Parengta pagal Europos ombudsmeno statuto 2 straipsnio 10 dalį [1]

Skundo aplinkybės

1. 2020 m. gruodžio 15 d. Europos Komisija pasiūlė du teisėkūros procedūra priimamus aktus, kuriais siekiama atnaujinti taisykles, kuriomis reglamentuojamos skaitmeninės paslaugos ES: Skaitmeninių paslaugų aktą (SPA)[2] ir Skaitmeninių rinkų aktą (SRA)[3] (toliau kartu – Skaitmeninių paslaugų dokumentų rinkinys). Siūlomais reglamentais siekiama sukurti saugesnę skaitmeninę erdvę, kurioje būtų saugomos pagrindinės naudotojų teisės, ir sudaryti vienodas sąlygas inovacijoms, augimui ir konkurencingumui skatinti.

2. 2021 m. lapkričio 25 d. Taryba priėmė bendrą požiūrį [4] dėl skaitmeninių paslaugų dokumentų rinkinio, o 2022 m. kovo 25 d. ir 2022 m. balandžio 23 d. ji pasiekė politinį susitarimą su Europos Parlamentu atitinkamai dėl Skaitmeninių rinkų akto [5] ir Skaitmeninių paslaugų akto [6]. Abu aktai įsigaliojo 2022 m. lapkričio mėn.

3. 2021 m. rugsėjo mėn. skundo pateikėjas, žiniasklaidos priemonė, paprašė leisti visuomenei susipažinti [7] su Tarybos teisės tarnybos, jos vidaus darbo grupių ir Europos Komisijos susirašinėjimu dėl Skaitmeninių paslaugų akto projekto ir Skaitmeninių rinkų akto projekto.

4. Taryba nustatė, kad skundo pateikėjo prašymas apima 15 dokumentų: šešis dokumentus, susijusius su SPA, ir devynis dokumentus, susijusius su SRA. Taryba atsisakė suteikti galimybę susipažinti su visais 15 dokumentų, teigdama, kad jų atskleidimas pakenktų teisinių nuomonių apsaugai ir būsimiems teismo procesams [8], taip pat vykstančiam Tarybos sprendimų priėmimo procesui [9]. Be to, Taryba nusprendė, kad nėra viršesnio viešojo intereso, pateisinančio dokumentų atskleidimą.

5. 2021 m. lapkričio mėn. skundo pateikėjas paprašė Tarybos peržiūrėti savo sprendimą (pateikiant kartotinę paraišką). Ji teigė, kad Taryba nepakankamai paaiškino, kaip atskleidimas pakenktų saugomiems interesams. Be to, ji nusprendė, kad šių dviejų teisės aktų esminė svarba ir jos, kaip „viešosios priežiūros institucijos“, vaidmuo yra viršesnis viešasis interesas, kuris būtų viršesnis už saugomus interesus.

6. 2021 m. gruodžio 20 d. Taryba pateikė atsakymą. Ji paliko galioti savo pirminį atsisakymą ir informavo skundo pateikėją, kad nustatė papildomą dokumentą (iš viso 16 dokumentų), patenkantį į skundo pateikėjo prašymo taikymo sritį [10].

7. Nepatenkintas peržiūros rezultatais, 2022 m. balandžio 8 d. skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimas

8. Ombudsmenė pradėjo tyrimą dėl Tarybos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su visais prašomais dokumentais.

9. Atlikdama tyrimą ombudsmeno tyrimo grupė peržiūrėjo ginčijamus dokumentus ir susitiko su Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnais, kad išsiaiškintų Tarybos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su dokumentais priežastis. Tada ombudsmenas pateikė skundo pateikėjui šio susitikimo ataskaitą [11].

Ombudsmenui pateikti argumentai

Skundo pateikėjos argumentai

10. Skundo pateikėjas teigė, kad Taryba nepaaiškino, kaip dokumentų atskleidimas konkrečiai ir faktiškai pakenktų Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nustatyta išimtimi saugomiems interesams.

11. Skundo pateikėjas teigė, kad rizika pakenkti saugomam interesui turi būti pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė. Ji laikėsi nuomonės, kad Taryba nurodė nederamą išorės įtaką, nenurodydama, kas tiksliai yra ši įtaka ir kaip prašomų dokumentų atskleidimas prie jos prisidėtų. Todėl skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad šis pavojus pažeisti saugomus interesus yra tik hipotetinis.

12. Skundo pateikėjas taip pat teigė, kad yra viršesnis viešasis interesas atskleisti dokumentus. Ji laikėsi nuomonės, kad du siūlomi teisės aktai yra itin svarbūs, nes jie turės konkretų poveikį ES piliečių gyvenimui. Taigi Tarybos teisės tarnybos nuomonės atskleidimas būtų labai svarbus visuomenės diskusijoms. Be to, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad atsisakymas atskleisti dokumentus pažeidžia jo, kaip „viešosios priežiūros institucijos“, vaidmenį ir „spaudos laisvės“ principą. Skundo pateikėjas kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kuris nusprendė, kad informacijos rinkimas yra esminis žingsnis žurnalistikoje ir todėl saugomas spaudos laisvės. Kliūtis rinkti informaciją gali tapti netiesioginės cenzūros forma [12].

Tarybos argumentai

13. Patvirtinamajame sprendime Taryba nurodė, kad abu pasiūlymai dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų yra išimtinai techninio reguliavimo pobūdžio ir ypač jautrūs tarptautiniams aspektams. Prašomi dokumentai yra Tarybos teisės tarnybos medžiaga, skirta padėti pirmininkaujančiai valstybei narei ir (arba) delegacijoms atlikti parengiamąjį darbą, būtiną svarstymams darbo grupėse, o vėliau – Nuolatinių atstovų komitete (COREPER)[13] ir Taryboje, siekiant galutinio tikslo – per pirmąjį svarstymą priimti vienos iš teisėkūros institucijų poziciją dėl dviejų pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Todėl Taryba laikėsi nuomonės, kad jie patenka į teisinių konsultacijų apsaugos ir vykstančio sprendimų priėmimo proceso taikymo sritį.

14. Taryba teigė, kad nors didesnis skaidrumas taikomas tais atvejais, kai institucijos veikia kaip teisės aktų leidėjos, tai neatima iš jų galimybės pateisinti atsisakymą, grindžiamą būtinybe apsaugoti vykstantį sprendimų priėmimo procesą, kai tai būtina siekiant išsaugoti jų gebėjimą vykdyti savo užduotis.

15. Taryba pažymėjo, kad ji gali atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais, susijusiais su teisėkūros procesu, kai atskleidimas galėtų konkrečiai ir realiai pakenkti saugomam interesui ir tokios žalos rizika yra pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė. Taryba nurodė, kad pakanka nurodyti konkrečius įrodymus, kuriais remiantis galima daryti išvadą, kad rizika yra pagrįstai numatoma, o ne vien hipotetinė.

16. Taryba teigė, kad aptariami dokumentai yra techninio ir parengiamojo pobūdžio pasikeitimai nuomonėmis atitinkamose darbo grupėse. Jų atskleidimas šiame etape galėtų rimtai pakenkti vykstančiam Tarybos sprendimų priėmimo procesui, susilpnindamas jos poziciją būsimose trišalio dialogo [14] diskusijose su Parlamentu. Jis laikėsi nuomonės, kad atskleidus informaciją Parlamentas galėtų iš anksto numatyti klausimus, dėl kurių Tarybos nariai nenorėtų arba norėtų susitarti. Be to, Taryba laikėsi nuomonės, kad atskleidus informaciją jos nariai galėtų patirti nederamą išorės spaudimą, atsižvelgiant į siūlomų tekstų, kuriais siekiama reguliuoti prieigos valdytojus ir kurie gali daryti poveikį trečiųjų šalių veiklos vykdytojams, opų pobūdį. Atskleidus informaciją taip pat būtų sudarytos palankesnės sąlygos tiksliniams trečiųjų šalių, turinčių ekonominių, strateginių ir (arba) politinių interesų, bandymams daryti įtaką valstybėms narėms, nes būtų atskleisti jų (ne)susitarimo aspektai. Todėl atskleidus informaciją sumažėtų tikimybė, kad diskusijos parengiamuosiuose organuose ir Nuolatinių atstovų komitete vyktų „nuoširdžiai, veiksmingai ir nepatiriant nederamo išorės spaudimo“.

17. Taryba taip pat teigė, kad pagal Sąjungos jurisprudenciją ji gali neleisti visuomenei susipažinti su teisine nuomone, pateikta vykstant teisėkūros procesui, kuris yra ypač opus. Ji nurodė, kad prašomuose dokumentuose pateikiamos teisinės rekomendacijos, suformuluotos per parengiamąsias diskusijas siekiant pasirengti platesnėms diskusijoms. Atskleidimas šiame etape galėtų turėti įtakos teisinių konsultacijų rengimo būdui ir pakenktų Teisės tarnybos galimybei pareikšti savo poziciją nepatiriant jokios išorinės įtakos. Tai sumažintų jos galimybes pateikti „sąžiningas, atviras ir išsamias nuomones“.

18. Taryba teigė, kad ES jurisprudencijoje pripažįstamas ypač opus institucijos teisės tarnybos teikiamų teisinių konsultacijų pobūdis, kai jos susijusios su bylinėtis galinčiais klausimais. Taryba laikėsi nuomonės, kad, atsižvelgiant į siūlomų tekstų poveikį interneto platformoms, „labai tikėtina“, kad jie bus užginčyti teisme. Taryba teigė, kad buvo galima pagrįstai numatyti, jog atskleidimas gali turėti įtakos Teisės tarnybos gebėjimui veiksmingai ginti Tarybos priimtus sprendimus ES teismuose ir taip pakenkti šių būsimų teismo procesų vientisumui.

19. Be to, Taryba laikėsi nuomonės, kad nėra viršesnio viešojo intereso atskleisti dokumentus. Ji laikėsi nuomonės, kad skundo pateikėjo argumentas, jog abu teisės aktai yra itin svarbūs, yra pernelyg bendro pobūdžio ir todėl nepakankamas, kad būtų nustatyta, jog skaidrumas turėtų būti viršesnis už saugomus interesus. Priešingai, Taryba laikėsi nuomonės, kad šių tekstų jautrumas ir svarba pateisina galimybės susipažinti nesuteikimą. Dėl skundo pateikėjo argumentų, kad jis negali vykdyti savo, kaip „viešosios priežiūros institucijos“, pareigos ir kad atsisakymas atskleisti informaciją pažeistų spaudos laisvę, Taryba teigė, kad pagal ES teismų praktiką viršesnis viešasis interesas turi skirtis nuo šių principų. Taryba laikėsi nuomonės, kad šių tekstų jautrumas ir svarba pateisina galimybės susipažinti nesuteikimą. Taryba nurodė, kad ji savo viešame dokumentų registre jau paskelbė keletą dokumentų, susijusių su skaitmeninių paslaugų dokumentų rinkiniu [15].

Ombudsmeno vertinimas

Prašomų dokumentų pobūdis

20. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad 16 šiame tyrime nagrinėjamų dokumentų yra Tarybos teisės tarnybos narių, atskirų delegacijų, Tarybai pirmininkaujančios valstybės narės ir atsakingų Komisijos tarnybų keitimasis elektroniniais laiškais, įskaitant priedus, dėl Skaitmeninių rinkų akto ir Skaitmeninių paslaugų akto projektų. Jos apima 2021 m. balandžio–spalio mėn. laikotarpį.

21. Susitikimo su ombudsmeno tyrimo grupe metu Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnai patvirtino, kad nors Tarybos teisės tarnyba nepateikė oficialios teisinės nuomonės nė vienoje iš dviejų aptariamų teisėkūros procedūrų, ji teikė teisines konsultacijas atskiroms delegacijoms, Komisijos tarnyboms arba Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei jų prašymu – žodžiu, atitinkamos darbo grupės posėdžiuose ir neformalioje vaizdo ir (arba) telekonferencijoje arba raštu, pavyzdžiui, siūlydama teisinių tekstų projektų pakeitimus. Aptariamuose susirašinėjimuose elektroniniais laiškais pateikiama tokia teisinė konsultacija.

22. Tarybos generalinio sekretoriato pareigūnai taip pat paaiškino, kad visi prašymai keistis e. laiškais yra susiję su darbo grupių posėdžiuose aptartais klausimais ir kad dėl to visos valstybės narės apie juos žinojo.

Galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais išimčių taikymas

23. ES piliečiai turi Sutartimi grindžiamą teisę „dalyvauti demokratiniame Sąjungos gyvenime“ [16]. Todėl visi ES sprendimai turi būti priimami „kuo atviriau ir kuo labiau priartinant juos prie piliečių“ [17]. Tai ypač svarbu, kai ES institucijos veikia kaip „teisės aktų leidėjos“. [18] Teisėkūros skaidrumo principas yra įtvirtintas ES sutartyse [19] ir atsispindi ES teisės aktuose dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais (Reglamentas 1049/2001), kuriuose teigiama, kad „teisėkūros dokumentai“ turi būti tiesiogiai prieinami visuomenei, išskyrus atvejus, kai jų atskleidimas pakenktų vienam ar keliems aiškiai saugomiems viešiesiems ar privatiesiems interesams [20].

24. Ombudsmenas pažymi, kad šiame tyrime nagrinėjami dokumentai aiškiai yra teisėkūros dokumentai, kuriems turi būti taikomi aukščiausi skaidrumo standartai. Todėl išimtys, kuriomis remiasi Taryba atsisakydama leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, turi būti taikomos dar griežčiau [21].

Vykstančio sprendimų priėmimo proceso apsauga

25. Taryba teigė, kad prašomi dokumentai yra techninio ir parengiamojo pobūdžio ir kad jų atskleidimas patvirtinamojo sprendimo priėmimo metu galėjo rimtai pakenkti vykstančiam Tarybos sprendimų priėmimo procesui. Taryba pažymėjo, kad atskleidus informaciją galėjo susilpnėti jos derybinė pozicija būsimuose trišaliuose dialoguose, jos nariai galėjo patirti nederamą išorės spaudimą ir galėjo būti sudarytos palankesnės sąlygos tiksliniams trečiųjų šalių bandymams daryti įtaką valstybėms narėms. Taryba pareiškė, kad daugelis Skaitmeninių rinkų akto ir Skaitmeninių paslaugų akto projektų nuostatų yra labai ginčytinos.

26. Ombudsmenas pažymi, kad pagal ES teismų praktiką [22] Tarybos darbo grupėse vykstančių diskusijų, susijusių su pasiūlymu dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, preliminarus pobūdis savaime nepateisina išimties taikymo siekiant apsaugoti vykstantį sprendimų priėmimo procesą. Šioje nuostatoje nedaromas skirtumas pagal „diskusijos eigą ar eigą“. Taigi diskusijų parengiamasis pobūdis ir tai, kad atskleidimo momentu Taryba dar nepriėmė galutinės pozicijos, savaime neįrodo, kad bus rimtai pakenkta Tarybos sprendimų priėmimo procesui.

27. Ombudsmenas anksčiau yra nustatęs, kad Tarybos vidaus dokumentai, kuriuose išdėstyta Tarybos derybų strategija (jos „raudonos linijos“, sritys, kuriose Taryba gali būti lanksti, arba atsarginės galimybės Tarybai) vykstančiose trišalėse derybose su Europos Parlamentu, galėtų būti saugomi tol, kol vyksta atitinkamos derybos [23]. Atlikdamas tą ankstesnį tyrimą ombudsmenas laikėsi nuomonės, kad Tarybos derybų strategijos atskleidimas prieš Tarybai ją išsiunčiant ir pasidalijant su Parlamentu galėtų rimtai pakenkti Tarybos derybinei pozicijai, taigi ir vykstančiam sprendimų priėmimo procesui.

28. Šiame tyrime nagrinėjami dokumentai yra kitokio pobūdžio. Juose nėra Tarybos derybų strategijos. Juose veikiau pateikiamos Tarybos teisės tarnybos teisinės rekomendacijos, skirtos padėti Tarybai pirmininkaujančiai valstybei narei ir valstybių narių delegacijoms atitinkamose darbo grupėse aptarti du pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų. Todėl ombudsmenė mano, kad sunku suprasti, kaip remiantis šiais mainais būtų buvę galima parengti vėlesnę Tarybos derybų strategiją trišalių dialogų metu (kuris įvyko 2022 m. pradžioje) arba kaip jų atskleidimas būtų susilpninęs Tarybos derybinę poziciją per derybas su Parlamentu. Tik, pavyzdžiui, informacija, kuria keičiamasi dokumentuose Nr. 6, 13, 14 ir 16, taip pat teisinės rekomendacijos, pateiktos kaip stebimi pridedamų pasiūlymų tekstų projektų pakeitimai, neatrodo itin neskelbtinos ir jose nėra išdėstytos Tarybos raudonosios linijos, taigi ir jos derybų strategija.

29. Taryba taip pat teigė, kad dėl siūlomų teisės aktų tekstų opaus pobūdžio atskleidus informaciją Tarybos ir jos teisės tarnybos nariai galėtų patirti nederamą spaudimą ar kitokį išorės kišimąsi.

30. Nors išorinio spaudimo rizika gali būti teisėtas pagrindas apriboti prieigą, tokio išorinio spaudimo realumas turi būti tiksliai nustatytas ir turi būti pateikta įrodymų, kad yra pagrįstai numatoma rizika, jog dėl to išorinio spaudimo bus padarytas didelis poveikis sprendimui, kurį reikia priimti [24].

31. Šiuo atveju Taryba nepateikė jokių įrodymų, taip pat bylos medžiagoje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Taryba galėtų pagrįstai tikėtis reakcijos, kuri viršytų tai, ko iš visuomenės galėtų tikėtis bet kuris teisėkūros institucijos narys, siūlantis teisės akto projekto pakeitimus [25] Pavyzdžiui, 1, 4, 12 ir 15 dokumentuose pateikiami valstybių narių iškelti klausimai ir (arba) pareikštos teisinės nuomonės. Į klausimus Tarybos teisės tarnyba atsakė žodžiu, skambindama atitinkamų valstybių narių delegacijai, o vėliau darbo grupės posėdžiuose jais pasidalijo su visomis valstybėmis narėmis. Neatrodo, kad nuslėpta informacija būtų itin neskelbtina, ypač dėl to, kad ją sudaro valstybių narių klausimai siekiant suprasti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto. Taigi neaišku, kaip atskleidus informaciją patvirtinamojo sprendimo priėmimo metu būtų rimtai pakenkta sprendimų priėmimo procesui. Atsižvelgdamas į tai, ombudsmenas mano, kad Tarybos argumentas nepagrįstas.

32. Taryba taip pat teigė, kad atskleidus informaciją būtų atskleisti jos narių (ne)susitarimo aspektai ir taip būtų sudarytos palankesnės sąlygos tiksliniams trečiųjų šalių įsikišimams, kuriais siekiama daryti įtaką kai kurių valstybių narių pozicijai.

33. Ombudsmenas pažymi, kad lobistinė veikla, nesvarbu, ar ją vykdytų visuomenės nariai, vartotojų grupės ar profesinės grupės, turinčios ekonominių ir (arba) politinių interesų, yra tikėtina ir netgi sveikintina teisėkūros proceso dalis. Tai rodo, kad šios interesų grupės ir visuomenė turi teisėtą interesą stebėti teisėkūros procesą ir jame dalyvauti. Tačiau tam, kad vykstant teisėkūros procesui visi interesai galėtų keistis informacija pagrįstomis nuomonėmis, labai svarbu užtikrinti kuo vienodesnes prieigos prie informacijos sąlygas. Taigi ombudsmenas mano, kad atskleidus informaciją visuomenė, įskaitant lobistus, taip pat plačiąją visuomenę ir žurnalistus, galėtų veiksmingiau ir vienodomis sąlygomis dalyvauti sprendimų priėmimo procese ir taip būtų pagerinta to proceso kokybė ir teisėtumas.

Teisinės pagalbos ir teismo proceso apsauga

34. Taryba taip pat teigė, kad ginčijamuose dokumentuose yra teisinių nuomonių ir kad jų atskleidimas pakenktų Tarybos teisės tarnybos gebėjimui pateikti sąžiningas, atviras ir išsamias nuomones, kurioms nedaroma išorės įtaka. Taryba taip pat laikėsi nuomonės, kad labai tikėtina, jog abu teisiniai tekstai bus ginčijami Teisme ir kad buvo galima pagrįstai numatyti, jog atskleidimas turės įtakos šių būsimų teismo procesų vientisumui.

35. Ombudsmenas pažymi, kad pagal ES teismų praktiką [26] klausimas, ar nuomonė yra ypač jautri, priklauso nuo to, ar pačios nuomonės turinys yra ypač opus, o ne nuo to, ar teisėkūros procesas gali būti laikomas opiu. Neturi reikšmės tai, kad iškelti teisiniai klausimai gali būti prieštaringi ir dėl jų gali būti nesutariama.

36. Susipažinęs su ginčijamais dokumentais ombudsmenas mano, kad keičiantis elektroniniais laiškais esanti informacija negali būti laikoma neskelbtina (taip pat žr. ankstesniame skirsnyje pateiktus pavyzdžius).

37. Ombudsmenas taip pat pažymi, kad pagal ES teismų praktiką [27] bendros nuorodos į pavojų, kad gali būti pakenkta institucijos gebėjimui gintis hipotetiniame teismo procese, nepakanka, kad būtų pateisinta teisėkūros dokumentų atvirumo reikalavimo išimtis. Todėl ombudsmenas mano, kad Taryba nenustatė, kaip (dalinis) atskleidimas pakenktų jos gebėjimui gintis teisme.

38. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pirmiau, Tarybos paaiškinimai neįtikina ombudsmeno, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta interesams, saugomiems Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje nustatytomis išimtimis.

39. Todėl ombudsmenė mano, kad Taryba turėtų peržiūrėti savo poziciją, kad visuomenei būtų suteikta kuo platesnė galimybė susipažinti su prašomais dokumentais.

Pasiūlymas dėl sprendimo

Ombudsmenas siūlo Tarybai peržiūrėti savo poziciją atsižvelgiant į pirmiau pateiktas pastabas, kad visuomenei būtų suteikta kuo platesnė galimybė susipažinti su prašomais dokumentais. Tais atvejais, kai Taryba mano, kad negalima suteikti galimybės susipažinti su dokumentais, ji turėtų išsamiai ir remdamasi atskirais dokumentais konfidencialiame priede paaiškinti, kaip atskleidus šiuos dokumentus būtų pakenkta vienam ar keliems Reglamento 1049/2001 4 straipsnyje išvardytiems viešiesiems ar privatiesiems interesams.

Tarybos prašoma ne vėliau kaip 2023 m. kovo 31 d. informuoti ombudsmenę apie visus veiksmus, kurių ji ėmėsi dėl pirmiau nurodyto pasiūlymo dėl sprendimo.

Emily O'Reilly

Europos ombudsmenas

Strasbūras, 2023 02 02

 

[1] Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/?uri=uriserv%3AOJ.L_.2021.253.01.0001.01.ENG&toc=OJ%3AL%3A2021%3A253%3ATOC

[2] Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?uri=COM%3A2020%3A825%3AFIN

[3] Paskelbta adresu https://eur-lex.europa.eu/legal-content/en/TXT/?qid=1608116887159&uri=COM%3A2020%3A842%3AFIN

[4] Daugiau informacijos pateikiama adresu https://www.consilium.europa.eu/en/policies/digital-services-Package/.

[5] Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_1978.

[6] Žr. https://ec.europa.eu/commission/presscorner/detail/en/ip_22_2545.

[7] Pagal Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/EN/TXT/PDF/?uri=CELEX:32001R1049&from=EN

[8] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 2 dalies antra įtrauka.

[9] Reglamento 1049/2001 4 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa.

[10] Šis dokumentas buvo parengtas skundo pateikėjui pateikus prašymą, tačiau prieš Tarybai priimant pradinį sprendimą.

[11] Paskelbta adresu https://www.ombudsman.europa.eu/en/doc/inspection-report/en/162077

[12] 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas byloje Tàrsasàg A Szabadsàgjogokért prieš Vengriją, 37374/05; galima rasti https://hudoc.echr.coe.int/eng# {%22itemid%22:[%22001-92171%22]}

[13] Nuolatinių atstovų komitetas yra Europos Sąjungos valstybių narių vyriausybių nuolatinių atstovų komitetas ir pagrindinis Tarybos parengiamasis organas. Nuolatinių atstovų komitetą sudaro dvi dalys: COREPER I, kurį sudaro kiekvienos šalies nuolatinių atstovų pavaduotojai ir kuris rengia šešių sudėčių Tarybos darbą, ir COREPER II, kurį sudaro kiekvienos valstybės narės nuolatiniai atstovai ir kuris rengia kitų keturių sudėčių Tarybos darbą. Daugiau informacijos galima rasti čia: https://www.consilium.europa.eu/en/council-eu/preparatory-bodies/

[14] Trišalis dialogas - tai neoficialūs Parlamento, Tarybos ir Komisijos susitikimai. Šių posėdžių tikslas – pasiekti susitarimą dėl Parlamentui ir Tarybai priimtinų pakeitimų, susijusių su konkrečiu teisėkūros dokumentu. Trišaliai susitikimai nėra vieši.

[15] Taryba nepateikė šių dokumentų sąrašo ar nuorodos į tai, kur jie yra prieinami.

[16] Europos Sąjungos sutarties (ES sutartis) 10 straipsnis; pateikiama adresu https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=OJ:C:2008:115:0013:0045:en:PDF

[17] ES sutarties 1 straipsnis ir 10 straipsnio 3 dalis.

[18] Reglamento 1049/2001 6 konstatuojamoji dalis.

[19] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 15 straipsnio 2 dalis; pateikiama adresu https://eur-lex.europa.eu/LexUriServ/LexUriServ.do?uri=CELEX:12012E/TXT:en:PDF

[20] Reglamento 1049/2001 12 straipsnio 2 dalis ir 6 konstatuojamoji dalis.

[21] Žr. 2018 m. rugsėjo 4 d. Teisingumo Teismo sprendimo ClientEarth / Komisija, C-57/16, 100 punktą.

[22] Žr. 2023 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo De Capitani / Taryba, T-163/21, 78 punktą: https://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=269684&pageIndex=0&doclang=EN&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=6000 ir 2011 m. kovo 22 d. Sprendimo Access Info Europe / Taryba, T-233/09, 69 punktą, 76 punktą: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?language=en&num=T-233/09; ir 2013 m. spalio 17 d. Teismo sprendimo Taryba / Access Info Europe, https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=C-280/11&language=EN

[23] Žr. Ombudsmeno pasiūlymo dėl sprendimo byloje 360/2021/TE 37 punktą; https://www.ombudsman.europa.eu/en/solution/en/144725.

[24] Žr. 2023 m. sausio 25 d. Bendrojo Teismo sprendimo De Capitani / Taryba, T-163/21, 85 punktą ir 2018 m. kovo 22 d. Sprendimo Emilio de Capitani / Europos Parlamentas, T-540/15, 99 punktą: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=T-540/15.

[25] Ten pat.

[26] 2021 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimas Pech / Taryba, T-252/19, 85 punktas: https://curia.europa.eu/juris/liste.jsf?num=T-252/19&language=en

[27] Žr. 2017 m. balandžio 6 d. Bendrojo Teismo sprendimo Prancūzijos Respublika / Komisija, T-344/15, 76 punktą ir 2021 m. balandžio 21 d. Bendrojo Teismo sprendimo Pech / Taryba, T-252/19, 89 punktą.