Byla buvo susijusi su tuo, kad Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (FRONTEX) nepateikė išsamaus atsakymo į administracinį skundą, susijusį su įtarimais dėl 2 kategorijos nuolatinio korpuso pareigūno priekabiavimo ir pažeidimų.

2023 m. kovo mėn. skundo pateikėjas pateikė administracinį skundą FRONTEX. Frontex atsakė, kad, priešingai nei ankstesnė informacija, kurią ji pateikė skundo pateikėjui, pastarasis neturi teisės pateikti tokio skundo. Todėl jis negautų esminio atsakymo. Tačiau ombudsmenės tyrimo metu FRONTEX nurodė, kad iki 2024 m. lapkričio mėn. pateiks skundo pateikėjui bendrą išsamų atsakymą. FRONTEX šį atsakymą skundo pateikėjui pateikė tik 2025 m. gruodžio mėn. Ombudsmenas nustatė, kad skundo pateikėjui pateikta nenuosekli informacija ir didžiulis delsimas atsakyti į skundą yra netinkamas administravimas. Tačiau ombudsmenas nemanė, kad būtina pateikti rekomendaciją, atsižvelgiant į tai, kad FRONTEX dabar skundo pateikėjui pateikė išsamų atsakymą.

Be to, ombudsmeno tyrimas atskleidė, kad nėra veiksmingo skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo mechanizmo 2 kategorijos pareigūnams, pavyzdžiui, FRONTEX priekabiavimo atvejais. Ombudsmenas padarė išvadą, kad tai yra sisteminė problema, kuri taip pat yra netinkamas administravimas.

Ombudsmenė rekomendavo FRONTEX valdančiajai tarybai atliekant būsimą 2 kategorijos pareigūnams skirtos teisinės sistemos peržiūrą nustatyti veiksmingą skundų nagrinėjimo ir teisių gynimo mechanizmą.

Šiame tyrime savo iniciatyva įvertinta, kaip Europos Komisija ketina užtikrinti pagarbą žmogaus teisėms pagal ES ir Tuniso susitarimo memorandumą. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl susitarimo memorandumo pobūdžio apskritai ir ypač dėl paramos sienų kontrolės iniciatyvoms, ypač atsižvelgiant į labai nerimą keliančius pranešimus apie tai, kaip Tuniso valdžios institucijos elgiasi su migrantais.

Ombudsmenė ypač susirūpinusi dėl to, kad neatliktas išankstinis poveikio žmogaus teisėms vertinimas, visų pirma susijęs su susitarimo memorandumo ramsčiu „Migracija ir judumas“ ir projektais, kurie turėtų būti vykdomi pagal tą ramstį. Kadangi šiuo susitarimo memorandumo ramsčiu aiškiai siekiama apriboti neteisėtą migraciją į ES ir nuo jos atgrasyti Tuniso valdžios institucijoms vykdant geresnę migracijos kontrolę, labai akivaizdu, kad projektų, kuriais šis tikslas įgyvendinamas praktiškai, įgyvendinimas turi žmogaus teisių aspektą. Ombudsmenė paprašė Komisijos atsakyti į keletą klausimų apie tai, kaip ji ketina stebėti veiksmų pagal susitarimo memorandumą poveikį žmogaus teisėms ir kokias priemones ji numatė ir planuoja taikyti, be kita ko, kiek tai susiję su galimu ES finansavimo sustabdymu, jei būtų nustatyti žmogaus teisių pažeidimai.

Ombudsmenas nustatė, kad, nepaisant pakartotinių Komisijos tvirtinimų, kad nereikia išankstinės HRIA, jis iš tikrųjų užbaigė Tuniso rizikos valdymo pratybas prieš pasirašant susitarimo memorandumą.

Vykdant šią veiklą, kurią, Komisijos teigimu, ji vykdo su visomis ES šalimis partnerėmis, kurios gali gauti ES paramą biudžetui, buvo atsižvelgta į kriterijus, panašius į tuos, kurie buvo taikomi standartinėse ankstesnėse HRIA. Juose, be kita ko, vertinama žmogaus teisių, demokratijos, teisinės valstybės, saugumo ir konfliktų padėtis atitinkamoje šalyje partnerėje. Tačiau Komisija aktyviai nesidalijo šia informacija, be kita ko, atsakydama į ombudsmenės strateginę iniciatyvą šiuo klausimu.

Ombudsmenas pateikė pasiūlymų, kaip spręsti šią problemą. Atsižvelgdama į nustatytos rizikos mastą, ji taip pat pasiūlė Komisijai parengti konkrečius galimo ES finansuojamų sutarčių, susijusių su migracijos valdymu, sustabdymo kriterijus, kai ji randa įrodymų apie žmogaus teisių pažeidimus įgyvendinant projektus. Atsižvelgdama į tai, ombudsmenė pasiūlė Komisijai skatinti įgyvendinančiuosius partnerius sukurti skundų teikimo mechanizmus, kad asmenys galėtų pranešti apie įtariamus žmogaus teisių pažeidimus įgyvendinant ES finansuojamus projektus ir (arba) programas Tunise. Atsižvelgiant į naujausius pranešimus apie dideles problemas vietoje, tai tapo dar svarbiau.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija užtikrina pagrindinių teisių laikymąsi Graikijai skiriant ES lėšas sienų valdymui. Skundo pateikėjai, kelios nevyriausybinės organizacijos, išreiškė susirūpinimą, kad Komisija nesugebėjo veiksmingai stebėti ir vertinti ES finansuojamos sienų valdymo veiklos, atsižvelgiant į nuolatinius įtarimus dėl Graikijos valdžios institucijų vykdomų šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų.

Atliekant tyrimą nustatytos sritys, į kurias Komisija turėtų atkreipti dėmesį, kad pagerintų pagrindinių teisių laikymosi šioje srityje stebėseną ir užtikrinimą. Tačiau, kadangi Komisija šiuo metu laukia Graikijos valdžios institucijų galutinės ataskaitos dėl vieno iš atskirų įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų atvejų, nurodytų šiame tyrime, ir dabar taip pat įvertins Graikijos išlaidas pagal atitinkamą programą, ombudsmenė baigė nagrinėti bylą ir nustatė, kad tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti. Vis dėlto ji pateikė Komisijai keletą pasiūlymų, kaip spręsti tyrimo metu nustatytas problemas.

Visų pirma ombudsmenė paragino Komisiją parengti gaires, skirtas įvertinti, kaip programos įgyvendinimo laikotarpiu laikomasi pagrindinių teisių, visų pirma susijusias „reikiamas sąlygas“ gauti lėšų. Šiose gairėse Komisija turėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokiomis aplinkybėmis ji sustabdys arba sustabdys ES lėšų skyrimą dėl pagrindinių teisių ir susijusių finansavimo sąlygų nesilaikymo, ir paskelbti šiuos kriterijus. Vertindama patikimus skundus dėl pagrindinių teisių pažeidimų ir bendrą Graikijos programą, Komisija turėtų apsvarstyti, ar Graikija ir toliau atitinka pagrindinių teisių sąlygą, susijusią su atitinkamais fondais. Ombudsmenė taip pat pateikė pasiūlymų dėl stebėsenos proceso skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo stiprinimo priemonių.

 

Byla buvo susijusi su Europos personalo atrankos tarnybos (EPSO) sprendimu atmesti skundą, susijusį su techninėmis problemomis, su kuriomis kandidatas susidūrė per nuotolinį testą per EPSO organizuojamą ES darbuotojų atrankos procedūrą. Skundo pateikėjas nesutiko su EPSO sprendimu atmesti skundą remdamasis tuo, kad per testus skundo pateikėjas šio klausimo neiškėlė.

Ombudsmenė nustatė, kad EPSO netinkamai nagrinėjo skundą. Visų pirma EPSO turėjo tinkamai atsižvelgti į informaciją, su kuria ji galėjo susipažinti ir kuria buvo patvirtinti skundo pateikėjo nurodyti faktai, ir išnagrinėti skundą. To nepadarius buvo padarytas netinkamas administravimas.

Siekdama išspręsti šią problemą, ombudsmenė pasiūlė EPSO pradėti dialogą su skundo pateikėju, kad būtų rastas tinkamas ir sąžiningas sprendimas, pavyzdžiui, suteikti skundo pateikėjui galimybę iš naujo laikyti testus.