Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 3 straipsnio 6 dalį [1]

Santrauka

1. Ši byla susijusi su tuo, kaip Europos Komisija nagrinėjo skundą, kurį 2006 m. jai pateikė 27 piliečių iniciatyvos, kuriomis kovojama su, jų nuomone, neigiamais Vienos oro uosto plėtros padariniais (toliau – skundo pateikėjai). Komisija padarė išvadą, kad atitinkami darbai buvo atlikti neatlikus privalomo poveikio aplinkai vertinimo (PAV). Siekdama ištaisyti šį trūkumą, ji sutiko su Austrijos valdžios institucijomis, kad jos atliktų ex post PAV. Galutinė šios procedūros ataskaita Komisijai pateikta 2011 m. vasario mėn.

2. Skundo pateikėjai buvo nepatenkinti tuo, kaip buvo atliktas ex post PAV. Be kita ko, jie kritikavo tai, kad i) už atitinkamą procedūrą atsakinga institucija yra ta pati institucija, kuri išdavė leidimus atitinkamiems darbams ir todėl pateko į akivaizdų interesų konfliktą, ir ii) jie neturi galimybės pasinaudoti peržiūros procedūra, kaip numatyta atitinkamoje ES direktyvoje.

3. 2008 m. skundo pateikėjai kreipėsi į Europos ombudsmeną. Išnagrinėjęs šį klausimą, ombudsmenas nusprendė, kad skundo pateikėjų argumentai dėl minėtų dviejų klausimų iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįsti ir kad tuo metu jis negalėjo padaryti išvados, jog Komisija užtikrino, kad ex post PAV būtų atliktas tinkamai. Vis dėlto, atsižvelgdamas į tai, kad procedūra tebevykdoma ir kad Komisija nurodė, jog pažeidimo bylą užbaigs tik įsitikinusi, kad Austrijos valdžios institucijos ėmėsi būtinų veiksmų, ombudsmenas nusprendė, kad šiame etape nereikia imtis tolesnių veiksmų. Todėl 2009 m. gruodžio mėn. jis baigė tyrimą ir aiškiai pareiškė tikįs, kad Komisija atsižvelgs į jo išvadas.

4. 2010 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjai vėl kreipėsi į ombudsmeną. Ombudsmenas pradėjo antrą tyrimą, kurio metu jis susipažino su Komisijos byla. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad byloje nebuvo jokio kito svarbaus Komisijos ir Austrijos valdžios institucijų susirašinėjimo tuo metu, kai buvo atliekamas ex post PAV. Konkrečiai kalbant, niekas neleido manyti, kad skundo pateikėjų tuo laikotarpiu pateikti pareiškimai buvo raštu aptarti su Austrijos valdžios institucijomis. Taip pat nepanašu, kad ombudsmeno sprendimas dėl skundo Nr. 1532/2008 būtų lėmęs tokį susirašinėjimą. Susiklosčius tokiai padėčiai ombudsmenas priėjo prie išvados, kad Komisija neatsižvelgė į jo pirmojo tyrimo išvadas. Todėl jis pateikė rekomendacijos projektą, kuriame Komisija raginama persvarstyti savo poziciją. Šis rekomendacijos projektas nebuvo sėkmingas.

5. Ombudsmenas mano, kad ši byla yra apgailėtinas pavyzdys, kai Komisija i) nesiėmė tinkamų taisomųjų veiksmų dėl aiškaus ES teisės pažeidimo svarbioje byloje ir ii) nusprendė nepaisyti ombudsmeno patarimo. Todėl jis mano, kad reikėtų atkreipti Europos Parlamento dėmesį į šį klausimą.

Skundo aplinkybės

6. Nuo 1999 m. Vienos oro uosto infrastruktūra tobulinama ir plečiama vykdant kelis statybos projektus, kuriems leidimą davė Austrijos valdžios institucijos. Kai 2006 m. skundo pateikėjai atkreipė Komisijos dėmesį į šiuos darbus, pastaroji padarė išvadą, kad PAV turėjo būti atliktas pagal 1985 m. birželio 27 d. Tarybos direktyvą 85/337/EEB dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo [2]. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad Direktyvos 85/337 tikslas negali būti pasiektas, jei leidimas planuojamai veiklai buvo duotas neatlikus PAV ir jei, kaip šiuo atveju, projektai jau buvo įgyvendinti arba statyba buvo beveik baigta. Šiomis aplinkybėmis Komisija derybose su Austrija sutiko nebetęsti pažeidimo nagrinėjimo procedūros, o Austrija savo ruožtu parengs „ex post PAV“, kuriuo bus kuo geriau modeliuojamas ex ante PAV ir sudaromos sąlygos visapusiškai įvertinti atitinkamų projektų poveikį aplinkai.

7. Skundo pateikėjai kritikavo Komisijos veiksmus šioje byloje. Todėl jie kreipėsi į ombudsmeną (skundas 1532/2008/(WP)GG).

8. 2009 m. gruodžio 2 d. sprendime, kuriuo užbaigiamas šios bylos tyrimas, ombudsmenas, be kita ko, padarė šias išvadas:

- Institucija, kuriai buvo pavesta atlikti ex post PAV, buvo Austrijos federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministerija (BMVIT). Komisija neginčijo, kad ši ministerija išdavė kai kuriuos leidimus atitinkamiems projektams. Tai reiškė, kad ex post PAV buvo pavestas institucijai, kuri iš pradžių, atrodo, nepatikrino, ar laikomasi Direktyvos 85/337. Šiomis aplinkybėmis skundo pateikėjų argumentas, kad dėl BMVIT dalyvavimo iš pirmo žvilgsnio kilo akivaizdus interesų konfliktas, atrodo pagrįstas.

Komisija nurodė, kad ex post PAV bus atliekamas pagal Direktyvos 85/337 5–10 straipsnius. Tačiau, skundo pateikėjų nuomone, turėjo būti taikomas ir 10a straipsnis. Pagal šią nuostatą „visuomenės nariai“, laikydamiesi tam tikrų sąlygų, „gali pasinaudoti peržiūros procedūra teisme arba kitoje pagal įstatymą įsteigtoje nepriklausomoje ir nešališkoje institucijoje, kad užginčytų sprendimų, veikimo ar neveikimo, kuriems taikomos šios direktyvos nuostatos dėl visuomenės dalyvavimo, materialinį ar procesinį teisėtumą“. Komisija paaiškino, kad sutikdama, jog turi būti atliktas ex post PAV, ji neprašė Austrijos pateikti aiškių garantijų dėl Direktyvos 85/337 10a straipsnio taikymo, nes ši nuostata yra materialinė teisė ir dėl jos negali būti sudarytas susitarimas su valstybėmis narėmis. Ombudsmenas negalėjo suprasti šio argumento. Neatsižvelgiant į tai, ar 10a straipsnis yra materialinė, ar procesinė teisė, buvo sunku suprasti, kas galėjo sutrukdyti Komisijai prašyti Austrijos valdžios institucijų pateikti aiškų patikinimą, kad šios nuostatos bus laikomasi, jeigu ji bus taikoma šiuo atveju.

9. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes ombudsmenas nusprendė, kad tuo metu jis negalėjo padaryti išvados, jog Komisija užtikrino, kad ex post PAV būtų atliktas tinkamai ir kad taip ji tinkamai vykdė pažeidimo procedūrą prieš Austriją dėl Vienos oro uosto.

10. Tačiau ombudsmenas taip pat pažymėjo, kad tuo metu nebuvo baigtas nei ex post PAV, nei Komisijos tyrimas. Jis taip pat pažymėjo, kad Komisija informavo skundo pateikėjus, jog ji siūlys užbaigti pažeidimo nagrinėjimo procedūrą tik įsitikinusi, kad buvo tinkamai įvertintas galimas atitinkamas įvairių oro uostų plėtros poveikis ir, visų pirma, kad Austrija ėmėsi būtinų veiksmų, kad poveikio vertinimo išvados būtų praktiškai veiksmingos.

11. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad tuo metu nebuvo pagrindo toliau nagrinėti šį klausimą. Tačiau 2009 m. gruodžio mėn. priimtame sprendime užbaigti tyrimą ombudsmenas nurodė tikįs, kad Komisija tinkamai atsižvelgs į jo išvadas.

12. 2010 m. lapkričio 30 d. skundo pateikėjai vėl kreipėsi į ombudsmeną (skundas 2591/2010/GG). Savo naujame skunde jos nurodė, kad, kiek joms žinoma, Komisija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų, kad būtų pradėta pažeidimo nagrinėjimo procedūra prieš Austriją po to, kai buvo priimtas ombudsmeno sprendimas.

Dėl tyrimo dalyko

13. Todėl ombudsmenas nusprendė pradėti antrą tyrimą dėl šių kaltinimų ir pretenzijų:

Įtarimas:

Komisija tinkamai nevykdė pažeidimo nagrinėjimo procedūros prieš Austriją dėl Vienos oro uosto, visų pirma neužtikrinusi, kad PAV būtų atliktas tinkamai.

Teiginys:

Komisija turėtų pasirūpinti, kad būtų atliktas tinkamas ex post poveikio aplinkai vertinimas, įskaitant stebėsenos mechanizmą, kuriame turi teisę dalyvauti skundo pateikėjai, arba, jei tai neįmanoma, kreiptis į Teisingumo Teismą.

Tyrimas

14. Gavęs Komisijos nuomonę ir skundo pateikėjų pastabas, ombudsmenas nusprendė pradėti Komisijos bylos tyrimą.

15. 2011 m. liepos 29 d. ombudsmenas pateikė Komisijai rekomendacijos projektą.

16. 2011 m. lapkričio 17 d. Komisija pateikė išsamią nuomonę dėl ombudsmeno rekomendacijos projekto.

17. Vėliau skundo pateikėjai informavo ombudsmeną, kad jie nebenori komentuoti Komisijos požiūrio. Jie atkreipė dėmesį į tai, kad jie ne kartą pateikė savo argumentus Komisijai, ir abejojo, ar ombudsmenas galės dėl jų ką nors padaryti, ar aviacijos lobistai pasieks galutinę pergalę prieš įstatymą ir piliečių teises.

Ombudsmeno analizė ir išvados

A. Įtariamas pažeidimo nagrinėjimo procedūros ir susijusio ieškinio nevykdymas

Ombudsmenui pateikti argumentai

18. Skundo pateikėjai pakartojo savo nuomonę, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jų skundo dėl pažeidimo. Jos, be kita ko, kritikavo tai, kad buvo pažeista jų teisė pateikti skundą pagal Direktyvos 85/337 10a straipsnį.

19. Savo nuomonėje Komisija pakartojo savo nuomonę, kad būtų proporcinga ir pagrįsta toliau nevykdyti pažeidimo nagrinėjimo procedūros, kol Austrija atlieka ex post PAV, kuo geriau imituojantį ex ante PAV. Komisija taip pat apibūdino veiksmus, kurių Austrijos valdžios institucijos ėmėsi šiomis aplinkybėmis.

20. Komisija nurodė, kad 2011 m. vasario 15 d. Austrijos valdžios institucijos pateikė galutinę ex post PAV ataskaitą. Ji pakartojo, kad pažeidimo nagrinėjimo procedūra bus baigta tik įsitikinus, kad buvo tinkamai įvertintas galimas reikšmingas įvairių oro uostų plėtros poveikis ir, visų pirma, kad Austrija ėmėsi būtinų veiksmų, kad poveikio vertinimo išvados būtų įgyvendintos praktiškai, t. y. įgyvendinus galimas kompensavimo priemones, nustatytas atlikus PAV.

21. Savo pastabose skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad Komisija vis dar laikėsi nuomonės, jog pateikta ex post poveikio aplinkai ataskaita yra priimtina, nors ji net nelabai atitinka ex post poveikio aplinkai vertinimą. Skundo pateikėjai teigė, kad Komisija neatsižvelgė į visus jai pateiktus argumentus ir kad ji taip pat neatsižvelgė į ombudsmeno nuorodas į atitinkamos procedūros trūkumus.

22. Skundo pateikėjai teigė, kad Komisija neatsižvelgė į tai, kad ataskaitoje dėl Vienos oro uosto Austrijos Audito Rūmai padarė tokią išvadą dėl šiuo atveju atlikto ex post PAV: „Kalbant apie piliečių dalyvavimo galimybes ir teisinės apsaugos galimybes, ši procedūra neatitinka PAV procedūros standarto“.

23. Skundo pateikėjai teigė, kad Komisija veikė kaip aviacijos sektoriaus tarnautoja. Ketverius metus ji leido Austrijai neteisėtai išplėsti Vienos oro uostą. Iki šiol investicijos kainavo apie 1,5 mlrd. eurų. Visi atitinkami darbai buvo atlikti neatlikus PAV.

24. Skundo pateikėjų nuomone, būta akivaizdaus netinkamo administravimo.

25. Išnagrinėjęs pirmiau pateiktą informaciją, ombudsmenas nusprendė, kad būtina susipažinti su Komisijos byla.

26. 2011 m. birželio mėn. atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad ex post PAV koncepcija Komisijai pateikta 2008 m. kovo mėn., o Austrijos valdžios institucijos 2008 m. rugsėjo mėn., 2009 m. birželio mėn., 2009 m. lapkričio mėn. ir 2010 m. liepos mėn. Komisijai pateikė ex post PAV pažangos ataskaitą.

27. Patikrinimas taip pat parodė, kad byloje nebuvo jokio kito svarbaus Komisijos ir Austrijos valdžios institucijų susirašinėjimo tuo laikotarpiu, kai buvo atliekamas ex post PAV. Konkrečiai kalbant, niekas neleido manyti, kad skundo pateikėjų tuo laikotarpiu pateikti pareiškimai buvo raštu aptarti su Austrijos valdžios institucijomis. Atrodo, kad 2009 m. gruodžio 2 d. ombudsmeno sprendimas dėl skundo 1532/2008/(WP)GG taip pat nedavė pagrindo tokiai korespondencijai.

28. Savo pastabose dėl patikrinimo ataskaitos skundo pateikėjai nurodė, kad patikrinimas patvirtino, jog jų argumentai visiškai nebuvo išnagrinėti arba į juos nebuvo tinkamai atsižvelgta.

29. 2011 m. liepos 25 d. skundo pateikėjai perdavė ombudsmenui atsakymą, kurį 2011 m. liepos 8 d. Austrijos federalinė transporto, inovacijų ir technologijų ministrė B. pateikė į keletą Austrijos parlamento narių jai užduotų klausimų. Šiame atsakyme B. patvirtino, kad, atsižvelgiant į ex post poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos teisinį pobūdį, pagal Austrijos teisę nėra teisių gynimo priemonių, susijusių su šia ataskaita.

Ombudsmeno vertinimas, po kurio parengtas rekomendacijos projektas

30. Ombudsmenas pažymėjo, kad Komisija pakartojo, jog pažeidimo nagrinėjimo procedūrą baigs tik įsitikinusi, kad buvo tinkamai įvertintas galimas reikšmingas įvairių oro uostų plėtros poveikis ir visų pirma kad Austrija ėmėsi būtinų veiksmų, kad poveikio vertinimo išvados būtų praktiškai įgyvendintos. Būtent šis patikinimas paskatino ombudsmeną 2009 m. gruodžio mėn. užbaigti savo pirmąjį šio klausimo tyrimą.

31. Tačiau priimant šį sprendimą Austrijos valdžios institucijų atliktas ex post PAV tebevyko. Taigi šiame etape Komisijai būtų buvę lengva kreiptis į Austrijos valdžios institucijas, kad būtų išspręsti klausimai, kuriuos ombudsmenas iškėlė savo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendime.

32. Tačiau 2011 m. birželio mėn. patikrinus Komisijos bylą paaiškėjo, kad Komisija nesiėmė jokių tolesnių veiksmų, o tik laukė, kol Austrijos valdžios institucijos jai pateiks galutinę ataskaitą.

33. Ombudsmenas pabrėžė, kad kai kurie jo iškelti klausimai buvo susiję su pačiu ex post PAV pagrindu. Visų pirma ombudsmenas nurodė, kad, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, skundo pateikėjų argumentas, kad dėl BMVIT dalyvavimo kilo akivaizdus interesų konfliktas, iš pirmo žvilgsnio atrodo pagrįstas. Be to, ombudsmenas pabrėžė Direktyvos 85/337 10a straipsnio svarbą ir pabrėžė, kad jis tikrai nėra tikras, ar piliečiai galės pasinaudoti peržiūros procedūra pagal Austrijos teisę, kiek tai susiję su ex post PAV.

34. Todėl ombudsmenas nusprendė, kad Komisijai būtų buvę tikslinga įvertinti klausimus, kuriuos jis iškėlė savo sprendime dėl skundo Nr. 1532/2008. Jis nesuprato, kodėl Komisija nesiėmė jokių veiksmų šiuo klausimu. Tiesa, kad minėtame sprendime ombudsmenas pareiškė tikįs, kad Komisija tinkamai atsižvelgs į šį sprendimą priimdama galutinį sprendimą dėl skundo pateikėjo skundo dėl pažeidimo. Tačiau, atsižvelgdama į ombudsmeno iškeltų klausimų pobūdį, Komisija vargu ar galėtų tai aiškinti taip, kad ji turėtų atidėti šių klausimų nagrinėjimą iki pat pabaigos.

35. Ombudsmenas pridūrė, kad, kiek tai susiję su Direktyvos 85/337 10a straipsniu, jo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendime išreikštas abejones dėl peržiūros priemonių šioje byloje per tą laiką sustiprino minėti Austrijos Audito Rūmų ir Austrijos federalinio transporto, inovacijų ir technologijų ministro pareiškimai.

36. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta pirmiau, ombudsmenas nusprendė, kad skundo pateikėjų teiginys, jog Komisija akivaizdžiai netinkamai vykdė pažeidimo nagrinėjimo procedūrą prieš Austriją dėl Vienos oro uosto, iš tiesų yra pagrįstas.

37. Todėl ombudsmenas pateikė Komisijai šį rekomendacijos projektą:

Komisija turėtų ištaisyti savo požiūrį į skundo pateikėjų skundo dėl pažeidimo, susijusio su Vienos oro uostu, nagrinėjimą, pašalinti trūkumus, kuriuos ombudsmenas nurodė savo 2009 m. gruodžio 2 d. sprendime dėl skundo Nr. 1532/2008, ir kuo greičiau užbaigti savo vertinimą.

Argumentai, pateikti ombudsmenui po jo rekomendacijos projekto

38. Išsamioje nuomonėje dėl rekomendacijos projekto Komisija priminė, kad tuo metu, kai jai buvo pranešta apie pažeidimą, dauguma atitinkamų projektų Vienos oro uoste buvo užbaigti arba buvo baigiami. Komisija pasinaudojo savo diskrecija susilaikyti nuo tolesnių procedūrinių veiksmų prieš Austriją su sąlyga, kad Austrijos valdžios institucijos ex post atliks šių projektų PAV. Visų pirma buvo atsižvelgta į tai, kad dėl poveikio, kuris galėjo būti padarytas įgyvendinant atitinkamus projektus, nebebuvo galima imtis taisomųjų veiksmų, tačiau poveikį, kurį sukėlė pastatytos oro uosto infrastruktūros naudojimas, vis dar buvo galima nustatyti ir pašalinti taisomosiomis priemonėmis. Taigi ex post PAV galėtų padėti nustatyti galimus veiksmus, kurie būtų tinkami siekiant išvengti tokio tikėtino reikšmingo poveikio, jį kuo labiau sumažinti arba kompensuoti.

39. Komisija teigė, kad ombudsmeno rekomendacijos projektas galėtų būti aiškinamas kaip prašymas iš naujo pradėti visą ex post PAV procedūrą. Komisijos nuomone, tai nebūtų įmanoma ir neproporcinga. Komisija taip pat teigė, kad bendras atitinkamų projektų poveikis aplinkai buvo įtrauktas į įprastą naujojo trečiojo kilimo ir tūpimo tako PAV procedūrą, kuri šiuo metu vykdoma visapusiškai laikantis PAV direktyvos, įskaitant 10a straipsnį.

40. Komisija paaiškino, kad per tą laiką ji baigė vertinti Austrijos valdžios institucijų pateiktą ataskaitą ir paprašė jų pateikti papildomos informacijos ir paaiškinimų. Visų pirma Komisija paprašė Austrijos valdžios institucijų patvirtinti, kad visuomenė buvo tinkamai informuota ir kad procedūros rezultatai bus oficialiai paskelbti viešai. Atsižvelgdama į tai, Komisija paminėjo, kad ji nelaikė BMVIT galutinės ataskaitos oficialiu sprendimu dėl ex post PAV rezultatų ir kompensacinių priemonių. Siekdama aiškumo ir atsižvelgdama į ombudsmeno pastabas, Komisija taip pat paprašė Austrijos paaiškinti, ar valdžios institucijų sprendimui dėl ex post PAV rezultatų, visų pirma dėl kompensacinių priemonių, galėtų būti taikoma teisinė peržiūra. Galiausiai Komisija paprašė Austrijos patvirtinti, kad kompetentingos aplinkos apsaugos institucijos dalyvavo ex post PAV procese, kaip numatyta PAV direktyvos 6 straipsnio 1 dalyje ex ante PAV atveju, ir pažymėjo, kad galutinė ataskaita šiuo klausimu nebuvo aiški.

41. Savo atsakyme Austrijos valdžios institucijos paaiškino, kad, kiek tai susiję su teisių gynimo priemonių galimybėmis atliekant ex post PAV, Vienos oro uosto veiklos vykdytojas įsipareigojo įgyvendinti visas šiame procese nustatytas priemones ir kad įgyvendinimą stebės BMVIT. Jei rizikos mažinimo priemonės nebūtų tinkamai įgyvendintos, valdžios institucijos galėtų užtikrinti jų vykdymą remdamosi Austrijos oro eismo įstatymo (Luftfahrtgesetz) 141 straipsniu. Be to, Austrijos valdžios institucijos nurodė susitarimą, sudarytą per tarpininkavimo procesą, kuris buvo vykdomas plečiant oro uostą. Klimato kaitos švelninimo priemones, dėl kurių susitarta šiame procese, pagal civilinę teisę galėtų įgyvendinti prie susitarimo prisijungę piliečiai. Galiausiai Austrijos valdžios institucijos atkreipė dėmesį į planuojamo Vienos oro uosto trečiojo kilimo ir tūpimo tako PAV, kuriame taip pat būtų atsižvelgta į projektų, kuriems taikomas ex post PAV, poveikį. Ši procedūra būtų užbaigta sprendimu, kuris galėtų būti teisiškai peržiūrėtas pagal Direktyvos 85/337 10a straipsnio reikalavimus.

42. Komisija nurodė atidžiai iš naujo įvertinusi 2009 m. gruodžio 2 d. ombudsmeno sprendimą, atsižvelgdama į Austrijos valdžios institucijų pateiktą galutinę ex post PAV ataskaitą ir papildomą jų pateiktą informaciją.

43. Komisija pripažino, kad Austrijos valdžios institucijų procedūros, dėl kurios susitarta su Komisija, formuluotė „ex post PAV ataskaita“, o ne „ex post PAV vertinimas“, iš pradžių iš tiesų galėjo būti klaidinanti. Tačiau ji pabrėžė, kad buvo bendrai sutarta, jog atliktas vertinimas apėmė ex post vertinimo procesą („ex post Umweltprüfung“) ir neapsiribojo vien tik vertinimo ataskaitos parengimu.

44. Dėl BMVIT, kaip institucijos, patvirtinusios kai kuriuos nagrinėjamus projektus, dalyvavimo ex post PAV procedūroje Komisija manė, kad ministerija, kaip administracinė institucija, veikė remdamasi teisėtumo ir teisinės valstybės principais. Vien tai, kad BMVIT išdavė kai kuriuos su Vienos oro uostu susijusius leidimus, jos nuomone, negali pateisinti tariamo akivaizdaus interesų konflikto.

45. Dėl Direktyvos 85/337 10a straipsnio taikymo Komisija nurodė, kad dar kartą išnagrinėjo šį klausimą ir liko įsitikinusi, kad pagal Sąjungos teisę nėra teisinio pagrindo, kuris būtų galėjęs įpareigoti Austrijos valdžios institucijas taikyti šią nuostatą derantis dėl ex post PAV koncepcijos, kuria siekiama kuo labiau imituoti ex ante PAV. Todėl 10a straipsnio taikymas galėjo būti svarstomas ir galiausiai reikalingas tik tuo atveju, jei ši nuostata būtų buvusi taikoma atliekant ex ante PAV, susijusį su nagrinėjamais išplėtimo darbais. Tačiau 10a straipsnis buvo įtrauktas Direktyva 2003/35/EB, kuri turėjo būti įgyvendinta iki 2005 m. birželio 25 d. Remiantis ex post PAV koncepcijoje pateikta informacija, paraiškos dėl atitinkamų projektų Austrijos valdžios institucijoms buvo pateiktos iki šios datos ir dauguma jų buvo užbaigtos iki 2005 m. birželio mėn. Tačiau Komisija manė, kad šį trūkumą būtų galima pašalinti atliekant naujo trečiojo Vienos oro uosto kilimo ir tūpimo tako poveikio aplinkai vertinimą. Atliekant šį naują vertinimą reikėjo atsižvelgti į bendrą jau esamų pastatų ir įrenginių, įskaitant tuos, kuriems taikomas ex post PAV, poveikį. Šiam reguliariam PAV visapusiškai taikomas 10a straipsnis.

46. Komisija pridūrė, kad dar kartą nesikreipė į Austrijos valdžios institucijas šiais klausimais prieš gaudama galutinę ataskaitą dėl ex post PAV, nes ji jau pateikė savo nuomonę šiais daugiausia teisiniais klausimais ombudsmenui tiriant skundą 1532/2008/(WP)GG. Todėl Komisija nusprendė, kad galutinį atitinkamų klausimų vertinimą tikslinga atlikti tik išnagrinėjusi galutinę ataskaitą ir atsižvelgusi į ombudsmeno sprendime pateiktas pastabas.

47. Baigdama Komisija nurodė mananti, kad, kaip matyti iš pirmiau pateiktų paaiškinimų, jos požiūris nagrinėjant šią bylą buvo teisingas.

48. Kaip minėta pirmiau, skundo pateikėjai nepateikė jokių esminių pastabų dėl Komisijos išsamios nuomonės.

Ombudsmeno vertinimas po jo rekomendacijos projekto

49. Ombudsmenas mano, kad naudinga priminti, jog savo sprendime dėl skundo 1532/2008/(WP)GG jis pripažino, kad šios bylos aplinkybėmis Komisijos sprendimas prašyti Austrijos atlikti ex post PAV, kuris objektyviai įvertintų projekto poveikį aplinkai pagal Direktyvoje 85/337 nustatytus kriterijus ir leistų moksliškai nustatyti, ar kompensacinės priemonės iš esmės yra tinkamos ir pagrįstos. Taigi šiuo atveju reikia išnagrinėti, ar Komisija užtikrino, kad šis ex post PAV iš tiesų būtų atliktas tinkamai.

50. Šiomis aplinkybėmis ombudsmenas taip pat primena, kad abejonės, kurias jis šiuo klausimu išreiškė tiek savo sprendime dėl skundo 1532/2008/(WP)GG, tiek savo rekomendacijos projekte šioje byloje, visų pirma buvo susijusios su dviem klausimais, t. y. i) Direktyvos 85/337 10a straipsnio taikymu ir ii) interesų konfliktu, į kurį pateko ex post PAV atliekanti institucija.

51. Ombudsmenas apgailestauja, kad turėjo padaryti išvadą, jog išsami Komisijos nuomonė neišsklaidė šių abejonių.

52. Dėl pirmojo iš minėtų klausimų Komisija nurodė, kad Direktyvos 85/337 10a straipsnis nebūtų taikomas ratione temporis, jei prieš atliekant atitinkamus darbus būtų atliktas jų PAV. Ombudsmenas mano, kad šis argumentas yra tikėtinas.

53. Tačiau ombudsmeno neįtikina kitas Komisijos argumentas, kad Direktyvos 85/337 10a straipsnis taip pat negali būti taikomas ex post PAV, nes pastarasis turėjo būti kuo panašesnis į ex ante PAV. Atitinkama nuostata susijusi ne su vertinimu, kurį reikia atlikti, o su teisių gynimo priemonėmis, kurios šiuo atžvilgiu turi būti prieinamos piliečiams. Ombudsmeno nuomone, nėra įtikinamos priežasties, kodėl ši nuostata neturėtų būti taikoma tokiam ex post poveikio aplinkai vertinimui, koks atliekamas šiuo atveju. Būtent atitinkamos valstybės narės valdžios institucijos neatliko PAV, nors jis turėjo būti atliktas. Atsižvelgiant į tai, kad nuo to laiko įstatymas keitėsi, būtų teisinga manyti, kad atliekant ex post PAV reikia atsižvelgti į šiuos pakeitimus atitinkamų piliečių labui.

54. Be to, ombudsmenas gali tik pažymėti, kad šiai pozicijai iš pradžių, atrodo, pritarė ir Komisija. Išsamioje nuomonėje vartojama formuluotė, pagal kurią Komisija „tebėra įsitikinusi“, kad 10a straipsnis šiuo atveju netaikytinas, rodo požiūrio, kurio paprasčiausiai nebuvo, tęstinumą. Nagrinėdamas skundą 1532/2008/(WP)GG, ombudsmenas konkrečiai paprašė Komisijos pateikti savo nuomonę šiuo klausimu. Savo atsakyme Komisija nurodė mananti, kad „šiems klausimams, kuriems taikomas ex post PAV, gali būti taikomas teisinis tikrinimas, kaip nurodyta direktyvos 10a straipsnyje“. Kai ombudsmenas paprašė Komisijos pateikti papildomų paaiškinimų šiuo klausimu, jis pridūrė, kad PAV direktyvos 10a straipsnį "net ir atliekant ex post PAV gali reikėti aiškinti kaip suteikiantį teisę kreiptis į teismą dėl administracinio sprendimo dėl galimų tolesnių veiksmų atsižvelgiant į ex post PAV išvadas"[3] [90].

55. Savo nuomonėje dėl šio kaltinimo, kurioje skundo pateikėjai ypač pabrėžė Direktyvos 85/337 10a straipsnio taikymo klausimą, Komisija šio klausimo visiškai nenagrinėjo. Ombudsmenas pažymi, kad tik savo išsamioje nuomonėje dėl rekomendacijos projekto Komisija pirmą kartą teigė, kad minėta nuostata šiuo atveju netaikytina. Taigi atrodo, kad Komisija pateikė visiškai naują argumentą praėjus beveik trejiems su puse metų po to, kai ombudsmenas pirmą kartą susidūrė su šiuo klausimu.

56. Ombudsmeno nuomone, Komisijos pastabų palyginimas rodo, kad Komisija arba nemanė, jog būtina nuodugniai išnagrinėti, ar Direktyvos 85/337 10a straipsnis taikytinas ex post PAV, arba padarė pareiškimus, kurie turėjo paskatinti skundo pateikėjus ir ombudsmeną manyti, kad minėta nuostata taikytina, nors Komisija manė, kad taip nėra. Ombudsmenas mano, kad bet kuris iš šių galimų aiškinimų pabrėžtų rimtą gero administravimo principų nesilaikymą. Todėl jis mano, kad Parlamentui turėtų būti suteikta galimybė apsvarstyti šį klausimą.

57. Išsamioje nuomonėje Komisija pasiūlė, kad tai, jog nebuvo galimybės pasinaudoti 10a straipsnyje numatytomis taisomosiomis priemonėmis, susijusiomis su ex post PAV, būtų galima ištaisyti šiuo metu atliekamu naujo trečiojo Vienos oro uosto kilimo ir tūpimo tako PAV [4]. Ombudsmenas negali suprasti, kaip konkretaus naujo projekto PAV galėtų ištaisyti kito projekto PAV trūkumus. Iš tiesų naujo Vienos oro uosto kilimo ir tūpimo tako PAV siekiama įvertinti šio naujo, o ne ankstesnių projektų poveikį.

58. Dėl antrojo iš šios išvados 50 punkte nurodytų klausimų ombudsmenas gali tik pakartoti savo nuomonę, kad institucija, kuri, nesant būtino PAV, suteikė leidimus atlikti darbus, neišvengiamai pateks į interesų konfliktą, jei vėliau jos bus paprašyta atlikti ex post PAV.

59. Išsamioje nuomonėje Komisija, kiek tai susiję su šiuo klausimu, iš esmės teigė, kad atitinkama ministerija veikė remdamasi teisėtumo ir teisinės valstybės principais. Ombudsmenas mano, kad naudinga dar kartą priminti, kad minėta ministerija suteikė kai kuriuos leidimus atlikti darbus, nors nebuvo atliktas būtinas PAV. Taigi Komisijos argumentas akivaizdžiai neįtikina.

60. Todėl ombudsmenas daro išvadą, kad Komisija akivaizdžiai tinkamai neatsižvelgė į skundo pateikėjų argumentą, kad šioje byloje atitinkama ministerija susidūrė su akivaizdžiu interesų konfliktu. Atsižvelgdamas į šio klausimo svarbą, ombudsmenas mano, kad Parlamentas taip pat turėtų spręsti šį klausimą.

B. Ombudsmeno rekomendacija

Todėl ombudsmenas pateikia Komisijai šią rekomendaciją:

Komisija turėtų persvarstyti savo požiūrį į skundo pateikėjų skundo dėl pažeidimo, susijusio su Vienos oro uostu, nagrinėjimą ir pašalinti ombudsmeno nurodytus trūkumus. Tai reiškia, kad tolesniuose Komisijos ieškiniuose dėl įsipareigojimų neįvykdymo turėtų būti atsižvelgiama į nacionalinių valdžios institucijų pareigą užtikrinti, kad i) skundo pateikėjai galėtų pasinaudoti peržiūros procedūra ir ii) būtų imtasi veiksmų akivaizdžiam interesų konfliktui taikant Direktyvą 85/337 pašalinti.

Europos Parlamentas galėtų apsvarstyti galimybę atitinkamai priimti rezoliuciją.

 

P. Nikiforos Diamandouros

Priimta Strasbūre 2012 m. gegužės 14 d.

---

[1] 1994 m. kovo 9 d. Europos Parlamento sprendimas dėl ombudsmeno pareigų atlikimą reglamentuojančių nuostatų ir bendrųjų sąlygų (94/262/EAPB, EB, Euratomas), OL L 113, 1994, p. 15; su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. birželio 18 d. Europos Parlamento sprendimu (OL L 189, 2008, p. 25).

[2] OL L 175, p. 40. Ši direktyva buvo iš dalies pakeista 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/35/EB (OL L 156, p. 17) ir 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/31/EB (OL L 140, p. 114).

[3] Žr. Ombudsmeno sprendimo dėl skundo 1532/2008/(WP)GG 90 punktą.

[4] Įdomu pažymėti, kad šiomis aplinkybėmis Komisija nurodo "trūkumą". Komisijos vartojama formuluotė gali reikšti, kad ji pati abejoja dėl savo pozicijos, kad Direktyvos 85/337 10a straipsnis netaikomas ex post PAV, pagrįstumo.