai parengtiems jauniems vertėjams, kartu ir pakankamą šios profesijos siekiančių asmenų skaičių.

15. Komisija pareiškė, kad įsigaliojus 1999 m. konvencijai pagalbiniams konferencijų vertėjams turėjo būti pradėtos taikyti Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos. Todėl, jos nuomone, jiems taikytinos ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnyje nustatytos amžiaus ribos.[12] Taigi vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymas buvo nutrauktas laipsniškai. Be to, jiems buvo panaikinta prieigos prie samdymo sistemos „Web Calendar“ galimybė.

16. Aiškinimas, kad pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu turi būti taikomos Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos, buvo ginčijamas sujungtose bylose T-153/01 ir T-323/01 Alvarez Moreno prieš Komisiją. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nustatyta amžiaus riba pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu netaikytina. Todėl, laikydamasis Pirmosios instancijos teismo nutarties, Vertimo žodžiu GD leido vyresniems kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjams žodžiu naudotis samdymo sistema (asmeniniu prašymu). Pagalbinių konferencijų vertėjai žodžiu, kuriems 65 metai sukako priėmus minėtą sprendimą, išsaugojo prieigą prie „Web Calendar“. Pirmosios instancijos teismui priėmus nutartį, išliko ta pati darbuotojų įdarbinimo politika, kokia buvo taikoma iki 1999 m. Komisija nurodė, kad ji ir toliau laikysis šios politikos, kol Teisingumo Teismas priims sprendimą dėl jos paduoto apeliacinio skundo, kuriame prašoma panaikinti Pirmosios instancijos teismo nutartį.

17. Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija atnaujino pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymą pagal „tarnybos reikmes“, atsižvelgdama jų verčiamų kalbų derinius, gyvenamąją vietą ir bendrą kompetenciją. Vertimo žodžiu GD politika, kaip paaiškino Komisija, turėjo užtikrinti kuo daugiau darbo galimybių jauniems vertėjams. Ji nurodė, kad dėl nerimą keliančių su šia profesija susijusių demografinių aplinkybių imtasi priemonių pakankamam kvalifikuotų laisvai samdomų vertėjų žodžiu būriui išlaikyti, kuris ilgainiui užtikrintų reikiamus vertėjų išteklius. Pateikdama pavyzdį, Komisija paaiškino, kad vidutinis trijų didžiausių kalbų (anglų, prancūzų ir vokiečių) vertėjų amžiaus vidurkis yra 50 metų. Komisija paaiškino, kad šią politiką galima pagrįsti ir kitais argumentais. Tarp jų:

a) ilgalaike ir įvairiarūše institucijų finansine parama jauniems vertėjams žodžiu mokyti;

b) būtinybe jauniems kolegoms įgyti pakankamai stažo ir patirties, kad ateityje galėtų dalyvauti viešuose konkursuose bei turėtų pakankamai galimybių juos laimėti – ir taip pagerintų amžiaus piramidę;[13] ir

c) didesne jaunų vertėjų žodžiu galimybe jų verčiamų kalbų derinius papildyti naujomis kalbomis, kurių reikia tarnybai.

18. Ombudsmenui paprašius informacijos, Komisija pateikė statistinių duomenų, nurodančių absoliutų sutarčių su vyresniais kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu skaičių ir kiek procentų šios sutartys sudarė kiekvienais 1987–2006 m. laikotarpio metais.

Ombudsmeno pirminiai argumentai, lėmę pasiūlymą draugiškai išspręsti ginčą

19. Ombudsmenas visų pirma pareiškė, kad Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo dėl amžiaus principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas.[14] Pagal šį principą Komisija, įdarbindama pagalbinių konferencijų vertėjus žodžiu, negali taikyti skirtingų sąlygų dėl amžiaus, jei neįrodo, kad toks elgesys yra pagrįstas, nes atitinka teisėtą ir pakankamai svarbų Bendrijos interesą.

20. Ombudsmenui atliekant su šiuo skundu susijusį tyrimą Komisija neabejotinai pripažino, kad, siūlydama pagalbinių konferencijų vertėjams žodžiu pasirašyti sutartis, ji nepalankiai žiūri į vyresnius kaip 65 metų asmenis, taigi taiko jiems skirtingas sąlygas. Skirtingų sąlygų taikymas atsižvelgiant į amžių yra diskriminacija dėl amžiaus, jei tas skirtingas elgesys nėra tinkamai pagrindžiamas. Todėl Komisijos buvo paprašyta įrodyti, kad šis skirtingų sąlygų taikymas yra pagrįstas.

21. Ombudsmenas nurodė, kad Komisija atsakyme ombudsmenui pabrėžė, jog nerimą kelia su profesija susijusios demografinės aplinkybės. Todėl Komisija įrodinėjo, kad skirtingų sąlygų taikymas buvo pagrįstas būtinybe telkti jaunus vertėjus žodžiu ir mokyti juos, siekiant suburti reikalingą laisvai samdomų vertėjų žodžiu būrį, kuris ateityje taptų vertėjų išteklių šaltiniu. Skirtingų sąlygų taikymas vertėjams pagerino oficialių vertėjų žodžiu amžiaus piramidę. Be to, jauni vertėjai žodžiu turėjo galimybę įgyti pakankamai stažo ir patirties, kad ateityje galėtų susilaukti sėkmės viešuose konkursuose.

Atsižvelgdamas į tai ombudsmenas pripažino, kad Komisijos minėtas interesas – naujosios kompetentingų vertėjų žodžiu kartos ugdymas – yra teisėtas Bendrijos interesas. Tačiau ombudsmenas nurodė, kad Komisija nepateikė jam pakankamai duomenų ir įrodymų, pagrindžiančių jos argumentą.[15] Be to, Komisija nepasiekė pusiausvyros tarp vyresnių kaip 65 metų vertėjų žodžiu interesų ir minėto Bendrijos intereso. Jis paminėjo, kad strateginis tikslas – išugdyti naują kompetentingų vertėjų žodžiu kartą – gali būti pasiektas ne tokiu vyresnius kaip 65 metų vertėjus apsunkinančiu būdu. Pavyzdžiui, vienas iš tokių būdų galėtų būti proporcingas sutarties dienų, skirtų visiems kitiems „nejauniems“ kandidatams, sumažinimas, neatsižvelgiant į tai, ar jiems yra mažiau ar daugiau kaip 65 metai, taip sudarant galimybes „jauniems“ vertėjams žodžiu įgyti darbo patirties.

22. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, ombudsmenas mano, kad Komisija tinkamai nepagrindė savo elgesio vyresnių kaip 65 metų vertėjų žodžiu, tokių, kaip skundo pareiškėjas, atžvilgiu ir kad tai galėtų būti netinkamo administravimo atvejis. Todėl ombudsmenas pateikė tokio turinio pasiūlymą draugiškai susitarti šiuo minimos bylos klausimu:

Ombudsmenas nurodė, kad Komisija galėtų:

  1. atsisakyti savo diskriminacinės politikos vyresnių kaip 65 metų vertėjų žodžiu atžvilgiu; ir
  2. skundo pareiškėjui suteikti atitinkamą finansinę kompensaciją už jo diskriminavimą.

Argumentai, ombudsmenui pateikti po to, kai jis pasiūlė šalims rasti draugišką sprendimą

23. Komisija atsakyme į pasiūlymą draugiškai susitarti paaiškino, kad reikia apsvarstyti naujas aplinkybes. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad Teisingumo Teismas neseniai panaikino Pirmosios instancijos teismo nutartį sujungtose bylose T-153/01 ir T-323/01 Alvarez Moreno prieš Komisiją.[16] Todėl Komisija įtikinėjo, kad jos pirminis taisyklių išaiškinimas, kuriame ji nesiūlė jokio darbo jokiems pagalbinių konferencijų vertėjams žodžiu, vyresniems kaip 65 metų, buvo teisingas, ir kad jis tebebus teisingas, kol Bendrijos teismo sprendimu nebus panaikintas tuo aiškinimu pagrįstas sprendimas. Todėl Komisija nurodė negalinti priimti ombudsmeno pasiūlymo draugiškai išspręsti ginčą.

24. Be to, Komisija pažymėjo, kad Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog:

Komisija nebuvo įsipareigojusi vėl priimti [pareiškėją ] į darbą. Institucija turi teisę nesiūlyti naujos pagalbinio darbo sutarties vertėjui žodžiu, kurį ji buvo samdžiusi anksčiau, koks bebūtų jo amžius ar šio veiksmo motyvai.[17]

25. Be to, Komisija akcentavo, kad jos vykdomos politikos tikslas buvo užtikrinti vertimo žodžiu profesijos kolektyvo atsinaujinimą. Ši politika skatino jaunų vertėjų žodžiu ugdymą ir garantavo jiems įsidarbinimo galimybes.

26. Skundo pareiškėjas pastabose apie Komisijos atsakymą nurodė, kad Komisija 2007 m. kovo 29 d., t. y. praėjus kelioms dienoms nuo tada, kai ji atmetė ombudsmeno pasiūlymą, paskelbė informacinį pranešimą dėl vyresnių kaip 65 metų laisvai samdomų vertėjų žodžiu samdymo. Šiame pranešime pareiškiama:

Todėl Komisija ketina grįžti į pradinę padėtį ir daugiau nesamdyti vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu.

Ombudsmeno vertinimas, kuriuo remiantis parengtas rekomendacijos projektas

27. Komisija, atmesdama pasiūlymą draugiškai išspręsti ginčą, rėmėsi Teisingumo Teismo sprendimu byloje C-373/04 P. Ombudsmenas nurodė, kad Teisingumo Teismas Pirmosios instancijos teismo nutartį panaikino dėl to, kad pastarasis paraišką turėjo laikyti nepriimtina. Teisingumo Teismas nepriėmė sprendimo dėl bylos esmės, taigi visai neatsižvelgė į Pirmosios instancijos teismo nutarime išdėstytą aiškinimą.

28. Pirmosios instancijos teismas yra nusprendęs, kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnis pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu iš tikrųjų netaikytinas dėl to, kad pagalbiniams konferencijų vertėjams skirtos taisyklės buvo išdėstytos specialiose Europos Parlamento biuro 1999 m. liepos 13 d. priimtose taisyklėse ir 1999 m. liepos 28 d. pasirašytoje Konvencijoje (žr. šio specialiojo pranešimo 3 dalį). Nors Komisija buvo teisi teigdama, kad jos teisiškai nebesaisto panaikinta Pirmosios instancijos teismo nutartis, ombudsmeno nuomone, Komisija nepaaiškino, kodėl ji, remdamasi susijusiais faktais ir taikomomis teisinėmis nuostatomis, nepasirinko tokios pat išvados, prie kurios dėl ginčo esmės priėjo Pirmosios instancijos teismas.

29. Dėl susijusių faktų ombudsmenas pripažino, kad Komisija, nors ir neabejodama Teisingumo Teismo sprendimu, atsakydama į ombudsmeno pasiūlymą rasti draugišką sprendimą dar kartą paaiškino, kad jos politika yra skirta jos vertėjų žodžiu būrio „atnaujinimui“ užtikrinti. Be to, Komisija pareiškė, kad jos vykdoma pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymo politika suteikia jos tarnyboms galimybę reaguoti į svyruojantį darbo krūvį. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas pripažino, kad samdydama darbuotojus Komisija naudojosi didele veiksmų laisve. Visų pirma, negalima reikalauti, kad ji ir toliau sudarinėtų sutartis tik su tais pagalbiniais konferencijų vertėjais žodžiu, su kuriais jas jau yra sudariusi anksčiau. Tačiau naudodamasi didele veiksmų laisve Komisija negali pažeisti nediskriminavimo principo, reikalaujančio skirtingais atvejais nesielgti vienodai, nebent toks elgesys būtų pagrįstas.

30. Pasak Teisingumo Teismo, ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo dėl amžiaus principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas.[18] Pagal šį principą Komisija, samdydama pagalbinių konferencijų vertėjus žodžiu, negali taikyti jiems skirtingų sąlygų dėl amžiaus, jei neįrodo, kad tokia elgsena yra objektyviai pagrįsta.[19] Ombudsmenas atkreipė dėmesį į tai, kad dėl privalomo pensinio amžiaus, kai darbo sutartis nutraukiama savaime, Teisingumo Teismas taip pat konstatavo, jog:

skatinimas samdyti [jaunus asmenis ] yra neabejotinai teisėtas socialinės politikos tikslas (...) Todėl [šis] tikslas (...) iš esmės turi būti laikomas objektyviai ir pakankamai pagrindžiančiu (...) skirtingų sąlygų taikymą dėl amžiaus (...). Belieka nustatyti, ar (...) šiam teisėtam tikslui pasiekti taikomos priemonės yra tinkamos ir būtinos“.[20]

31. Interesas, kurį Komisija paminėjo ombudsmenui pateiktoje nuomonėje, tai yra, būtinybė sudaryti įdarbinimo galimybes naujokams ir juos mokyti, atrodo, yra „teisėtas tikslas“. Tačiau ombudsmeno neįtikino tai, kad Komisijos taikytos priemonės, būtent, visiškas draudimas įdarbinti vyresnius kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjus žodžiu, buvo „tinkamas ir būtinas“ šiam teisėtam tikslui pasiekti. Kad priemonę būtų galima laikyti „tinkama ir būtina“ aptariamam tikslui pasiekti, Komisija turėtų bent konkrečiais duomenimis ir įrodymais pagrįsti, jog ji reikalinga, siekiant aprūpinti naujokus konkrečiu vertimo darbu. Tokie konkretūs duomenys ir įrodymai turėtų būti, pavyzdžiui, valandų skaičius, reikalingas, kad „naujokų schema“ veiktų. Be to, Komisija turėtų įrodyti, kad to paties tikslo neįmanoma pasiekti mažiau varžančiomis priemonėmis, pavyzdžiui, tokiomis, kurios paveiktų ne tik vyresnius kaip 65 metų, bet ir visokio amžiaus kvalifikuotus vertėjus žodžiu.

32. Todėl ombudsmenas mano, kad Komisija tinkamai nepagrindė savo draudimo samdyti vyresnius kaip 65 metų vertėjus žodžiu. Tai yra netinkamo administravimo atvejis. Todėl ombudsmenas parengė rekomendacijos projektą.

33. Šiame rekomendacijos projekte ombudsmenas priminė, kad, tyrimo metu nustatęs netinkamo administravimo faktą, jis gali nuspręsti, kad atitinkamai institucijai derėtų suteikti finansinę kompensaciją skundo pareiškėjui, patyrusiam nuostolių dėl tokio administravimo.

34. Skundo pareiškėjas reikalavo kompensacijos – iš viso 34 619 EUR. Tačiau ombudsmenas pastebėjo, kad negalima daryti prielaidos, jog skundo pareiškėjui galėjo būti pasiūlytas tokios pat apimties darbas, koks buvo pasiūlytas anksčiau. Ombudsmenas pareiškė manantis, kad tikslūs skundo pareiškėjo patirti nuostoliai priklauso nuo daugelio veiksnių, tarp kurių, inter alia, gali būti šie: kiek konkretus skundo pareiškėjo kalbos profilis tam tikru laikotarpiu atitiko konkrečių paslaugų poreikį, vertimo žodžiu apimtys, dėl kurių tam tikru laikotarpiu atsisakyta sutarčių su pagalbiniais konferencijų vertėjais, kurių kalbų vertimo žodžiu profilis toks pat, kaip ir skundo pareiškėjo, kandidatų į darbą, kurio profilis atitinka skundo pareiškėjo kalbų profilį, skaičius tam tikru laikotarpiu, santykinė šių kandidatų darbo kokybė. Be to, ombudsmenas pripažino, kad samdydama darbuotojus Komisija turi didelę veiksmų laisvę. Visų pirma, negalima reikalauti, kad ji ir toliau sudarinėtų sutartis su konkrečiais pagalbiniais konferencijų vertėjais žodžiu dėl to, kad jau anksčiau buvo sudariusi su jais sutartis. Tačiau Komisijos turima veiksmų laisvė neturėtų pažeisti nediskriminavimo principo. Kadangi Komisija tinkamai nepagrindė vyresnių kaip 65 metų vertėjų žodžiu diskriminacijos, dėl kurios kilo šis ginčas, ombudsmenas pareiškė manantis, kad Komisija turėtų susisiekti su skundo pareiškėju ir susitarti su juo dėl tinkamo nuostolių, kuriuos jis patyrė dėl Komisijos taikomos diskriminacinės politikos, kompensavimo.

Argumentai, ombudsmenui pateikti po to, kai jis parengė rekomendacijos projektą

35. Komisija nesutiko su ombudsmeno nuomone, kad, nesamdydama vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu, ji pažeidė nediskriminavimo principą. Jos manymu, pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu ji turėtų taikyti Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas. Komisija nurodė, kad pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 119 straipsnį[21] pagal sutartį dirbančio darbuotojo įdarbinimas nutraukiamas, jam sukakus 65 metams. Šiomis aplinkybėmis ir vien dėl teisinių priežasčių Komisija negalėjo pakeisti samdymo politikos ir negalėjo suteikti skundo pareiškėjui kompensacijos.

Ombudsmeno vertinimas jam parengus rekomendacijos projektą

36. Pagal Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnį diskriminacija bet kokiu pagrindu, pavyzdžiui diskriminacija dėl amžiaus, draudžiama. Be to, pasak Europos Teisingumo Teismo, ES Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje įtvirtintas nediskriminavimo dėl amžiaus principas yra bendrasis Bendrijos teisės principas.[22] Pagal nediskriminavimo principą Komisija neturi taikyti skirtingų sąlygų piliečiams dėl jų amžiaus, jei neįrodo, kad tokia elgsena yra objektyviai pagrįsta, o priemonės tikslui pasiekti yra tinkamos ir būtinos.[23] Dėl privalomo pensinio amžiaus, kai darbo sutartis nutraukiama automatiškai, Teisingumo Teismas konstatavo, kad:

skatinimas samdyti [jaunus asmenis ] yra neabejotinai teisėtas socialinės politikos tikslas (...) Todėl [šis] tikslas (...) iš esmės turi būti laikomas objektyviai ir pakankamai pagrindžiančiu (...) skirtingų sąlygų taikymą dėl amžiaus (...). Belieka nustatyti, ar (...) šiam teisėtam tikslui pasiekti taikomos priemonės yra tinkamos ir būtinos“.[24]

37. Komisija ir toliau laikosi nuomonės, kad pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu taikytina Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygose nustatyta amžiaus riba. Be to, kaip paaiškinta rekomendacijos projekte, ji mėgino pagrįsti skirtingų sąlygų taikymą vyresniems kaip 65 metų pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu nurodydama būtinybę kurti jauniems vertėjams žodžiu galimybes įsidarbinti ir juos mokyti. Nors ombudsmenas ir neatmetė galimybės, kad toks tikslas galėtų būti „teisėtas tikslas“, jis suabejojo, kad minėtam tikslui pasiekti taikytos priemonės, būtent visiškas uždraudimas samdyti vyresnius kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjus žodžiu, buvo tinkamas ir būtinas.

38. Ombudsmenas nesutinka su Komisijos argumentu, kad ji dėl teisinių priežasčių neturėjo kitos galimybės, kaip tik nutraukti vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymą. Jo nuomone, vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu Komisija nesamdo dėl to, kad pasirinko to nedaryti.

39. Ombudsmenas norėtų akcentuoti, kad jis neabejoja Teisingumo Teismo sprendimu. Šiuo atžvilgiu jis tvirtai pabrėžia, kad Teisingumo Teismo sprendimas yra viršesnis už Pirmosios instancijos teismo sprendimą[25] procedūriniu klausimu, o ne dėl bylos Alvarez Moreno prieš Komisiją esmės. Todėl ombudsmeno šioje byloje nustatyti faktai visiškai atitinka Pirmosios instancijos teismo ir Teisingumo Teismo sprendimus.

40. Be to, ombudsmenas norėtų pabrėžti, kad jis neabejoja ir įstatymų leidėjo priimtomis taisyklėmis (pavyzdžiui, Pareigūnų nuostatais ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygomis). Kvestionuoti leidėjo teisę kurti įdarbinimo politiką, pagal kurią gali būti atsižvelgiama į amžių, nėra ombudsmeno kompetencija. Šiuo atžvilgiu ombudsmenas deramai atsižvelgia į tai, kad Pareigūnų tarnybos nuostatai ir Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygos susideda iš taisyklių, reikalaujančių, kad pareigūnai (Pareigūnų tarnybos nuostatų 52 straipsnis) ir kiti tarnautojai (Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 47, 74 ir 119 straipsniai) išeitų į pensiją sukakus 65 metams (arba išskirtiniais atvejais tarnautojai išeitų į pensiją 67 metų). Ombudsmenas akcentuoja, kad šioje byloje Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnio paisoma. Ji netgi pagrįsta nuomone, kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnis pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu netaikomas, kurią palaiko ir nutartį dėl bylos Alvarez Moreno prieš Komisiją esmės priėmęs Pirmosios instancijos teismas.

41. Ombudsmenas nepripažįsta, kad Komisija nėra teisiškai įpareigota laikytis panaikintos Pirmosios instancijos teismo nutarties. Tačiau ombudsmenas pabrėžia, kad nutarties panaikinimas procedūriniu pagrindu nereiškia, jog su bylos esme susijęs Komisijos pateiktas aiškinimas galioja savaime. Jis pastebi, kad atliekant šį tyrimą Komisija neiškėlė nė vieno argumento dėl Pirmosios instancijos pateikto bylos esmės išaiškinimo.

42. Ombudsmenas apgailestauja dėl to, kad, nors jis ir labai stengėsi padėti Komisijai išvengti šio netinkamo administravimo atvejo, kurį lėmė jos dabartinė politika, Komisijos atsakas į jo pastangas nebuvo pozityvus.

43. Ombudsmenas mano, kad šis netinkamo administravimo atvejis yra pakankamai reikšmingas pagrindas jam pateikti šį pranešimą Parlamentui.

44. Galiausiai ombudsmenas pažymi, kad jis yra atlikęs panašų tyrimą, susijusį su Europos Parlamento vykdoma vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymo tvarka, ir pateikęs Parlamentui panašų rekomendacijos projektą, o Parlamentas pritarė jo požiūriui ir pakeitė nusistovėjusią vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu samdymo tvarką. Pritardamas minėtam požiūriui Parlamentas taikomas taisykles, kurios, reikia pabrėžti, yra tokios pat, kurios, Komisijos nuomone, įpareigoja ją nesamdyti vyresnių kaip 65 metų pagalbinių konferencijų vertėjų žodžiu, išsiaiškino kaip nedraudžiančias samdyti vyresnius kaip 65 metų pagalbinius konferencijų vertėjus žodžiu. Taip pasielgdamas Parlamentas pašalino ombudsmeno nustatytą galimą netinkamą administravimą.

B. Ombudsmeno rekomendacija

Ombudsmenas, remdamasis jo atliktais su šiuo skundu susijusiais tyrimais, pateikia Komisijai šią rekomendaciją, kuria pakartoja savo rekomendacijos projektą.

Komisija turėtų pakeisti savo dabartinę politiką, draudžiančią samdyti vyresnius kaip 65 metų pagalbinius konferencijų vertėjus žodžiu, ir atlyginti nuostolius, kuriuos jis (skundo pareiškėjas) šiuo atveju patyrė dėl šios politikos.

Todėl Europos Parlamentas galėtų apsvarstyti galimybę priimti šią rekomendaciją kaip rezoliuciją.

P. Nikiforos DIAMANDOUROS

Parengta Strasbūre 2008 m. gruodžio 4 d.


[1] 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (94/262/EAPB, EB, Euratomas), OL 1994, L 113, p. 15.

[2] 2000 m. kovo 20 d. Tarybos reglamentas Nr. 628/2000, iš dalies keičiantis Reglamentą Nr. 259/68, nustatantį Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas, OL 2000, L 76, p. 1. Šio reglamento 1 straipsnis suformuluotas taip:

(...) (2) Todėl visi konferencijų vertėjai žodžiu turėtų būti įdarbinami pagalbiniais darbuotojais, kuriems taikoma Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų III antraštinė dalis (...)

Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 78 straipsnis papildomas šia pastraipa:

Pagalbiniams darbuotojams, kuriuos Komisija Bendrijos institucijų ir organizacijų vardu samdo konferencijų vertėjais žodžiu, taikomos tos pačios įdarbinimo ir atlyginimo už darbą sąlygos kaip ir Europos Parlamento samdomiems konferencijų vertėjams.

[3] Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnyje (tuometinės versijos) numatyta: „Be mirties atvejų, darbo santykiai su pagalbiniais darbuotojais nutrūksta: 1. kai darbo sutartis terminuota: (...) b) mėnesio, kurį tarnautojui sukanka 65 metai, pabaigoje (...)

[4] Skundo pareiškėjas nebuvo šių dviejų teismo bylų šalis.

[5] 2004 m. birželio 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimas Alvarez Moreno prieš Komisiją , T-153/01 ir T-323/01, Rink. VT, p. 2004 I-A-161 ir II-719.

[6] 2004 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Alvarez Moreno prieš Parlamentą, T-275/01, Rink. VT, p. I-A-171 ir II-765.

[7] 2004 m. birželio 10 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimas Garroni prieš Parlamentą, T-276/01, Rink. VT, p. I-A-177 ir II-795.

[8] Ši byla paskelbta tik prancūzų k. Šiame dokumente naudojamą anglišką vertimą atliko ombudsmeno tarnybos. Sprendimo sujungtų bylų T-153/01 ir T-323/01 84–89 punktuose prancūzų k. konstatuojama:

„84. Taigi pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 78 straipsnio trečią, kaip ir pagal pirmą, eilutę su konferencijų vertėjais sudarytos darbo sutartys išsiskiria tuo, kad jos yra sudaromos dėl darbo konkrečiomis dienomis, todėl darbo sutarties sudarymo ir nutraukimo datos yra būtinos aptariamų pagalbinių darbuotojų įdarbinimo sąlygos.

85. Viena vertus, atsižvelgiant į tai, kad darbo sutarties galiojimo pabaiga visada nustatoma šioje sutartyje nurodant konkrečias paslaugų teikimo dienas, siekiant nustatyti darbo sutarties galiojimo pabaigą nereikia remtis Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnio 1 dalies b punktu. Kita vertus, pagal tokio pobūdžio sutartį šio straipsnio reikalavimas yra viena iš Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 78 straipsnyje nustatytų „įdarbinimo sąlygų“, nes pagal Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 56 straipsnį tiksli darbo sutarties galiojimo trukmė yra nustatyta kaip įdarbinimo sąlyga. Kitaip tariant, jeigu sutartis sudaroma tik dėl darbo konkrečiomis dienomis, darbo sutarties galiojimo pabaiga yra esminė ir būtina vertėjo įdarbinimo sąlyga, neatsiejama nuo šios sutarties.

86. Darytina išvada, kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnis yra viena iš Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų III skyriaus nuostatų, kurių Parlamentas nesilaikė priimdamas 1999 m. taisykles.

87. Vadinasi, Komisija klaidingai nusprendė, kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsnio 1 dalies b punktas ieškovei buvo taikomas, ir kad Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 78 straipsnio prasme tai nebuvo įdarbinimo sąlyga (...)

89. Tiesą sakant, 1999 m. taisyklių 8 straipsnis nukreipia į Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas ir visiems darbuotojams taikomas taisykles visais minėtose taisyklėse arba 1999 m. Susitarime nenumatytais atvejais. Vis dėlto atsižvelgiant į tai, kad 1999 m. taisyklių paskirtis – leisti Parlamentui įdarbinti sesijos pagalbinius vertėjus konkrečiomis dienomis, 74 straipsnio prasme „darbo sutarties galiojimo pabaiga“ nėra klausimas, kurio 1999 m. taisyklės nereglamentuoja. Be to, atsižvelgiant į tai, kad tokios darbo sutartys yra nenuolatinės, ir į tai, kad institucijos neprivalo tam tikru metu įdarbinti konkretų vertėją minimaliam laikotarpiui, vertėjo amžius nėra svarbus kriterijus kalbant apie aptariamų paslaugų teikimą. Vadinasi, su amžiaus riba susijusi nuostata nėra būtina vertėjo darbo sutarties sąlyga, ir reikia remtis Kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygų 74 straipsniu.“

[9] 2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo sprendimas Komisija prieš Alvarez Moreno, C-373/04 P, Rink. p. I-1.

[10] Pagrindinių teisių chartijos 21 straipsnyje konstatuojama, kad: „Draudžiama bet kokia diskriminacija, ypač dėl asmens lyties, rasės, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

[11] Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 5 straipsnio 3 dalyje konstatuojama: „Pareigūnas ypač vengia bet kokio nepateisinamo visuomenės narių diskriminavimo dėl tautybės, lyties, odos spalvos, tautinės ar socialinės kilmės, genetinių bruožų, kalbos, religijos ar tikėjimo, politinių ar kitokių pažiūrų, priklausymo tautinei mažumai, turtinės padėties, gimimo, negalios, amžiaus, seksualinės orientacijos.

[12] Žr. 3 išnašą.

[13] Tam tikslui Vertimo žodžiu GD parengė naujokų schemą, jauniems pagalbiniams konferencijų vertėjams žodžiu užtikrinančią tam tikrą iš eilės einančių įdarbinimo dienų skaičių.

[14] Žr. 2005 m. lapkričio 22 d. Sprendimo Mangold, C-144/04, Rink. p. I-9981, 75 punktą.

[15] Šiuos įrodymus galėjo sudaryti konkreti informacija apie darbo dienų, kurias buvo galimybė skirti „jauniems vertėjams žodžiu“, skaičių.

[16] 2006 m. sausio 10 d. Teisingumo Teismo Sprendimas Komisija prieš Alvarez Moreno, C-373/04 P, Rink. p. I-1.

[17] 2004 m. birželio 10 d. Europos Bendrijų Pirmosios instancijos teismo sprendimas Alvarez Moreno prieš Komisiją , T-153/01 ir T-323/01, Rink. VT, p. 2004 I-A-161 ir II-719. 105 punkte prancūzų kalba konstatuojama: „bet kuriuo atveju Komisija neprivalėjo kreiptis į savo tarnybas. Administracija gali toliau savo nuožiūra nesudaryti naujos pagalbinio darbuotojo darbo sutarties su vertėju, į kurį ji kreipėsi anksčiau, nepriklausomai nuo pastarojo amžiaus ir tokio sprendimo motyvų.“

[18] Žr. 14 išnašą.

[19] 2006 m. sausio 10 d. Sprendimo Tarptautinė oro transporto asociacija (IATA) ir kt., C-344/04, Rink. p. I-403, 95 punktas.

[20] 2007 m. spalio 16 d. Sprendimo Palacios de la Villa, C-411/05, Rink. p. I-8531, 64–67 punktai.

[21] Nuo 2004 m. gegužės 1 d. taikoma versija.

[22] Žr. 14 išnašą.

[23] Žr. 20 išnašą.

[24] Žr. 20 išnašą.

[25] Žr. 27 išnašą.