Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (FRONTEX) turimais dokumentais, susijusiais su FRONTEX koordinuojamomis bendromis grąžinimo operacijomis ir nacionalinėmis grąžinimo operacijomis 2024 m. liepos 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpiu. FRONTEX nustatė 247 galutines grąžinimo operacijų ataskaitas, 46 dokumentus, kurie yra 2024 m. grąžinimo veiklos planas, ir kelis susijusius dotacijų susitarimus. FRONTEX taip pat iš savo duomenų bazės paėmė dalį prašomos išsamios informacijos apie grąžinimo operacijas, tačiau likusią dalį ištrynė. FRONTEX nesuteikė galimybės susipažinti su 46 dokumentais, sudarančiais visą 2024 m. grąžinimo veiklos planą, kartu suteikdama plačią dalinę galimybę susipažinti su dotacijų susitarimais. FRONTEX teigė, kad tolesnis informacijos atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, taip pat komercinių interesų apsaugai.

Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino nagrinėjamų dokumentų imtį ir surengė susitikimą su FRONTEX atstovais. Remdamasi patikrinimu ir per posėdį gautais paaiškinimais, ombudsmenė nustatė, kad FRONTEX pozicija iš esmės buvo pagrįsta.

Nors ombudsmenė padarė išvadą, kad FRONTEX prašymo nagrinėjimo būdas buvo pagrįstas, ir užbaigė tyrimą padariusi išvadą, kad netinkamo administravimo nebuvo, ji pažymėjo, kad, nesant išsamaus dokumentų, patenkančių į prašymo taikymo sritį, sąrašo, ombudsmenei buvo sunku tiksliai nustatyti, kiek dokumentų Frontex nurodė kaip patenkančius į prašymo taikymo sritį. Todėl ombudsmenė pakartojo ankstesnę rekomendaciją, kad, siekiant gero administravimo, FRONTEX turėtų pateikti pareiškėjams dokumentų, kuriuos ji laiko patenkančiais į jų prašymų leisti visuomenei susipažinti su dokumentais taikymo sritį, sąrašą.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra (EUAA) nagrinėjo įtarimus dėl pagrindinių teisių pažeidimų savo veikloje Graikijos Samo saloje. Skundo pateikėjai buvo susirūpinę, kad tai, kaip EUAA prieglobsčio paramos grupėse dirbantys bylas nagrinėjantys darbuotojai rengė pokalbius su pažeidžiamais prieglobsčio prašytojais, prieštarauja ES teisei ir kad EUAA į tai nereagavo. Be to, skundo pateikėjai buvo susirūpinę dėl to, kaip EUAA nagrinėjo prieglobsčio prašytojų pranešimus apie priverstinį grąžinimą.

Ombudsmenė nustatė, kad skundo pateikimo metu EUAA neužtikrino, kad jos prieglobsčio paramos grupėse dirbantys bylas nagrinėjantys darbuotojai būtų pasirengę tinkamai rengti pokalbius su pažeidžiamais prieglobsčio prašytojais, be kita ko, dėl to, kaip atsižvelgti į pažeidžiamumo rodiklius, kai jie pirmą kartą paaiškėja per pokalbį dėl prieglobsčio. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad EUAA nesuteikė pažeidžiamiems prieglobsčio prašytojams tinkamos procedūros pranešti apie klaidas, padarytas per pokalbius, ir neužtikrino, kad EUAA peržiūrėtų tokius pranešimus. Ombudsmenė nustatė, kad tai yra netinkamas administravimas, ir pateikė keturias rekomendacijas EUAA trūkumams pašalinti.

Ombudsmenė taip pat išsiuntė šias rekomendacijas savo kolegoms iš Europos ombudsmenų tinklo (ENO), siekdama sužinoti jų nuomonę apie tai, kaip užtikrinamas pagrindinių teisių laikymasis bendradarbiaujant EUAA bylas nagrinėjantiems darbuotojams ir nacionaliniams prieglobsčio pareigūnams.

Be to, ombudsmenė nustatė svarbių trūkumų, susijusių su tuo, kaip EUAA sprendė prieglobsčio prašytojų per pokalbius atskleistos priverstinio apgręžimo patirties klausimą. Kadangi Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra pradėjo įgyvendinti priemones šiems trūkumams pašalinti ombudsmenės tyrimo metu, ji nenustatė netinkamo administravimo, o pateikė du pasiūlymus dėl patobulinimų.

Trys bylos buvo susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MIK), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija neįvertino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, o tai, kartu paėmus, prilygsta netinkamam administravimui. Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė rekomendavo Komisijai užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėžiant „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo jų reikalavimų leidžianti nuostata, taip pat registruojant ir paaiškinant bet kokių suteiktų nukrypti leidžiančių nuostatų priežastis. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas taip pat pateikė keturis pasiūlymus dėl patobulinimų: patikslinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų; užtikrinti, kad analitiniai dokumentai, kuriais pakeičiami poveikio vertinimai ir kuriuose išdėstomi jos pasiūlymus pagrindžiantys įrodymai, būtų paskelbti laiku, kad prieš priimant teisės aktą būtų galima surengti viešas diskusijas; parengti gaires dėl klimato nuoseklumo vertinimų įgyvendinimo; pagrindimo pateikimas ir registravimas, kai tarnybų tarpusavio konsultacijų laikotarpiai sutrumpinami žemiau nustatytų ribų.

Savo atsakyme ombudsmenei Komisija sutiko apsvarstyti galimybę per būsimą geresnio reglamentavimo taisyklių peržiūrą apibrėžti „skubias“ situacijas, taip pat užfiksuoti ir paskelbti priežastis, dėl kurių taikomos bet kokios nuo jų reikalavimų nukrypti leidžiančios nuostatos. Komisija taip pat įsipareigojo užtikrinti tikslines konsultacijas dėl jos skubių pasiūlymų, per tris mėnesius nuo jų priėmimo paskelbti analitinius dokumentus su įrodymais, kuriais grindžiami jos pasiūlymai, įtraukti klimato nuoseklumo vertinimus tiek į analitinius dokumentus, tiek į būsimų pasiūlymų aiškinamuosius memorandumus ir pateikti trumpesnių tarnybų tarpusavio konsultacijų pagrindimą.

Savo pastabose dėl Komisijos atsakymo skundo pateikėjai laikėsi nuomonės, kad Komisijos įsipareigojimai nėra nei pakankamai aiškūs, nei konkretūs, kad būtų užtikrintas skaidrus, įtraukus ir įrodymais pagrįstas teisėkūros procesas.

Ombudsmenė palankiai įvertino apskritai konstruktyvų Komisijos atsakymą į jos rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų. Vis dėlto Komisijos atsakyme dar nėra pakankamai aišku, kokių konkrečių veiksmų ji ketina imtis, kad įgyvendintų ombudsmenės rekomendacijas ir pasiūlymus dėl patobulinimų.

Todėl ombudsmenas stebės šį klausimą remdamasis būsimais skundais ir kai Komisija baigs geresnio reglamentavimo taisyklių peržiūrą. Šiame etape tolesni tyrimai nėra pagrįsti, o ombudsmenas baigė nagrinėti tris bylas.

Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija užtikrina, kad Rumunija visapusiškai įgyvendintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl neteisėto atsisakymo išduoti tapatybės korteles Rumunijos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitose valstybėse narėse.

Ombudsmenė nustatė, kad šis klausimas vystėsi nacionaliniu lygmeniu ir kad Komisija aktyviai ir pagrįstais laiko tarpais stebėjo padėtį.

Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad šiuo etapu tolesni tyrimai nėra pagrįsti. Tačiau ombudsmenė paprašė Komisijos per šešis mėnesius jai pateikti naujausią informaciją apie vertinimą, kaip Rumunija laikosi teismo sprendimo, ir apie visus tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) turimais dokumentais dėl jos bendradarbiavimo su valstybių narių institucijomis, Jungtine Karalyste ir FRONTEX vykdant kovos su neteisėtu žmonių gabenimu veiklą Lamanšo sąsiauryje. Europolas nustatė, kad 197 dokumentai patenka į prašymo taikymo sritį, ir atsisakė leisti su jais susipažinti. Atsisakydamas leisti susipažinti su dokumentais Europolas teigė, kad atskleidus dokumentus būtų pakenkta viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir jos tarptautiniais santykiais, apsaugai. 

Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino nagrinėjamų dokumentų pavyzdžius ir susitiko su Europolo atstovais. Remdamasi tuo ir atsižvelgdama į didelę ES institucijų ir agentūrų veiksmų laisvę tais atvejais, kai jos mano, kad kyla pavojus visuomenės saugumui ir tarptautiniams santykiams, ombudsmenė nustatė, kad Europolo sprendimas atsisakyti leisti visuomenei susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas.

Atsižvelgdama į tai, kad susijusių viešųjų interesų negali pakeisti kitas svarbesniu laikomas viešasis interesas, ombudsmenė užbaigė tyrimą ir nustatė, kad Europolas nevykdė netinkamo administravimo.