Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija informavo visuomenę apie savo teisėkūros iniciatyvos dėl tvarių maisto sistemų sistemos, kuri buvo strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ dalis, padėtį. Po šios iniciatyvos pradžios ir viešų konsultacijų Komisija jos neįtraukė į savo 2024 m. darbo programą. Skundo pateikėja, viešose konsultacijose dalyvavusi organizacija, buvo susirūpinusi, kad Komisija neinformavo visuomenės apie iniciatyvos statusą ir priežastis, dėl kurių vėluojama priimti su ja susijusį pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto.

Atlikdama ombudsmenės tyrimą Komisija paaiškino, kad 2023 m. ji peržiūrėjo savo politinius prioritetus dėl ekonominių sutrikimų, kuriuos sukėlė Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, ūkininkų protestų visoje ES ir platesnio suinteresuotųjų subjektų susirūpinimo dėl ES žemės ūkio. 2025 m. Komisija priėmė naują Žemės ūkio ir maisto viziją. Kadangi šiame dokumente FSFS neminima, Komisija manė, kad suinteresuotosioms šalims buvo aišku, jog ši iniciatyva nutraukta. Be to, Komisija nurodė, kad šiuo metu atnaujina informaciją apie visas savo politikos iniciatyvas, skelbiamas jos interneto svetainėje.

Ombudsmenė palankiai įvertino Komisijos įsipareigojimą užtikrinti didesnį skaidrumą, susijusį su jos politikos iniciatyvų statusu, ir laikėsi nuomonės, kad tolesni tyrimai šiuo klausimu nėra pagrįsti.

Trys bylos buvo susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MIK), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija neįvertino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o tai, kartu paėmus, prilygsta netinkamam administravimui. Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėžiant „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo jų reikalavimų leidžianti nuostata, taip pat registruojant ir paaiškinant bet kokių suteiktų nukrypti leidžiančių nuostatų priežastis. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas taip pat pateikė keturis pasiūlymus dėl patobulinimų: patikslinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų; užtikrinti, kad analitiniai dokumentai, kuriais pakeičiami poveikio vertinimai ir kuriuose išdėstomi jos pasiūlymus pagrindžiantys įrodymai, būtų paskelbti laiku, kad prieš priimant teisės aktą būtų galima surengti viešas diskusijas; parengti gaires dėl klimato nuoseklumo vertinimų įgyvendinimo; pagrindimo pateikimas ir registravimas, kai tarnybų tarpusavio konsultacijų laikotarpiai sutrumpinami žemiau nustatytų ribų.

Savo atsakyme ombudsmenei Komisija sutiko apsvarstyti galimybę per būsimą geresnio reglamentavimo taisyklių peržiūrą apibrėžti „skubias“ situacijas, taip pat užfiksuoti ir paskelbti priežastis, dėl kurių taikomos bet kokios nuo jų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos. Komisija taip pat įsipareigojo užtikrinti tikslines konsultacijas dėl jos skubių pasiūlymų, per tris mėnesius nuo jų priėmimo paskelbti analitinius dokumentus su įrodymais, kuriais grindžiami jos pasiūlymai, įtraukti klimato nuoseklumo vertinimus tiek į analitinius dokumentus, tiek į būsimų pasiūlymų aiškinamuosius memorandumus ir pateikti trumpesnių tarnybų tarpusavio konsultacijų pagrindimą.

Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad Komisijos įsipareigojimai nėra nei pakankamai aiškūs, nei konkretūs, kad būtų užtikrintas skaidrus, įtraukus ir įrodymais pagrįstas teisėkūros procesas.

Ombudsmenė palankiai įvertino apskritai konstruktyvų Komisijos atsakymą į jos rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų. Vis dėlto Komisijos atsakyme dar nėra pakankamai aišku, kokių konkrečių veiksmų ji ketina imtis, kad įgyvendintų ombudsmenės rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų.

Todėl ombudsmenas stebės šį klausimą remdamasis būsimais skundais ir kai Komisija baigs geresnio reglamentavimo taisyklių peržiūrą. Šiame etape tolesni tyrimai nėra pagrįsti, o ombudsmenas baigė nagrinėti tris bylas.

Byla buvo susijusi su Europos Centrinio Banko (ECB) atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuose pateikiamos rekomendacijos, susijusios su jo lyčių politika ir susijusiomis priemonėmis. ECB manė, kad atskleidus informaciją būtų pakenkta teisinių nuomonių apsaugai ir jo vidaus sprendimų priėmimui. Skundo pateikėjas teigė, kad yra viršesnis viešasis interesas atskleisti informaciją, t. y. suprasti teisinius argumentus, kuriais grindžiama ECB lyčių politika ir susijusios priemonės.

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamus dokumentus. Tuo remdamasis ombudsmenas nustatė, kad dokumentų turinį galima pagrįstai laikyti teisine konsultacija ir kad ECB pagrįstai manė, jog atskleidus dokumentus būtų pakenkta teisinei konsultacijai teikiamai apsaugai. Be to, ombudsmenas nusprendė, kad ECB pagrįstai mano, jog nėra viršesnio viešojo intereso atskleisti informaciją.

Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Trys bylos susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MAS), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija nepatikrino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.   

Ombudsmenas pradėjo šių trijų bylų tyrimus. Visose trijose bylose ji gavo Komisijos rašytinį atsakymą, susipažino su atitinkamomis Komisijos bylomis, o jos tyrimo grupės per du tyrimus susitiko su Komisijos atstovais.

Komisija atsakė, kad geresnio reglamentavimo taisyklės yra ne privalomi teisės aktai, o atitinkamos informacijos rinkimo politikos formavimo priemonių rinkinys, kuris turėtų būti taikomas proporcingai. Ji taip pat teigė, kad surinko visus svarbius įrodymus prieš priimdama atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir atliko klimato nuoseklumo vertinimus bei tarpžinybines konsultacijas pagal taikytinas taisykles.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė keletą procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie, vertinami kartu, prilygsta netinkamam administravimui.

Visų pirma ombudsmenė nustatė, kad Komisija plačiai aiškino sąvoką „skuba“ ir nepakankamai pagrindė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų „skubą“ visuomenei ir dokumentavo savo nukrypti nuo taikytinų geresnio reglamentavimo taisyklių leidžiančias nuostatas. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija neįdiegė procedūros, kuri užtikrintų, kaip reikalaujama pagal Sutartis ir teismų praktiką, skaidrų, įrodymais pagrįstą ir įtraukų skubių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija, tinkamai neregistruodama privalomų savo pasiūlymų atitikties ES klimato srities tikslams patikrų, nesiėmė atskaitingų veiksmų.

Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė pateikė dvi rekomendacijas. Ombudsmenė rekomendavo, kad Komisija turėtų užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką savo geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėždama „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo taisyklėse nustatytų reikalavimų leidžianti nuostata. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas pateikė keturis pasiūlymus, be kita ko, paaiškinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų ir užtikrinti, kad įrodymai, kuriais grindžiami jo pasiūlymai, būtų paskelbti laiku, kad būtų galima surengti viešas diskusijas prieš priimant teisės aktus.