Byla buvo susijusi su netiesioginiu Europos Komisijos atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su Komunikatu dėl trečiųjų šalių naudojimosi migracija kaip priemone politiniais tikslais ir dėl to, kaip kovoti su tokiais hibridiniais išpuoliais.

Europos ombudsmenui įsikišus, Komisija priėmė aiškų patvirtinamąjį sprendimą. Ji suteikė plačią galimybę iš dalies susipažinti su keliais pranešimais ir komunikato projekto versija, nepateikdama tik asmens duomenų. Tačiau Komisija atsisakė atskleisti pagreitintų tarpžinybinių konsultacijų, per kurias buvo aptartas komunikato paskelbimas, santrauką. Atsisakydama leisti susipažinti su „skubos tvarka parengta santrauka“ Komisija rėmėsi būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, kiek tai susiję su tarptautiniais santykiais, ir būtinybe apsaugoti savo būsimą sprendimų priėmimą, kiek tai susiję su panašiomis situacijomis.

Remdamasis pagreitintos santraukos patikrinimu ir atsižvelgdamas į didelę diskreciją, kurią turi ES institucijos, nustatydamos, ar kyla pavojus viešajam interesui, susijusiam su tarptautiniais santykiais, ombudsmenas nustatė, kad Komisijos sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Atitinkamas viešasis interesas negali būti pakeistas kitu viešuoju interesu, kuris laikomas svarbesniu. Kadangi tarptautinių santykių išimtimi buvo pagrįstai remiamasi, ombudsmenui nereikėjo vertinti Komisijos argumentų, susijusių su jos būsimo sprendimų priėmimo apsauga, pagrįstumo. Todėl ombudsmenas baigė tyrimą ir nenustatė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su ES parama migracijos valdymui Kipre. Komisija nustatė keturis dokumentus, kurie patenka į prašymo taikymo sritį: dvi posėdžių ataskaitos, informacinis pranešimas ir greitoji ataskaita, tačiau suteikta galimybė susipažinti tik su kai kuriomis greitosios ataskaitos dalimis. Atsisakydama leisti susipažinti su kitais dokumentais, Komisija rėmėsi išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, teigdama, kad atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, taip pat jos sprendimų priėmimo procesams. Komisijai per nustatytą terminą neatsakius į skundo pateikėjo prašymą dėl peržiūros (kartotinė paraiška), skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl numanomo Komisijos atsisakymo (visiškai) atskleisti prašomus dokumentus, o ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamus dokumentus. Remdamasi patikrinimo rezultatais, ombudsmenė pateikė Komisijai savo preliminarią nuomonę, kad būtų galima suteikti daugiau galimybių susipažinti su dokumentais. Netrukus po to, kai ombudsmenė išsiuntė savo preliminarią nuomonę, Komisija priėmė kartotinį sprendimą dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais, kuriame patvirtino savo pirminę poziciją ir atsisakė suteikti papildomą galimybę susipažinti su dokumentais. Ombudsmenė paprašė surengti jos tyrimo grupės ir Komisijos atstovų susitikimą, kad gautų papildomų paaiškinimų dėl Komisijos pozicijos.

Ombudsmenė apgailestavo, kad atlikdama tyrimą Komisija nesuteikė platesnės galimybės susipažinti su posėdžių ataskaitomis ir informaciniais pranešimais. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija patvirtino savo poziciją kartotiniame sprendime ir per susitikimą su ombudsmeno tyrimo grupe, ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad tolesnis šio klausimo nagrinėjimas šioje byloje nebūtų tikslingas. Tačiau ombudsmenė tikisi, kad Komisija atsižvelgs į jos išsamų vertinimą nagrinėdama būsimus prašymus leisti visuomenei susipažinti su informaciniais pranešimais ir posėdžių ataskaitomis, kaip antai nagrinėjamais šioje byloje.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija užtikrina pagrindinių teisių laikymąsi Graikijai skiriant ES lėšas sienų valdymui. Skundo pateikėjai, kelios nevyriausybinės organizacijos, išreiškė susirūpinimą, kad Komisija nesugebėjo veiksmingai stebėti ir vertinti ES finansuojamos sienų valdymo veiklos, atsižvelgiant į nuolatinius įtarimus dėl Graikijos valdžios institucijų vykdomų šiurkščių žmogaus teisių pažeidimų.

Atliekant tyrimą nustatytos sritys, į kurias Komisija turėtų atkreipti dėmesį, kad pagerintų pagrindinių teisių laikymosi šioje srityje stebėseną ir užtikrinimą. Tačiau, kadangi Komisija šiuo metu laukia Graikijos valdžios institucijų galutinės ataskaitos dėl vieno iš atskirų įtariamų pagrindinių teisių pažeidimų atvejų, nurodytų šiame tyrime, ir dabar taip pat įvertins Graikijos išlaidas pagal atitinkamą programą, ombudsmenė baigė nagrinėti bylą ir nustatė, kad tolesni tyrimai nebuvo pagrįsti. Vis dėlto ji pateikė Komisijai keletą pasiūlymų, kaip spręsti tyrimo metu nustatytas problemas.

Visų pirma ombudsmenė paragino Komisiją parengti gaires, skirtas įvertinti, kaip programos įgyvendinimo laikotarpiu laikomasi pagrindinių teisių, visų pirma susijusias „reikiamas sąlygas“ gauti lėšų. Šiose gairėse Komisija turėtų nustatyti kriterijus, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokiomis aplinkybėmis ji sustabdys arba sustabdys ES lėšų skyrimą dėl pagrindinių teisių ir susijusių finansavimo sąlygų nesilaikymo, ir paskelbti šiuos kriterijus. Vertindama patikimus skundus dėl pagrindinių teisių pažeidimų ir bendrą Graikijos programą, Komisija turėtų apsvarstyti, ar Graikija ir toliau atitinka pagrindinių teisių sąlygą, susijusią su atitinkamais fondais. Ombudsmenė taip pat pateikė pasiūlymų dėl stebėsenos proceso skaidrumo ir pilietinės visuomenės dalyvavimo stiprinimo priemonių.

 

Byla buvo susijusi su Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros (EUAA) atsisakymu leisti visuomenei susipažinti su 74 dokumentais, susijusiais su priėmimo sąlygomis keliose Kipro migracijos valdymo įstaigose. Atsisakydama leisti visuomenei susipažinti su dokumentais EUAA rėmėsi trimis išimtimis, nustatytomis Sąjungos teisės aktuose dėl galimybės susipažinti su dokumentais, t. y. būtinybe apsaugoti viešąjį interesą, susijusį su visuomenės saugumu, asmens duomenimis ir jos sprendimų priėmimo procesu.

Remdamasis nagrinėjamų dokumentų patikrinimu, ombudsmenas nebuvo įtikintas EUAA argumentais, kad platus atskleidimas (rimtai) pakenktų nurodytų interesų apsaugai. Ombudsmenė pateikė pasiūlymą dėl sprendimo, kuriame ji paprašė EUAA persvarstyti savo poziciją dėl prašymo, kad visuomenei būtų suteikta gerokai didesnė galimybė susipažinti su ginčijamais dokumentais.

EUAA sutiko su ombudsmenės pasiūlymu dėl sprendimo ir suteikė skundo pateikėjui plačias galimybes susipažinti su 64 iš 74 dokumentų. Ombudsmenė palankiai įvertino teigiamą EUAA atsakymą į jos pasiūlymą dėl sprendimo ir užbaigė tyrimą.