Byla buvo susijusi su Europos Centrinio Banko (ECB) atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiamos rekomendacijos, susijusios su jo lyčių politika ir susijusiomis priemonėmis. ECB manė, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta teisinių nuomonių apsaugai ir jo vidaus sprendimų priėmimui. Skundo pateikėjas teigė, kad yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją, t. y. suprasti teisinius argumentus, kuriais grindžiama ECB lyčių politika ir susijusios priemonės.

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamus dokumentus. Tuo remdamasis ombudsmenas nustatė, kad dokumentų turinį galima pagrįstai laikyti teisine konsultacija ir kad ECB pagrįstai manė, jog atskleidus dokumentus būtų pakenkta teisinei konsultacijai teikiamai apsaugai. Be to, ombudsmenas nusprendė, kad ECB pagrįstai mano, jog nėra viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Trys bylos susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MAS), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija nepatikrino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.   

Ombudsmenas pradėjo šių trijų bylų tyrimus. Visose trijose bylose ji gavo Komisijos rašytinį atsakymą, susipažino su atitinkamomis Komisijos bylomis, o jos tyrimo grupės per du tyrimus susitiko su Komisijos atstovais.

Komisija atsakė, kad geresnio reglamentavimo taisyklės yra ne privalomi teisės aktai, o atitinkamos informacijos rinkimo politikos formavimo priemonių rinkinys, kuris turėtų būti taikomas proporcingai. Ji taip pat teigė, kad surinko visus svarbius įrodymus prieš priimdama atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir atliko klimato nuoseklumo vertinimus bei tarpžinybines konsultacijas pagal taikytinas taisykles.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė keletą procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie, vertinami kartu, prilygsta netinkamam administravimui.

Visų pirma ombudsmenė nustatė, kad Komisija plačiai aiškino sąvoką „skuba“ ir nepakankamai pagrindė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų „skubą“ visuomenei ir dokumentavo savo nukrypti nuo taikytinų geresnio reglamentavimo taisyklių leidžiančias nuostatas. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija neįdiegė procedūros, kuri užtikrintų, kaip reikalaujama pagal Sutartis ir teismų praktiką, skaidrų, įrodymais pagrįstą ir įtraukų skubių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija, tinkamai neregistruodama privalomų savo pasiūlymų atitikties ES klimato srities tikslams patikrų, nesiėmė atskaitingų veiksmų.

Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė pateikė dvi rekomendacijas. Ombudsmenė rekomendavo, kad Komisija turėtų užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką savo geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėždama „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo taisyklėse nustatytų reikalavimų leidžianti nuostata. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas pateikė keturis pasiūlymus, be kita ko, paaiškinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų ir užtikrinti, kad įrodymai, kuriais grindžiami jo pasiūlymai, būtų paskelbti laiku, kad būtų galima surengti viešas diskusijas prieš priimant teisės aktus.

Šis tyrimas savo iniciatyva buvo susijęs su tuo, kaip Europos Komisija priima sprendimus dėl įmonių pateiktų paraiškų dėl ypač pavojingų cheminių medžiagų autorizacijos pagal ES reglamentą dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamentą). Tokios ypač pavojingos medžiagos gali būti kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai arba turėti endokrininę sistemą ardančių savybių. Kol vyksta sprendimų dėl šių paraiškų priėmimo procesas, paraiškas per nustatytą terminą pateikusios įmonės gali toliau naudoti chemines medžiagas ES. Atsižvelgdamas į susirūpinimą dėl Komisijos sprendimų priėmimo proceso vėlavimo, ombudsmenas pasiteiravo, per kiek laiko Komisija priima sprendimus dėl paraiškų autorizuoti ypač pavojingas chemines medžiagas, taip pat dėl autorizacijos proceso skaidrumo.

Ombudsmenė nustatė, kad nors teisės aktais nustatytas terminas yra trys mėnesiai, Komisijai prireikė vidutiniškai 14,5 mėnesio, o kai kuriais atvejais – kelerių metų, kad parengtų sprendimų suteikti arba atsisakyti suteikti leidimą projektus. Be to, sprendimų priėmimo procesui trūko skaidrumo. Ombudsmenė nustatė, kad tai, jog Komisija sistemingai nesilaiko teisės aktais nustatyto termino ir neužtikrina skaidrumo, yra netinkamas administravimas.

Vėlavimai kelia didelį pavojų visuomenės sveikatai ir aplinkai. Vėlavimai taip pat kenkia įmonių, kurių ekonominė veikla gali būti sutrikdyta dėl nuolatinio netikrumo, ar leidimas bus išduotas, interesams. Susidūrusi su šiais iššūkiais, Komisija turėtų dėti visas pastangas, kad pateiktų aiškų planą, kaip spręsti vėlavimo problemą.

Ombudsmenė rekomendavo Komisijai peržiūrėti savo vidaus procedūras siekiant užtikrinti, kad ji galėtų greičiau priimti sprendimus dėl šių prašymų. Be to, Komisija turėtų taikyti taisyklę, pagal kurią pareiškėjai turi įrodyti, kad jie įvykdė teisines leidimo suteikimo sąlygas (įrodinėjimo pareiga), ir teikti pirmenybę tų paraiškų, kuriose šiuo klausimu nepateikta pakankamai informacijos, atmetimui. Komisija taip pat turėtų užtikrinti, kad ji skelbtų prasmingesnes REACH komiteto, kurį sudaro valstybių narių atstovai ir kuris tvirtina galutinius sprendimus, posėdžių protokolų santraukas.

Komisija pritarė ombudsmenės rekomendacijai skelbti prasmingesnes REACH komiteto posėdžių protokolų santraukas. Tačiau ji nesutiko su ombudsmenės atlikta pagrindinių vėlavimo priežasčių analize ir teigė, kad vėlavimą daugiausia lėmė nuo ombudsmeno nepriklausantys veiksniai, t. y. labai didelis paraiškų skaičius, REACH komiteto narių nuomonių skirtumai ir laikas, kurio reikia Teismo reikalaujamiems pakeitimams įgyvendinti.

Deja, Komisija neatsižvelgė į ombudsmeno rekomendaciją peržiūrėti savo ilgas vidaus procedūras ir pateikė nenuoseklią ir neišsamią informaciją apie savo praktiką užtikrinti įrodinėjimo pareigos vykdymą vertinant prašymus suteikti leidimą. Apskritai Komisija nepateikė aiškaus ir išsamaus plano, kaip spręsti leidimų išdavimo procedūros vėlavimo problemą. Siekiant visiškai įgyvendinti REACH reglamento tikslus ir naujausią teismų praktiką, kad būtų išvengta vėlavimo valdant ypač pavojingų cheminių medžiagų riziką, Komisija turi imtis tolesnių veiksmų. Todėl ombudsmenė toliau laikosi savo išvados dėl netinkamo administravimo.

Šis tyrimas savo iniciatyva buvo susijęs su tuo, kaip Europos Komisija priima sprendimus dėl įmonių pateiktų paraiškų išduoti leidimus konkrečiai ypač pavojingų cheminių medžiagų paskirčiai. Šios medžiagos gali būti kancerogeninės, mutageninės, toksiškos reprodukcijai arba turėti endokrininę sistemą ardančių savybių. Pagal ES reglamentą dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH reglamentas), kol vyksta šis sprendimų priėmimo procesas, paraiškas per nustatytą terminą pateikusios įmonės gali toliau naudoti chemines medžiagas ES. Buvo išreikštas susirūpinimas dėl sprendimų priėmimo proceso vėlavimo, o tai reiškia, kad tokios pavojingos medžiagos ir toliau naudojamos, taip pat dėl nepakankamo proceso skaidrumo.  

Ombudsmenė nustatė, kad nors teisės aktais nustatytas terminas yra trys mėnesiai, Komisijai prireikė vidutiniškai 14,5 mėnesio, o kai kuriais atvejais – kelerių metų, kad parengtų sprendimų dėl leidimo suteikimo arba atsisakymo jį suteikti projektus. Šie sisteminiai vėlavimai ir su tuo susijęs Komisijos sprendimų priėmimo procese nustatytų terminų nesilaikymas yra netinkamas administravimas. Siekdama spręsti šią problemą, ombudsmenė rekomendavo Komisijai peržiūrėti savo vidaus procedūras, kad ji galėtų greičiau priimti sprendimus dėl šių prašymų. Tai atitiktų teisės akto tikslą – skubiai laipsniškai nutraukti arba kontroliuoti ypač pavojingų cheminių medžiagų naudojimą. Šiuo tikslu Komisija turėtų užtikrinti, kad įmonės, kurios kreipiasi dėl autorizacijos, vykdytų savo pareigą pateikti paraiškas, kuriose būtų pateikta pakankamai informacijos, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar įvykdytos teisinės autorizacijos sąlygos, ir turėtų teikti pirmenybę tų paraiškų, kuriose nepateikta pakankamai informacijos, atmetimui. Tai taip pat reikštų, kad bendrovės, kurios savo paraiškoje nepateikia pakankamai informacijos, negalėtų toliau prekiauti cheminėmis medžiagomis, skirtomis aptariamam naudojimui.

Ombudsmenas taip pat laikėsi nuomonės, kad Komisija neužtikrina pakankamo sprendimų priėmimo proceso skaidrumo, o tai yra netinkamas administravimas. Siekdama spręsti šią problemą, ombudsmenė rekomendavo Komisijai skelbti prasmingesnes REACH komiteto, kuriame dalyvauja Komisijos ir valstybių narių atstovai, posėdžių ataskaitas ir patvirtinti galutinius sprendimus. Šios ataskaitos turėtų būti paskelbtos laiku ir, žinoma, prieš kitą posėdį. Atsižvelgiant į komiteto svarstymų svarbą, visuomenei turėtų būti suteikta galimybė stebėti komiteto darbą įvairiais sprendimų dėl konkrečių medžiagų priėmimo proceso etapais ir suprasti galimo vėlavimo priežastis, kad susiję subjektai būtų patraukti atsakomybėn.