Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Ieškoti tyrimų

Teksto paieška

Dokumento rūšis

Atitinkama institucija

Išsprendimo rūšis

Bylos numeris

Kalba

Laikotarpis

Raktiniai žodžiai

ES sprendimų priėmimo proceso skaidrumo neužtikrinimas

Arba pabandykite senus raktinius žodžius (iki 2016 m.)

Rodoma 1 - 20 iš 267 rezultato (-ų)

Sprendimas byloje 640/2019/TE dėl skaidrumo ES Taryboje priimant sprendimus dėl reglamentų, kuriais nustatomos metinės žvejybos kvotos, priėmimo

Trečiadienis | 29 balandžio 2020

Skundas pateiktas dėl skaidrumo ES Taryboje priimant sprendimus dėl 2017 m., 2018 m. ir 2019 m. reglamentų, kuriais nustatomas tam tikrų žuvų išteklių šiaurės rytų Atlante metinis bendras leidžiamas sužvejoti kiekis (BLSK), priėmimo. Skundą pateikė aplinkos teisės organizacija „ClientEarth“.

Skundo pateikėjas išreiškė susirūpinimą, kad Taryba 1) neužregistravo valstybių narių pozicijų, išsakytų Tarybos parengiamuosiuose organuose, kurie yra sudaryti iš nacionalinių valstybės tarnautojų ir ambasadorių, bei Ministrų Tarybose; 2) nesuteikė galimybės laiku susipažinti su teisėkūros dokumentais, nors buvo parodyta iniciatyva ir pateiktas atitinkamas prašymas; ir 3) Tarybos naudojamas dokumentų registras yra neišsamus ir juo nepatogu naudotis.

Ombudsmenės nuomone, minimi dokumentai – tai teisėkūros procedūra priimti dokumentai, kaip tai apibrėžta galiojančiose ES taisyklėse dėl galimybės visuomenei susipažinti su informacija. Be to, dokumentuose pateikiama „informacijos apie aplinką“, kaip tai apibrėžta Orhuso reglamente. Galimybė susipažinti su tokiais dokumentais turėtų būti platesnė ir suteikiama greičiau. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Tarybai nepavyko pagrįsti teiginio, jog šių dokumentų atskleidimas turėtų itin didelį poveikį sprendimų priėmimo procesui, jis būtų užtęstas arba apsunkintas.

Todėl ombudsmenė rekomendavo Tarybai imtis aktyvių veiksmų, kuriais būtų sudaryta galimybė susipažinti su dokumentais, susijusiais su BLSK reglamento priėmimu, tuo metu, kai jie išplatinami valstybėms narėms, arba kuo greičiau po to.

Taryba nusprendė nesilaikyti ombudsmenės rekomendacijos. Tai nuvilia. Šis sprendimas taip pat parodo, kad Taryba nesugebėjo iki galo suprasti, kokia yra esminė sąsaja tarp demokratijos ir skaidraus sprendimų priėmimo proceso, kai priimami sprendimai, turintys didelį poveikį plačiajai visuomenei. Šiomis aplinkybėmis priimami sprendimai yra dar svarbesni, jeigu jie susiję su aplinkos apsauga.

Panašu, kad Taryba laikosi pozicijos, jog esminė demokratijos taisyklė – užtikrinti skaidrią teisėkūros procedūrą – turi būti paaukojama dėl, Tarybos manymu, didesnio gėrio – pasiekti bendrą sutarimą politiniu klausimu.

Ombudsmenė patvirtina, kad nustatytas netinkamo administravimo faktas, ir pakartoja savo rekomendaciją.