Norite pateikti skundą dėl ES institucijos ar įstaigos?

Ieškoti tyrimų

Rodoma 1 - 20 iš 119 rezultato (-ų)

Sprendimas dėl to, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) nagrinėjo prašymą leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, kuriuos ji atskleidė gavusi ankstesnius prašymus leisti susipažinti su dokumentais (byla 4/2022/SF)

Penktadienis | 09 rugsėjo 2022

Skundo pateikėjas, žurnalistas, prašė leisti susipažinti su visais dokumentais, kuriuos Frontex, gavusi prašymus leisti susipažinti su dokumentais, atskleidė 2016–2018 m. laikotarpiu ir nuo 2020 m. lapkričio mėn. iki šio prašymo pateikimo dienos 2021 m. gruodžio mėn. Jis taip pat prašė leisti susipažinti su pateiktais prašymais.

Frontex laikėsi nuomonės, kad prašymas yra platus ir pasiūlė skundo pateikėjui suskaidyti prašymą į kelis atskirus prašymus, kurie būtų nagrinėjami paeiliui. Skundo pateikėjas atsisakė ir kreipėsi į ombudsmeną.

Tyrimo metu skundo pateikėjas savo prašymą susiejo tik su jau atskleistais dokumentais, kuriuos Frontex jam perdavė, nors ir šiek tiek pavėluotai. Todėl, nors ombudsmenė nėra įsitikinusi, kad Frontex nagrinėjo prašymą taip, kaip piliečiai turi teisę tikėtis iš ES institucijų, ji nusprendė baigti nagrinėti bylą. Tačiau ji paprašė Frontex pranešti jai, kaip ateityje agentūra savo viešame registre skelbs dokumentus, kurie buvo atskleisti gavus prašymus leisti visuomenei susipažinti su dokumentais.

Sprendimas dėl ES Tarybos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su neoficialių susitarimų su ES nepriklausančiomis šalimis dėl migrantų grąžinimo dokumentais (readmisijos susitarimai) (byla 815/2022/MIG)

Ketvirtadienis | 01 rugsėjo 2022

Byla buvo susijusi su dviejų tyrėjų prašymu leisti visuomenei susipažinti su neoficialių susitarimų dėl neteisėtų migrantų grąžinimo ir readmisijos, kuriuos ES sudarė su šešiomis ES nepriklausančiomis šalimis, dokumentais. ES Taryba atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, teigdama, kad atskleidimas gali pakenkti tarptautiniams santykiams.

Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino nagrinėjamus dokumentus ir gavo papildomų paaiškinimų iš Tarybos, įskaitant konfidencialią informaciją. Remdamasi tuo ir atsižvelgdama į platesnę ES institucijų diskrecijos teisę, kuria jos naudojasi vertindamos pavojų viešajam interesui, susijusiam su tarptautiniais santykiais, ombudsmenė nustatė, kad Tarybos sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo viešojo intereso negali pakeisti kitas svarbiu laikomas viešasis interesas, ombudsmenė nenustatė netinkamo administravimo ir baigė nagrinėti bylą. Tačiau reikėtų dėti visas pastangas siekiant patikinti visuomenę, kad pagrindinės migrantų teisės yra gerbiamos, ir kad šiame procese taikomos tinkamos apsaugos priemonės.

Sprendimas dėl Europos Komisijos atsisakymo leisti visuomenei susipažinti su neoficialiu susitarimu su Gambija dėl migrantų grąžinimo (byla 1271/2022

Ketvirtadienis | 01 rugsėjo 2022

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su neoficialiu susitarimu dėl neteisėtų migrantų grąžinimo ir readmisijos, kurį ES sudarė su Gambija. Komisija atsisakė leisti susipažinti su dokumentais, teigdama, kad atskleidimas gali pakenkti tarptautiniams santykiams.

Ombudsmenės tyrimo grupė patikrino nagrinėjamus dokumentus bei penkis panašius susitarimus su kitomis ES nepriklausančiomis šalimis ir susijusius dokumentus per lygiagrečiai vykdomą tyrimą. Remdamasi šių patikrinimų rezultatais ir atsižvelgdama į platesnę ES institucijų diskrecijos teisę, kuria jos naudojasi vertindamos pavojų viešajam interesui, susijusiam su tarptautiniais santykiais, ombudsmenė nustatė, kad Komisijos sprendimas atsisakyti leisti susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamo viešojo intereso negali pakeisti kitas svarbiu laikomas viešasis interesas, ombudsmenė nenustatė netinkamo administravimo ir baigė nagrinėti bylą. Tačiau ji pažymėjo, kad reikėtų dėti visas pastangas siekiant patikinti visuomenę, kad pagrindinės migrantų teisės yra pakankamai apsaugotos, ir kad šiame procese taikomos tinkamos apsaugos priemonės.

Sprendimas, kaip Europos Komisija nagrinėjo prašymą leisti susipažinti su jos atstovų Graikijoje e. laiškais dėl migracijos padėties dviejuose migrantų antplūdžio valdymo centruose (byla 211/2022/TM)

Antradienis | 28 birželio 2022

Skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti susipažinti su  jos atstovų Graikijoje e. laiškais dėl migracijos padėties dviejuose migrantų antplūdžio valdymo centruose. Remdamasi šiais elektroniniais laiškais ir kita informacija Komisija rengia kasdienes ataskaitas ir migracijos valdymo ataskaitas. Atsakydama į skundo pateikėjo prašymą, Komisija suteikė galimybę susipažinti su kasdienėmis ataskaitomis ir migracijos valdymo ataskaitomis, tačiau nemanė, kad prašymas pateiktas ir dėl jos atstovų e. laiškų.

Tyrimo metu Komisija paaiškino nemaniusi, kad minėti e. laiškai yra dokumentai, kaip tai suprantama pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais. Be to, Komisija nemanė, kad e. laiškai atitiko registravimo dokumentų valdymo sistemoje kriterijus. Komisija taip pat patvirtino, kad skundo pateikėjo prašomų e. laiškų nebėra, nes jie ištrinti laikantis taikomos saugojimo tvarkos.

Kadangi skundo pateikėjo prašomi e. laiškai buvo dokumentai, kaip tai suprantama pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, Komisija turėjo nustatyti ir įvertinti, ar būtų galima leisti susipažinti su dokumentais, kurie dar nebuvo ištrinti prašymo leisti susipažinti su dokumentais pateikimo metu. Komisija to nepadarė, todėl nustatytas netinkamas administravimas.

Komisija informavo ombudsmenę, kad aptariamų dokumentų nebėra, todėl rekomenduoti Komisijai nustatyti ir įvertinti šiuos e. laiškus būtų netikslinga, o tolesni tyrimai šiuo klausimu – nepagrįsti.

Ombudsmenė ragina Komisiją nustatyti ir įvertinti visus dokumentus, su kuriais bus prašoma susipažinti ateityje, laikantis ES teisės aktų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, ir atsižvelgiant į jos išvadas šioje byloje.

Sprendimas byloje OI/5/2020/MHZ dėl Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros (Frontex) skundų dėl tariamų pagrindinių teisių pažeidimų nagrinėjimo mechanizmo ir pagrindinių teisių pareigūno vaidmens

Trečiadienis | 08 birželio 2022

Ombudsmenė savo iniciatyva pradėjo tyrimą, siekdama išsiaiškinti, kaip Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūra (Frontex) nagrinėja tariamus pagrindinių teisių pažeidimus pasitelkdama skundų nagrinėjimo mechanizmą, ir atkreipti dėmesį į Frontex pagrindinių teisių pareigūno vaidmenį ir nepriklausomumą šiuo atžvilgiu.

Atsižvelgdama į ankstesnį tyrimą ombudsmenė rekomendavo sukurti nepriklausomą skundų dėl Frontex operacijų nagrinėjimo mechanizmą. ES teisės aktų leidėjai patvirtino skundų nagrinėjimo mechanizmą ir 2016 m. jis pradėjo veikti.

Naudodamasi skundų nagrinėjimo mechanizmu Frontex nagrinėja asmenų, manančių, kad jų pagrindinės teisės buvo pažeistos Frontex operacijų metu, skundus. Pagrindinių teisių pareigūno vaidmuo yra tiesiogiai nagrinėti skundus dėl Frontex darbuotojų, taip pat užtikrinti, kad atitinkamos valdžios institucijos tinkamai nagrinėtų skundus dėl Frontex operacijose dalyvaujančių nacionalinių valdžios institucijų darbuotojų.

Šiuo tyrimu buvo siekiama įvertinti, kaip Frontex įgyvendino naujas taisykles dėl skundų nagrinėjimo mechanizmo ir pagrindinių teisių pareigūno, kurios įsigaliojo 2019 m. lapkričio mėn. Juo taip pat siekta įvertinti bendrą skundų nagrinėjimo mechanizmo veiksmingumą, atsižvelgiant į visuomenės susirūpinimą dėl pagrindinių teisių pažeidimų Frontex operacijų metu.

Sukūrus skundų nagrinėjimo mechanizmą, jis pasitelktas tik labai nedideliam kiekiui skundų ir iki šiol nepateikta jokių skundų dėl Frontex darbuotojų veiksmų. Nuo 2016 m. iki 2021 m. sausio mėn. pagrindinių teisių pareigūnas gavo 69 skundus, iš kurių 22 buvo priimtini. Kadangi operacijas atlieka skirtingų įstaigų darbuotojai, atskaitingi skirtingoms valdžios institucijoms, potencialiems skundų pateikėjams gali būti sunku nustatyti tariamus nusikaltėlius ir suprasti, kaip ir kam jie gali pranešti apie tariamus pažeidimus, bei atitinkamais kanalais siekti gauti kompensaciją.

Šiame tyrime ombudsmenė taip pat peržiūrėjo skundus, kurie buvo nagrinėjami pasitelkus skundų nagrinėjimo mechanizmą, ir nustatė įvairių galimų trūkumų, dėl kurių asmenims gali būti sunkiau pranešti apie tariamus pagrindinių teisių pažeidimus ir siekti gauti kompensaciją. Ombudsmenės tyrime taip pat nustatyta, kad Frontex vėluoja įgyvendinti naujus įsipareigojimus, susijusius su skundų nagrinėjimo mechanizmu ir pagrindinių teisių pareigūnu.

Remdamasi tyrimu ombudsmenė Frontex pateikia keletą patobulinimo pasiūlymų, kuriais siekiama skundų nagrinėjimo mechanizmą padaryti labiau prieinamą potencialioms pagrindinių teisių pažeidimų aukoms ir sustiprinti Frontex operacijų bei visų joje dalyvaujančių asmenų atskaitomybę. Tai pasiūlymai, kaip potencialios pagrindinių teisių pažeidimų aukos galėtų lengviau sužinoti apie kompensacijos galimybes ir pranešti apie incidentus, taip pat pasiūlymai, kaip pagerinti skundų nagrinėjimą ir tolesnius veiksmus.