Byla buvo susijusi su tuo, kaip Europos Komisija užtikrina, kad Rumunija visapusiškai įgyvendintų Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą dėl neteisėto atsisakymo išduoti tapatybės korteles Rumunijos piliečiams, kurių nuolatinė gyvenamoji vieta (buveinė) yra kitose valstybėse narėse.

Ombudsmenė nustatė, kad šis klausimas vystėsi nacionaliniu lygmeniu ir kad Komisija aktyviai ir pagrįstais laiko tarpais stebėjo padėtį.

Ombudsmenas baigė nagrinėti bylą ir padarė išvadą, kad šiuo etapu tolesni tyrimai nėra pagrįsti. Tačiau ombudsmenė paprašė Komisijos per šešis mėnesius jai pateikti naujausią informaciją apie vertinimą, kaip Rumunija laikosi teismo sprendimo, ir apie visus tolesnius veiksmus, kurių ėmėsi Komisija.

Byla buvo susijusi su prašymu leisti visuomenei susipažinti su Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo) turimais dokumentais, susijusiais su jos bendradarbiavimu su valstybių narių valdžios institucijomis, Jungtine Karalyste ir FRONTEX kovos su neteisėtu žmonių gabenimu Lamanšo sąsiauryje veiklos srityje. Europolas nustatė, kad 197 dokumentai patenka į prašymo taikymo sritį, ir atsisakė suteikti galimybę susipažinti su visais jais. Atsisakydamas leisti susipažinti su dokumentais Europolas teigė, kad dokumentų atskleidimas pakenktų viešojo intereso, susijusio su visuomenės saugumu ir jos tarptautiniais santykiais, apsaugai. 

Ombudsmeno tyrimo grupė patikrino nagrinėjamų dokumentų pavyzdžius ir susitiko su Europolo atstovais. Remdamasi tuo ir atsižvelgdama į didelę veiksmų laisvę, kuria naudojasi ES institucijos ir agentūros, kai mano, kad kyla pavojus visuomenės saugumui ir tarptautiniams santykiams, ombudsmenė nustatė, kad Europolo sprendimas neleisti visuomenei susipažinti su dokumentais nebuvo akivaizdžiai klaidingas.

Atsižvelgdamas į tai, kad atitinkami viešieji interesai negali būti pakeisti kitu viešuoju interesu, kuris laikomas svarbesniu, ombudsmenas užbaigė tyrimą ir nustatė, kad Europolas nevykdė netinkamo administravimo.

Skundo pateikėjas paprašė Europos Komisijos leisti visuomenei susipažinti su dokumentais, susijusiais su ES parama migracijos valdymui Kipre. Komisija nustatė keturis dokumentus, kurie patenka į prašymo taikymo sritį: dvi posėdžių ataskaitos, informacinis pranešimas ir greitoji ataskaita, tačiau suteikta galimybė susipažinti tik su kai kuriomis greitosios ataskaitos dalimis. Atsisakydama leisti susipažinti su kitais dokumentais, Komisija rėmėsi išimtimis pagal ES teisės aktus dėl galimybės visuomenei susipažinti su dokumentais, teigdama, kad atskleidimas galėtų pakenkti viešajam interesui, susijusiam su visuomenės saugumu ir tarptautiniais santykiais, taip pat jos sprendimų priėmimo procesams. Komisijai per nustatytą terminą neatsakius į skundo pateikėjo prašymą dėl peržiūros (kartotinė paraiška), skundo pateikėjas kreipėsi į ombudsmeną.

Ombudsmenas pradėjo tyrimą dėl numanomo Komisijos atsisakymo (visiškai) atskleisti prašomus dokumentus, o ombudsmeno tyrimo grupė patikrino ginčijamus dokumentus. Remdamasi patikrinimo rezultatais, ombudsmenė pateikė Komisijai savo preliminarią nuomonę, kad būtų galima suteikti daugiau galimybių susipažinti su dokumentais. Netrukus po to, kai ombudsmenė išsiuntė savo preliminarią nuomonę, Komisija priėmė kartotinį sprendimą dėl skundo pateikėjo prašymo leisti susipažinti su dokumentais, kuriame patvirtino savo pirminę poziciją ir atsisakė suteikti papildomą galimybę susipažinti su dokumentais. Ombudsmenė paprašė surengti jos tyrimo grupės ir Komisijos atstovų susitikimą, kad gautų papildomų paaiškinimų dėl Komisijos pozicijos.

Ombudsmenė apgailestavo, kad atlikdama tyrimą Komisija nesuteikė platesnės galimybės susipažinti su posėdžių ataskaitomis ir informaciniais pranešimais. Atsižvelgdama į tai, kad Komisija patvirtino savo poziciją kartotiniame sprendime ir per susitikimą su ombudsmeno tyrimo grupe, ombudsmenė laikėsi nuomonės, kad tolesnis šio klausimo nagrinėjimas šioje byloje nebūtų tikslingas. Tačiau ombudsmenė tikisi, kad Komisija atsižvelgs į jos išsamų vertinimą nagrinėdama būsimus prašymus leisti visuomenei susipažinti su informaciniais pranešimais ir posėdžių ataskaitomis, kaip antai nagrinėjamais šioje byloje.

Trys bylos susijusios su tuo, kaip Europos Komisija taikė savo geresnio reglamentavimo taisykles ir kitus procedūrinius reikalavimus rengdama pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo (983/2025/MAS), kovos su neteisėtu migrantų gabenimu (2031/2024/VB) ir bendros žemės ūkio politikos (1379/2024/MIK). Komisija laikėsi nuomonės, kad šie pasiūlymai yra skubūs, todėl neatsižvelgė į jos taisyklėse numatytus veiksmus, pavyzdžiui, poveikio vertinimus ir viešas konsultacijas. Skundo pateikėjai, kurie yra pilietinės visuomenės organizacijos, manė, kad toks informacijos neatskleidimas pažeidžia Komisijos geresnio reglamentavimo taisykles. Dviem atvejais skundo pateikėjai taip pat teigė, kad Komisija nepatikrino pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų suderinamumo su ES klimato srities tikslais, kaip reikalaujama Europos klimato teisės akte. Vienu atveju skundo pateikėjas taip pat buvo susirūpinęs dėl to, kad Komisija pažeidė savo darbo tvarkos taisykles dėl tarpžinybinių konsultacijų.   

Ombudsmenas pradėjo šių trijų bylų tyrimus. Visose trijose bylose ji gavo Komisijos rašytinį atsakymą, susipažino su atitinkamomis Komisijos bylomis, o jos tyrimo grupės per du tyrimus susitiko su Komisijos atstovais.

Komisija atsakė, kad geresnio reglamentavimo taisyklės yra ne privalomi teisės aktai, o atitinkamos informacijos rinkimo politikos formavimo priemonių rinkinys, kuris turėtų būti taikomas proporcingai. Ji taip pat teigė, kad surinko visus svarbius įrodymus prieš priimdama atitinkamus pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, konsultavosi su suinteresuotaisiais subjektais ir atliko klimato nuoseklumo vertinimus bei tarpžinybines konsultacijas pagal taikytinas taisykles.

Remdamasi savo tyrimais, ombudsmenė nustatė keletą procedūrinių trūkumų, susijusių su tuo, kaip Komisija parengė pasiūlymus dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų, kurie, vertinami kartu, prilygsta netinkamam administravimui.

Visų pirma ombudsmenė nustatė, kad Komisija plačiai aiškino sąvoką „skuba“ ir nepakankamai pagrindė pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų „skubą“ visuomenei ir dokumentavo savo nukrypti nuo taikytinų geresnio reglamentavimo taisyklių leidžiančias nuostatas. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija neįdiegė procedūros, kuri užtikrintų, kaip reikalaujama pagal Sutartis ir teismų praktiką, skaidrų, įrodymais pagrįstą ir įtraukų skubių pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimą. Ombudsmenė taip pat nustatė, kad Komisija, tinkamai neregistruodama privalomų savo pasiūlymų atitikties ES klimato srities tikslams patikrų, nesiėmė atskaitingų veiksmų.

Siekdama pašalinti šiuos trūkumus, ombudsmenė pateikė dvi rekomendacijas. Ombudsmenė rekomendavo, kad Komisija turėtų užtikrinti nuspėjamą, nuoseklų ir nesavavališką savo geresnio reglamentavimo taisyklių taikymą, apibrėždama „skubias“ situacijas, kuriomis pateisinama nukrypti nuo taisyklėse nustatytų reikalavimų leidžianti nuostata. Be to, kai leidžiama taikyti nukrypti leidžiančias nuostatas, Komisija turėtų nustatyti procedūrą, kuria būtų užtikrinta, kad skubus pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų rengimas vis dar atitiktų skaidraus, įrodymais grindžiamo ir įtraukaus teisėkūros proceso principus. Siekdamas padėti Komisijai atlikti šią užduotį, ombudsmenas pateikė keturis pasiūlymus, be kita ko, paaiškinti konsultavimosi su suinteresuotaisiais subjektais taisykles dėl skubių pasiūlymų ir užtikrinti, kad įrodymai, kuriais grindžiami jo pasiūlymai, būtų paskelbti laiku, kad būtų galima surengti viešas diskusijas prieš priimant teisės aktus.