Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Ieškoti tyrimų

Byla
Laikotarpis
Raktiniai žodžiai
Arba pabandykite senus raktinius žodžius (iki 2016 m.)

Rodoma 1 - 20 iš 144 rezultato (-ų)

Sprendimas dėl tyrimo savo iniciatyva, kaip Europos Komisija stebi ES struktūrinius ir investicijų fondus, siekdama užtikrinti, kad jie būtų naudojami neįgaliųjų teisei į savarankišką gyvenimą ir įtraukumui į bendruomenę skatinti (OI/2/2021/MHZ)

Trečiadienis | 27 balandžio 2022

Tyrimas buvo susijęs su tuo, kaip Europos Komisija stebi, kaip valstybės narės naudojasi ES struktūriniais ir investicijų (ESI) fondais neįgaliųjų ir vyresnio amžiaus asmenų teisei į savarankišką gyvenimą ir įtraukumui į bendruomenę skatinti (deinstitucionalizavimas), ir, jei ne, ar Komisija taiko sankcijas.

Atlikdama tyrimą ombudsmenė gavo nacionalinių ombudsmenų ir pilietinės visuomenės organizacijų pastabas.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija galėtų pateikti aiškesnes gaires dėl poreikio skatinti deinstitucionalizavimą naudojant ESI fondus. Ji taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija galėtų imtis veiksmų, kad pagerintų ESI fondų finansuojamos veiklos stebėseną, ir kad ji turėtų laikytis aktyvesnio požiūrio į vykdymo užtikrinimą, ypač tais atvejais, kai kyla susirūpinimas, jog ESI fondų finansuojama veikla prieštarauja pareigai skatinti deinstitucionalizavimą. Ombudsmenė taip pat nurodė, kad reikia ypač atidžiai stebėti lėšas, skiriamas pagal Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę.

Ombudsmenė baigė tyrimą pateikdama dešimt pasiūlymų, kuriais siekiama pagerinti Komisijos pateiktas gaires ir stebėsenos procesą. Ji pabrėžė, kad Komisija turi veikti greitai, atsižvelgiant į papildomas finansavimo programas, sukurtas reaguojant į COVID-19 pandemiją, taip pat į naujausius galiojančių taisyklių pakeitimus.

Ombudsmenė apsvarstys galimybę ateityje grįžti prie šio klausimo, kad įvertintų pažangą.

Sprendimas dėl to, kaip Europos Komisija stebi ir užtikrina, kad Kroatijos valdžios institucijos, vykdydamos ES lėšomis remiamas sienų valdymo operacijas, gerbtų pagrindines teises (byla 598/2020/VS)

Antradienis | 22 vasario 2022

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija vykdo stebėseną ir užtikrina, kad Kroatijos valdžios institucijos, vykdydamos ES lėšomis remiamas sienų valdymo operacijas, gerbtų pagrindines teises. Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama, ar pagal Komisijos prisiimtą įsipareigojimą kartu su Kroatijai teikiama neatidėliotina pagalba buvo sukurtas stebėsenos mechanizmas, skirtas užtikrinti, kad sienų valdymo priemonės visiškai atitiktų pagrindines teises ir ES prieglobsčio teisės aktus.

Ombudsmenė nustatė, kad Komisija sukėlė painiavą dėl to, kaip ji informavo apie stebėsenos mechanizmą, susijusį su neatidėliotina pagalba. Be to, nors finansavimas sienų kontrolės veiklai buvo skiriamas nuo 2018 m., tik 2021 m. vasarą buvo sukurtas nepriklausomas stebėsenos mechanizmas, skirtas pagrindinių teisių apsaugai prižiūrėti. Dėl to reikia apgailestauti.

Baigdama tyrimą ombudsmenė paragino Komisiją visapusiškai stebėti, ar mechanizmas iš tiesų yra nepriklausomas ir veiksmingas užtikrinant pagrindinių teisių ir ES teisės laikymąsi. Ombudsmenė pasiūlė patobulinti Komisijos komunikaciją, susijusią su stebėsenos mechanizmu. Ombudsmenė taip pat paragino Komisiją imtis aktyvaus vaidmens įgyvendinant stebėsenos mechanizmą ir pareikalauti, kad Kroatijos valdžios institucijos pateiktų konkrečią ir patikrinamą informaciją apie veiksmus, kurių imtasi siekiant ištirti pranešimus apie kolektyvinį išsiuntimą ir netinkamą elgesį su migrantais ir prieglobsčio prašytojais. Galiausiai ombudsmenė paprašė Komisijos per vienus metus informuoti ją apie veiksmus, kurių ji ėmėsi, kad vykdant ES lėšomis remiamas pasienio operacijas, būtų labiau gerbiamos pagrindinės teisės.

Sprendimas byloje OI/4/2021/MHZ dėl to, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) vykdo savo įsipareigojimus pagrindinių teisių srityje ir užtikrina atskaitomybę, susijusią su padidėjusia atsakomybe

Pirmadienis | 17 sausio 2022

Šiame savo iniciatyva atliktame tyrime įvertinta, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) laikosi savo pagrindinių teisių ir skaidrumo įpareigojimų pagal Reglamentą (ES) 2019/1896 (toliau – Frontex reglamentas), kuriuo išplėsti Frontex įgaliojimai.

Atliekant tyrimą buvo nagrinėjama, kaip Frontex užtikrina savo „veiklos planų“, kuriuose apibrėžiami jos operacijų parametrai, skaidrumą ir kaip ji nusprendžia sustabdyti, nutraukti veiklą arba jos nepradėti dėl su pagrindinėmis teisėmis susijusių problemų. Atliekant tyrimą taip pat buvo vertinta, kaip vykdant priverstinį grąžinimą laikomasi pagrindinių teisių, ir įvertintos Frontex gairės dėl dokumentų neturinčių asmenų, neteisėtai kertančių arba bandančių kirsti ES išorės sieną, tikrinimo proceso.

Remdamasi tyrimu, ombudsmenė pateikė keletą pasiūlymų Frontex, kaip pagerinti jos atskaitomybę. Ombudsmenė ragina Frontex aktyviai veikti skaidriai, kiek tai susiję su veiklos planais ir pagrindinių teisių analize, kuria vykdomasis direktorius grindžia sprendimus pradėti, sustabdyti ar nutraukti operacijas. Ji siūlo Frontex parengti konkrečius nurodymus pabėgėlių apklausas vykdančioms „patikros grupėms“. Ombudsmenė taip pat ragina Frontex gerinti priverstinio grąžinimo, kai grąžinamus asmenis lydi Frontex darbuotojai, stebėseną ir užtikrinti geresnį stebėsenos operacijų ataskaitų teikimą.